2017 m. spalio 2 d., pirmadienis

"Rapunzel" riešutų kremai

Riešutų kremai primena vaikystę - kai nupirkdavo šokoladinio kremo, padėdavo į aukščiausią lentyną, kad nepasiektumei ir vieno pirštu nekabliuotumei, bet... imdavai taburetę ir karts nuo karto pasilipus vogdavai po "antpirštį" to saldumyno...

Suaugus saldūs riešutiniai kremai pusryčiams ar vakarienei atrodo keistai - visgi dažniau tenka virtis košes ar skubant teptis nesaldžius sumuštinius, tačiau retsykiais galima padaryti išimtį ir papusryčiauti vaikiškai saldžiai.

Šią savaitę kelias dienas ant pusryčių stalo su arbata tupėjo ir saldūs pusryčiai: skrebutis ar itališkos duonos riekė su riešutiniu kremu. Galbūt kasdien taip ir valgyti ir nederėtų, bet skubant, turint daug darbų, reikalaujančių daaaar daugiau energijos, saldumynais pradėti dieną nėra jau taip blogai.

"Rapunzel" anakardžių kremas (250 g)

Pirmąją dieną paragautas buvo ekologiškas "Rapunzel" firmos anakardžių sviestas iš "Biotekos". Nežinau kodėl, bet man riešutų sviestai siejasi su bet kuo, tik ne su saldumynais. Todėl teko nustebti, kuomet laižant anakardžių kremo likučius nuo peilio (ups!), pasitiko saldesys. 

Kremas gan skystas, savo tekstūra ir spalva primena kūdikių tyreles. Jo sudėtis uoliems sveikuoliams veikiausiai nepatiks (66 % anakardžių riešutų + nekaitintas palmių aliejus*, cukranendrių cukrus, jūros druska), bet ne sveikuoliams ir ne kasdien - kodėl gi ne? Juo labiau, jog anakardžių kremas turtingas magniu, vitaminais B1 ir E. Taip pat turėdamas daug riebalų, jis taikosi ir į naujausias mitybines madas. 

Be užimtadienių, toks riešutų kremas turėtų būti labai geras draugas ir kelionėse - nesunkiai paruošiamas (tiksliau - iš esmės nereikalaujantis jokio paruošimo), didelės energinės vertės jis galėtų greitai užpildyti skrandžius ir suteikti jėgų nuotykiams. O taip pat galėtų patikti ir smaližiams vaikams - nė neabejoju, jog saldus anakardžių kremas ant trapučio yra daug geriau nei visokie ten glaistyti sūreliai ir supersaldžios varškytės: tiek sveikatos, tiek gyvūnų gerovės prasme.

"Rapunzel" šokoladinis lazdyno riešutų kremas "Samba dark" (250 g)

Atsipeikėjus nuo saldumų, kitą dieną sėdau prie antrojo kremo - "Rapunzel" firmos  juodojo šokolado, riešutų ir nugos kremo "Samba dark". Šis ne toks saldus kaip pirmasis, jaučiasi ir šokolado kartumas, ir lazdyno riešutų švelnumas. Šiek tiek tvirtesnės konsistencijos jis turėtų ne tik puikiai tepliotis ant duonos gaminių, bet ir virsti sausainių ar kepinių pertepimu. 

"Samba dark" sudėtis vėlgi nėra baisiai sveikuoliška (kam tai svarbu). Bet kadangi man - nesvarbu, tai dėl to sau galvos nesuku. Nesiūlau sukti ją ir kitiems. Juo labiau, kad 45 % lazdyno riešutų, 15 % kakavos miltelių, burboninė vanilė, cukranendrių cukrus ir palmių riebalai* tikrai nėra tai, kuo reiktų labai baisėtis. Svarbiausia tai, kad toks kremas taip pat yra puikus (ir skanus!) energijos šaltinis, turi daug vitamino E, geležies (!), magnio ir kalcio. Be to, kremas yra itin stipraus ir sodraus skonio, tad ir su didžiausiu potraukiu saldumynams niekaip nepavyktų jo suvalgyti per daug.

Todėl jei pusryčiaujant ar užkandžiaujant atsibos sūrumas, drąsiai mėginkite kuriam laikui paįvairinti savo mitybą energijos suteikiančiais saldžiais riešutiniais kremais.
Jų ieškokite "Biotekos" parduotuvėse:
Vilniuje - Klaipėdos g. 3, PC OZAS (Ozo g. 18) ir PC NØRDIKA (Vikingų g. 3) 
Kaune - Laisvės al. 69 
Klaipėdoje - PC HERKAUS GALERIJA (Herkaus Manto g. 22)

* Kremuose naudojami palmių riebalai yra iš sertifikuotų ekologinių ūkių, todėl yra draugiški žmogui, gamtai ir gyvūnams.

2017 m. rugsėjo 24 d., sekmadienis

Mango lassi - vegan versija


Reikės:

1 puodelio natūralaus sojos jogurto;
1/2 puodelio augalinio pieno;
1 vidutinio itin prinokusio mango (tinka ir skardinė mangų tyrės);

Papildomai (jei tik kažko iš šių galimų priedų norisi):
poros šaukštelių rudojo cukraus ar klevų sirupo;
žiupsnelio cinamono;
šviežios mėtos.

Paruošimas:

Pats greičiausias ir paprasčiausias receptas pasaulyje! Nulupti ir supjaustyti mangą. Į kokteilinę supilti jogurtą, augalinį pieną, suberti mangą ir plakti, kol viskas virs vienalyte mase. Karštą dieną galima į šį kokteilį įsimesti ir ledo kubelių. O visomis kitomis dienomis, gardžiuotis kambario temperatūros lassi.

2017 m. rugsėjo 22 d., penktadienis

"Rapunzel" veganiški šokoladai

Seni geri "Ką valgo veganai?" draugai "Bioteka" vėl turi gerų naujienų - gausės ir platės parduotuvės vegan maisto asortimentas! O kitaip ir negali būti, kadangi augalinė mityba darosi vis populiaresnė - tą liudija ir minios žmonių paskutinio "VegFest" metu. 

Aišku, nors tėvai ir seneliai ilgai ir nuobodžiai moko iš pradžių valgyti "rimtą maistą", ir tik po to saldumynus, tos pamokos eina ir praeina kažkur palei ausį, ir kuomet reikia sėsti prie pietų ar vakarienės stalo, ant jo pirmiausiai ima ir atsiduria... šokoladas!

"Bioteka" turi tikrai nemažą vegan saldumynų pasirinkimą, o "Rapunzel" firmos šokoladai - ne tik veganiški, bet ir etiški bei ekologiški. Todėl tiks ir patiks ir veganams, ir kitiems sąmoningiems žemės gyventojams. 

Meno kūrinio vieta - ant sienos!

Pirmasis paragautas šokoladas buvo "Cocos creme" juodasis šokoladas su kokosų kremu. Nors dažniausiai juodieji šokoladai būna arba kartūs, arba bjauriai persaldinti, pastarasis buvo aukso viduriukas: nei kartus, nei saldus, lengvo, malonaus skonio. Kreminis-kokosinis šokolado įdaras - labai natūralus, smagios tekstūros, valgant galima pajausti kokosų drožles. Kaip ir šokoladas, taip ir įdaras nėra persaldintas. Taigi, jis puikiai tinka tokiais atvejais, kai mėgsti saldumynus, bet nenori beprotiškai užsisaldinti.

"Cocos creme" šokoladas iš parduotuvės "Bioteka"

Toliau ant stalo atkeliavo "Nirwana vegan" pieniškas šokoladas su riešutų kremu. Jis - mano favoritas - tiesiog tobulas šokoladas. Beprotiškai švelnus, maloniai saldus, nei ką pridėt, nei atimt. Šokolado viduriuke pasislėpęs riešutinis kremas - visa tai sukuria puikią kombinaciją. Žinoma, negaliu prisiminti, kokio skonio yra įprastas pieniškas šokoladas, tačiau galiu kirsti lažybų, jog ryžių pienas šokolade nėra nė kiek prastesnis sprendimas, o veikiau - net geresnis: juk ryžių pieno šokoladas turėtų būti lengvesnis ir ne toks riebus.

Vakaro užkandžiai: "Nirwana vegan" šokoladas iš "Biotekos" ir gera knyga.

Paskutinis paragautas buvo ribotos serijos veganiškas baltasis šokoladas su spanguolėm ir aguonom "Cranberry Mohn". Įspūdis gan įdomus, mat šis šokoladas nebuvo itin panašus į... šokoladą. Aišku, čia lygiai tokia pati situacija - kuomet baltasis šokoladas paskutinį kartą ragautas buvo vaikystėje... galima ir klysti. Plytelė buvo rieboka, nesaldi, viduje tupinčios uogų dalelės kartkartėm užrūgštindavo liežuvį. Taigi, šis šokoladas yra kažkas tarp balto šokolado, vaisių batonėlio ir sveikuoliškų užkandžių. Taip pat negaliu nepastebėti, jog baltasis šokoladas su raudomis uogytėmis ir juodais aguonų grūdeliais atrodo spalviškai laaaaabai gražiai. Galiausiai, kitaip nei ankstesnių šokoladų (ups!), šio nepavyko suėsti vienu prisėdimu, tad gal ir gerai?..

"Cranberry Mohn" šokoladas ("Bioteka")

Vis auštantys orai primena - žiema artėja! Tad visiems, o taip pat ir veganams bei uoliems sveikuoliams reikia susirūpinti svarbiais išlikimo klausimais bei imti augintis žieminį "sluoksnį". O ar yra geresnis būdas tą daryti nei kramsnoti skanutėlius šokoladus, leisiu nuspręsti jums patiems :) 


"Rapunzel" šokoladų ieškokite "Biotekoje":
Vilniuje - Klaipėdos g. 3, PC OZAS (Ozo g. 18) ir PC NØRDIKA (Vikingų g. 3)
Kaune - Laisvės al. 69
Klaipėdoje - PC HERKAUS GALERIJA (
Herkaus Manto g. 22)

2017 m. rugsėjo 11 d., pirmadienis

Violetos avižinių miltų kepsneliai

Kartais "Ką valgo veganai?" skaitytojai pasidalina ir savais receptais - Violeta siūlo pasigaminti avižinių miltų kepsnelių su burokėlių ir salierų lapkočiais, kurie jai skaniausi su pomidorų padažu.


Violeta rašo:

Viską darau "iš akies". Mintis tokia: burokine trintuve sutarkuoti cukiniją, supjaustyti burokėlių (mangoldų) lapkočius ir prieskonines žoleles, įberti įvairių prieskonių, grikių, avižų ar kitų miltų, druskos ir vandens ir kepti. Čia kūryba - lai pasireiškia vaizduotė ir noras bandyti, ieškoti. Pirmyn į įdomių ir nepakartojamų valgių pasaulį! Sėkmės !


Norite pasidalinti savo receptais su KVV skaitytojais ir jūs? Brūkštelkite laišką į kavalgoveganai.lt@gmail.com ar žinutę facebook'o puslapyje!

2017 m. rugsėjo 8 d., penktadienis

"Delta mityba": puikus maistas, vertas nuklydimo nuo kelio

Būdama didele azijietiško maisto gerbėja, stengiuosi išragauti visas jo naujoves Lietuvoje bei ieškoti skanėstų kelionių metu. O įvairių Azijos šalių užkandinės tik dygsta ir dygsta - veganai jau gali paskanauti pho ar gyoza koldūnų - kiek gi galima graužti tuos kiniškus baklažanus?..

Jau kuris laikas sekiau "Delta mityba" užkandinę feisbuko platybėse: norėjosi joje apsilankyti ir paskanauti šaolino sriubos, bet dėl man ne itin patogios vietos (Vilniaus Naujamiestis) apsilankymą vis atidėliojau. Užtai diena, kurią atsirado reikalų būtent ten, tapo dvigubai smagesne!

Loftų kiemuose (Naugarduko g. 41) pasislėpusią "Delta mitybą" rasti nebuvo itin paprasta, tačiau apėjusi ratą-kvadratą, užėjau vidun. Tiems, kas ten lankosi pirmą kartą pravartu žinoti, jog užsakymai priimami prie baro, todėl drąsiai eikite į kitą patalpą, kuri bent jau man iš pirmo žvilgsnio atrodė kaip virtuvė, į kurią lankytojams brautis nederėtų. Braukitės! Ir rinkitės pietus (o jie vis keičiasi)!

Gaila, tačiau baozi veganams tinkamos nebuvo (tešla su kiaušiniais), todėl užsisakiau koldūnų su grybais ir žemės riešutų padažu bei veganizuotos (į ją tiesiog nededa kiaušinio) šaolino sriubos su grybais. Toks pietų kompleksas kainavo 5 €. Maistas atkeliavo greitai ir sklandžiai - tik kitaip nei tūlas lietuvis įsivaizduotų, čia koldūnai yra užkandis, o sriuba - sotusis patiekalas.

Koldūnai su grybais (2 €)

Koldūnai buvo pa-sa-kiš-ki. Gan ilgai ragavau visokiausius rytietiškus koldūnus koldūnėlius, ieškodami tų, kurie man patiktų labiausiai. Ir pasirodo, nereikėjo trenktis į pasaulio kraštą, mat jų galima gauti čia, Lietuvoje. Švelnaus malonaus skonio ir puikios tekstūros tešla, turtingas grybų įdaras ir sodrus žemės riešutų padažas - tik tiek iki pilnos laimės man tą dieną ir tereikėjo. Pavalgyti tokios porcijos nepakaktų, užkąsti - pats tas. Bet manau, kad kitą sykį net pabūčiau keistuole ir imčiau tokių visas dvi kaip sočius ir superskanius pietus.

Šaolino sriuba su grybais (4 €)

Po tų nuostabių koldūnų, žymioji sriuba "nepramušė" ir paliko gerą, bet ne puikų įspūdį. Žinoma, jai nėra nė vieno priekaišto (nebent tai, kad ji vis kėsinosi mane aptaškyti) - skanus sultinys, dauuug jame plaukiojančių daržovių, makaronų, grybų. Įdomu buvo iš sriubos žvejoti paraugtus pomidorus ir agurkėlius. Pačiai tokia neįprasta variacija turbūt nebūtų šovusi į galvą, bet susivalgė tikrai maloniai. O kai dar labiau spustels rudeniškas šaltukas, tai valgysis ši sriuba dar maloniau.

Vis dėlto kol "Delta mitybos" vieta man vis dar labai nepakeliui, tad joje greitu metu tikrai neapsilankysiu. Tačiau žinau kur lėksiu pietauti, jei keliai vėl nuves į Vilniaus Naujamiestį. Darykite tą patį ir jūs.

2017 m. rugsėjo 4 d., pirmadienis

Dzūkiška grikių košė su grybais

Tęsiame savo rudeninę receptų temą ir siūlome pasigaminti itin greitą ir itin paprastą patiekalą - dzūkišką grikių košę! Jai prireiks vos kelių sudėtinių dalių, o ją pagaminti taip lengva, kad receptas bus įkandamas susipykusiems su virtuve, pradedantiesiems kulinarams ar net vaikams.

Šie metai derlingi ne tik voveraičių, bet ir ūmėdžių, kurios šįmet kaip reta sveikos ir gražios. Todėl košę gaminau su jomis. Tačiau receptui kuo puikiausiai tiks ir kiti miško grybai.


Reikės:

300-400 g nuvalytų grybų
1/2 svogūnų
alyvuogių (ar kito mėgiamo) aliejaus
žiupsnio druskos, pipirų
1 puodelio grikių

Paruošimas:

1. Smulkiai sukapoti svogūną.
2. Supjaustyti nedideliais gabalėliais grybus.
3. Užkaisti virti grikius.
4. Gilioje keptuvėje įkaitinti aliejų ir 3-5 minutes pakepinti svogūnus.
5. Suberti į keptuvę grybus (aišku, jei naudosite bobausius ar pan., tai pirmiausiai apdorokite juos taip, kaip priklauso) ir pakepinti su svogūnais ant silpnos ugnies apie 15-20 minučių.
6. Sūdytame vandenyje apvirti grikius - neleisti jiems "sukošėti", jie turėtų būti vis dar kiek kieti. Apvirus nupilti likusį vandenį ir palikti atidengtus, kol bus paruošti grybai.
7. Į apkepintus grybus su svogūnais suberti grikius, įberti pagal skonį druskos, pipirų, dar šiek tiek aliejaus, gerai išmaišyti ir patroškinti kelias minutes.
8. Valgyti! Galima pasigardinti augaline grietine ar jogurtu, arba tiesiog skanauti taip, kaip yra - paprastai, skaniai ir sočiai!

2017 m. rugpjūčio 27 d., sekmadienis

Šen bei ten ragaujame šį bei tą...

Žinia, vasara - toks metas, kuomet darai ir tą, ir aną, kol galiausiai supranti, jog ant nosies jau ruduo, o iš tiesų per šiltąjį laiką nieko doro ir nenuveikei...

Tokia situacija ir virtuvėje bei KVV svetainėje: daug dažniau lakstant per Lietuvą ir aplinkui, taip pat ir sėdint užsikrovus darbais namuose nelieka laiko išradinėti naujiems dviračiams ir kurti įdomius veganiškus receptus. Pačiu mėgstamiausiu maistu tampa picos, pasta su tuo, ką randi šaldytuve, arba bet kas, ko nereikia paruošti ir/ar valgyti namie. Todėl virtuvėje karaliauja ne namų šeimininkai, o kokie nors kampuose pasislėpę vorai, bet užtai veganiško maisto mylėtojai turi šimtą kartų daugiau progų išbandyti naujas vieteles bei naujus vegan produktus. Ir per kelis mėnesius jų truputuką prisikaupė.

Veganiška pica iš "Kregždutės"

Bene seniausiai buvo aplankyta Kaune nuo seno veikianti kavinė "Kregždutė" (Sporto g. 1), kuri mėgina prisivilioti daugiau lankytojų į meniu įtraukdama veganiškų patiekalų. Visgi galėjo jų paruošti tik dalį, taip pat ten dirbančios damos nepagailėjo pamokslų (mėsos nevalgot, bet aliejų vartojat, vaje vaje!) bei šiaip načnykams įprasto bendravimo stiliaus (lauke net nesugalvokit sėst, neaptarnausim! - hmm, tai o koks tada reikalas turėti kavinę su lauko staliukais prie gražaus miesto parko?..). Maistas nebuvo įspūdingas, salotos skendo aliejuje, pica buvo keistoka (ypač vegan sūrio riekelių išdėstymas), bet valgoma ir netgi visai nebloga. Ar norėtųsi čia valgyti dažniau? Veikiausiai ne, tačiau ne dėl maisto, bet dėl kitų dalykų...

Salotos iš "Iki" prekybos centro

Nežinau kaip kitiems, bet man viena iš metų naujienų - IKI prekybos centruose parduodamos salotos su falafeliais. Žinoma, sveiko maisto fanatikams bei E-fobams jos turėtų būti nesmagus košmaras (ar bent jau nejaukus šlapias sapnas), bet tiems, kurie neturi galimybės pavalgyti rimtesnių pietų - jos tikras išsigelbėjimas. Priklausomai nuo sėkmės gaudant akcijas-atrakcijas, jos kainuoja nuo 1,5 iki 2 eurų, viduje, vėlgi, priklausomai nuo sėkmės bei atidumo - varijuojančio šviežumo salotos, vyšniniai pomidorai, agurko griežinėliai, daigai, džiovintų pomidorų padažas (šitas gerulis!) bei keturi stambūs falafeliai, gaminti iš avinžirnių miltų ir dar belenko. Bet vegan! Ir sotu! Ir tikrai gero skonio!

Didelė (neįveikiama) vietnamietiška pho su tofu

Kadangi vienas mano gyvenimo tikslų - išragauti maisto iš kuo daugiau skirtingų šalių, laukiau nesulaukiau progos apsilankyti Vilniuje atsidariusiame vietnamietiško maisto restorane "Saigon" (A. Jakšto g. 7); iš pradžių veganai galėjo gauti tik troškinukų, bet greitai šis nesusipratimas buvo ištaisytas ir meniu atsirado žymioji pho sriuba. Didžiulis dubuo buvo sklidinas puikaus sultinio, ir jame knibždėte knibždėjo daržovės, keptas tofu, daigai, prieskoninės žolelės ir kiti džiaugsmai. Gan įdomiai susirodė sprendimas į sriubą dėti apvirtus (?) kalafijorus ir morkas, kaip ir visa skonių paletė (ku-kū, bok choy, kur jūs?..), bet įdomumas buvo tik pliusas, o ne minusas. Būdama ėdra-žmogdaržovėdra užsisakiau didelę porciją, tik jos įveikti nepavyko. Nors ką jau čia - nepamenu, kad ir kur kitur būčiau visą pho susrėbus...

Mažytės venesuelietiškos užkandinės aplinka paliko puikų įspūdį.

Prie gyvenimo tikslo įgyvendinimo prisidėjo ir dar viena vietelė iš Vilniaus - užkandinė "Arepera". Čia galima gauti venesuelietiškų kukurūzų duonos sumuštinių, iš kurių vienas tinka veganams. Ir ne tik veganams, bet ir uoliams-sveikuoliams, kurie dėl rimtų ar nelabai rimtų priežasčių nevartoja gliuteno. Kukurūzinė duona priminė Kenijoje ragautą ugali, bei kitus gerus dalykus. Bet ir be gerų prisiminimų sumuštinis puikiai susivalgė - sotus, paprastas, skanus. Rekomenduoju valgyti užgeriant kokiu tai tą dieną siūlomu tropiniu gėrimu - nė nepajusit, kaip viena koja apleisite lietingą lietuvišką žemę ir atsidursit kitoje vandenyno pusėje. Be to, nors ir viršininkai/šefai šiek tiek kalbėjo mūsiška kalba, bet apkerėta gero maisto prakalbau ir komplimentus jau sakiau ispaniškai!

Arepa su daržovėmis

Naujos vietos dygsta ir Kaune - vasarą atsidarė žavus baras-užkandinė pavadinimu "O kodėl ne?" (Perkūno al. 4), įsikūręs Ąžuolyno parko pašonėje pūpsančiame jaukiame medinuke. Žinoma, geriausia čia lankytis vasarą ar šiaip šiltomis dienomis, ir paragauti siūlomų vegan užkandžių.

Falafeliai (O kodėl ne?)

Didelis bliūdas humuso (O kodėl ne?)

Tiek falafeliai, tiek humusas jau tapo įprastu vegan maistu, kurio galima gauti tiek prekybos centruose, tiek ir maitinimo (ar girdymo) įstaigose. Ne išimtis ir "O kodėl ne?" - jų meniu rasite abu šiuos patiekalus. Kas nudžiugino, tai porcijų dydis. Humuso įveikti nepavyko. Negražu švaistyti maistą, bet dar negražiau palikti klientus neprivalgiusius. 
Falafeliai buvo skanūs, o jų viduje būta ne tik avinžirnių, bet ir trintų daržovių - čia jau matyt taip pat įprasta tampanti lietuviška falafelių interpretacija. Žinoma, yra tokių tradicionalistų kaip ir aš, kurie nori To Įprasto Falafelio, bet paįvairinti daržovėmis falafeliai? O kodėl gi ne?
Humusas buvo puikios konsistencijos, bet jam trūko druskos bei būta gerokai per daug pipirų. Nurašėme tą trūkumą į "netyčiuką", kadangi greta falafelių buvęs humusas pipirinės problemos neturėjo. Kadangi kainos-kiekio-kokybės santykis geras, o ir aplinka jauki, grįžus šilumai ten grįšime ir mes.

"N'ice cream factory" ledai

Klajonės kartais užneša ir į numylėtąją Varšuvą, kuri pateko tarp draugiškiausių veganams pasaulio miestų! Kadangi tą dieną buvo karšta, labai karšta, nuo karščio gelbėjausi ledais. Ledainėje "N'ice cream factory" skanėstą gali susikonstruoti pats, ir jis iš šviežių produktų bus sušaldytas azoto pagalba. Pats ledų gaminimo procesas tikrai įspūdingas! Už 12 zlotų (apie 2,8 €) susikūriau savo veganiškus ledus: sojos pieno pagrindas, Oreo sausainiai, kokosas ir sūdyta karamelė. Gavau nuostabiai skanų šviežių ledų kalną. Ech, kad tokia vietelė būtų bent kiek arčiau namų!..

Į Varšuvą atvykome anksti ryte, o skrydis į šiltus kraštus laukė po pietų, todėl paryčiais reikėjo kažkur priglausti savo sėdimąsias bei lagaminus. Įsivaizduokite, Lenkijos sostinėje yra savaitgaliais visą parą veikianti vietnamietiška-tailandietiška užkandinė "Du-za mi-ha", kuri siūlo nemažą vegetariškų ir veganiškų patiekalų asortimentą! Todėl net ir 6 valandą ryto galėjome skaniai panaktipiečiauti/papusryčiauti.

Tailandietiški ramenai su tofu

Pirmasis ragautas patiekalas buvo tailandietiška ramen makaronų sriuba su tofu ir kokosų pienu. Turtinga skoniais, aštroka ir nepaprastai soti - man tik šiek tiek palesiojant joje plaukiojantį tofu, viso patiekalo nesugebėjo įveikti net ir didelis ir daugggg valgantis žmogus. Bet svarbiausia, jog patiekalas kainavo vos apie 4 € - bet kuriuo paros metu sostinės centre gauti neįveikiamą vegan patiekalo porcija yra mažų mažiausiai nepadorios gastronautų svajonės išsipildymas.

Udon ir shitake grybų sriuba

Antras ragautas patiekalas daugiau dvelkė Japonija - tai buvo udon makaronų ir shitake grybų sriuba (apie 4,7 €). Skonis buvo mažiau išraiškingas, tačiau neabejotinai puikus. Tokią sriubą siurbti reikia ilgai, ilgai ir laimingai, mėgaujantis kiekvienu kąsneliu ir gurkšneliu. Kad ir kokia ji buvo puiki, visos sriubos įveikti taip pat nepavyko. Jos tiesiog per daug net ir labiausiai išbadėjusiam žmogui! Et, ne pirmas ir ne paskutinis kartas...

Grįžtant į savus kraštus, bet pasiliekant prie rytietiškos virtuvės - naujoje Kauno autobusų stotyje (Vytauto pr. 24) atsidarė iš Vilniaus atkeliavęs "Awokado noodle bar". Čia (turbūt kiek paerzindama personalą) ėmiau ir susiveganizavau sau porciją wok makaronų. Vegetariškas wok kainuoja 4 € (kiek liūdna po Varšuvos...) - rinkausi jį su ryžių makaronais ir saldžiarūgščiu padažu bei paprašiau nemušti kiaušinio. Mano užgaidos buvo patenkintos ir gavau dėžutę, kurios mažiau nei pusę užpildė mano patiekalas. 

Veganizuotas vegetariškas wok iš "Awokado noodle bar"

Čia gal psichologinis dalykas, bet turbūt daug smagiau mažas kiekis maisto būtų atrodęs mažesnėje dėžutėje, tad iki galo taip ir nesijaučiau pasisotinusi. Be to, žvilgčiojau į nevegetarišką močiutės wok dėžutę (taip, močiutė norėjo paragauti kokio įdomesnio didmiesčio maisto!), kurioje maisto kiekis buvo gerokai didesnis. Kodėl taip yra - man visiškai aišku. Vegetarišką nuo nevegetariško wok skiria tik mėsos, todėl jų nededant gaminant vegetarišką versiją, o dar ir išimant kiaušinį veganizuotoje, maisto kiekis gerokai sumažėja. Todėl norėtųsi, kad vegetariškas wok būtų ne įprastas, tik be mėsos, o praturtintas kokiu tofu ar seitanu. Šiaip wok'o skonis geras, patiko padažas, šviežios daržovės ir sezamų pabarstai, tačiau man, nemėgstančiai riebaus maisto (OK, visko, išskyrus bulvių traškučius) wok'as buvo per riebus, o ant dugne likusio aliejaus buvo galima dar kažką iškepti. Jei mėsavalgiai džiaugiasi šia vieta, tačiau vegetarams ir veganams Kaune tikrai gero wok'o dar teks palaukti.