Turiu love-hate santykius su savo darbu. Kartais jo nuoširdžiai nekenčiu, bet kartais - tiesiog besąlygiškai myliu. Kuomet darbiniai reikalai tave nugabena padirbėti į Londoną - pykti tikrai negalima. O darbą suderini ir su savo pomėgiu keliauti bei skaniai pavalgyti. Trigubas win.
Mano siekis - išragauti kuo įvairesnio maisto iš viso pasaulio. Kadangi paskutinio vizito Anglijoje metu Karibų regiono maisto taip ir nepabandžiau, šį kartą nutariau nukeliauti kiek tolėliau, į kitą upės pusę bei išmėginti jamaikietišką vegan maistą vegan užkandinėje
"Zionly". Čia maistas - troškiniai - jau pagaminti laukia valgytojų, todėl papietauti ten galima itin greitai. Pasirinkau troškinukus su pupom, okra, soja, kukurūzais bei špinatais. Žinoma, ta pilnutėlė maistadėžė gal ir neatrodo labai estetiškai, tačiau maisas tikrai nenuvylė, o priešingai - pradžiugino. Daug ingredientų, daug turtingų skonių. Ne tik pasisotinau, bet ir pasimėgavau. Ir visos dėžės maisto, kas be ko, įveikti taip ir nesugebėjau.
 |
| Seitano dešrigalis (pasislėpęs po padažu), "Herman ze German" |
Besinaudodama didmiesčio teikiamais malonumais, nutariau persikelti į kitą planetos pusę bei paskanauti kokio azijietiško maisto. Padariau klaidą nuėjusi jo ieškoti į Chinatown; logika, kad Londonas yra kaip Niujorkas nesuveikė. Jei Niujorke kinų kvartale viskas gerokai smagiau, skaniau ir pigiau nei Manhetene, tai Londono kinų kvartalas - visiškas turistynas su nuobodžiais azijietiškais restoranais ir išpūstom kainom. Praklaidžiojusi gerą pusvalandį o gal ir valandą (kai esi alkanas, laikas bėga labai lėtai), nuklydau į Soho, spjoviau į azijietišką maistą ir patraukiau valgyti europietiško. Prisėdau šmaikščiai pasivadinusioje užkandinėje "Herman ze German" ir užsisakiau seitano dešrą su bulvytėmis. Pilnai vokiškai nuotaikai, dar pasiėmiau ir Fritz limonado.
Maistą paruošė greitai, jo buvo daug; dešrelė skani, nemaža, nors padažo (kurio aštrumo lygį galima pasirinkti patiems!) kiek pritrūko. Bonus taškai: čia grojo puiki 1980's muzika, tai nors sėdėjau ir kramsnojau savo dešrą, kojos pasidavė ritmui ir ėmė šokti!
 |
| Artišokų ceviche (6,5 GBP) ragauta "Casita Andina" |
Iki tol vaikščiojus po užkandines ir/ar valgiusi greitmaistį, nutariau pasilepinti. Geresnio pasilepinimo nei apsilankymas dar neragautos - perujietiškos - ir veg-friendly virtuvės restorane
Casita Andina turbūt nesugalvosi. Buvo itin šilta ankstyvo rudens diena, tad nutariau praleisti pagrindinį patiekalą ir pasisotinti tik užkandžiu bei desertu. Na, prie tokio pasirinkimo turbūt prisidėjo ir tai, jog meniu radau tris iš penkių dalykų, dėl ko kraustausi iš proto - artišokai, papaja ir kokosas. Todėl išsirinkau artišokų ceviche - veganizuotą Peru virtuvės lyderį mangų padaže bei kokosų pyragą su papajom.
Artišokai mane nunešė. Aukštyn. Gal ne į dangų, bet mažų mažiausiai į Andų viršukalnes. Tvirtos tekstūros, lengvai fermentuotos artišokų širdys salsvame padaže buvo tiesiog tobula skonių kombinacija. Mėgaujausi kiekvienu kąsneliu ir beveik nuliūdau, kai jie baigėsi.
 |
| Kokosų ir papajos pyragas (6 €) |
Liūdėjau neilgai - tuoj atkeliavo gražuolis pyragas: kokosinis pagrindas tupėjo po biskvito trupiniais ir sultinga prinokusia papaja. Jei užkandis nunešė į kalnų viršūnes, tai desertas padėjo pramušti debesis: labai lengvas, labai gaivus ir tinkamo dydžio: ne toks didelis, kad apsirytum (o kai skanu, tą padaryti tikrai lengva), bet ne toks mažas, kad tik susikeltum erzulį. Sumokėjau už viską daugiau, nei tikėjausi (prie sąskaitos pridedamas aptarnavimo mokestis) ir iškeliavau toliau plaukioti padebesiais.
 |
| Dnish ir ades; injera liko už kadro. |
Gastronomines keliones po pasaulį Londone tęsiau apsilankymu jaukiame veganiškame restoranėlyje "
Keren view", kur ruošiamas skanus eritrėjietiškas maistas. Jis iš tiesų gan panašus į etiopišką, tačiau vietoje
injera duonos čia valgomi ryžiai. Prisipažinsiu - "sugriešyjau" ir vietoje ryžių užsisakiau
injerą, o su duonele - ir gerokai per daug maisto (ups...). Ragavau
dnish - troškintas bulves ir paprikas bei
ades - raudonuosius lęšius, troškintus aštriame pomidorų padaže. Labai skaniai pavalgiau ir atsigėriau labai skanios arbatos, bet labiausiai sušildė maloni šeimininkė, su kuria pasišnekučiavome tiek apie maistą, tiek ir apie Lietuvą - turbūt visai smagu, kai visai ne turistiniame rajone užsuka žmogus iš nedidukės šalies ir nutuokia apie tavosios šalies virtuvę!
 |
| Pietūs indokiniškame restorane "Banana Tree" |
Nors dažniausiai Londone valgiau viena, turėjau ir šansų su kuo papietauti drauge. Dar geriau, kai priimamas sprendimas pasidalinti maistu; dar geriau, kai tuo maistu daliniesi su sese :) Kadangi abi mėgstame rytų virtuves, pietums pasirinkome Soho kvartale įsikūrusį vegan-draugišką restoraną "
Banana Tree". Buvome greitai pasitiktos, pasodintos prie staliuko ir aprūpintos meniu. Užkandžiui pasidalinome
Street style veggie karipap - kario spurgytes su žemės riešutų padažu, o rimtiesiems patiekalams aš pasirinkau
Blackened monk's noodles - nes Lietuvoje vegan-friendly wok patiekalų situacija liūdna kaip S. Spielbergo "Titaniko" pabaiga. Sesuo solidarizavosi ir vietoje mėsiškų ar vegetariškų patiekalų užsisakė
Classic sweet and sour vegan bites - saldžiarūgščius kąsnelius. Tiek aš, tiek ir sesuo (kuri, beje, studijuoja kulinariją, tad be reikalo komplimentais nesišvaisto) savo pietumis likome tikrai patenkintos. Kainos čia nebuvo mažos, tačiau lygiai tokia pati situacija buvo ir su porcijomis. Sočiai papietavę, galėjome toliau leistis tyrinėti Londoną.
 |
| Temple of Seitan restoranas Camden'e |
Joks miestas negali būti ištyrinėtas, jei jame neparagauji burgerio. Saviškį londonietišką vegeburgerį nutariau suvalgyti madingame Camden rajone esančioje užkandinėje "
Temple of Seitan". Taip, pavadinimas - tiesiog nuostabus!
 |
| BBQ bacon burgerio kompleksas (Temple of Seitan) |
Viduje garsiai grojo Beyonce, o prie prekystalio driekėsi eilė. Diena pasitaikė vėsoka, tad lauke nieks nesėdo, todėl rasti laisvą staliuką buvo tikras iššūkis. Nepaisant to, atstovėjusi eilę, užsisakiau BBQ bacon burgerio kompleksą su geekišku Gingerella limonadu, ir prisėdau laukti savo iškepto burgerio. Po kokių dešimties minučių buvau pašaukta savo ne visai tikru vardu, ir atsiėmiau savo ne visai padorų murziną burgerį. Seitano paplotėlį puošė vegan bacon, visas tarp bandelių tupintis turinys voliojosi gardžiame majoneze. Suleidusi dantis į burgerį nepatikėjau nei savo nosimi, nei liežuviu - ar tai bus geriausias mano valgytas burgeris? Tobulas skonių derinys, dūmo kvapas, lengvas sūrumas kuteno visus liežuvio šonus ir vertė vartyti akis. Galėčiau tokį nuostabų daiktą (arba kitus nuostabius daiktus iš šios pačios užkandinės) valgyti kasdien. Galbūt braškančios kelnių siūlės ir nebūtų tokiu sprendimu patenkintos, bet pripažinkime - trūksta mums to sveiko hedonizmo, ir malonumų gyvenime reikia karts nuo karto pasivaikyti.
 |
| Tofu poke (7,5 GBP) |
Kalbant apie hedonizmą... Po visų Londono naktinio gyvenimo teikiamų linksmybių ryte norisi kažko priešingo - gaivaus ir sveiko. Todėl vietoje pusryčių suvalgius miso sriubos, apie kurią nerašysiu, nes ji buvo bjauri kaip pekla, leidausi pietų į tą patį dažnai lankomą Soho. Vieta, kurioje ketinome su drauge pietauti, buvo uždaryta, todėl nuėjome į pirmą pasitaikiusią užkandinę "
Honi Poke", siūlančią havajietiškius ryžių
bliūdelius. Japoniškus poke laaaaabai mėgstu, havajietiškų dar nebuvau ragavusi, todėl visai nudžiugau galimybe praplėsti savo ragaujamo maisto horizontus.
Rudų ir sushi ryžių miksą man užkrovė lengvai pamarinuotais agurkėliais, wakame dumbliais, juodaisiais grybais, edamamame, tofu, svogūnais bei sezamo sėklomis. Pripažinsiu, tikėjausi kažko geriau - čia tiesiog labai trūko skonių - juk nė vienas iš ingredientų ryškiu skoniu nepasižymi. Negelbėjo ir sojos bei sriracha padažas. Iš kitos pusės, sveikas ir lengvas maistas po ilgos vakarėlio nakties - geras variantas išpirkti visas kaltes ir susitaikyti su kūnu bei galva. Bet ar eičiau ten valgyti dar sykį? Atsakymas būtų - ne.
 |
Vegan steak and ale pie su garnyru
|
O kur eičiau valgyti dar kartą?.. Ogi į užkandinę "
Young vegans". Mano laikui Londone besiverčiant į kitą pusę supratau, jog nors ir ragavau daugybę maisto iš viso pasaulio, bet išdaviau britišką virtuvę - nepasilepinau nei pusryčiais, nei dar kuom nors. Taisydama šią klaidą, nuėjau paragauti rekomenduojamų
pies į Camden turguje įsikūrusią vietelę.
Viduje nebuvo nei erdvu, nei jauku. Bet jei svarbiausias dalykas yra maistas, tai galima padaryti daug nuolaidų. Arba prisiminti visas tas falafelines - kuo labiau jos nutrintos, tuo ten maistas geresnis. Turbūt ir čia galioja ta pati taisyklė. Užtai aptartnavimas - super. Pasišnekučiavome su už prekystalio stovinčia darbuotoja, kuri pasiūlė man paragauti patį stereotipiškiausią bei užkandinėje populiariausią pyragą su aluje troškintu seitanu, bulvių koše, žirneliais ir padažu. Pyragas buvo tobulas - nors ir nesu tešlingo maisto gerbėja, bet viduje buvęs seitanas privertė užsimerkti ir mėgautis juo kaip pirmą ir paskutinį kartą. Viliuosi, jog Londoną dar aplankysiu ir paragautas vegan pyragas tikrai nebus paskutinis.
 |
| Falafelis. Turbūt net nereikia komentuoti :) |
Paskutinė diena Londone gastronomiškai sklandžiai nepraėjo. Naudodama HappyCow aplikaciją, nukeliavau valgyti vegan picų, tačiau radau uždarytą visam laikui piceriją. Tada ėjau į netoliese buvusią "Loving hut", bet ir ten pabučiavau užrakintas duris. Supykusi nuėjau valgyti į pirmą pasitaikiusią kebabinę-falafelinę "King of Falafel". Už tris su kapeikom gavau didelį skanų libanietišką falafelį su humuso padažu. Skųstis negalima, bet iki pilnos laimės dar kažko pritrūko (pvz. galimybės jį suvalgyti - greta prisėdo rūkalius, tad turėjau nuo dūmų bėgti tolyn į parką).
 |
| Bemėsiai kukuliukai padaže ir imbierinis limonadas iš "Leon" |
Paskutinė vakarienė manęs laukė jau oro uoste. Draugė pripasakojo, jog ten veikia gan neblogas ir pigus restoranėlis "
Leon", turintis ir vegan patiekalų. Pasirinkau bemėsių kukuliukų dėžutę ir imbierinį limonadą, sumokėjau apie keturis penkis svarus. Kukuliukai buvo laaaaabai skanūs, gerai paprieskoniuoti, patupdyti ant ryžių ir užlieti augaliniu padažu. Nors porcija nedidelė, bet pavakarieniauti buvo pats tas. O ir kodėl gi nepasinaudoti proga oro uoste suvalgyti kažką įmantresnio nei "meal deal" sumuštinis?..
Su pilnu šilto maisto skrandžiu įsėdau į lėktuvą ir palikau Europos metropolį kitam kartui. Picos, burgeriai ir angliški pusryčiai - laukit manęs sugrįžtant!
