2014 m. gruodžio 27 d., šeštadienis

Burokėlių ir ridikų carpaccio



Reikės:

2-3 burokų
1 mažo arba 1/2 didelio baltojo (ilgo) ridiko
balzamiko acto
alyvuogių aliejaus
druskos

Paruošimas:

Burokus galima paruošti dviem būdais - arba žaliavalgiškai, arba ne. Ruošiant žaliavalgiškai, šviežius burokus reikia nuplauti, nulupti ir supjaustyti plonytėmis riekelėmis. Tam galima naudoti daržovių skustuką.
Ruošiant burokus nežaliavalgiškai, daryti tą patį, tik tada pašauti pjaustytus burokų gabaliukus į orkaitę ant aliejumi pateptos ir druska pabarstytos skardos. Pakepus ~5 minutes, apversti ir pakepti dar tiek pat. Palikti atšalti.
Nulupti ir plonyčiais griežinėliais supjaustyti ridiką. Išdėlioti su buroku lėkštėje, apipurkšti balzamiko actu. Galima pašlakstyti aliejumi ar patiekti su naminiu vegan pesto.

2014 m. gruodžio 18 d., ketvirtadienis

Morkų pyragas

Namuose spaudžiant morkų sultis lieka dauuug morkų "išspaudų", kurias žmonės dažniausiai išmeta. Tačiau šias "atliekas" galima paversti puikiausiu žiemišku morkų pyragu! Kaip? Kokiu? Ogi štai!


Reikės: 

0,5 kg morkų "išspaudų"
1 puodelio miltų
1/4 puodelio rapsų aliejaus
1/2 maišelio kepimo miltelių
1/2 puodelio cukraus
1 šaukšto melasos
pyrago prieskonių mišinio (arba atskirai - cinamono, kardamono, gvazdikėlių)
1/2 šaukštelio vanilinio cukraus
šlakelio romo (nebūtinai)
šiek tiek sojos (ar kito augalinio) pieno tirštumui reguliuoti

Paruošimas:

Melasą ištirpinti šlakelyje karšto vandens. Sumaišyti viską, išskyrus sojos pieną. Jei tešla kietoka (kietumas priklauso nuo to, kiek sulčių likę morkose), įpilti šlakelį sojos pieną ir minkyti tešlą iki vientisos minkštos, kiek birios masės.
Ištepti kepimo formą aliejumi (arba pabarstyti džiūvėsėliais) ir pašauti į įkaitintą iki 195°C orkaitę. Kepti apie 20-30 minučių, kol pyragas išdžiūna ir matyti graži lygi plutelė.

Skanaus!

2014 m. gruodžio 13 d., šeštadienis

Labai lietuviškas bulvyčių iššūkis!

Ką veikti šaltais žiemos vakarais?

Ogi valgyti riebias bulves ir augintis lašinius!

Ką? Kaip suprasti?..

Viską pradėti reiktų nuo to, jog kuomet kyla diskusijos apie kažkokį "grupinį maitinimąsi", kuriame dalyvaus veganai/vegetarai, vienas iš pasitaikančių sprendimų yra "ai, einam ten - blogiausiu atveju bus bulvyčių".

Liūdnoki tie "blogiausi atvejai", meniu paženklinti keptomis bulvėmis, bulvytėmis fri/free/fry ar kitomis interpretacijomis.

Bet gi bulvė bulvei nelygi! Ir galbūt tos bulvės visgi nuvertintos be reikalo? Gal gali bulvytės būti skanios iš esmės? Tik reikia šiek tiek meilės ir prieskonių?


Bulvių skusti nemėgstu, oi kaip nemėgstu, todėl ieškodama kur "ant greito" įsimesti ką į skrandį mieste, ar ką užkąsti prie bokalo alaus, per žiemą stengsiuosi išragauti beveik visas Kauno bulves, ir nuspręsti, ar bulvytės iš tiesų yra blogiausia, kas gali nutikti veganams restoranuose, kavinėse ir baruose, ar vis dėlto bulvytės yra nuskriaustos visai be reikalo.

Drąsiai siūlykit vietas, kur dar galima atrasti ką įdomaus (ypač naminių traškučių).

1. Kavinė "Kultūra" (K. Donelaičio 16)
Naminiai traškučiai su padažu - 9 Lt
Pliusai: tikrai laaabai skanūs!
Minusai: kodėl jų mažiau? Brangiau? Ir su nereikalingu padažu???
(foto pavogiau iš kultūros - daugiau nebematau prasmės ten eiti jų graužti kai smarkiai pabrango ir "apsipadažino" neveganiškai)

2. Charlie pica ("Metropolis")
Bulvytės fri - 4,9 Lt
Pliusai: ar gali kažkas gaut pliusą toje šėrimo įstaigoje?
Minusai: Pagal tai, kaip "užtaikysi", gali pajausti seną aliejų su per daug pašalinių kvapų, per daug druskos, atrasti, kad bulvytės šildytos (?), nes pažliugę. Atneša su majoneziniu (?) padažu, tikrai ne vegan Tenka prašytis kečiupo.


3. Baras "Bumerangas" (Muitinės g. 9)
Naminiai bulvių traškučiai - 8 ar 9 litai
Pliusai: iš mėlynųjų bulvių! Daug! Nei per riebu, nei per sūru ir džiuginančiai trašku.
Minusai: labai jau ilgai kepė - galvojau, kad kažką vargšą išsiuntė tų bulvių pirmiau nukasti.
(foto nepadariau, keliu iš interneto, kad pamatytumėt, kaip funky tai atrodo!)


4. Baras "Alaus kultūra" (Laisvės al. 61)
Keptos bulvytės - 7 litai
Pliusai: daug, keptos šviežiam aliejuje, ne pigiausias pomidorų padažas.
Minusai: nuobodu.


5. "Hesburger" (visur pilna, visi vienodi)
Bulvytės - 3,5-5 litai
Pliusai: greitai ir užtikrintai.
Minusai: gali pataikyt ant druskos jūros ar pastovėjusių guminių bulvių.
* McDonaldso bulvytėse yra pieno!


6."RePublic" (vienas prie fontano, dar du senamiesty...)
Bulvytės fri su daržovėm - 8 litai
Pliusai: pati didžiausia porcija iš visų aplankytų vietų.
Minusai: valgiau ir nesupratau kas - bulvės, padažas ar daržovės - turėjo kažkokį keistą, nemalonų ir neaiškų kokį prieskonį. Pomidorų padažas so-so, labai prašėsi bent druskos su pipirais, bet tokių nei buvo ant stalo, nei atnešė su maistu.


7. "Moksha", Vasario 16-osios g. 6
Naminiai aštrūs bulvių traškučiai - 9 litai
Pliusai: įdomiausi traškučiai. Indiški prieskoniai, daug kumino, kiaušinių prieskonis nuo juodosios himalajų druskos ir puikus mėtinis padažas.
Minusai: kiek brangoka bei dalis čipsų netraškūs.


8. "B.O.", Muitinės g. 9
BO naminiai čipsai su mūsų gamintu padažu - 6,90
Pliusai: gan nemažai tų čipsų, galima gauti ir nakį.
Minusai: kai kurie čipsai netraškūs, rieboki, nesupratau, kuom tas vietinės gamybos padažas toks ypatingas ir skiriasi nuo pirktinio.


Gruzdintos bulvytės - 5,18
Pliusai: išalkus "sueina". Nebrangu.
Minusai: kažkas blogai su atšaldymu/atšildymu, tai bulvytės viduje - košytė.

 

9. "Talutti Tex-Mex", Laisvės al. 74.
Aštrūs bulvių traškučiai - 2,08 kaip side dish, 9 Lt kaip didelis snack'as
Pliusai: turbūt geriausi čipsai Kaune? Aštrūs, traškūs, neriebūs. Paprašius gali grietininį padažą pakeisti kitu - man atnešė su alyvuogių aliejumi ir žolelėmis.
Minusai: Hm, negi nėra? Turbūt tikrai taip!

Čia matyti "side dish" kiekis

 10. "Cat Cafe", Jasinskio g. 1, Vilnius.
Gruzdintos bulvytės su kečiupu - 5,90
Pliusai: lankytojams reikia pravalgyt 9,99 litų, tai bulvytės padeda. Gražus tas popierinis vokelis, kuriame pateiktos bulvės.
Minusai: šlakelis kečiupo, kurio nepakanka pusėtinoms bulvytėms pagardinti, ir tas pateiktas popierinėje keksiuko formelėje. Valgydama stebėjau kaip tas popierėlis leidžiasi ir tyžta nuo kečiupo... Liūdnas vaizdelis, juoba kai užsisakant kitą bulvyčių versiją, tris padažus pateikia stikliniuose indeliuose...



2014 m. gruodžio 7 d., sekmadienis

Risotto su baravykais

Toliau tęsiame eksperimentus su vynu maisto gaminime bei prancūzų ir italų virtuve. Šis mėginimas - itin vykęs. Nė negalvojau, jog ryžių patiekalas gali būti TOOOOKKSSSS skanus!


Reikės:

1 puodelio Arborio ryžių,
2 vidutinių morkų,
1 nedidelio svogūno,
200 g šaldytų baravykų,
Viduržemio jūros žolelių mišinio,
maltų juodųjų pipirų,
žiupsnio mielių dribsnių spalvai suteikti,
1/3 stiklinės alyvuogių aliejaus,
1/2 puodelio balto sauso vyno,
1 daržovių ar grybų sultinio kubelio,
400 ml karšto vandens.

Paruošimas:

Palikti grybus atšilti. Supjaustyti smulkiais kubeliais svogūną. Morkas nulupti ir supjaustyti - aš pjausčiau plonytėmis riekelėmis, naudodama daržovių skustuką.
Gilioje keptuvėje-troškintoje įkaitinti alyvuogių aliejų ir pakepinti morkas su svogūnais. Apkepus suberti baravykus, uždengti dangtį ir patroškinti ~5 minutes. Karštame vandenyje ištirpinti sultinio kubelį. Tada supilti vyną, pusę gauto sultinio, ryžius ir prieskonius. Išmaišyti, uždengti dangčiu ir troškinti ant silpnos ugnies. Ryžiams pradėjus brinkti, reguliuokite drėgnumą likusiu sultiniu - jei ryžiai limpa prie keptuvės dugno, įpilkite dar sultinio. Ryžiai išsitroškina per ~20 minučių, tad karts nuo karto paragaukit, o sulaukę tinkamo ryžio minkštumo, mėgaukitės šiuo nuostabiu patiekalu!

2014 m. gruodžio 1 d., pirmadienis

Daržovių ragu



Reikės:

3 vidutinių bulvių,
2 vidutinių morkų,
1/4 didelės cukinijos (iš daržo) arba 1 mažytės (iš prekybcentrio),
1 mažo poro,
1 vidutinio svogūno,
1 paprikos,
2 vidutinių pomidorų,
geros saujos špinatų,
bazilikų, raudonėlių (geriau šviežių),
provanso žolelių mišinio,
maltų pipirų,
druskos,
šlakelio alyvuogių aliejaus,
100 ml balto sauso vyno (galite pakeisti vandeniu ar pilti daugiau aliejaus)

Paruošimas:

Nulupti, supjaustyti daržoves nedideliais kubeliais (~2 cm). Sudėti visas į dubenį, suberti prieskonius, druską, įpilti alyvuogių aliejaus, vyno. Viską gerai išmaišyti. Tada mišinį supilti į kepimo dubenį (ar kelis mažesnius), troškinti uždengus (kad ir folija) apie 30 minučių 175°C orkaitėje.

2014 m. lapkričio 27 d., ketvirtadienis

Kinza: kaip veganus nesočiom žolėm maitino


Prisipažinsiu - daug keliaujant ir ragaujant skirtingų pasaulio šalių vegan maistą, tai, ko vis dar laaaabai trūksta Lietuvoje - skonių įvairovė. Galbūt po truputį Vilniuje kuriasi įdomesnių kavinių ir restoranų, bet jos orientuotos į visavalgius. Tuo tarpu vegetariškos ir veganiškos maitinimo įstaigos (su retomis išimtimis) metų metus gamina tuos pačius nuobodžius patiekalus - nuo krišnaitų pieniškai saldžių pigių troškinių iki atsargiai bedruskių beprieskonių (ir beskonių) sveikuoliškų ar žaliavalgiškų gaminių.

Išsigelbėjimo nuo skonių bado tenka ieškoti visai nevegetariškose ir juo labiau ne veganiškose kavinukėse bei restoranuose. Apžiūrėjus "šviežesnes", dar nelankytas vieteles, išsistudijavus jų meniu, nusprendžiau vieną pasirinkti pietums - "Kinza". Restoranas įsikūręs Vilniuje, Naugarduko g. 14.

Restorano erdvė - didžiulė. Per dienos pietus žmonių buvo daugoka, bet vietos pakako visiems. Netgi pavyko rasti gana "privačią" erdvę vienoje iš "Kinzos" patalpų. Meniu panagrinėtas anksčiau, draugė juokauja apie vegetariškas krevetes (taip, jau bene įprastas FAIL grupuojant patiekalus).

Meluoja ir neraudonuoja!
Prieš savaitę norėjau paskanauti falafelių, bet nutiko taip, jog falafelius valgiau dvi dienas iš eilės prieš tai, tad norėjosi pamėginti ko kito, tuo pačiu "pakankinus" padavėją klausimais apie patiekalų sudėtį. Iškart ĮSPĖJIMAS: humusas neveganiškas, į jį dedama jogurto. Tad klauskite! Naan duoneles galima veganizuoti - paprašyti ant jų netepti sviesto. UPD: Kinzoje valgę vasarą sakė, kad į duonelę deda grietinės, nors dabar apie ją neminėjo. Taigi, ar duonelė gali būti vegan, galima pasakyti kaip per X-failus: tiesa slypi kažkur anapus... Taip pat atsargiai ir su falafeliais - sako, į juos deda... kiaušinių. Absurdų absurdas.

Užsisakiau veganiškų (veganiškomis ir įvardintos, yay!) salotų su baklažanais ir avinžirniais (17 Lt). Paklausiau - ar užteks jų pavalgyti. Padavėja pamykė, kad ten daugiausiai salotų lapai, tai nelabai. Patikėjusi pasiprašiau kokios užtepėlės be mėsos, pieno ir kiaušinių. Iš išvardintų pasirinkau muhammara (9 Lt) - paprikų ir aitriųjų pipirų. Greta, žinoma, ir duonelės (4 Lt).


Bet kai atnešė salotas - net žagtelėjau. Prieš mane stovėjo tikras didžiulis bliūdas salotų. Iš tiek negalima pavalgyti?.. Na, gal kaip nors įveiksiu... Skonis nepasakyčiau, kad baisiai sužavėtų. Pavalgiau, tikrai sočiai. Ar skaniai - nežinau. Nebuvo blogai, bet nebuvo ir kažkas išskirtinio.


Tada eilė užtepėlei. Jos mažai, labai mažai. Bet skani. Tokios dar neteko nei kažkur valgyti, nei darytis pačiai. Grilyje keptos paprikos, čiliukai... Pats tas šaltai popietei. Tik kad duonelė - milžiniška. Visiška disproporcija. Vieną duonelę suvalgiau su salotomis, kitos pakako užtepėlei. Kitą kartą geriau imčiau daugiau skirtingų užtepėlių, gautųsi ir pigiau, ir įvairiau, ir įdomiau ir proporcingiau. O kitas kartas, manau, teigiamai įvertinus maistą ir aplinką, bus. Tik reik tikėtis, jog sumažins bereikalingo jogurto eikvojimą užtepėlėms, nebetraktuos veganų kaip salotaėdžių ir ištrins krevetes iš meniu vegetarams : )


Veganų verdiktas
Maistas - 8/10 
Vegan friendly - 5/10
Aptarnavimas - 9/10 
Aplinka - 9/10

2014 m. lapkričio 23 d., sekmadienis

Cukinijų karis

Cukinija - moliūgo likimo draugė. Ją augina daug kas, o ir dera cukinijos Lietuvoje puikiai. Bet kai ateina laikas jas valgyti - prasideda sunkumai. Cukinijų blynus žino visi, bet ar galima dar ką įdomaus išspausti iš šios "nurašytos" lietuviškos daržovės?

Žinoma, kad galima! 

Internetuose ieškodama įdomesnių receptų su cukinija supratau, jog jie arba tinkamesni prekybcentrinėms mini cukinijoms, arba jiems pagaminti reikalinga speciali technika, kaip makaronų aparatas ar maisto džiovyklė, kurių namuose neturi net kai kurie save gerbiantys žaliavalgiai.

Kas tada belieka? Improvizuoti! Šį kartą improvizacija gavosi itin sėkminga - namiškiai net kelis kartus paragavus ir pavalgius pasidžiaugė patiekalo skoniu. O jei norite kažką pradžiuginti (ar savo skrandį, ar draugų, ar namiškių) ir jūs - štai ir receptas.


Reikės:

1/3 cukinijos (tos didelės, lietuviškos)
2/3 stiklinės raudonųjų lęšių
 2 paprikų (raudonųjų ar geltonųjų)
1 skardinės smulkintų pomidorų
1 nedidelio svogūno
alyvuogių aliejaus
1/3 stiklinės sojų (ar kitos augalinės) grietinėlės
1 didelio šaukšto su kaupu raudonosios kario pastos
druskos
citrinos sulčių

Paruošimas

Nulupti, "nusėklinti" ir supjaustyti cukiniją ~2 cm dydžio kubeliais. Užpilti lęšius verdančiu vandeniu, uždengti ir palikti išbrinkti. Supjaustyti paprikas, svogūną. 
Gilioje keptuvėje įkaitinti alyvuogių aliejų, jam įkaitus įkrėsti kario pastą ir viską kepinti maišant, kad gautųsi daugiau mažiau vienalytė masė. Tada suberti svogūną ir viską pamaišius pakepinti porą trejetą minučių.
Suberti daržoves, įberti druskos, gerai išmaišyti ir patroškinti apie penkias minutes.
Supilti smulkintus pomidorus, sojų grietinėlę ir patroškinti apie penkias minutes.
Nusunkti nuo lęšių vandenį ir lęšius suberti į karį. Įpilti kiek citrinos sulčių (šaukštą-du). Išmaišyti ir palikti troškintis ant vidutinės ar silpnesnės ugnies apie 15 minučių.
Jei troškinio atrodo per maža, galima valgyti su ryžiais ar papadum duonelėm.

2014 m. lapkričio 19 d., trečiadienis

Ramintos pomidorinė ryžių sriuba



Dalinamės Ramintos receptu:



laukiniai ir plikyti ryžiai
konservuoti smulkinti pomidorai
česnakas
smulkinti rozmarinai
Provanso žolelių mišinys, pipirai, tinka bazilikas, mairūnai (ar kas tik po ranka)
alyvuogių aliejus / veganiškas lydytas sviestas


Gaminimas:

Į jau išvirtus laukinius ir plikytus ryžius pilam truputėlį virinto vandens, dedam ant ugnies ir dedam konservuotus smulkintus pomidorus, viską užverdam, dedame prieskonius: druską, pipirus, Provanso žolelių mišinį, rozmarinus.

Keptuvėje pakepiname česnaką - skaniau su veganiškas sviestu, bet jo neturint tinka ir aliejus (alyvuogių), tuomet keptuvės turinį dedame į puodą, gerai išmaišome ir viskas!
Norint, kad sriuba būtų tirštesnė pačioje pradžioje galima įdėti ryžių dribsnių.
O jei norisi sriubą praskiesti, tam tinka pomidorų sultys.
P.S. nevirkit ryžių pomidorų tyrėje, nes nesulauksit dienos, kada jie suminkštės. 

2014 m. lapkričio 15 d., šeštadienis

Natalios keksiukai ir tortas

Štai į pašto dėžutę atkeliavo pirmi receptai Kalėdinių ar Naujametinių saldumynų stalui. O jų autorė, jei pasiseks, švenčių proga savo pašto dėžutėje ras KVV plakatą. 

Norite pamėginti ir jūs? Skaitykit čia.

Štai, jūsų dėmesiui, ir receptai!


Veganiški keksiukai
 
 200 g miltų
1 a.š. sodos
50 ml migdolų aliejaus
200 ml sojų pieno
1 a.š. agavos sirupo

Sumaišyti ingredientus ir padalinti į 4 dalis. Į vieną galima įdėti kerobo, į kitą - cinamono, į trečią - aguonų ir į paskutinę - avižinių dribsnių. Sudėti į formeles.
Išeina viso 12 vienetų. Juos kepti apie 15-20 min. 180 laipsnių orkaitėje.

Veganiškas tortas


Tešla

300 g miltų
200 g cukraus
100 ml kokosų pieno
100 g. sojos sviesto
1 a.š. sodos
šiek tiek druskos

Kremas

400 g anakrdžių riešutų
100 ml kokosų pieno
100 g cukraus

Sumaišome ingredientus, formuojame lakštus ir kepame po vieną 15-20 min 180 laipsnių orkaitėje.
Kremui riešutus sutriname blenderiu su kokosų pienu ir cukrumi.
Atvėsiname lakštus ir pertepame kremu.
Papuosimui galime apibarstyti kokosų drožlėm ir migdolais.

2014 m. lapkričio 13 d., ketvirtadienis

"Juodas" - vieta, kur eiti vienam negalima.

Kadangi esu didelė rytų virtuvių mėgėja, stengiuosi aplankyti ir išbandyti kuo daugiau kinų, indų, japonų, thai maistą siūlančių vietų bei atsirinkti geriausias ir vertas lankytis dar ir dar kartą. 
Kuo toliau, tuo lieka mažiau aplankytų ir "užskaitytų" vietų Kaune. Gana šiltą ir šviesų Helouvyno vakarą išalkusi nusprendžiau užsukti į dar nelankytą vietą - restoraną "Juodas" Laisvės alėjoje nr. 106.
Žmonių ten buvo nelabai daug, todėl aptarnauta buvau greitai. Meniu negausus veg pasirinkimais - kelių skirtingų rūšių baklažanai ir keptos daržovės, vienos salotos, jokių sriubų... Bet jau įprasta - nei nustebt, nei nusivilt. Nusivilt nebent buvo galima tuo, jog restorane muzika grojo garsiai, labai garsiai, kaip kokiam bare, o va garso aparatūra - prasta, tai kai kada kolonėlės bjauriai plerpė ir gadino vakaro romantiką : ))
Kadangi vakarieniavau viena, tai užsisakiau tik mažą porciją baklažanų su ryžiais ir arbatos. Bet kai viską atnešė... Oho! Ši vieta visiškai nepritaikyta valgyti vienam. Mažos porcijos (17 Lt su kapeikom) būtų drąsiai pakakę dviems. O kadangi maisto švaistyti nemėgstu, labai pasistengiau ir įveikiau ją viena. Kaip sakiau, pavalgiau dviems dienoms. Lygiai tas pats ir su arbata - gavau visą arbatinuką, kurį išgėrus - mat buvo skani ir kokybiška - ne kaip kartais kitur pasitaikantis bjaurus birzgalas - pilvas kliuksėjo kaip vandens lova.
Čia yra trečdalis atneštos mažos porcijos baklažanų...
O dabar - apie patį maistą. Didelės porcijos visada džiugina labiau nei mažos, kada suvalgius vis dar kirmėliukas pilve kažko reikalauja. Bet šių dydis - įspūdingas - tai ir kaina nebeatrodo tokia baisi. Kas liečia skonį ir kokybę - priekaištų beveik neturiu. Baklažanai iš tiesų traškūs, padažas pateikiamas atskirai ir jo tikrai pakanka. Kas be ko, padažas skanus, nereikia jo "gelbėti" papildomu kiekiu sojos padažo ar aštriu aliejumi. 
Vienintelis dalykas, palikęs vietos apmąstymams, tai padaže plaukiojančios daržovės, ar, tiksliau, kaip jos supjaustytos. Išvedžiau dvi teorijas: a) virėjų peiliai atšipę; b) į padažą sudeda papuošimų daržoves, likusias nuo nesuvalgytų salotų - morkų šiaudeliai įpjaustyti, bet likę paskiruose gabaluose - visai kaip "vėduoklės" naudojamos papuošimams, o didžiulį gabalą svogūno grūst į burną taip pat nėra labai patogu. Kadangi maisto skonis paliko gerą įspūdį, nutariau pasirinkti variantą a) ir sugrįžti į "Juodą" dar sykį išbandyti kurių kitų baklažanų - tik šį sykį - jokiu būdu ne viena : ) Tiesa, jei sugalvosite ten ieškoti dienos pietų, teks nusivilti - nėra nė vieno veg pasirinkimo...

Veganų verdiktas
Maistas - 9/10 
Vegan friendly - 6/10
Aptarnavimas - 9/10 
Aplinka - 7/10

2014 m. lapkričio 8 d., šeštadienis

Šokoladinis burokų tortas su avokadų kremu



Nemažai veganų (ypač pradedančiųjų) kyla klausimas - o kaip gi švęsti gimtadienį ar kitą šventę? Iš kur gauti veganišką tortą? Ir išvis, ar veganiškų tortų būna?
Atsakysim - būna. Ir išsikepti galima patiems - tai nėra taip jau sudėtinga!
Neseniai teko išmėginti daug kartų girdėtą, bet nė karto neragautą burokų šokoladinį tortą. Visada skambėjo keistai, bet ir tuo pačiu viliojančiai. Rezultatas būtent toks ir gavosi - viliojantis ir skanus!

Tortui reikės:

Biskvitui:

2 burokų
2 puodelių augalinio pieno (jei burokai sultingi - kiekį atitinkamai mažinti)
1,5 puodelio cukraus
1/2 puodelio aliejaus (kokosų, rapsų)
1 šaukštelio vanilės
1,5 puodelio miltų (galima naudoti ir avižų miltus)
2 šaukštelių kepimo miltelių
žiupsnelio druskos
1 puodelio kakavos

Kremui:

2 sunokusių avokadų
1/2 puodelio kakavos
1/2 puodelio klevų ar agavų sirupo
2 šaukštelių kokosų aliejaus ar kokoso pieno
1/2 šaukštelio vanilės 

Paruošimas.

Burokėlius nulupti, supjaustyti smulkesniais gabalėliais ir sutrinti trintuve. Sumaišyti visus biskvito ingredientus, taip pat ir trintus burokėlius į tešlą. Kepti biskvito formoje (galima tiek vienoje, ~40 minučių, o paskui perpjauti biskvitą pusiau, bet galima ir tešlą kepti dviejose vienodo dydžio formose, ~30 minučių, tada nereiks biskvito pjaustyti).
Avokadus nulupti, išimti kauliuką. Avokado "mėsą" sutrinti trintuvėje su kitais kremo ingridientais.
Atvėsusį biskvitą ištepti kremu. Užvožti antrą biskvitą (ar antrą biskvito dalį), viršų ištepti kremu. Galima papuošti riešutais ar uogomis.

2014 m. lapkričio 4 d., antradienis

Saldžiai aštrus daržovių ir tofu troškinys


Reikės:

1 paprikos,
1 baklažano,
1 pakelio tofu,
1/2 svogūno,
1 čili pipiro,
2/3 puodelio tailandietiško saldaus čili padažo,
rytietiškų prieskonių (naudojau singapūro karį),
mėgstamo garnyro (naudojau ryžių makaronus),
druskos,
aliejaus kepimui.

Paruošimas.

Supjaustyti daržoves. Į gilią ar wok keptuvę įpilti aliejaus, pakepinti svogūną ir čili. Suberti likusias daržoves, prieskonių, druskos ir patroškinti 5-7 minutes. Supjaustyti ir suberti tofu, supilti padažą ir patroškinti dar ~15 minučių.
Greta troškino galima pateikti bet kokį mėgstamą garnyrą - ryžių, makaronų ar kt.
Taip pat visada galima papildyti troškinį kitomis daržovėmis ar ūgliais, daigais.

Aštriai skanaus!

2014 m. lapkričio 1 d., šeštadienis

Sveikiname su pasauline veganų diena!


Šia gražia proga ir beartėjant žiemos šventėms, skelbiame naują KONKURSĄ

SĄLYGOS: iki gruodžio 23 d. atsiųsti saldumyno, kurį rekomenduojate Kūčių ir Kalėdų stalui receptą ir nuotrauką. Nuotrauka turi būti daryta jūsų pačių, o ne "pavogta" iš interneto platybių. Siųsti galite FB žinute ar e-mail ugne@animalrights.lt

PRIZAI: priklausomai nuo visų konkursui gautų receptų kiekio, net iki 3 receptų autorių gaus didelį A3 formato lietuvišką (!) plakatą apie maisto medžiagas augaliniuose produktuose! 

P.S. Norite tokio plakato greičiau? Galite ieškoti Kaune per veganų dienas ar susisiekti facebook'e privačia žinute.

2014 m. spalio 30 d., ketvirtadienis

Avinžirnių troškinys su tortilijomis


2 porcijoms
Reikės:
pusės svogūno
morkos
paprikos
2 pomidorų
0,5 skardinės avinžirnių
(arba panašaus kiekio virtų avinžirnių)
porų
pomidorų padažo arba pastos
druskos ir kt. mėgiamiausių prieskonių
žalumynų
minkštų tortilijų


Paruošimas:

Supjaustyti svogūną bei morką, pakepinti juos ant silpnos ugnies keletą minučių. Sudėti avinžirnius bei papriką ir pakepinti, kol paprika suminkštės. Sudėti pomidorus, žalius porus bei viską pagardinti druska, pipirais ir kitais mėgiamiausiais prieskoniais. Neužilgo sudėti norimą kiekį pomidorų padažo arba pomidorų pastos ir dar truputį pakepinti, kol viskas gražiai sukimba. Išjungti ugnį ir sudėti žalumynus.

Tortilijas supjaustyti trikampėliais ir pakepinti iš abiejų pusių, kol gražiai apskrunda.

Patiekti kartu.
Skanaus!

2014 m. spalio 28 d., antradienis

"Kinų rožė" Kauno "Akropolyje"

Vieną šaltą rudenio vakarą kai po ilgos dienos gurgė pilvai, nutarėme eiti su drauge kur vėlyvų pietų. Kadangi buvome netoli Akropolio, nukeliavome ten ir nusprendėme aplankyti kaunietišką "Kinų rožę". Apie Vilniuje įsikūrusį vieną šio tinklo restoraną jau rašėme anksčiau. Iš pradžių vos jam atsidarius, maistas buvo puikus, bet ilgainiui subjuro iki kone nevalgomo (subjuro ir aptarnavimas). 

Tačiau nusprendėm pabūti optimistėmis ir išmėginti naujai atsidariusį restoraną Kaune. Galbūt maisto skonis neapvils? Na, ir bet kuriuo atveju, pilvai gurgė ir reikalavo maisto.

Žmonių buvo nemažai, prisėdome prie staliuko ir atsivertę meniu apsistojome ties traškiomis grybų salotomis ir traškiais baklažanais saldžiarūgščiame aštriame padaže.

Traškios grybų salotos. Foto iš: www.kinupatiekalai.lt
Salotas gavome greitai. Grybų "krūva" - didelė, greitai pagelbėjo užkišti gurgiantį skrandį. Traškus ir sausas patiekalas prašyte prašėsi padažo, tačiau jo patiekto prie salotų nebuvo. Teko situaciją kiek pagelbėti ant stalo buvusiu aštriu aliejumi.

Dar neįveikus salotų, ant stalo atkeliavo ir baklažanai. Deja, nei traškumo, nei aštrumo juose rasti nepavyko. Na, džiugu bent tiek, kad neišmirkę riebaluose, nepavandeniavę kaip Vilniuje. Skonis iš tiesų neblogas, bet nieko bendro su tuo, kas žadama patiekalo pavadinime, rasti nepavyko (apart pačių baklažanų:)


Traškūs baklažanai aštriame saldžiarūgščiame padaže. Foto: www.kinupatiekalai.lt
Pietus suvalgėm (salotų net kiek liko - pradėjo tas sausumas strigt gerklėje), maisto kokybę įvertinę "fifty-fifty".

Ar grįžčiau čia pietauti? Kinų maistą mėgstu labai, o gero rasti pavyksta gana retai. Taip kad išalkus ir būdama toje miesto dalyje - gal, jei ne vienas labai bjaurus dalykėlis.

Savo tinklapyje Kauno "Kinų rožė" prisistato, jog šis restoranas - "šiuolaikiniam, išrankiam ir vertinančiam naujoves" žmogui. Įdomus pareiškimas, nesugretinamas su mūsų patirtimis. Išrankiam klientui? Laikau save iš tiesų išrankia maistui, tačiau to, ko sulaukiau restorane, tikrai nesitikėjau. Kas gi tokio baisaus nutiko? Ogi įrankiai ir lėkštės! Vos padavėjai padėjus lėkštę pastebėjau, jog ji "išpeckiota" riebaluotais pirštais... Susižvalgėm su drauge - ji paklausė garsiai - "Ar ir pas tave lėkštė nešvari?". Taip. Tas pats ir kitoje stalo pusėje. Ir tas pats su įrankiais - visi įrankių galai galėtų būti pateikti kriminalistams - be jokių problemų paimtų pirštų antspaudus ir atrastų tokio nemalonaus dalyko kaltininkus... Na, nebent ekstra porcija riebalų ant stalo ir yra tas aprašyme žadamas šiuolaikiškumas ir naujoviškumas?..


Veganų verdiktas
Maistas - 7/10
Aptarnavimas - 5/10 (padavėja maloni, bet riebalai viską "užmušė")
Vegan friendly - 7/10

2014 m. spalio 26 d., sekmadienis

Trinta moliūgų sriuba su sėklomis


Reikės:

gero gabalo moliūgo,
3-4 bulvių,
2 morkų,
1/2 svogūno,
lukštentų saulėgrąžų, moliūgų sėklų,
maltų kepintų kanapių sėklų,
druskos,
aliejaus,
prieskoninių žolelių.

Paruošimas:

Sutarkuoti morkas, supjaustyti svogūną ir pakepinti keptuvėje. Supjaustyti bulves, moliūgą ir užkaisti sriubą (~1,5-2 l vandens, galit pasireguliuot pagal norimą tirštumą). Sriubai užvirus, įberti / įpjaustyt prieskoninių žolelių, druskos, galit ir kokių kitų prieskonių įbarstyti. Suberti kepintas morkas ir svogūnus. Virti ~20 minučių, tada įberti kanapių ir sutrinti sriubą trintuve. Pateikti įbarsčius saulėgrąžų ir moliūgų sėklų. Galima pagardinti augaline grietine.

2014 m. spalio 15 d., trečiadienis

Obuolių ir rabarbarų kompotas


Reikės:

0,5 kg obuolių,
gero ryšulėlio rabarbarų,
1/2 puodelio cukraus,
prieskonių - gvazdikėlių, cinamono, kardamono.

Paruošimas

Kompotą paruošti yra lengva kaip 2x2: supjaustyti (lupti nebūtina) obuolius, išimti sėkliukes, nulupti ir supjaustyti rabarbarus, viską mest į puodą, užpilti 2 l vandens, suberti cukrų, prieskonius ir pavirti 15-20 minučių.
Skanu gerti tiek karštą, tiek šaltą.

2014 m. spalio 12 d., sekmadienis

Lietuviškų daržovių sriuba


Džiaugiantis rudeniu ir šviežių daržovių derliumi, gaminame dar vieną paprastutę daržovių sriubą. Skaniausia, aišku, rudens pradžioje, tačiau ja šildytis galima ir per visą žiemą. Sriubai reikės:

5 bulvių,
2 morkų,
1/2 mažo kopūsto,
alyvuogių aliejaus,
druskos,
šviežių krapų ir petražolių,
juodųjų pipirų žirnelių,
lauro lapų,
daržovių sultinio.

Paruošimas:

Daržoves nulupti, supjaustyti kubeliais, užpilti ~1,5-2 l vandens, įberti druskos, pipirų, lauro lapų ir virti. Užvirus įmesti sultinio kubelį, pjaustytų žolelių, įpilti šlakelį alyvuogių aliejaus. Virti apie 15-20 minučių. Ir viskas! Žinoma, jei norite, galite sriubą paskaninti augaline grietinėle.
Tokį sriubos "paruoštuką" galite ir užsišaldyti indelyje - kuomet skubėsite ir norėsite ko nors greito ir sveiko - galėsite tiesiog suberti į puodą ir palikti virti, o tada po keliolikos minučių mėgautis karšta sriuba. Kuo ne puikiausias fast-foodas?

2014 m. rugsėjo 26 d., penktadienis

Soti rudeninė sriuba


Reikės:

3 nedidelių bulvių,
1 morkos,
4-5 didelių šaukštų kviečių/miežių kruopų,
2 šaukštų žaliųjų lęšių,
1/3 puodelio mirkytų/šviežių pupelių,
1 sultinio kubelio,
šlakelio alyvuogių aliejaus,
šviežių krapų, petražolių,
poros lauro lapų ir kelių pipirų žirnelių,
pagal skonį druskos.

Paruošimas

Nulupti ir supjaustyti nedideliais kubeliais bulves ir morką. Į puodą įpilti vandens (kiekis priklauso nuo norimo tirštumo, t.y. +-2 l), suberti daržoves, kruopas, lęšius, pupeles, lauro lapus ir pipirus ir pastatyti virti. Užvirus įmesti sultinio kubelį, suberti susmulkintus krapus ir petražoles, druskos, įpilti šiek tiek aliejaus.
Virti 15-20 minučių, pateikti su juoda duona, taip pat galima pagardinti augaline grietine ar jogurtu.
Tokia sriuba šaltą rudenio dieną ne tik sušildys rankas bei kūną, bet ir sėkmingai pripildys skrandį visomis būtiniausiomis maisto medžiagomis.

Skanaus!

2014 m. rugsėjo 22 d., pirmadienis

Žemaičių blynai su grybais


Reikės:

5 didelių bulvių,
5-6 šaukštų miltų,
1 mažučio svogūno,
šviežių grybų (tinka tiek miško, tiek pievagrybiai),
pipirų, druskos,
aliejaus,
augalinės grietinėlės padažui.

Paruošimas.

Nuskusti bulves, išvirti ir sutrinti į košę. Atšalus įberti pagal skonį druskos, 4 kupinus šaukštus miltų ir sumaišyti bei išminkyti.
Grybus (kiekio nerašau, nes labai jau jų skirtingas dydis : ) Visumoje, turėtų gautis ~1 puodelį keptų grybų) nudarinėti, supjaustyti nedideliais gabalėliais. Nulupti ir supjaustyti svogūną. Pakepinti (~15 min) svogūnus ir grybus aliejuje, įberti druskos ir pipirų. Palaukti, kol atauš.
Iš bulvių ir miltų tešlos formuoti blynus, įkrėsti įdaro. Kiekvieną baigtą blyną apvolioti miltuose. Kepti keptuvėje su aliejumi, kol gražiai apskrus. Valgyti skaniausia su sojos/avižų/ryžių grietinėle, bet siūlome išbandyti ir kitokius padažus.

Skanaus!

2014 m. rugsėjo 12 d., penktadienis

Sojos ir baklažanų šašlykai

Kol ruduo dar lepina šiluma, neskriaudžia tamsa ir lietumi, galima paskutines šiltas metų dienas išnaudoti griliui gamtoje. 
Dažnai žmonės net neįsivaizduoja, kokia grilio patiekalų įvairove gali mėgautis veganai ir vegetarai: ant iešmo kepti sojos šašlykai, daržovės, seitanas, tofu ir dar daug daug dauuuug visko! Tad šiandienai - sojos ir baklažanų šašlykai!


Reikės:
1 maišelio sojos kubelių/kepsnelių (naudojau kubelius, kurie buvo tinkamesni mini-griliui),
1 baklažano,
 1/2 stiklainėlio vegan majonezo,
prieskonių (naudojau "Kaukazietiškų" mišinį sojai ir "Sviesto prieskonius" - šitie veganiški! - baklažanams),
druskos,
juodųjų maltų pipirų,
citrinos sulčių,
alyvuogių aliejaus.

Paruošimas.

Soją užpilti verdančiu vandeniu ir palikti išbrinkti. Išbrinkusią ir praaušusią nusunkti, sumaišyti dubenyje su majonezu, druska (pagal skonį) ir prieskoniais.
Baklažaną nuplauti, supjaustyti kubeliais (~2-3 cm mažam griliui, 5-7 cm - dideliam). Sudėti į dubenį, apibarstyti prieskoniais, druska, šliūkštelti aliejaus ir citrinų sulčių bei gerai išmaišyti - kad gabalėliai pasidengtų prieskoniais.
Tiek soją, tiek baklažaną palaikyti, kad kiek pasimarinuotų - geriausia, žinoma, per naktį.
Tada viską mauti pakaitomis ant iešmelių (galima "įkomponuoti" ir daugiau daržovių) ir kepti kol gražiai apskrus.

Skanaus!

2014 m. rugsėjo 6 d., šeštadienis

Daržovių puodynėlė

Beveik po mėnesio pertraukos grįžtame su rudenišku receptu - daržovių puodynėle. Apsilankius turguje ar nuėmus savą derlių, galima paruošti nesudėtingus, maistingus ir šviežius pietus (o gal ir vakarienę).

Reikės (2 puodynėlėms):

4 mažų bulvių,
1 labai mažos paprikos,
1 morkos,
1/2 baklažano,
1 didelio pomidoro,
kelių brokolio šakelių,
1 mažo svogūno,
1 mažo čili pipiro,
šviežių prieskonių (baziliko, krapų, petražolių, raudonėlio),
druskos,
pipirų,
šlakelio alyvuogių aliejaus.

 

Paruošimas:

Nulupti morkas, bulves, svogūną, visas daržoves supjaustyti kubeliais, susmulkinti prieskonius. Suberti viską į dubenį, įdėti druskos, pipirų, įpilti aliejaus ir gerai išmaišyti.
Sukrėsti daržoves į čenachines (jei neturite - tiks stiklinis ar keramikinis kepimo indas su dangčiu; vietoj dangčio galite naudoti aliuminio foliją), pašauti jas į įkaitintą (~175°) orkaitę ir kepti 20-30 minučių.
Valgyti karštą, galima pagardinti augaline grietinele ar pomidorų padažu.

2014 m. rugpjūčio 7 d., ketvirtadienis

Mama Ganush (cukinijų užtepėlė)

Vieną kartą bandėm pasidaryti „baba ganush“. Tik ne su tahini, o saulėgrąžų sviestu. Ir su baklažanais nesuminkštėjusiais. Vienai kažkaip suėjo, kita liko nevalgius. Žodžiu, pirmas blynas prisvilęs. Antro blyno kažkaip ir nekepėm, bet kai ką panašaus šiandien pagaliau ir pasidarėm. Tai yra „baba ganush“ modifikacija – „mama ganush“. Vietoj baklažanų trynėm šių dienų favorites cukinijas, kurios puikiai suderėjo su namų gamybos tahini.


Reikės visai nedaug!
  • 1 vidutinės cukinijos arba dviejų mažų (~800 g)
  • 0,5 citrinos sulčių
  • 2-3 šaukštų tahini (sezamų pastos)
  • 2 skiltelių česnako
  • žiupsnio druskos
  • pipirų
Ką daryti?

1. Jeigu jūsų cukinijos mažos, plonos, nepjaustykite jų, tik aptepkite plonai aliejumi ir dėkite į karštą (200-230C) orkaitę ant grotelių; jei cukinija storesnė, perpjaukite į tris dalis ir darykite tą patį. Kas 10 min. apverskite ir patikrinkite, ar cukinija dar ne minkšta. (Jei cukinija jau tokia peraugus, kad jos odelė sumedėjus – nulupkite ją!)
2. Suminkštėjusią cukiniją atvėsinkite ir supjaustykite stambiais kubeliais.
3. Susmulkinkite česnaką.
4. Į maisto smulkintuvą, trintuvą ar kombainą dėkite cukinijas, susmulkintą arba trintą česnaką, tahini, įspauskite citrinos, pabarstykite druska ir pipirais. Ragaukite, jei trūksta tahini – dėkite dar, tik nepamirškite, kad sezamas turi kartumo!
Skanaukite su daržovėmis, trapučiais, duonelėmis.
Jeigu norite naminio tahinio, galite susimalti patys: paskrudinkite sezamus ir trinkite juos maisto smulkintuve su keliais šaukštais aliejaus. Arba yra paprastesnis variantas – užsiprašykite jo pas mus (www.facebook.com/midosviestas)!

Rėmėmės oh my veggies receptu.

(Daugiau Mi ir Do receptų rasite jų virtuvėje.)

2014 m. rugpjūčio 4 d., pirmadienis

Sun Rice - puikūs vegan sušiai sostinėje

Kadangi valgyti mieste tenka gerokai dažniau nei gamintis namuose, pasiūlysiu dar vieną puikią vietą veganiškiems pietums ar vakarienei.

Karštą vakarą sumąstėme pavakarieniauti kur Vilniaus centre. Rekomenduotoje picerijoje tvyrojo nepakeliamas karštis, tad nusprendėme ieškoti sušinės. Viena lauke veikianti sušinė veganams galėjo pasiūlyti tik maki su agurku, todėl nusprendžiau aplankyti "užmatytą" sušinę netoli Vinco Kudirkos aikštės.

Nors ant pastato (Gedimino pr. 16, įėjimas iš Vilniaus g.) durų reklamavosi SushiSushi, viduje radau negirdėtą Sun Rice. Nedidukė, atviroje erdvėje įrengta sušinė turėjo itin veg-friendly meniu. Be jau pabodusių ir įprastų maki su avokadu ir agurku, buvo galima rasti sušių, kurie orientuoti būtent į vegetarus bei veganus. Taip pat meniu puikavosi ir miso sriuba su tofu, kurią paliksiu vėsesniam orui.

Užsisakiau Vegano Maki (4 vnt) ir Uro Vegano Roll (4 vnt). Padavėja atnešė padėkliuką su... druskine, pipirine ir sojos padažu alyvuogių aliejaus ąsotėlyje (ant ąsotėlio ir buvo parašyta "Olive Oil"). Hmm, blogas ženklas?

Suši laukti teko ilgokai, bet gal ir gerai - produktai veikiausiai nedžiūva jau paruošti? Atnešti sušiai tikrai nenuvylė - ritinėliai dideli (gal net kiek per dideli) produktai šviežutėliai, naudojami tikrai ne pigiausi beskoniai, o kumato pomidorai, salotos taip pat nesuvytę ir gardžiai tirpsta burnoje. Ir wasabis geras - paskutinį kartą taip aštrumas "pramušė" prieš gerus 4 metus, ir tikrai ne Lietuvoje. Ryžiai nepervirę ir ne žali, kas be ko, ne patys pigiausi. Ritinėliai susukti tvarkingai ir nebyra. Kone be priekaištų!

Už aštuonis ritinėlius sumokėjau ~11 litų. Nebrangu ir verta.


Tik va pabaigai norėtųsi įmesti akmenėlį į daržą: pagal meniu, nemažai sušių gaminami su tofu, tačiau tarp jų tėra tik vienas vegetariškas (Trijų sūrių), ir nė vieno veganiško. Ar čia kažkas nesupranta, jog tofu yra augalinis produktas, ar kažkas nežino, kad tofu dažnai mylimas ir garbinamas veganų, tad visokios krevetės ar lašišos su tofu neaišku į ką taikosi... Būtų nepaprastai smagu, jei atsirastų ir vegan sušių su tofu - tada neabejotinai pavadinčiau šią vietą geriausia sušine visoje šalyje.

2014 m. rugpjūčio 2 d., šeštadienis

Vegan... Vilnius!

Nutiko taip, jog visą mėnesį tenka gyventi Vilniuje ir kasdien ieškoti kur papietauti miesto centre. O tai juk puikiausia galimybė papildyti "Ką valgo veganai" maitinimo įstaigų recenzijų skiltį!

Kadangi kone kasdien keičiu pietavimo lokaciją, į kai kurias vietas grįžtu dažnai, į kitas negrįžtu visai, Vilnius gaus vieną (o gal ir du) didžiulį įrašą apie savo vegan / vegan friendly "šėryklas".

Turbūt pradėti reikėtų nuo naujienų. 

[UŽSIDARĖ] Garam Masala (Pilies g. 16)

 
Štai Pilies g. 16, visai šalia Vilniaus Universiteto atsidarė keistoka užkandinė "Garam masala". Anksčiau čia kebabus kepė kebabinės, o naujoji vieta siūlo (bent teoriškai) daug gausesnį asortimentą. Meniu galima rasti ir falafelius (tik indišką jų versiją; veganiškiems - prašyti pagaminti be majonezo), ir humusą, ir baba ganušą. Kainos nesikandžioja ir skrandį galima užpildyti už <10 Lt. Tačiau! Lankiausi ten tris kartus, visus tuos kartus teturėjo tik kelis pasirinkimus iš viso meniu. Kolegei pavyko paragauti babaganušo, patiekiamo su labai skania duonele, o man visus tris kartus "pasisekė" gauti tik falafelius. Tad jie greit atsibodo. Na, ir patys falafeliai patiekiami arba su majoneziniu padažu, arba su Suslavičiaus kečiupu... Sykį išeinant iš užkandinės užkalbino vyras, kaip supratau, savininkas, ir pasiteiravo apie maistą. Negalėjau nepasiskųsti padažais - kodėl negamina patys, ir aštrių? Gavau atsakymą, jog lietuviai aštriai nevalgo... bet į pasiūlymą sakė atsižvelgs.
Kitą kartą patikrinau ar nemeluoja - užsakiau falafelį su aštriu padažu. Gavau falafelį su tuo pačiu baisoku kečiupu ir... vienu marinuotu jalapeno pipiru! : )
Dar reiktų kiek papasakoti ir apie aptarnavimą - ten tedirba vienas žmogus, lietuviškai nekalbantis ir per daug "nesiparinantis" dėl klientų ir neskubantis ruošti maisto. Vieną iš tų kartų falafelio laukiau nei daug nei mažai - daugiau nei pusvalandį. Viduje tebuvome tryse.
Galutinis sprendimas: maistas skanus, bet vieta tinkanti tik turintiems kantrybės.

Ajurvedinė virtuvė (Šv. Stepono g. 31)


Į šią vietą užsukau rekomenduota vienos merginos. Šiaip visokias ajurvedines virtuves dėl jose naudojamų pieno produktų vertinu gana skeptiškai, bet įtikinta, jog jie turi ir tikrai vegan patiekalų, kurie neprives prie anafilaksinio šoko (turiu rimtą alergiją pienui), pasiryžau sukarti nemažą gabalą kelio ir papietauti ten.
Valgyklėlės vieta - gan nepatogi. Įsikūrusi visai šalia autobusų stoties aikštelės, tačiau ji pasiekiama, kaip supratau, tik einant nuo Kauno gatvės.
Dienos meniu - gan nemažas. Kai kurių patiekalų jau nebeturėjo (atėjome pietauti ~ 13.15 val.), tad teko rinktis dienos sriubą (burokėlių) ir vegan balandėlius. Vandenį atsigerti iš čiaupo pilsto nemokamai, pliusas už tai, nes vis dar pasitaiko "užšokti" į vietas, kur paprašius vandens iš čiaupo, atneša stiklinį 0,3 vandens buteliuką ir dar už 5 litus...
Maistas - valgomas, gan neblogas, tačiau ir neypatingas. Dar vienas pliusas keliauja už naminę duoną, tačiau minusas - už atšalusią bulvių košę, pateiktą prie karšto balandėlio. Daržovės salotoms supjaustytos didžiuliais gabalais, tačiau tai per daug netrukdė.
Šią vietą derėtų laikyti valgyklėle, todėl kainos pernelyg nesužavėjo. Balandėlis kainavo 12 litų, nedidelis dubenėlis sriubos - 4. Žinau, kad yra vietų arčiau ten, kur tenka sukiotis, ir kuriose galima pavalgyti skaniau ir pigiau. Nors galbūt dar grįšiu kartą patikrinti kaip ten kas.

Vieta (šv. Ignoto 12-1)
Kopūstų tartas
Viena iš tų puikių vietų pietums taip ir vadinasi - Vieta. Kol kas ji lieka viena iš dviejų geriausių taškų papietauti veganiškai. Dienos pietus galima susikomplektuoti už 14-16 litų, porcijos gero dydžio, visas maistas skanus be išimties, o kartais net pakilnoju antakius už virėjų išmonę. Kad ir paprastutis gėrimas iš ananasų ir mėtų - kas galėjo pagalvoti, jog šiedu tarpusavyje taip puikiai dera?
Dienos pietūs siūlomi iki 15 val., tačiau net atėjus 13 val. kai kurie pasiūlymai jau būna "išvalgyti". Nepaisant to, veganai visada ras ką įsimesti į burną ar kuom užpildyti visą skrandį.

Burokėlių kotletai su tahini padažu

Namai (Subačiaus g. 6)

Daržovių wok
Dar vienas neseniai atsidaręs restoranėlis slepiasi viename senamiesčio "brome". Dirba jis, kaip suprantu, kada nori ir kada išeina. Šiek tiek gaila, nes norėtųsi ten maistų paskanauti dažniau, tačiau iš kitos pusės smagu žinoti, jog žmonės ten dirba tam, kad gamintų skanų maistą ir juo maitintų kitus, o ne tam, kad uždirbtų milijoną pinigų.
Vieta labai jauki, iš tiesų, primena namus. Galbūt restoranėlis ir įrengtas gyvenamosiose patalpose? Pietavau ten tik kartą, bet ir to karto pakako likti sužavėtai. Dienos pietų meniu buvo sriuba ir vegetariški balandėliai. Todėl buvo greitai, per kelioliką minučių suorganizuoti ir vegan pietūs - daržovių wok'as. Ją gavusi džiaugiausi, jog nevalgiau sriubos - porcija didelė (o ją įveikus, virėjas/savininkas pasiteiravo, ar pakako - pakomentuodamas, jog visada galima pasidėrėti ir pasitarti dėl porcijos dydžio - puiki mintis, sumažinanti maisto švaistymą bei nenuliūdinanti tų, kurie mėgsta valgyti DAUG), skonis - nuostabus, jaučiasi, jog mokama derinti prieskonius ir padažus, o čia naudojamų kokybė tikrai puiki (gera atgaiva po Suslavičiaus kečiupo!).
Greta pietų užsisakiau žalią koktelį su bananais, špinatais ir garšva. Visada smagu, kai į patiekalus ar gėrimus įkomponuojami "keisti" lietuviški augalai.
Wok'as kainavo 15 litų, taigi, kaip už vieną dienos patiekalą - nemažai. Tačiau kokybė, kiekybė ir malonus aptarnavimas bei jauki aplinka verčia nesigailėti, o priešingai, užsukti kitą kartą.

Mano Guru (Vilniaus g. 22/1)

Salotos su tofu ir avinžirniais
Šis salotų baras toje pačioje vietoje viekia jau nežinia kiek laiko. Tačiau kiekvieną vasarą jis tampa labai gera vieta gaiviai papietauti. Ypač kai kasdien oro temperatūra šokteli iki ar virš 30 laipsnių. Kas gali tada būti geriau už šviežias salotas?
Meniu ten gausus, tačiau užsisakinėjant verta pasiklausti dėl nevegan produktų. Kartą esu apsišovusi ir užsisakiusi grilio daržovių salotas. Jas atnešė su fetos sūriu. Salotų sudėtys - surašytos meniu, ir fetos sudėtyje tikrai nebuvo. Lietuviškoje. O štai žemiau pateiktoje sudėtyje anglų kalba, "puikavosi" toji feta...
Pietums užsisakėm avinžirnių salotas su tofu ir pupelių salotas su avokadais. Abu patiekalai itin sotūs, ir galbūt net kiek per sotūs vasaros karščiams.
Kita vertus, visi ingridientai - šviežūs, salotos gražiai paserviruotos, porcijos didelės (o šiaip nėra ko stebėtis - juk tai - patiekalai, o ne "starteriai"). Paklausus apie bandelių sudėtį, padavėjas nukeliavo apie ją perklausti į virtuvę. Kainos nesikandžioja, sočiai veganiškai "prisisalotinti" galima už 8-12 litų. Sudėjus visus šiuos punktelius tampa visiškai aišku, kodėl ši salotinė yra Vilniaus senbuvė.

Pupelių salotos su avokadu

Chaika (Totorių g. 7)

Pamenu kaip džiaugiausi Coffeinnu, kai ten kadaise pradėjo daryti kavą su sojos pienu... Dabar kavinėse ruošiama kava su sojos pienu - nei naujiena, nei stebuklas. Tačiau visada smagu, kai tokią kavą siūlo ir jaukios mažos kavinukės. O dar smagiau, kai greta kavos gali gauti ir veganiškų saldėsių - Chaikos atveju - skanučių vegan keksiukų. Keksiukai nedideli, bet skonis nenuvilia. Kasdien jie keičiasi, o užsilikusius iš praeitos partijos pasiūlo įsigyti su nuolaida. Saldėsis nėra pigus - 4 lt, tačiau tiek "pakloti" verta - tiek dėl pačio kekso, tiek dėl kavinės/arbatinės jaukumo ir šilto aptarnavimo.

Šokoladinis keksas su anakardžių kremu

Vilniečiai, kur dar pasiūlytumėte papietauti? 
O gal pavakarieniauti?..