2016 m. rugpjūčio 28 d., sekmadienis

Kepti cukinijų žiedai

Ar įsivaizduojate - galima valgyti ne tik visiems per gausiai užderančias cukinijas, bet ir... jų žiedus! Valgomi vyriški žiedai (iš jų neužsimezga cukinijos), todėl galite rudenėjant ne tik nuimti cukinijų derlių, bet ir paskanauti kur kas egzotiškesnio patiekalo - keptų cukinijų žiedų. Vyriškus žiedus atskirsite nesunkiai - jų kotelis plonas. Todėl nusiskabę kokią dešimtį žiedų, galite nustebinti savo draugus ir artimuosius. 


Reikės:

10-12 cukinijų žiedų
3 kupinų šaukštų miltų
druskos
mėgstamų prieskonių
šaukštelio sojos padažo
1/2 šaukštelio kepimo miltelių
aliejaus kepimui
1/2 stiklinės vandens

Paruošimas:

Nuplaukite cukinijų žiedus. Iš miltų, druskos, prieskonių, vandens, sojos padažo ir kepimo miltelių sumaišykite skystoką tešlą. 
Įkaitinkite keptuvėje aliejų. Mirkykite žiedus į tešlą ir kepkite apverčiant kol apskrus.
Jei norite, prieš mirkydami cukinijos žiedą į tešlą, galite jį įdaryti. Kuo - tepadiktuoja jums fantazija : )

Skanaus!

2016 m. rugpjūčio 26 d., penktadienis

Jambo, Kenija!

Ši vasara - ypatinga. Pirmą kartą turime progos savo skaitytojams papasakoti apie veganiškus skanumynus kitame mūsų planetos pusrutulyje! Klajonės nuvedė į tolimąją Keniją, kuri (dar) nėra dažnas atostogautojų iš Lietuvos pasirinkimas. Tačiau čia sau mėgstamos veiklos rastų visi: ir gyvūnėlius mylintys vaikai, ir tingių atostogų paplūdimyje su baltu smėliu ir žydru vandenynu norintys nuo ofisinio darbo pavargę suaugusieji, ir smalsūs nuotykiautojai, pasiryžę pažinti egzotišką kraštą pradedant jo gyventojais ir kultūra, o baigiant, žinoma, vietine virtuve.


Keliaujant už "vakarų civilizacijos" (ghm, ghm) ribų žmonės gąsdina - oi, jau veganams tai nebus ką valgyti. Netikėkite jais. Tai, kas taikoma amžinojo įšalo žemėje ar sausringame Kazachstane, tikrai netinka Kenijai. Metų laikų čia nėra, tik sezonai - sausasis ir drėgnasis. Važiavome tuo metu, kai buvo "žiema" - t.y. sausa ir "vėsu" - vietiniai gyventojai traukė varvančias nosis, mat aukštikalnėse temperatūra nukrito iki +20. Bet, žinoma, vaismedžiams toks "šaltis" nė motais - šviežių vaisių ir daržovių čia galima gauti ištisus metus; nuo sezoniškumo skiriasi tik jų kainos bei kaip lengvai jų gausite. Šai liepą Kenijoje avokadų sezonas - įsigyti galima ant kiekvieno kampo iš daržovių ir vaisių prekeivių. Priklausomai nuo dydžio, avokado kaina svyruoja nuo 30 iki 50 Kenijos šilingų (apie 0,25-0,40 €). Visi avokadai prinokę ir nuo-sta-būs. Pardavėjai paklausia, ar avokadus valgysite iš karto ar kitą dieną ir parenka tinkamiausius. Mangų sezonas buvo beprasidedantis. Mini (japoniški?) mangai kainuoja vos po penkis šilingus, o įprasto dydžio mangų kainos prasideda nuo 30 šilingų. Tiesa, skaniausi mangai - sausį, mat patys saldžiausi. Lietuviškos vasaros mangai Kenijoje primena mangus Lietuvos parduotuvėse - ne tokie sunokę ir rūgštūs. Jei labiau mėgstate ne mangus, ar papajas, Kenija taip pat patiks: maža papaja kainuoja nuo 30 šilingų, už miiiilžinišką gali tekti pakloti ir 200 - ir vis tiek - dauuug kartų pigiau nei Lietuvoje. Jau nebekalbant apie skonį: papajos prinokę ir saldžios (aišku, reikia mokėti gerai pasirinkti vaisių). Gatvės ir turgaus prekeiviai taip pat siūlo pasiflorų, anonų, ananasų, bananų ir t.t. Visgi skaniausi bananai - ne tie, kokius mes valgome Lietuvoje, o saldieji bananai, pasižymintys mažu dydžiu, o juos netgi pranoksta iš Ugandos atkeliaujanti rausvos spalvos bananai, pasižymintys medaus skoniu ir malonia, nekrakmolinga tekstūra.

Pirkiniai Iten turguje, sumokėjome vos daugiau nei 1 €
Žemyninė Kenija skiriasi nuo pajūrio; prie vandenyno auga kokoso palmės, todėl tiek miestuose, tiek paplūdimiuose už 30-50 šilingų galite įsigyti kokoso riešutų. Pardavėjas jo viršūnę "nuskalpuos" mačete ir įduos į rankas šiaudelį kokoso vandeniui išgerti, o po to iš to pačio kokoso pagamins šaukštelį, kuriuo galėsite iškabliuoti mėsingus kokoso "vidurius". Jei kokosas tiek daug malonių jausmų nesukelia, visada galite gurkšnoti šviežiai spaustas vaisių sultis. Mangų, pasiflorų, ananasų ar apelsinų sultys kainuoja po 80-250 šilingų. Kainų skirtumas didelis, mat kuo "mandresnė" kavinė, tuo aukštesnės kainos.


Dažnai liūdžiu, jog Lietuva neturi gatvės maisto kultūros. Kenijoje - priešingai. Miestų gatvėse be didelių sunkumų rasite maisto prekeivių. Nemaža dalis maisto - neveganiška ir neveganiška, bet kuo pasidžiaugti turi ir veganai. Kad ir keptais kukurūzais. Kenijos kukurūzai skiriasi nuo auginamų aplink Lietuvą - jie balti, krakmolingesni ir sausesni. Todėl ir keptas baltas kukurūzas valgosi ne taip smagiai kaip geltonas. Bet išalkus galite čiupti pusę kukurūzo už vos 10 šilingų, o visas kukurūzas atsieis 20.

Cukranendrių pardavėjas. Daivos Repečkaitės nuotrauka.
Kur kas įdomiau buvo išbandyti kitą populiarų užkandį - cukranendres. Jas po miestą vėžina karučiuose, tada mačete "nudrožia" žievę ir minkštimą sukapoja į plastikinį maišelį. Imi gabaliuką, meti į burną ir iščiulpi sultis. Sumedėjusią dalį spjauni ant gatvės kaip kokią "sėmkę". Maišelis užkandžio kainuoja 20 KSH.

Cukranendrės
Tokius dalykus valgysite kontinentinėje Kenijos dalyje. Bet prie vandenyno pasitiks kitoks maistas. Būtina pabandyti kasavos traškučių su masala prieskoniais (30-100 KSH). Daug kur rasite ir spurgytes pajia su žalumynais (~30 KSH už maišelį). Jos tikrai puikios!


Jei norisi "kažko saldesnio" galite čiupti ir saldžią mandazi spurgą. Dairykitės kur jas kepa - šviežios skanesnės. Ir, dėmesio! Prie vandenyno spurgos veganiškos, ruošiamos su kokosu, tačiau žemyninėje dalyje - ne, joms naudojamas pienas.


Jei trūksta drąsos mėgautis gatvės maistu, galima juo gardžiuotis gausybėje restoranų ir užkandinių. Nors prieš išvykstant buvome prigąsdintos būsimomis pilvo bėdomis, laimei, jų neturėjome, nors tikrai lankėmės ne tik pačios aukščiausios klasės restoranuose : ) Žinoma, maitinantis veganiškai šansai apsinuodyti maistu gerokai sumažėja! Todėl vegan mityba rekomenduojama tiems keliautojams, kurie labai bijo pasigauti kokią piktą pilvo bakteriją ar virusą. Bet įveikus baimes (ar geriant nemažai kokakolos), veganai ir neveganai Kenijoje gali klestėti. Pirmasis ragautas keniškas maistas buvo gan stereotipinis (ką supratome kelionės eigoje) - ugali ir sukuma wiki. Sukuma wiki - įvairių žolių ir žalumynų troškinys su trupučiu svogūno ir pomidoro. Išvertus patiekalo pavadinimą iš swahili kalbos jis reiškia kažką panašaus į "prastumti savaitę". Bet jį valgo ir mėgsta visi! Ugali - tai svarbi kenijiečių mitybos dalis (Lietuvoje tai būtų bulvės ir duona kartu) - iš kukurūzų miltų pagaminta duona, kuria ir kabinamas maistas. Taip, Kenijoje valgoma rankomis!

Naminis maistas - ugali ir sukuma wiki - pats skaniausias!

Maitinimo įstaigos, tiesa, Kenijoje vadinamos netikėtai - "Hotel". Todėl gan ilgai stebėjomės visur pridygusiais "viešbučiais". Didžiulėje ir triukšmingoje sostinėje galite paragauti ne tik keniško maisto, bet ir kitų skanėstų iš Rytų Afrikos regiono, žemyno ar Rytų Azijos, mat didmiesčio gyventojai čia sukeliavę iš viso pasaulio. Todėl ir pasakojimą apie viešojo maitinimo ypatumus pradėsiu nuo Nairobio.


Kadangi pirmąją dieną miestą tyrinėjome su nairobiečiais, tad jie mus atsivedė papietauti į populiarią vietą, kurios, deja, pavadinimo nei mačiau, nei atsimenu (nors... gal ir ne bėda?). Kavinė įrengta pastogėje, ir iš žmonių kiekio atrodo, jog maistas čia geras ir lankytojų trūkumu skųstis tikrai negalima. Pagrindinis dienos meniu mėsiškas, galima rinktis vištieną ar žuvį, tačiau paprašius, mums pagamina veganiškai, t.y. duoda ugali ir sukuma wiki. Nebuvo labai skanu. Visgi naminis maistas čia smarkiai pirmauja prieš "valgyklinį".

Veganiško maisto puota restorane "Abyssinia"

Nairobyje naudojomės proga skanauti ne tik kenijietišką maistą. Kadangi abi* mėgstame etiopišką maistą ir kavą, keliavome jo paragauti Etiopijos kaimyninėje valstybėje - ar jis skirsis nuo to, kurį ragavome Europoje?.. Nors keli žmonės mums rekomendavo restoraną "Habesha", bet jis mums buvo siaubingai nepakeliui, todėl nutarėme vėlyvų pietų / ankstyvos vakarienės keliauti į restoraną "Abyssinia". Valgėme trise, todėl užsisakėme ne tik įprastą variantą - injerą su vegetarišku asorti, bet ir papildomą troškinuką, kurį taip pat reikia kabliuoti su injeros duonele. Čia galėjome pasirinkti kokios injeros norime (cha, o apie du variantus ir nežinojau!) - tamsios ar šviesios. Rinkomės tamsią. Ir... tenka prisipažinti - trise tos milžiniškos lėkštės pilnos maisto lengvai neįveikėme. Būtų pakakę ir pagrindinio asorti patiekalo, kuris čia kainavo 850 KSH (apie 8 €) ir, žinoma, nuostabios etiopiškos kavos. "Abyssinia" restorane galima sudalyvauti ir kavos gėrimo ceremonijoje, kurios, deja, mums teko atsisakyti. Bet net ir be jokių ceremonijų kava (120 KSH) nuostabi. Ją atneša virtą moliniame ąsotyje ir patiekia su... popkornais (kaip neįprasta!) bei greta padėtais etiopiškais smilkalais. Maisto ir kavos įvertinimas: 10 balų. Čia bene buvo vienas skaniausių mūsų valgytų maistų visos 6 savaičių kelionės metu.

Sprogstam nuo baltymų "Jia Yuan Shi Fu" restorane
Nairobyje teko matyti nemažai indų, japonų ir kinų restoranų. Bet sekmadieniais papietauti mieste sunku - beveik viskas uždaryta. Keliavome antram dubliui pas etiopus į "Habeshą", bet jos... neradome, arba restoranas buvo uždarytas. Todėl pietums pasirinkome netoliese buvusį ir atidarytą kinų restoraną "Jia Yuan Shi Fu". Vieta buvo tuštoka, bet labai švari ir tvarkinga (išskyrus WC) - kas gali būti svarbu tiems, kam atsibodo valgyti pirštais namų ar kaimiškos aplinkos valgyklose. Užsisakėme aštrų tofu troškinį - originale turėjo būti ir mėsos, bet ją paprašėme pakeisti tofu (po to gailėjausi, jog neprašėme mėsą pakeisti daržovėmis), garnyru pasirinkome ryžius su anakardžių riešutais ir gurkšnojome žalią arbatą. Man tofu buvo kiek per daug ir trūko daržovių, bet maistas tikrai skanus, o darbuotojai labai paslaugūs ir draugiški.


Dar vienas "netyčiukas" - ankstyvi pietūs beieškant kavos ir interneto (taip, wi-fi nėra dažnas dalykas) Nairobyje nutiko restorane Valley Coffe&Shake. Vieta nėra vegetariška, tačiau vegetarai gali rasti burgerį, o veganams pasiūlė daržovių kario su ryžiais ir salotomis. Pavarčius meniu spėjome, jog vieta somalietiška (ožkiena, kupranugarių pienas). Įdomu, įdomu. Kario porciją gavau milžinišką; patiekalas tikrai skanus, paruoštas iš šviežių daržovių. Netikėta sėkmė.

Liūdni pietūs restorane "Dass"

Etiopiško maisto antrą dublį nutarėme daryti ir prieš paliekant Keniją. Dėl patogios vietos pasirinkome kitą restoraną - "Dass". Nors ant durų kybojo lipdukas, kad galima mokėti kortele, perklausę išgirdome, jog ne, kortelių jie nepriima. Mūsų grynieji ėjo į pabaigą, todėl vietoj norėto asorti teko rinktis tik vieną patiekalą iš juodųjų lęšių (500 KSH), kurio neragavome Abyssinia restorane ir kavos. Atnešto patiekalo spalva kėlė daug dvejonių - ar tikrai jis iš juodųjų lęšių?.. na, tiek to. Buvome išalkusios kaip žvėriūkščiai, tad suvalgėme tai, ką gavome. Deja, maisto skonis buvo neišskirtinis, t.y. prastesnis už vidutinį. O kava... kava buvo siaubinga! Kilo daug abejonių ar tai iš tiesų garsioji etiopiška kava. Nors pateikta iš molinio ąsočio (bet be smilkalų) ji panašėjo į pigią lietuvišką "užpiltinę" kavą. Etiopiška kava įprastai "duoda į galvą" kofeino antplūdžiu, jo staigaus taip pat nesulaukėme. Ir tik kai nukabinę nosis išėjome iš restorano, pradėjome justi besiplečiančias kraujagysles ir kavos poveikį. Etiopiška. Tai kas nutiko su skoniu?.. Paliksime tą aiškintis kitiems ir į "Dass" negrįšime bei nerekomenduosime jo kitiems.

Pirmadienį pupos, antradienį pupos... maistas safaryje
Po Nairobio laukė ne ką nuobodesnės patirtys - kelionė į safarį Masaai Maroje. Įspėjome agentūrą dėl savo mitybos (viena keliautoja valgo veganiškai, kita nevartoja pieno produktų), bet dar iš Lietuvos turėjau prisikrovusį visokių tirpių sriubų - netikėjau, jog veganais bus pasirūpinta tinkamai. Ir... klydau! Stovyklavietės šefas dėl manęs gamino atskirą veganišką patiekalą, kuriuo džiaugėsi ir kiti atvykę vegetarai. Tiesa, maistas visas dienas buvo daugiau mažiau tas pats - karštas patiekalas - pupų ir daržovių troškinys, o pusryčiams - duona su žemės riešutų sviestu ir/ar uogiene; visada būdavo šviežių vaisių. Po 3 dienų pupų ėmiau nekęsti : )) Į pietų lauknešėlius vežtis į safarį gavome kiek liūdnokų sumuštinių su daržovėmis, vaisių, virtą tapioką, samosą su daržovėmis. Kita vertus, jaučiausi daug smagiau ir geriau valgydama patižusį daržovinį sumuštinį, kuris karštyje ir ne šaldytuve pragulėjo gerą pusdienį nei tokiose pačiose sąlygose prakeliavusią vištieną...

Safario pietūs - samosa su daržovėmis.
Taigi, maisto safaryje buvo tikrai pakankamai. Netgi pakeliui į ir grįžtant iš safario mūsų grupė stojo pakelės kavinėse, kur mūsų laukė švediškas, taigi, vegan friendly stalas. Mano greitai paruošiamos sriubos liko nepanaudotos...

Jei ne sukuma wiki, pakelės kavinės maistas atrodytų labai lietuviškai : )
Keliaudamos iš Eldoret miesto aukštikalnėse į Nairobį, sustojome persėsti į kitą autobusiuką ir papietauti Nakuru mieste. Vietos specialiai nesirinkome ir paėję nepertoliausiai nuo stoties, užsukome į kažkokį "hotel", kurio meniu nudžiugino. Daugybė vegetariškų variantų, patiekalų kainos apie 150 KSH už vieną. Užsisakėme matoke (plantanų troškinio) su chapati duonele ir daržovių nduma (troškinį) su kasava (čia tokia krakmolinga šaknis). Žemyninis maistas prieskonių gausa nepasižymi (bet gal lietuviškam liežuviui tas patiktų?), bet pavalgėme visai neprastai, ir, kas be ko, įdomiai!

Plantanų troškinys ir daržovės su kasava. (ne)paprasta ir sotu!
Po žemyninės Kenijos dalies mūsų laukė daug smagesnis ir šiltesnis (mat aukštikalnėse "žiema") laikas pakrantėje. Pakrantės maistas nuo žemyninio skiriasi - patiekaluose dažnai atsiranda kokosas. Kadangi kokosą die-vi-nu, dar prieš išvykdama atostogų užsirašiau, jog noriu paragauti wali wa nazi - kokosinių ryžių. Ak, ironija, jų taip ir neparagavau. Užtai kažkokioje kavinukėje netoli garsiojo Diani paplūdimio paskanavau įdomaus reikalo - kokosinių pupų.

Kokosinės pupos su ryžiais
Beje, labai svarbu paminėti, jog Kenijoje viso maisto porcijos - milžiniškos. Todėl dažniausiai užsisakydavome vieną porciją ar keletą užkandžių dviems. Ir privalgydavome tikrai sočiai. Tokiu atveju, pietūs vienai atsieidavo vidutiniškai apie 2€.
Gyvenome Mombasos priemiestyje Bamburi, todėl daugiausiai maisto išragavome ten esančiame Bamburi paplūdimyje. Džiugino tai, jog galėjome sau leisti pietauti paplūdimio restoranuose - kainos tikrai nesikandžiojo (ir net nelojo); vegetariškų ir nevegetariškų patiekalų kainos prasideda nuo 400 KSH (mažiau nei 4 €), o kokteilių - nuo 450 KSH. Todėl vandenynu galima mėgautis nuo-iki ir visą dieną.

"Ziwa" restoranas ant vandenyno kranto
Gan dažnai nutūpdavome užtiktame pilnai vegetariškame restorane "Ziwa". Čia sėdėdavome prie staliukų žiūrėdamos tiesiai už keliasdešimt metrų krantą skalaujantį Indijos vandenyną ir pietums rinkomės iš gausybės vegetariškų patiekalų (400-600 KSH). Pasirodo, jog Kenijoje yra populiarinama soja (sutikome ir ją valgančių dėl to, jog soja - gerokai pigiau nei mėsa), todėl "Ziwa" meniu atradę sojos karį, nutarėme paragauti būtent jo, kartu su chapati ir daržovėmis.

 


Garuose virtos daržovės buvo nykios, tačiau karis nenuvylė. Tirštas, maloniai aštrus ir prieskoningas. Ko gi daugiau reikia jei ne lašelio Indijos skonių pietaujant karštą vasaros dieną ir prisėdus pavėsyje su tobulu vaizdu?

Daržovių kukuliai - panašiau į patiekalą, nei į užkandį.
Antrą kartą paplūdimyje pietavome neatmenamo pavadinimo restorane-picerijoje. Sudomino spagečiai su žemės riešutų padažu, bet deja, dėl gan įprasto "service problem" žemės riešutų sviesto jie neturėjo ir spagečių paruošti negalėjo. Todėl užsisakiau užkandžių - daržovių kukulių (berods ~200 KSH) ir blynelį su vaisiais ir daržovėmis (~350 KSH, suintrigavo salieras bei agurkai deserte). Kukulių maniau tik užkąsianti, tačiau puikiai papietavau, mat jie nemaži ir sotūs. Na o desertas buvo... skrudinta sumuštinių duona (tiesa, plutelės nupjaustytos) su kalnu pjaustytų vaisių ir daržovių ant viršaus, tad teko juo nusivilti.

Už originalumą ir desertą "ant batono" galbūt galima ir pagirti?..

Pačioje Mombasoje pietavome nedaug. Tačiau pasitaikius unikaliai progai pasivaikščioti po somaliečių kvartalą ir paragauti somalietiško maisto, sutikome. Valgyklėlė turbūt sužavėtų ne kiekvieną - stalus apsėdę vieni vyrai, o aplink zuja daugybė kačių, kurios, jei per daug lenda į akis, nustumiamos į šalį koja ar lazda. Savotiškai žavinga? Valgome mchicha - žolių troškinį, maharagwe - pupas ir mchele - ryžius su žolėmis ir prieskoniais. Viską vardan sveikatos užgeriame kokakola. Maistas panašus į žemyninį Kenijos maistą - sotus, bet pernelyg neišraiškingas. Tačiau galėsiu pasigirti, jog ragavau somalietiškų veganiškų patiekalų! Beje, padarėme klaidą imdamos dvi porcijas. Pusę nesuvalgyto maisto teko nedorai palikti : (

Somalietiškas maistas Mombasoje
Visgi Kenijoje buvo sunku rasti ne veganiško maisto, o... kavos! Pasirodo, jog (beveik) visa kava Kenijoje auginama tik eksportui, o štai vietinei rinkai jos nelieka, arba ji paliekama prastesnės kokybės, arba... na, čia žmonės geria kenišką arbatą su pienu, o jei kavą, tai tiesiog geria tirpią Nescafe. Tačiau nepasidavėme ir su retai prieinamu internetu sugebėjome išgooglinti, kad Mombasoje yra kavinė "Jahazi", siūlanti puikią swahili kavą ir užkandžius.


Internetai nemelavo. "Jahazi" mus pasitiko ne tik puikia aplinka - žaviomis ištapytomis kėdėmis, arbatos kambariu, bet ir puikiu meniu. Galėjome rinktis iš keturių skirtingų kavų! Kavos negeriantys čia rastų arbatos ir gaiviųjų gėrimų, o taip pat galima ir užsakyti degustacinį swahilietiško maisto meniu. Paragavome tradicinę swahili kavą su prieskoniais, kuri buvo tikrai nuostabi; taip pat susigundėme saldžia prieskonine tamu kava bei vietine chalva, kuri buvo panašesnė į vaisinius guminukus ar Kaukazo churchkhela. Kavos kainos nedidelės, už ąsotėlį, kurio pakako dviems (pakaktų ir trims) mokėjome po 150 KSH.

Tai štai, tokie įspūdžiai apie gastronautiką Kenijoje, turbūt pačiame ilgiausiame KVV įraše per visą blog'o istoriją! Paliekame skaitytojus su kai kuo maloniau nei maistu - nuotrauka iš rojų primenančio Diani paplūdimio. Gražios besibaigiančios vasaros!



* Sukeleivės įspūdžius apie kelionę galite pasiskaityti čia: www.daivarepeckaite.com

2016 m. rugpjūčio 16 d., antradienis

Cukinijų kario kotletai

Taip, ir vėl ruduo (tik nesakykite, kad tai, ką matau už lango, yra vasara...), vėl pilni daržai priderėjo cukinijų, ir vėl visi ieško ir suka galvas - ką gi įdomaus su jomis nuveikti?..

Kadangi šalta, norisi pasigaminti kažką šiltesnio, todėl puikus 3in1 problemų sprendimo būdas (cukinijos, šaltis, alkis) - cukinijų kotletai su kariu. Ir sotu, ir sušildo, ir cukinijos nebedžiūna ant spintelių : )


Reikės:

1/3 didelės cukinijos
1 svogūno
saujelės šviežių prieskoninių žolelių
žiupsnio druskos
nubraukto šaukšto kario/mėgstamos masalos prieskonių
juodųjų garstyčių sėklų
kumino sėklų
čili dribsnių
1/3 stiklinės sojos miltų
1/3 stiklinės kvietinių ar kitų lipnesnių miltų
1 nubraukto šaukšto krakmolo
1 a.š. kepimo miltelių
aliejaus kepimui

Paruošimas:

Nuplauti ir nulupti cukiniją. Jei ji subrendusi, t.y. su sėklomis, jas išimti. Cukiniją sutarkuoti burokine tarka. Sukapoti žoleles ir svogūną.
Suberti prieskonius, miltus, kapotas žoleles, smulkintą svogūną. Gerai išmaišyti - tešla neturi būti vandeninga. Jei atrodys per skysta - įberkite daugiau miltų. Aš dėjau kanapių baltymų - ir sočiau, ir maistingiau, ir mažesnis drėgmės perteklius.
Keptuvėje įkaitinti aliejų ir šaukštu krėsti tešlą, formuojant apie 0,7-1 cm storio kotletėlius. Kepti apverčiant (2/3 viryklės galingumas), kol gražiai paskrus.

Šiuos kotletėlius skanu valgyti ir su augaline grietinėle, ir su augaliniu jogurtu, ir su kečiupu ar bet kokiu jūsų mėgstamu padažu.

2016 m. rugpjūčio 13 d., šeštadienis

Mmmm, Turkija!

Šie metai nebuvo itin sėkmingi Turkijai ir jos turizmui. Kurortai bei kurortų restoranai ištuštėję, viešbučių kainos kritusios... O ir mums pasisekė (hmm, hmm) čia apsilankyti "tarp dvejų audrų" - išpuolio Stambulo orouoste bei perversmo... Nors vietiniai gyventojai ir nesijaučia saugiai bei liūdi dėl turizmo sektoriaus patiriamų problemų, tačiau gyvenimas tęsiasi. Turguje prekeiviai pardavinėja kalnus šviežių baklažanų, siūlo paragauti prieskonių, kavinėse verda turkišką kavą ir arbatą bei čirškina tuos pačius "varguolių mėsa" vadinamus baklažanus.

Nors pelnytai Turkijos kulinarine sostine laikomas Stambulas, mūsų maršrutas Turkijoje driekėsi nuo Bodrumo šalies Pietvakariuose iki Izmiro, trečio pagal dydį miesto Turkijos Vakaruose, užsukant į UNESCO paveldo sąraše esančią Pamukalę. Kadangi Turkijoje maistas nebrangus, šviežias ir veg-draugiškas, stengėmės jo kuo daugiau išragauti.


Pirmieji pietūs Bodrume buvo suvalgyti atsitiktinai pasirinktoje vietoje - restorane "Bodrum Balikevi" (Çarşı Mah 13). Kadangi per karštį valgyti karšto maisto nesinorėjo, nutarėm dviese pasidalinti užkandžių rinkinį bei išgerti po puodelį turkiškos kavos. Meze rinkinys kainuoja ~4,5 €. Iš tikrai nemenko veg-draugiškų užkandžių pasirenkame humusą, favą, keptus baklažanus su pomidorais ir kai ką įdomesnio - jūros pupas - mums nematytas ir negirdėtas jūržoles. Skanaujame užkandžius su šviežia ir šilta pitos duonele. Puikumėlis!

Viršuje - fava (pupų pasta), kairėje - humusas,
dešinėje - baklažanai, apačioje - jūros pupos.
Kitą dieną tyrinėjome miestelį, o vakarop varomos gurgiančio pilvo užsukome alkio malšinti į kitą restoraną "Nazik Ana" (Eski Hükümet Sokak 5). Restoranas vėlgi buvo tuštokas, daugiausia matėme valgančių vietinių gyventojų. Panašu, kad tai šeimos restoranas; buvo smagu stebėti kaip įsijautęs darbuotojas formavo kukulius šokdamas pagal skambančios muzikos ritmą : ) Kadangi norėjome pavalgyti kuo greičiau, rinkomės užkandžių asorti už 15 TL - pupos, artišokai, kepti baklažanai su bulvėmis ir pitos duonelė. Ant stalo tupėjo ir stiklainėlis marinuotų čili pipirų - gyvenimui pasiaštrinti. Ach, viskas taip pat laaaabai skanu!


Nedidelis Pamukalės miestukas sulaukia lankytojų, tokštančių pasivaikščioti po įspūdingą baltą kalkių kalvą su natūraliais terminiais baseinais bei antikinius griuvėsius. Čia tėra vos kelios gatvelės su restoranais ir kavinėmis, bet net ir ten vegetarai ir veganai neturėtų bėdų su maistu. Pietų užsukome į vienintelį restoraną, iš kurio nieks nešūkavo ir nekvietė vidun - "Ünal". Jų iškaba skelbia, jog restoranas veikia dar nuo 1989 m.! Kadangi pilvai groja orkestrus, užsisakome pomidorų sriubos (5 TL, ~1,5€) ir veg-asorti dviems (12 TL, ~3,6€).


Sriuba maloniai sušildė skrandį; buvo labai švelnaus skonio, kaip suprantu, ruošta iš (grilyje?) keptų pomidorų. Atkeliavus veg-asorti pagalvojome, jog reikėjo paprašyti nedėti pieno produktų, bet ką jau čia... ir taip dažnai mano neveganė ir nevegetarė kelionių draugė yra "skriaudžiama" kai nutariam maistu dalintis : )


Į rinkinį įėjo kofte vynuogių lapų suktinukai su ryžiais, įvairiausios grilyje keptos bei troškintos daržovės. Prisivalgėm tikrai sočiai. Ir vėlgi, skaniai!


Palikdamos Pamukalę pusryčiauti neketinome, bet užsukome į osmanų stiliumi įrengtą restoranėlį "Yldiz" išgerti kavos. Kol gurkšnojome kavą, aplink tvarkėsi moteriškė, kuri pasiūlė ir papusryčiauti: baigusi tvarkymąsi ji keps turkiškus blynelius. Kadangi blynelių kepimo įtaisas (dujomis "varoma" metalinė statinė) suintrigavo, priėmėme pasiūlymą. Užsisakiau špinatų blynelių (10 TL, apie 3 €), o draugė - blynelių su tahini. Puikiausia buvo tai, jog galėjome stebėti visą gamybos procesą.


Ir ką gi manote? Blynelių buvo daug, labai daug. O skonis - puikių puikiausias ir patobulinamas pagal užsakovų pageidavimus. Gavau aštresnę blynelių versiją su čili dribsniais. Ak, kaip džiaugiuosi, jog buvome sugundytos tuo pasiūlymu!


Izmire daugiausiai gaminomės namuose. Vienintelis dalykas, kurį tikrai norėjome išbandyti - siriškas maistas. Mieste įsikūrę daugybė sirų, palikusių pilietinio karo draskomą šalį. Iki neramumų Sirijoje teko daug girdėti apie puikią Sirijos virtuvę iš po kraštą keliavusių draugų. Pirmą kartą siriško maisto paragavau Kipre. O šį sykį pasinaudojau proga sukirsti sirišką falafelį. Už tris falafelius su gėrimais (kava ir arbata) sumokėjome 19 TL (~6 €). Galbūt skonis ir nebuvo perdėm įsimintinas, tačiau jei norisi pavalgyti sočiai ir pigiai, siriškos užkandinės tam kuo puikiausiai tiks!


Apskritai, Turkijoje gauti veganiško maisto tikrai nesunku. Turgūs pilni vaisių ir daržovių, parduotuvėse galima gauti alyvuogių, tahini kremo su vynuogių džemu, chalvos, tarp pusgaminių tupi vynuogių lapų suktinukai, kepti baklažanai, humusas. O jei mėgstate gatvės maistą, galite griebti virtą kukurūzą ar riestainį.

Riestainių pardavėjas Izmire

2016 m. rugpjūčio 10 d., trečiadienis

Vegan voyage: veg maistas lėktuvuose

Ne, KVV kurį laiką buvo tylus ne dėl kokių negandų, o dėl daug smagesnių dalykų: vasaros atostogų ir kelionių! Apie jas, aplankytus restoranus, išragautus maistus ir išmoktus naujus receptus - jau visai netrukus. Bet pradžiai - apie maistą, siūlomą skrydžių metu.

Prieš N metų skrydžio Vilnius-Varšuva-Niujorkas metu teko traukti iš pusrytinių sumuštinių sūrį, gramdyti sviestą ir graužti duoną su pomidoru, bet šiandien taip kankintis tikrai nebereikia. Dažniau tenka keliauti žeme ar netolimais atstumais, tad tvarkydama tolimo skrydžio detales buvau maloniai nustebinta specializuotu meniu: British Airways siūlė įvairiausioms mityboms tinkančius variantus. Pasirinkau veganišką maitinimą, o mano kelionės partnerė džiaugėsi galimybe pasirinkti meniu be laktozės.

Pirmojo vakarinio skrydžio metu veganiškoji pietų/vakarienės dėžutė slėpė sumuštinį su aštria soja, maišelį abrikosų, indelį marmite, porą krekerių, indelį sojos pieno arbatai/kavai balinti. Sumuštinis buvo puikus, o likusius užkandžius pasilikau pusryčiams.


Antrojo ir ilgesniojo skrydžio metu pietums veganai gavo kuskuso su daržovėmis, daržovių ir pupų salotų, porą indelių vaisių, bandelę ir augalinį margariną bei veganiško kavos/arbatos balintojo. Kuskusas buvo beskonis, tad teko jį gelbėti druska ir pipirais. Kita vertus, maisto kiekis nemažas, todėl badauti skrydžio metu buvo visiškai neįmanoma.


Vakarienės dėžutėje slėpėsi sumuštinis su humusu bei daržovėmis ir pakuotė razinų. Razinos nenudžiugino, bet sumuštinis - vėlgi puikus. 


Skrydis atgal buvo kiek liūdnesnis. Vėlyviems pietums veganai gavo ryžių su daržovėmis, kurios (o ypač špinatai) neturėjo beveik jokio skonio, taigi, vėl gelbėtasi druska ir pipirais. Taip pat šviežių daržovių salotų, vaisių, bandelę ir augalinio margarino. Kažkodėl ant padėklo būta ir indelio pieno.


Tačiau pusryčiai buvo tikra bėda bėdelė. Rezervuojant skrydį rašyta, jog pusryčiai teikiami nebus, tačiau buvo, ir tikrai nedraugiški nei veganams, nei laktozės netoleruojantiems. Su arbata siūlytas javų batonėlis turėjo išrūgų miltelių, keksiukai - pieno ir kiaušinių. Skrydžių palydovai "suorganizavo" mums dviems pasidalinti indelį vaisių ir riešutų. O sekančio skrydžio metu keleiviams siūlyti rimtesni pusryčiai, apie mūsų užsakytus vegan/be laktozės patiekalus nieks nežinojo (?). Kol kiti keleiviai krimto prancūziškus ragelius su kumpiu ir sūriu, valgė jogurtus bei gėrė šviežias apelsinų sultis (šios buvo įpakuotos į davinį), mes gavome (vaduojantis iš bėdos) sausainių pakuotes, kuriose javinukas be pieno, bet su medumi ir sviestiniai sausainiai. Et, verčiau britai nesivargintų ir visus maitintų tik anais puikiais sumuštiniais!

2016 m. liepos 28 d., ketvirtadienis

Tegaruoja daržovės!

Vasarą norisi kažko lengvesnio, gaivesnio ir greitai paruošiamo, tad kodėl gi neprisiminus garuose virtų daržovių?

Visi žinome, kad, virdami daržoves garuose, geriausiai išlaikome ne tik jų spalvą ar skonį, bet ir maistingąsias medžiagas. Čia pateikta tik idėja receptui, kurią galite su mielu noru pritaikyti ir ja pasidalinti su Ką valgo veganai komanda ir skaitytojais. Tad pirmyn, eksperimentuokime - tegaruoja daržovės!


3-4 porcijoms reikės:

garpuodžio arba įdėklo į puodą (bambukinio, nerūdijančio plieno ar kt.)

mėgiamiausių daržovių, pvz.:
pusė baklažano
1 paprika
pusė brokolio galvos
saujelė šviežių svogūnų galvų
pusė pakelio tofu

padažui reikės:
1/3 stiklinės alyvuogių aliejaus
(galima įmaišyti ir dūmo skonio aliejaus, jeigu turite)
2-3 v.š. balzaminio acto
2 v.š. sojų padažo
sezamų aliejaus
citrinos sulčių
3 skiltelių česnako
mėgiamiausių prieskonių

žalumynų
sezamo  sėklų

Paruošimas:

Pirmiausia paruošti padažą, kad galima būtų jį iškart pilti ant karštų daržovių. Česnakus labai smulkiai supjaustyti arba sutraikškyti. Į jį įmaišyti padažo ingridientus ir viską kruopščiai išmaišyti. Tuomet būtinai paragauti ir padažą ruošti tol, kol jis jums bus tobulas.

Daržoves nuplauti ir susmulkinti norimo dydžio gabalėliais (svogūnų galvas nedidukes galima dėti pilnas), supjausčius dėti į atskirus indelius, nes dėsime skirtingu metu. Užvirinti vandenį ir į garus dėti daržoves pagal tai, kiek minučių jos verda garuose. "Google" paieška leis pasitikslinti tai. Recepte siūlomos daržovės verda taip: baklažanai - 8-10 min., paprikos - 8 min., brokoliai - 4-5 min., svogūnai - 2-3 min., jei nedideli, tofu taip pat 2-3 min. Baigiant virti kiekvieną daržovę, bakstelkite ją šakute arba peiliu! Beje, skirtingas daržoves galima ramiai ruošti kartu, jei tik telpa į jūsų įrangą. Aš dariau dviem etapais, nes turiu gan mažą įdėklą puodui. Pačioje pabaigoje supjaustyti žalumynus.

Paruoštas karštas daržoves (atsargiai!) sudėti į dubenį ir užpilti padažu. Įmaišyti žalumynų ir viską atsargiai sumaišyti. Ant viršaus pabarstyti sezamo sėklų.

Skanaus ir sveiko!

2016 m. liepos 19 d., antradienis

Pirmoji veganiška mugė – jau rugsėjį

Kai prieš kelis metus teko dalyvauti „Vegan Fair“ Taline ir truputį padėti organizatoriams (labiausiai, kad renginiui pasibaigus nukainotos ar nemokamos spurgos, tortai, riešutų sviestas bei kitos gėrybės nebūtų išmestos) įspūdis buvo dvejopas. Visų pirma, buvo labai džiugu, kad toks renginys vyko, bet ir labai pavydu, nes tada tai buvo vienintelė veganiška mugė Baltijos šalyse! Pavyduoliškas jausmas pamažu blėsta ir jau rugsėjo 10 d. visai išnyks, mat tądien rengiama pirmoji Lietuvoje veganiška mugė - „Vegfest LT Mugė“.



Ventės Viteikaitės, grupes "Lietuvos veganai" socialiniame tinkle "Facebook" įkūrėjos ir administratorės, organizuojamoje mugėje dalyvaus beveik pusšimtis įmonių – daugiausia nedideli vietiniai verslai bei keletas iš kaimyninių šalių. Renginio lankytojai galės paragauti įvairių mėsos ir pieno produktų pakaitalų, paskanauti veganiškų ir žaliavalgiškų skanėstų, įvairių užkandžių, karštų patiekalų, įsigyti vaisių, riešutų, sėklų, grūdų ir kruopų, „super“ maisto, kitų sveikų produktų, veganiškos kosmetikos, kvepalų, higienos priemonių, drabužių, papuošalų bei aksesuarų, veganiškos atributikos. Mugėje galėsite pabendrauti ir su Lietuvoje veikiančių gyvūnų teisių organizacijų atstovais, susipažinti su vykdomomis veiklomis, išsamiau padiskutuoti gyvūnų teisių bei augalinės mitybos klausimais.
Mugėje numatyta ir edukacinė programa – paskaitos, maisto gaminimo pamoka, filmo peržiūra, vaikų žaidimų erdvė.

Smagu ne tik, kad atsiranda inniciatyva pristatyti veganiškus verslus kuo didesnei publikai, bet kad atsiranda ir vis daugiau verslų, kuriuos galima pristatyti. Taigi, kad nepražiopsotumėte pirmos veganiškos mugės Lietuvoje spauskite „dalyvauju“ ir susitikime rugsėjo 10 dieną, Vilniuje, viešbutyje „Panorama“ (Sodų g. 14).