2018 m. rugpjūčio 20 d., pirmadienis

Ką veganams siūlo "Anamma"?

Lietuvoje veganiško maisto pasirinkimas auga ne dienomis, o valandomis. "Barboroje" ir kitur "Anamma" vegan gaminiai pasirodė jau senokai, tačiau vis atidėliojau jų paragavimą dėl laiko trūkumo (arba tingumo). Ir pagaliau atėjo laikas, kuomet į mano šaldiklį įkrito keturios pakuotės - veganiško faršo, kepsnių, dešrelių ir kukulių!

Sojų faršas, 325 g, ~3,79 €

Pirmasis į trasą iškeliavo sojų faršas. Maišelis aiškina, jog čia jo yra 4 porcijos, bet esu įsitikinusi, kad tikraaai daugiau. Gaminausi iš jo ir spagečių padažą, ir meksikietišką čili sriubą, ir dar likutis laukia būti suvalgomas. Super!


O kaipgi faršo skonis? Kitos ypatybės? Pirmiausia žiūriu į sudėtį ir matau, jog 100 g faršo yra net 17 g baltymų. Jėga - tiesiogine to žodžio prasme! Vege-faršo skonis - labai neutralus; jis pagardintas tik svogūnais, druska ir beveik nejaučiamais prieskoniais. Labai patiko jo tekstūra - visiškai nevandeninga ir nesausa, kaip kad nutinka naudojant sausą sojų faršą. Todėl mano spagečiai pagardinti sojišku padažu virto puikiais pietumis.

Sojų šniceliai, 300 g, ~3,79 €

Antrieji iš šaldiklio išsikrapštė sojų pjausniai. Maišelis sako - 4 porcijos, bet pačių kepsnių jame buvo daugiau nei 4. Gal 6? Vėlgi, tikrai daugiau, nei būtų galima tikėtis. Smagu! Sudėtyje yra kviečių, todėl sergantiems celiakija ar gliutenafobams šie pjausniai netiks.


Kepam, ragaujam ir vertinam skonį. Palyginus su faršu, šniceliai artimesni junk/comfort maistui, nes apvolioti džiūvėsėliuose. Viduje randu tekstūrą, kuri kiek primena vaikų darželio laikus ir ten ketvirtadieniais gamintus žuvies kotletus ar namie mikrobangų krosnelėje keptus žuvų pirštelius. Arba Olandijoje visų labai mėgstamus kroketus. Tad veikiau reikėtų sugalvoti kiek kitokį pavadinimą šiam sojos gaminiui. Jo skonis - lygiai taip pat neutralus, netgi kiek per blankus. Jei sojos faršą pasiprieskoniuoti ir skonį praturtinti galima nesunkiai, tai su pjausniu situaciją skonių maniakams pagerins tik garnyras arba padažai. Kita vertus, jei mėgstate paprastą, greitą, sotų maistą - tuomet toks variantas jums puikiai tiks.

Vegan dešrelės, 300 g., ~3,79 €

Turbūt dažniausiai mano valgomas veg-maistas, imituojantis "mėsas", yra dešrelės. Deja, Lietuvoje skanių dešrelių vis dar nerandu, tad buvo įdomu paragauti šaldytas "Anamma" dešreles. Jų maišelyje taip pat 4 porcijos (bet tikrai daugiau nei 4 dešrelės). 



Jei didžiuosiuose prekybos centruose pardavinėjamos augalinės dešrelės imituoja "pieniškas dešreles", tai šios yra daug įdomesnės: tekstūra nevienalytė, viduje tupi daug įvairių dydžių, formų ir skonių dalelyčių, dėl ko valgyti jas gerokai smagiau nei "senamadiškas" sojos dešreles. Besiruošdama kelionei į Londoną, dešrelę pakepiau drauge su angliškais pusryčiais (neišsigąskite - valgau juos pietums!). Šiaip dešrelės skonis taip pat panašus į anksčiau ragautus produktus - paprastas, neįmantrus, neįkyrus. Todėl jei jas naudosite dešrainiuose - nepamirškit garstyčių, karamelizuotų svogūnų ir kitų dangiškų migdolų! Turbūt smagiai dešrelės pasikeptų ir ant griliaus - kas galėtų atsispirti maloniam dūmo kvapui?..

Sojos kukuliai, 300 g, ~3,79 €

Ilgiausiai savo eilės būti suvalgomi laukė vargšai sojos kukuliai. Turbūt todėl, kad labai ilgai galvojau - ką įdomesnio su jais galėčiau pasigaminti? Švediško stiliaus kukuliai su bruknių padažu nesuviliojo. Galvojau, galvojau, ir, galvodama apie milžinišką šiųmetinį pomidorų derlių bei prisiminusi vieną įdomią religinę bendruomenę, sugalvojau!


Kukuliukas pagarbinau Skrajojančią Spagečių Pabaisą. Nors įprastai jai skirtos maldos - "mėsiškos", tačiau mano paruoštas kukulių padažas tikrai neįžeistų pastafarų garbinamos dievybės. Sojos kukuliai - paprasto, lengvo skonio, tačiau visiškai susuko man galvą savo labai smagia tekstūra. Dėl jos kukuliukai yra labai universaliai pritaikomi - ar tradiciškai švediškai, ar pastafariškai su spagečiais. Sekantis bandymas bus "frikadelių" sriuba!

- - -
"Anamma" gaminių galite įsigyti čia.

2018 m. liepos 18 d., trečiadienis

Makaronai su voveraitėmis

Po ilgos sausros į Lietuvą atkeliavo lietūs, o su vasaros liūtimis - miškuose pasirodė pirmieji grybai. Nesvarbu, ar esate grybavimo mėgėja(s), ar ne, tačiau šviežioms voveraitėms atsispirti negali turbūt niekas! Ar jūsiškės būtų surinktos miške, ar nuo parduotuvės lentynos - siūlome pasigaminti paprastą veganišką patiekalą, kuriam prireiks vos kelių ingredientų, o gaminimas užtruks mažiau nei 15 minučių!


Reikės:

~100 g voveraičių
1-2 skiltelių česnako
poros šaukštų augalinės grietinėlės
gerų kietagrūdžių (semola) makaronų
alyvuogių aliejaus
druskos, pipirų.

Paruošimas:

1. Nuvalykite voveraites - jei rinkote patys, pakaks šepetėliu nuvalyti žemes ir samanas.
2. Užkaiskite vandenį makaronams. Užvirus, sudėkite makaronus. Įprastai jie verda 7-11 minučių.
3. Česnaką supjaustykite smulkučiais griežinėliais.
4. Keptuvėje įkaitinkite alyvuogių aliejų, apkepkite jame česnaką, o kai jis pradės rusti - suberkite ten voveraites. Pakepinkite kelias minutes, įkrėskite augalinės grietinėlės, įberkite druskos, pipirų. Išmaišykite ir patroškinkite dar kelias minutes. Padažo gaminimo trukmė - tokia pati, kaip ir makaronų virimo.
5. Pateikite makaronus su voveraičių padažu. Jei norite, galite pagardinti ir augaliniu "sūriu".

Skanaus!

2018 m. liepos 6 d., penktadienis

Vegan maisto reidas, 2018 m. vasara


Taip, šis komiksas puikiai iliustruoja ir mano vasarą. Todėl vietoje eksperimentų virtuvėje ir receptų kurpimo, vis dar dažnai (per dažnai?) renkuosi valgymą viešojo maitinimo įstaigose. Na, ir tas valgymas toks nei šioks, nei toks: dažniausiai greitokas, skubokas, trūksta laiko pasėdėti ir pasimėgauti maistu, pačiu valgymu, ir juo labiau, restoranėlių interjeru. Bet ką padarysi. Ne tiek daug tos vasaros ir liko, ar ne?

Doda užkandinė (Aleksotas / Savanorių pr. / Šilainiai)

Svogūnų žiedai (1,5 €)

Kuomet maistas krenta į antrą planą, pats didžiausias išsigelbėjimas kauniečiams veganams, žinoma, yra Doda užkandinė. Ypač kai ji visai greta namų. Ar norėtųsi prisikimšti burgeriais, ar pasisotinti falafeliais, ar paužkandžiauti svogūnų žiedais - visko čia yra. Vegan. Ir pigiai. Dėžutė svogūnų žiedų su nuostabiuoju veganišku padažu, už 1,5 €? Gimme!

Metropolis (S. Daukanto g. 21, Kaunas)

Springrolls'ai, kurie buvo pavadinti "tešlos pyragėliais"

Bet kai reikia pavalgyti Kauno centre (kuris šiuo metu dar ir taip nepadoriai iškasinėtas!), tuomet jau kiek sunkiau. Atsibosta tie patys maistai, tad tenka paieškoti įvairovės. Ne kartą ir ne du išbandytas už nuostabių besisukančių durų įsikūręs restoranas "Metropolis" (nieko bendro neturi su ta tragiško interjero maitinimo įstaiga, įsikūrusia greta), dienos pietums pasiūlantis ir po vieną ar daugiau "augalingą" patiekalą. Tai labai įprasta dienos pietų įstaiga, kur pavalgyti galima pigiau nei už 4 €. Didelis pliusas už tai. Meniu - nėra įmantrus, o vegan patiekalai primena tuos, kuriuos gamintų tėvai, tetos ir močiutės: kai reikia kažkuo pamaitinti tą "išsidirbinėjantį" vaiką, bet fantazijos truputį pritrūksta. Dažniausiai meniu šmėžuoja salotos, salotos su falafeliais (žiemą turbūt nė nesvarstyčiau jų valgyti, bet vasarą - tinka), tagliatelle makaronai ar kepsneliai. Suintriguota "tešlos pyragėlių su daržovėmis" sykį išsidūriau ir gavau springrolls'ų. Kasdien ten valgant turbūt pabostų, bet retkarčiais užsukti pietų - tai tikrai nebloga vieta. Vienintelis (ir su veganizmu nesusijęs) minusas - ne visada tenka pamatyti fiskalinį kvitą. Reikia tikėtis, kad taip nutinka netyčiomis.

Kamakura (Maironio g. 24, Kaunas)

Yasai itame (4 €)

Šį rusyje įsikūrusį japonišką restoranėlį "Kamakura" nužiūrinėjau jau kuris laikas. Tačiau jį vis tekdavo aplenkti, mat meniu buvo visiškai nedraugiškas ne tik veganams, bet ir vegetarams. Bet keičiasi laikai, keičiasi ir meniu: jame atsiradus keliems daržovių patiekalams, užsukau į tą mini-Japoniją ir aš. Jau žinojau, jog jis - itin autentiškas (savininkas - meilės išeivis iš Japonijos), siūlo naminius japoniškus patiekalus bei pagal japonų maitinimo įstaigų tradicijas, susimokėti čia reikia išeinant prie kasos! Tad jokių nesklandumų ir nepasitenkinimų nekilo. 
Norėjau paragauti kolegos išgirtą natto, bet jo, deja, tą dieną neturėjo, tad teko rinktis Yasai itame - keptas daržoves su ryžiais. Jos pateiktos su ryžiais, salotomis ir sriuba, kuri, kaip sakė, netyčia buvo vegan. Už 4 € gauti kalną skanaus maisto yra kiekvieno gastronauto džiaugsmas. Nieko įmantraus, tiesiog nepaprastai paprasta. Ir vienam, net ir alkanam žmogui - sunkiai įveikiama. Tikrai dar grįšiu. Bei pasvajosiu, kad atsirastų ir veg-ramen (dabar visi ruošiami su mėsos sultiniu), nes tada turbūt šliurpčiau rameną kone kasdien.

ManGi hot dogs (Vilniaus g. 34, Kaunas)

Augalingas dešrainis Nr. 7 - su traškiais svogūnėliais (4 € arba 3 € per dienos pietus)

Visiškai kita opera - šviežiai atsidariusi dešraininė "ManGi hot dogs". Į senamiestį užsuku gana retai, tad nutaikius progą, užsukau ne tik į senamiestį, bet ir šią užkandinę-ne-užkandinę. Nors pirmiausiai dešraniai siejasi (bent jau man) su JAV ir beisbolu, t.y. paprastu, "buitišku" užkandžiu, "ManGi" laužo šį įvaizdį ir siūlo visiškai naują koncepciją. Čia dešrainis jau nebe gatvės patiekalas, o meno ir gastro kūrinys. Kainos gal kiek aukštokos (3-6 €), tačiau visiškai suprantamos: viskas šviežia ir šviežiai ruošiama iš kokybiškų produktų, o ko vertas vien pateikimas - dešrainis su valgomomis gėlėmis! 
Augalinguose dešrainiuose, tiesa, tupi visai ne dešros, o visų pamėgtas duonvaisis; mano ragautojo skonis buvo švelnus, jį labiausiai nuspalvino padažas ir traškūs svogūnai, tad pasiektas labai geras balansas tarp "kuklaus lietuviško skonio" bei įdomių eksperimentų. Vieno dešrainio-Jack-ainio pavalgyti man visiškai pakako. Tiesa, būtų smagu dešrainyje rasti ir veg-dešrelę; vis kurpiu planus jų pasigaminti pati, tačiau pritrūksta laiko, ryžto ar... rasti kur gauti maistinės plėvelės, skirtos dešrelėms. Bet čia jau pageidavimų koncertas. Vienintelis rimtesnis pageidavimas - drėgnos servetėlės, nes prieš valgant rankomis ir po to kai suvalgai tokį byrėti mėgstantį skanėstą, labai norisi tas rankas prasivalyti.

Ajomama food truck (Vilnius, bet kartais ir kitur)

 

"Ajomama" bulves aptikau pernai šaltą ir šlapią žiemą, kai ieškodama ką užkąsti VEF'e (ir per daug nesitikėdama) pamačiau stebuklingą žodį "vegan" ant vieno iš vagonėlių. Kaip kokia netikra lietuvė, visiškai nejaučiu jokių didelių simpatijų bulvėms, tačiau kai valgyt nori, tai valgai, ar ne?
Aha...
Bet kai gavau tą bulvę su vegan sūriu ir trimis pasirinktais priedais (~4 €), pagalvojau - OH MY GOD. Iš paprasčiausios bulvės galima padaryti įspūdingą šedevrą, kuris sugeba sužavėti net ir mane - itin maistui išranką bulvių nemėgėją. Už tai galima ir medalį užkabinti. 
Tad bulves skanavau ir dar kartą. Ir dar kartą. Ir dar. Su pupelėmis, su burokais, alyvuogėm, jelapenais, srirachos padažu. Ir skanausiu toliau. Ir dar kitiems rekomenduosiu.

Ice dunes (Bazilijonų g. 6 Vilnius, bet galima rasti ir kitur)

Vegan ledai. Nepamenu, kiek kainavo - taip širdis apsalo!

Pabaigai, žinoma, desertas. Jau seniai norėjau užsukti į "Ice Dunes", apie kuriuos prisiskaičiau daug, labai daug (per daug?) gerų dalykų. Bet kažkaip vis nelikdavo vietos desertams... Paragavau kelis kartus jų gaminamų ledų indeliuose - bruknių, šaltalankių ir mangų. Nagi iš tiesų nuostabūs!
O kai pagaliau skrandyje vietos desertui buvo (ir dar sukinėjausi aplink Halės turgų Vilniuje), nė nedvejodama nudrožiau į ledainę. 
Pats pirmas mane sužavėjęs dalykas - interjeras. Gamtų gamta! Samanotos sienos ir į kopas besileidžianti šilta saulė. Pasaka. 
Ir tada atėjo eilė žavėtis ledais. Pusė ledų - veganiški. Tad išsirinkti buvo gan sunku. Atmetusi jau ragautus skonius bei arbūzus (kurių nelabai mėgstu), išsirinkau greipfrutų ir kokosų ledus. Citrusiniai kiek kartoki ledai buvo tiesiog tobulai gaivinantys karštą dieną. O kokosiniai... ir taip esu visiškai priklausoma nuo kokosų bet kokioje formoje - ar tai būtų vanduo, ar pienas, ar šviežias kokosas, ar bet kas su kokosu - o čia veganiški kokosiniai ledai. Švelnūs, minkštučiai, maloniai riebūs (t.y. riebesni už šerbetą), saldūs ir nunešantys į šiltą pakrantę, tik jau ne prie Baltijos jūros, o prie kokio Indijos vandenyno. Tobula.

2018 m. birželio 29 d., penktadienis

"Gourmet green" špinatų burgeriai

Kas būna, kai užpuola darbai?

Atsakymas paprastas: mažiau laiko sukiojimuisi virtuvėje, mažiau laiko naujų receptų bandymui ar kūrimui, ir laba diena pusfabrikačiai bei takeaway maistai! 

Kuomet dar spėji pasipjaustyti kokią daržovę, tai visai nebloga išeitis - susikonstruoti burgerį. Parduotuvėse jau galima rasti paruoštų veganiškų burgerių paplotėlių - vienus iš jų - "Gourmet Green" špinatinius ir išmėginome.


160 g pakuotėje tupi du špinatiniai paplotėliai. Nors ir tinkami veganams, tačiau gluteno netoleruojantys ar šiaip jo bijantys turės šį produktą apeiti, mat be špinatų, morkų, svogūnų, česnakų ir porų, sudėtyje yra ir kviečių glitimo, karagenino ir mielių. Na, ir visiškai suprantama kodėl: juk špinatai - tai lapinė daržovė, kuri nepasižymi standumu, tad tam, kad iš jų pavyktų "suklijuoti" burgerį, reikalingi kokie nors natūralūs maistiniai "klijai". 

Ruošiant burgerį, kepsnelį galima 6-7 minutes pakepti orkaitėje ar 2 minutes mikrobangų krosnelėje. O aš ėjau "prieš sistemą" ir pašildžiau juos ~5 minutes keptuvėje. 

Sukomplektavau burgerį iš vegan majonezu pateptos bandelės, raugintų agurkų, vegan sūrio, špinatinio paplotėlio ir dar špinatų (nes juk niekad tų špinatų nebus per daug, visai kaip dainavo Mamontovas, ar ne?..), šiek tiek pašildžiau krosnelėje (kad veg-sūris pasilydytų) ir kramsnojau pietums.



Pats paplotėlis - "lietuviško skonio", kaip kad mėgstu pavadinti. Ką tai reiškia? Nepajusite ryškių prieskonių natų. Ir nieko keisto - paplotėlis pagardintas tik druska. Todėl jo skonis švelnus, neutralus, gal kiek nuobodokas. Tad jei esate "užkietėjęs tautietis" ir eidamas į indų restoraną prašote maistą pagaminti neaštriai - tuomet šis burgeris kaip tik jums. Galite jį pasiūlyti ir vaikams - daug kartų sveikiau ir smagiau nei valgyti gyvūnus, lengva "primaitinti" daržovių, o ir skonis lengvas ir "vaikiškas". Bet jei norite pavalgyti kiek įmantriau - "investuokite" į padažą - rinkitės ar kokį BBQ padažą su rūkyta paprika, ar majonezą su trumais, ar aštrų kario padažą, ir nuspalvinkite savo dieną skonio spalvomis. O pačių špinatinių paplotėlių ieškokite didelėse "Maximose". Skanaus!

2018 m. birželio 11 d., pirmadienis

Lubinų ledai su sausainiais ir karamele

Po trumpos vėsos į mūsų kiemus grįžo šilta vasara. O ką gi daryti tokiu oru, kai spigina saulė, danguje - nė debesėlio ir kakta pamažėle slenka prakaito lašas? Vieni gaivinasi gerdami šaltą arbatą, vandenį su vaisiais ir uogomis, kiti - šokdami paplaukioti į upę ar ežerą. O mes nutarėme atsigaivinti paragaudami veganiškų lubinų ledų "Made with luve" su sausainiais ir karamele.


Iš lubinų pagaminti produktai - jau nebe naujiena; galima rasti veganiškų lubinų kepsnių, taip pat anksčiau buvo išragauti šokoladiniai ir braškiniai lubinų ledai, tačiau ne iš vieno žmogaus teko girdėti, jog braškiniai ledai turi keistą poskonį. Jei tai tiesa, tai naujausių ledų jokiais blogais dalykais apkaltinti tiesiog neįmanoma, nes jie... tobuli? Šie ledai - gan rieboki, lyginant su visokiausiais šerbetais ir sojų ledais - galbūt tokį įspūdį sustiprina karamelė ir sausainiai? Bet jokių pašalinių nepageidautinų skonių tikrai čia nėra, o ragaujantiems net nekiltų įspūdis, jog ragaujamas veganiškas desertas! Sausainiai ir karamelė - gan abstraktu; bet jei pažįstate speculoos sausainius bei irisus (ar vegan karvutes!), tai jų skonius šiuose leduose ir atpažinsite. Viskas susipina į puikų derinuką, ne tik atgaivinantį karštą vasarą, bet ir pamaloninantį sielą savo švelniu saldumu.


Tiems, kam rūpi ne tik skonis, bet ir sudėtis - skubame pranešti: jei sergate celiakija, ar turite panišką baimę kviečiams, deja, šių ledų paragauti nepavyks, mat juose iš tiesų yra biskvitinių sausainių gabaliukų. Bet jei esate veganas ir neturite nė vienos šios problemos (ir net jei jaučiate ne ką mažesnę baimę sojai), ragaukite (OK, ne ragaukite, o šaukštais kabinkite) šiuos ledus drąsiai! Na, nebent vaikotės dietų - desertas yra desertas, ir visos 450 ml dėžutės pamėginkite vienu ypu nesuvalgyti (100 ml produkto - 176 kcal, 21,9 g angliavandenių, 6,8 g riebalų, ir, kitaip nei sojos produktuose, tik 1,6 g baltymų)! Žinoma, išskyrus tuos atvejus, kai sudužo mylimiausias puodukas, kai neišlaikėte egzamino, kai oras prastas, kai kirpėja blogai nukerpa, kai ant naujų kelnių užsidrėbiate kečiupo ir visais kitais ne itin smagiais atvejais - valgykite ir nesigraužkite! O jei jau susigundėte - ieškokite šio skanėsto Maximose!

2018 m. gegužės 30 d., trečiadienis

Ooomega linų sėmenų gėrimai

Blog'as Ką valgo veganai? gavo išbandyti dar vieną naujovę, jau pasirodančią ant parduotuvių lentynų - "Ooomega" linų sėmenų gėrimus (taip, pienais jų vadinti nebegalime). Augalinių pieno pakaitalų įvairovė šiandien pati įvairiausia: galima rasti tradicinio sojų, o taip pat įvairių riešutų, avižų ar grikių gėrimų. Tačiau gėrimo, pagaminto iš linų sėmenų dar matyti neteko. Tad kuo gi jis ypatingas?

Visų pirma, žiūrime į gėrimo sudėtį ir matome, jog joje nėra nei sojos, nei glitimo (ir, žinoma, pieno) - taigi, linų sėmenis gerti tinka visiems: ir veganams, ir netoleruojantiems laktozės ar glitimo, ir tiems, kurie bijo sojos. 

Antra, linų sėmenys - vienas puikiausių augalinių omega 3 ir omega 6 rūgščių šaltinių, todėl gerdami ar kitaip vartodami "Ooomega" praturtinate savo mitybą šiais reikalingais elementais. 1 didelė gėrimo stiklinė (240 ml) turi 60 proc. žmogui reikalingos omega rūgščių normos! Todėl pusrytinė stiklinė linų sėmenų gėrimo gali atstoti maisto papildus ir tapti maloniu kasdieniu ritualu.


O kaip gi skonis? Nagi puikus! Pirmasis ragautas (natūralus) linų sėmenų gėrimas buvo gan tirštas, švelnaus, salsvo skonio, ir priminė mano ragautus "kosmonautų" maistus. Turbūt į kavą netiktų (nors... nebandžiau), bet labai skaniai geriasi ir vienas, ar valgosi su sausais pusryčiais. Be gerųjų omega rūgščių, su stikline linų sėmenų gėrimo gausite ir 31 kaloriją (ėhė, skaičiuojantys!), jokio pridėtinio balto cukraus (gėrimas saldintas stevija) ir dar "bonusų" - kalcio, vitamino K, D2 ir B12. Pats tas pusryčiams!


Antrasis paragautas gėrimas - ypatingas: macchiato skonio. Kitaip nei anksčiau ragauti "kaviški" gėrimai, šio skonis - gerokai švelnesnis ir lengvesnis: truputį jaučiamas kavos kartumas, bet jis greitai "prasiskalauja" linų sėmenų gėrimo glotnume. Šaltas (o gal dar ir su ledukais) jis turėtų puikiai atgaivinti bei pasotinti karštą vasariško pavasario dieną. Nors augalinius pienus dažniausiai vartoju maisto ruošimui, tačiau pastarasis - maloni išimtis ir jį veikiausiai reiktų tiesiog gurkšnoti vieną. Žinoma, tam tėra viena bėda bėdelė: didelė 1 l tetrapako pakuotė, dėl ko į krepšį įsimesti ir gurkšnoti linus darbe, moksluose ar kelionėje būtų kiek sunkiau (na, nebent esate laaaaaabai ištroškę). 
Šio gėrimo sudėtis - panaši; pagrindinis skirtumas - kavos nata bei saldumas. Bet gyvent nesaldžiai ir be "nuodėmės" juk būtų nesąmonė, ar ne?

Jei susigundėte paragauti - dabar (2018-05-30) šiems gėrimams internetinėje parduotuvėje "Ekopirk" taikoma nuolaida ir jie kainuoja vos 2,45 €
O jei ne internetu, galite apsiprekinti gyvai - ieškokite "Ooomegos" Rimi parduotuvėse.

Skanaus!

2018 m. gegužės 19 d., šeštadienis

Vegan Vilnius, 2018 m. pirma pusė: kas naujo, kas gero?

Gegužė - intensyvus metas. Iš vienos pusės, gal ir gerai - dažniau tenka lankytis įvairiose užkandinėse, tačiau iš kitos pusės - gal ir ne, nes įspūdžiams aprašyti laiko vis pritrūksta. Vis dėlto radus šiek tiek apylaisvę valandėlę, reikia aptarti - kas naujo ar nenaujo atsirado Vilniuje, ir kur veganai (ar šiaip, besiilsintys nuo mėsų) gali skaniai papietauti?

Anayor (Aušros vartų g. 27)


Apžvalgą pradėsiu nuo savo "meilės iš pirmo žvilgsnio" - nediduko ir tiesiog nepakartojamo indiško šeimos restoranėlio "Anayor", įsikūrusio tarp Aušros vartų ir stoties. Ateini čia ir... įstringi, nes pakliūni ne į šiaip kokią paprastą maitinimo įstaigą, bet drauge ir pas seniai matytus draugus, rūpestingas tetas ir dėdes, skrandžius prikimšti nuolat besikesinančias močiutes ir senelius, ar dar kur, kur esi apipilamas rūpesčiu ir skanėstais. Gaila, kad "Anayor" nedirba pirmadieniais - būtent tą dieną, kurią ir leidžiu Vilniuje (kaip, beje, ir daugybė kitų kavinukių ir restoranų...), tačiau visus tuos kartus, kai atsiduriu Vilniuje ne pirmadieniais, ir mano keliai vingiuoja per senamiestį, stengiuosi ir stengsiuosi eiti pietų ar vakarienės būtent ten. Įsivaizduokite - tokia stipri rekomendacija net nepriėjus pasakojimams apie maistą. Kaip taip gali būti? O vat ir būna!

Chana masala su kopūstėliais
Pirmą kartą atkeliavau čia pavalgyti su krūva daiktų, besiruošdama kelionei. "Anayor" siūlo Lietuvoje dar nematytą maistą - dosas. Visas meniu - vegetariškas ir veganiškas, todėl turėjau problemų nesugebėdama pasirinkti - ką gi čia valgyti? Ar dosą su tofu, ar su baklažanais? O gal bulvėm? O gal... galiausiai man buvo pasiūlytas kompromisas - su viskuo po truputį. Puiku! Už dosą sumokėsite ~5-6 €, tačiau didelės imti nerekomenduoju, nes visą kalną maisto įveikti gan sunku. Man dar nė karto nepavyko. O nepavyko ir dėl kitos priežasties: nors valgai vieną, bet maloniai besišnekučiuojant su šeimininkais paragauji ir antrą, ir trečią. Nemanau, kad kažko panašaus pavyko patirti valgant Lietuvoje. Bet juk tai nuostabu ir nepakartojama! Šiame skubančiame pasaulyje su minimaliais small-talk galima atsipūsti, skaniai pavalgyti ir pasibendrauti dažniausiai (kodėl???) tuščioje ar tuštokoje kavinukėje.

Dosa su sriuba, baklažanais ir tofu
Dėl maisto autentikos čia nekyla jokių abejonių; tik jei nesibaidote aštrumo, apie tai įspėkite iš anksto, kad jūsų maistas nebūtų lietuviškai "sušvelnintas". Bet ar švelnesnis, ar aštresnis, jis tiesiog puikus: avinžirnių miltų duonelė visada kepama šviežia, greta galima pasiurbčioti šiltos sriubos bei paskanauti vis besikeičiančio kariško (nuo žodžio "karis", ne "karas"!) priedo. Galima valgyti "europietiškai", su įrankiais, bet daug smagiau valgyti taip, kaip įprasta - rankomis. Tada valgymo-plepėjimo ritualas tampa dar smagesniu. Reziume trumpa: šviežias, skanus, skoniu turtingas maistas, tiekiamas didelėmis porcijomis, su "bonusais" ir šilčiausiais jausmais. Turbūt daugiau nieko ir nebereikia. 10/10

Spice (K. Sirvydo skveras)


General Tsao Tofu (6,5 €)

Iš vienos Azijos pusės - į kitą pusę: teko aplankyti ir seniai nužiūrinėtą "Spice". Originaliu adresu nieko nepavyko rasti (hmmm... gal akys nedažlibino, o gal trūksta iškabų?), tad esant gražiam orui, nusikrausčiau į vasaros rezidenciją K. Sirvydo skvere, kurį visi žino kaip Prancūzparkį. Meniu čia trumpas, bet trumpas meniu reiškia, kad patiekalai gerai "atidirbti". Užsisakau General Tsao su tofu ir rozmarinų limonado. Galbūt porcija ir nėra labai didelė, na, ir kaina už gatvės maistą nėra pati mažiausia, bet generolo skonis buvo puikus. Lengvai aštrus, kiek saldokas, gražiai ir sklandžiai buvo suvalgytas. Pats tas vasaros dienai, o ypač - limonadas. Šiaip nesu rozmarino gerbėja, bet likau itin maloniai nustebinta. Ar eičiau valgyti dar kartą? Taip, tik veikiausiai jei kažkas vaišintų, jei pakeltų mokslininkams algas, arba jei tiesiog nustočiau lyginti Vilniaus kainas su Kaunu, Berlynu ar Varšuva :) 8/10

Miyako (Vokiečių g. 24)


Vegan ramen (4,7 €)

Gerai, čia jau turbūt teks prisipažinti, jog esu didžiulė azijietiško maisto gerbėja - nes trečia aplankyta vieta - japonų restoranas "Miyako", Vilniuje turintis dvi lokacijas. Pietavome Vokiečių g. įsikūrusiame restorane ir žavėjomės jo patalpomis - veikiausiai kadaise tai buvo pirklio namas; bet ir nenusimanantiems apie istoriją, skliautiniai rūsiai paliks gerą įspūdį.

Veganams čia skirtas atskiras meniu puslapis, tad rinktis tikrai yra iš ko. Užsisakėme veganiško rameno, Niki sushi rinkinį ir Nagano uramaki. Maistas atkeliavo gana greitai - pradėjome nuo rameno. Jame smagiai plaukiojo edamame pupelės, švieži shiitake grybai ir stikliniai ryžių makaronai. Tofu buvo trintas ir suteikė ramenui kremiškumo. Porcija nemaža, tačiau man norėjosi daugiau joje plaukiojančių dalykų (kad ir pačio tofu gabalėlių), o suvalgovui - daugiau skonio, mat buvo sunku pamiršti TĄ rameną, kurį valgėme prieš gerus metus Portugalijoje. Aišku, kai standartų kartelė užkelta aukštai, sužavėti valgytojus sunku. Vis dėlto prisiminusi pabaisą pseudorameną, valgytą draugės viename semi-japoniškame Kauno restorane, manau, jog Miyako vegan ramenas - tikrai geras patiekalas. Ar valgyčiau dar? Turbūt ne, nes moku pasidaryti geresnį. Tačiau tiems, kurie su virtuve susipykę, bet norėtų vegan rameno, apsilankyti čia verta.

Niki rinkinys (7,9 €) ir Nagano uramaki (5,3 €)
Toliau ant stalo atkeliavo sushi. Tikrai suintrigavo visų suktinukų ingredientai: Niki rinkinyje buvo sušiai su edamame ir keptais svogūnais, sušiai su cukinija, salotomis, avokadu, wakame, o papildomai pasirinkti Nagano uramaki turėjo mano mylimą daiktą - smidrus, taip pat avokadą, keptus svogūnus, morką ir juoduosius sezamus. Sushi nebuvo labai tvarkingai susukti, na, bet ką padarysi. Iki burnos beveik visi buvo nunešti sėkmingai. Sushių įdarų komplektacija patiko, bet va ryžiams kažkas buvo ne taip. Kas - tikrai nepasakysiu; gal buvo per šviežiai išvirti, nes buvome pirmieji klientai? Tas pats ir su wakame (nors ir kitoje sušinėje gavau kažką tokio pačio - kitoks apdorojimas? kitokia partija?). Kas be ko, sušius suvalgėme skaniai ir likome sotūs. Duodu 7/10.


Sultenė (S. Konarskio g. 21)

Daržovių sriuba su bolivine balanda (1,6 €)

Pabaigai - iš Azijos grįžtame į Lietuvą ir į ne(visai) centrinėje miesto dalyje įsikūrusią "Sultenę". Ji mane sugundė pigiais veganiškais dienos pietumis (4,95 € už kompleksą). Daugiausiai jie gamina išsinešimui, kadangi viduje - tik keli įsispraudę staliukai. Taip, čia vieta su mintimi ateini-suvalgai-išeini. Gal ir neblogai, ypač jei dirbi kur netoliese? Be to, pliusą rašau ir už tai, jog čia vandenį galima gerti nemokamai. 

Užsisakiau daržovių sriubos su bolivine balanda ir piemenų pyrago kompleksą. Ant stalo tuoj pat atkeliavo sriuba. Daržovių joje tikrai netrūko, kaip ir druskos - turbūt virtuvėje dirbę žmonės buvo labai pavasariškai ką įsimylėję, mat sriuba buvo persūdyta. Na, nieko tokio - vanduo nemokamas, galima kiek gerklę prasiskalauti. 

Piemenų pyragas (3,8 €)
Tuščiai sriubos lėkštei palikus stalą, ant jo atkeliavo ir didžiuuulis piemenų pyragas - saldžių bulvių apkepas su lęšiais, grybais ir daržovėmis, dosniai apkrėstas naminiu pomidorų padažu, o kaip garnyras pateiktos salotos su sultenėmis (cha!). Labai naminis skonis ir laaaabai sotus maistas. Kad ir kaip stengiausi įveikti šią porciją, to padaryti nepavyko. O gaila - nemėgstu palikinėti skanaus maisto lėkštėje... Bendri įspūdžiai: "kaip namie" - paprastas maistas, kurį gali sau kasdien ramiai kramsnoti pietų pertraukų metu. Laimė, jog Naujamiesčio ir krasnūchos veganai taip pat turi kur papietauti. 7/10