2017 m. gegužės 28 d., sekmadienis

Apie "Rimi" saldumynus ir veganų įvairovę

Turbūt visi sutiks, jog Rimi - pats draugiškiausias veganams prekybos centrų tinklas Lietuvoje. Tiek savo vegan asortimento gausa, tiek ir specialių "maisto be..." skyrių įrengimu. Todėl į pašto dėžutę įkritus jų reklaminiam katalogui, buvau dar sykį nustebinta, jog atsirado Rimi pagamintų veganams skirtų užkandžių ir desertų. 

Patys pirmieji (jei, žinoma, neklystu) lentynose atsirado Rimi pagaminti veganiški batonėliai. Bet jų paragauti visiškai nesinorėjo: galbūt veganai - man nežinoma kažkokia paukščiukų rūšis, mat batonėlis buvo grūdų grūdas, ir savo išvaizda priminė skanėstus, kuriuos galima pakabinti į žiurkėno ar papūgėlės narvelį... Batonėlius sekė kai kas geriau ir smagiau - desertai, tinkami veganams. Šiek tiek pasikuklindami Rimi prekybos centro atstovai pasikvietė keletą veganų ir neveganų maisto profų paragauti jų kūrybos. 

Ant degustacijos stalo ragautojų laukė trys torčiukai ir du desertai. Deja, kaip vėliau paaiškėjo, du tortai veganams iš tiesų nebuvo tinkami, kadangi jų sudėtyje buvo medaus. Ir kaip tyčia, bent jau man jie atrodė gražiausiai ir skaniausiai! Maisto technologė žadėjo, jog receptas bus pataisytas ir medus pakeistas dirbtiniu medumi, kad tortai iš tiesų būtų veganiški.

Šiaip pagyromis be reikalo nesišvaistau, tačiau Rimi komandą vis dėlto reikėtų pagirti už jų drąsą ir pasiryžimą sukurti produktus, tinkamus veganams/augalinės mitybos gerbėjams, kurių tarpe, deja, yra nemažai kenčiančių nuo ortoreksijos. Todėl ragaujant pasiūlytus desertus diskusijos daugiausiai sukosi ne apie desertus ir jų skonį, o apie jų (ne)sveikumą, produktų (ne)švarumą, chemikalus, E ir kitas baisybes. Žinoma, kol vieniems tokie dalykai kelia siaubą, kitiems (ypač tiems, kurie dirba švietimo ir mokslinių tyrimų srityje kaip KVV komanda) vis dėlto tai kelia juoką. Buvo truputį gaila desertus kūrusios maisto technologės (žinia, tai irgi mokslas), kad ją buvo bandoma suvalgyti kaip ir tuos pačius desertus. Todėl prieš išduodant didžiąsias skonio paslaptis apie paragautus vegan desertus, reiktų paminėti keletą svarbių dalykų iš savo "dramblio kaulo bokšto".

1. Kiekvieną dieną aš, tu, jūs, mes visi valgome chemikalus. Dar baisiau - mes sudaryti iš chemikalų! O vienas baisiausių chemikalų - divandenilio monoksidas - sukelia tokią priklausomybę, jog tris paras jo negavę žmonės net miršta!.. Beje, ar žinote kaip, pavyzdžiui, atrodo mano labai mėgstamo pasifloros vaisiaus sudėtis? Kažkoks košmaras!


2. "Sudėtyje matau E raidę. Nevalgysiu."
Čia priėjo Kindziulis ir tarė:
- E 330 yra citrinų rūgštis. E 406 yra agaras. E 440 yra pektinas. E 100 yra... ciberžolė! Sėkmės.

3. Visada galvojau, jog nešvarus maistas reiškia ką kitą; pavyzdžiui, kai valgėm tas pupas su troškinuku ir ryžiais somaliečių užkandinėje, aplink tupinėjo musės, o po kojomis trynėsi katės, tai tas maistas veikiausiai nebuvo labai švarus. Užtad buvo labai skanu. Ir nenumirėm. Ir net pilvo nesusuko. O tada sužinai, jog egzistuoja keistų keisčiausias "švaraus maisto" judėjimas, ir kad nieko apie švarų ir nešvarų maistą iš tiesų nieko "nežinai"... et...

Tai va. O dabar grįžkime atgal prie svarbiausio - t.y. prie maisto. 

Aviečių ir bananų desertas

[spoiler alert] Pirmasis paragautas aviečių ir bananų desertas paliko geriausią įspūdį. Taip, tuos keistuolius, kurie nėra dideli saldumynų gerbėjai, papirkti desertais tikrai sunku. Na, nebent jie būtų tokie, kaip paragautasis: lengvas, gaivus, vos vos saldus - pats tas vasaros pusryčiams, priešpiečiams ar pavakariams. Netgi tekstūra visai patiko - kiek tirštesnė aviečių "košelė" apačioje, kiek skystesnė bananų tyrelė viršuje. Turbūt kažkas panašaus į kūdikių maistą?.. Ar tokį desertą valgyčiau dažniau? Veikiausiai taip, jei jo kaina būtų priimtinesnė; dabar ji - 21,90 €/kg; veganai pletkina, jog indelio kaina - 2,80 €, kas, jei pletkai yra teisingi, yra tikrai per daug, ir verčiau už tiek pat pirkčiau aviečių indelį ir vieną bananą.

Veganiškas desertas su kakava

Antrasis desertas buvo labai šokoladiškas, tačiau įdomios sudėties - pagamintas iš saldžiosios bulvės. Turbūt pačiai tokia idėja tikrai nebūtų šovusi. Sudėtyje taip pat yra riešutų ir ne tokio smagaus daikto kaip hidrintų palmių riebalų. Buvo gerai, kad šis desertas taip pat nebuvo įkyriai saldus, truputį jautėsi kakavos kartumas. Bet nebuvo gerai, kad desertas buvo nuobodokas - vienalytė minkšta tyrė: gal ir smagu, jei skauda dantis, nešioji breketus ar protezus, bet kad desertu būtų galima ir pasidžiaugti, norėtųsi jame ko daugiau. Dar vieno sluoksnio kaip ankstesniajame? Kažko paįvairinančio, pvz. riešutų ar traškių džiovintų vaisių gabalėlių? Kita vertus, kabliuodama desertą svarsčiau, jog jis būtų tiesiog puiki tortų pertepimo masė! Tikrų tikriausiai! Taigi, tokio vieno deserto veikiausiai nevalgyčiau, bet panaudočiau kondideriniuose nuotykiuose.

Vegan kokosinis tortas

Trečiasis paragautas buvo kokosinis tortas. Šiam gerokai nepasisekė, nes kad ir kaip nemėgčiau švaistyti maisto, šis gabalėlis liko nesuvalgytas dėl labai banalios priežasties - buvo paprasčiausiai per saldu! Ir per saldu ne pagal saldumynų nemėgstančio žmogaus limitus; per saldu būtų buvę ir saldžiamėgiams. Leidau sau "išdarinėti" tortą dalimis - šokoladinis biskvitas buvo neblogas, tik kiek susmegęs dėl per šlapio kokosinio pertepimo. Torto viršų dengiantis kremas taip pat OK. Tik va tas supersaldus kokosinis reikalas, sudaręs likusią torto dalį viską ir pagadino. Ką aš daryčiau kitaip? Mažiau cukraus, kas be ko. Ir kokoso drožles keisti kokoso miltais - liptų geriau, nereikėtų taip "šlapinti" cukraus sirupu. Win-win.


Degustacijos pabaigoje mums pasiūlė paragauti ir tiekėjų ("Seduja") siūlomą tortą, pavadinimu "Veganas". Apsalusi iki negalėjimo ėmiau ragavimui mažiausią gabalėlį, kuris tai pat apkramtytas liko gulėti lėkštėje (o po to, deja, veikiausiai iškeliavo į šiukšliadėžę). Ar pamenate savo vaikystę, kuomet gimtadienio proga jums nupirkdavo didelį, kremu apteptą tortą, papuoštą cukrinėmis gėlytėmis, galbūt paverstą automobiliu, galbūt - ežiuku ar boružėle, o jei buvote tikra mažoji princesė, tortas tapdavo pigios kiniškos barbės sijonu?.. Tai va, štai ką priminė tas veganiškas tortas. Vaikystę. Ypač tas riebus ir saldus pertepimo kremas-ne-kremas, kurio privalgius (ir dar sumaišius su spalvotais Libellos limonadais) paskui po gimtadienio šventės visą vakarą skaudėdavo pilvą. Tortai nėra valgomi kasdien - pati juos kepuosi ir valgau du kartus per metus (gimtadienis ir naujieji), kartais (trečias, o gal ir ketvirtas kartas per metus) jų paragauju keliaudama. Vis dėlto šio torto dar sykį valgyti tikrai nenorėčiau - laimei, galiu išsikepti geresnių ir skanesnių. O tiems, kuriems visgi nepasisekė gimti puikiais konditeriais ir kulinarais, teks pasitenkinti ir tokiu. Kita vertus, Rimi tortų kūrėjai savo tiekėjus tikrai pranoko.

Beje, degustacijoje dalyvavo ir tokių ragautojų, kurie tortus atsisakė valgyti dėl "chemikalų" ir ilgos sudėties. Kadangi ortoreksija nesergu, tai iš to didelių skandalų nekėliau. Vis dėl to grįžusi namo pagalvojau - kaip gi čia taip yra, kad pavyksta namuose išsikepti tikrai puikių tortų ir su minimaliu "chemikalų" kiekiu (naudoju tik E 500 arba natrio karbonatą, dar vadinamą... maistine soda)? Todėl reikia palinkėti Rimi maisto technologams sėkmės gvildenant veganiško maisto ypatybes ir konstruojant tortus. Gal ir su mažiau "chemikalų" pavyks jų prigaminti, tuomet desertais galės pasidžiaugti ne tik veganai, bet ir augalinio maisto gerbėjai, sveikuoliai ir ortoreksikai (taip, visa tai gali ir "pavieniui", ir "sukomplektuota" vieno žmogaus galvoje). O šiaip, mums visiems - veganams ir neveganams - vertėtų pasidžiaugti, jog (daugelis) gyvename Europoje, kur maisto saugos taisyklės gan griežtos, todėl tikrai nereikia panikuoti, kad mus ims kažkas ir apnuodys.


Išlydėtuvėm gavau dar vieną lauknešėlį - humuso su bazilikais (ups, ne, nes jame yra... sūrio!) ir minėtąjį veganišką batonėlį, kuriuos pataupiau pusryčiams. Ir štai ko, bent jau man, akademinio prekariato atstovei, dirbančiai net iki 12-14 valandų per parą bei negalinčiai skirti nei daug laiko maisto gaminimui, nei daug pinigų super-eko-šmeko-produktams labiausiai prekybos centruose ir trūksta: paruošto maisto! Jei kokio liūdno ofiso darbuotojas neveganas gali iš prekybos centro nusipirkti majoneze paskendusį tuno sumuštinį, į krūvą plastiko suvyniotą Kijevo kotletą ar koks vakarais į Gym'ą vaikštantis verslininkas pietums nusiperka prekybcentrio sushi su lašiša, tai vargšas veganas gali pagraužt morkų, suvalgyt bananų, o jei norisi "kažko rimtesnio" - tai čiupt ten kokių salotų. Anglijoj džiaugiausi didžiuliu veg-sumuštinių pasirinkimu, labai džiaugčiausi juo ir čia, Lietuvoj. Pradžia jau yra - IKI turi falafelių salotų su ridikėlių daigais, RIMI siūlo humusą. Žinoma, jis panašesnis į tą humusą, kurį gali nusipirkti ten pat skardinėse - ne toks kreminis, ne tokio išraiškingo skonio - bet iš kitos pusės, Lietuvoje gero humuso ragauti teko labai mažai. O ir šaukštelis tahini, šlakelis alyvuogių aliejaus bei citrinos sulčių pataisė humusą iki visai šaunių (ir labai pigių!) pusryčių. Tik va belieka garsiai pasvajoti, kad toks šviežiai paruoštas humusas būtų komplektėlyje su pita (veganiškas batonėlis valgant sausą su sausu buvo kiek per sprangus ir šiaip nepatogus tą humusą kabliuoti), o greta būtų ir šviežių daržovių (kurios išgelbėtų nuo sausros gerklėje).

Taip, metas pripažinti/susitaikyti su tuo, jog vis ilgėjančios darbo valandos ir intensyvus gyvenimo ritmas neišvengiamai keičia mitybą, todėl moti ranka į visas ortoreksikų nesąmones ir maisto technologams bėgt konstruoti skanių ir sočių pietų dėžučių!

2017 m. gegužės 27 d., šeštadienis

Gaivios salotos su smidrais

Pavasaris jau tuoj tuoj baigsis, tad pasinaudokite vis dar besitęsiančio smidrų sezono džiaugsmais bei pirmaisiais daržuose užaugusiais žalumynais ir pasigaminkite lengvas ir gaivias salotas su keptais smidrais.


Reikės:

1/2 ryšulėlio žaliųjų smidrų
krūvelės žalumynų iš daržo (salotų, šviežių burokėlių lapelių, 
špinatų, baziliko, petražolių, krapų ir t.t.)
šaukšto lukštentų kanapių sėklų
šlakelio kanapių aliejaus
šaukšto veganiško salotų padažo
žiupsnelio druskos
2 česnako skiltelių
alyvuogių ar kito aliejaus kepimui

Paruošimas:

1. Nuplaukite smidrus ir nulaužkite sumedėjusias jų dalis. Teko girdėti, jog smidrai neskanūs, nes toks jausmas, kad graužtum pagalį. Ne, tokio jausmo būti neturi - ir nebūna, jei smidrai paruošti tinkamai. Tą padaryti labai paprasta: imate smidrą už abiejų galų ir lenkiate, kol jis lūžta. Ir lūžta jis ten, kur reikia - apatinė sumedėjusi dalis keliauja į šiukšliadėžę, o viršutinė lieka tinkama valgymui.
Nuplaukite visus žalumynus ir palikite nuvarvėti.
2. Jei turite grilį, smidrus galite kepti ant jo - tada reikia juos nusausinti ir apvolioti aliejuje su trintu česnaku ir druska bei kepti vartant apie 10 minučių. Jei griliaus neturite, smidrus kepkite keptuvėje - šliūkštelkite šlakelį aliejaus, sudėkite nusausintus smidrus, apibarstykite druska ir kapotu česnaku, ir pavartydami kepkite apie 10 minučių.
3. Kol smidrai kepa, paruoškite salotas: suplėšykite stambesnius lapelius, sukapokite prieskonines žoleles. Sudėkite viską į dubenį, apšlakstykite salotų padažu, kanapių (ar kitu) aliejumi, apibarstykite lukštentomis kanapių (o gal ir kitokiomis į salotas tinkančiomis?) sėklomis.
4. Keptus ir kiek praaušusius smidrus dėkite ant salotų, arba supjaustykite ir į salotas įmaišykite.

Skanaus!

2017 m. gegužės 14 d., sekmadienis

Udon makaronai su grybais ir tofu



Reikės:

1 pakelio udon makaronų
1 šaukšto miso pastos
1-2 kale lapų
70 g kieto tofu
4-5 šitake grybų (galima naudoti ir daugiau skirtingų grybų rūšių)
0,75 l vandens

Paruošimas:

1. Į vandenį sudėti pjaustytus grybus ir užvirti.
2. Įdėti miso pastos, sumažinti ugnį, pavirti apie 10 minučių.
3. Sudėti udon makaronus, tofu.
4. Kol sriuba baigs virti (~3-5 min), suplėšyti kale lapus. Sudėti juos į gilų dubenį ir supilti ant jų baigusią virti sriubą.
5. Valgyti lazdelėmis bei siurbčiojant "iš bliūdo".

2017 m. gegužės 6 d., šeštadienis

Šiltojo sezono "Alive" meniu

Sezoniškumas jau tampa (tapo?) gan įprastu reikalu Lietuvos maitinimo įstaigose; jo laikosi ir Vilniuje veikiantis vegan restoranas "Alive", kuris susikvietė būrį maisto blogerių paragauti naujojo šiltajam metų laikui skirto meniu. Nauji patiekalai bus prieinami "plačiajai liaudžiai" už kelių savaičių. Tokia praktika tikrai puiki, kadangi kitaip nei pirmasis apsilankymas, antrasis tokio didžiulio įspūdžio nepaliko, tad galbūt galiausiai atšilus orams teks gardžiauti kiek kitokius patiekalus, nei kad teko mums.

Šį kartą siūlyti patiekalai neturėjo tiek daug sąsajų (nebent rabarbarai?..), dalis jų buvo itin išraiškingi (gal ir per daug išraiškingi?.. nė nebūčiau įsivaizdavusi, kad kada galėčiau aptikti tokią "problemą"...), dalis pernelyg neypatingi, tad truputį truko nuoseklumo. Kita vertus, kol degustavom ir apšnekėjom naujuosius patiekalus, prie gretimo staliuko senąjį meniu bandė kažkoks žymus krepšininkas su šeima (kaip prasta lietuvė tą supratau tik iš aplinkinių šnabždesių), todėl jei čia valgo ir antrosios religijos stabai, ko gi to paties nedaryti ir paprastiems žmogeliams?..

Grybų paštetas

Vakarienę pradėjome grybų paštetu, kuris bent jau man ir buvo vakaro pažiba: trumai, kaparėliai, alyvuogės ir kornišonai sukūrė mažytį stebuklą. Nuostabi skonių gama, puiki tekstūra - ko gi daugiau reikia. Užkandis gan sotus, tačiau tuo pačiu ir gaivus - mėsiški, riebūs paštetai tokios kombinacijos tikrai nesukurtų.

Daržovių sodas

Toliau ragavome daržovių užkandį, kuris buvo beveik visiška priešingybė pirmajam. Galbūt čia kaip yin ir yang: priešingybės sukuria harmoniją?.. Skonis buvo kuklus, man, aštrių pojūčių mėgėjai - tikrai per kuklus. Tik lengvai pamarinuotos morkos buvo kiek įdomesnis reikalas. Vis dėlto žinant tai, jog mūsuose vis dar yra daug (per daug) piliečių, kurie atėję į indų restoraną prašo maistą pagaminti neaštriai, tai vat būtent jiems toks užkandis ir bus pats tas.

Rabarbarų gaspačio

Atėjo metas sriuboms. Pirmoji atkeliavo šalta rabarbarų gaspačio. Tikėjausi kažko salsvo ar rūgštaus, bet gavau visiškai ką kito. Nebuvo nei saldu, nei itin rūgštu - lengva rabarbarų rūgštelė, braškės, šiek tiek balzamiko ir aitriųjų pipirų susuko man galvą. Vasarą valgyčiau ir valgyčiau tokią gaivią sriubą. Turbūt net dažniau nei įprastą gaspačio su pomidorais ir agurkais.

Tom kha

Šaltą sriubą sekė karšta - karšta visomis prasmėmis tom kha. Kai kam ji buvo per aštri, man - pats tas. Aštrumas buvo toks, kad "maža nepasirodytų", tačiau ne toks stiprus, kad byrėtų ašaros ar raudonuotų veidas. Su aštrumu "kovojo" sriuboje tupėję mažosios kukurūzų burbuolės, grybai, lengvai pamarinuota tempeh ir grikių makaronai, kurių čia galėjo ir nebūti.

Rūkytas portobelo

Kadangi esu didelė grybų bei dūmo (ne, ne rūkalų) mėgėja, labai laukiau rūkyto portobelo grybo, tačiau likau truputį nusivylusi: dūmo skonio ir kvapo beveik nepajutau (o gal čia dėl visko reikia kaltinti prieš tai valgytą tom kha?). Tad garnyras - trigubo skrudinimo bulvytės ir bolivine balanda įdarytas paprikos suktinukas patiko labiau. Aišku, tie, kurie mėgsta gan lietuvišką, švelnų maistą, šiuo patiekalu turėtų visai apsidžiaugti.

Ravioli

Kitas ragautas pagrindins patiekalas buvo ravioli. Italų virtuvę mėgstu, tad maniau kad pasidžiaugsiu ir šiais ravioliais su špinatais bei džiovintais pomidorais. Vis dėlto likau truputį nesupratusi kas gi čia nutiko, mat skonių buvo kiek per daug, o marinuotas pankolis išvis trinktelėjo per liežuvį ir į galvą. Aišku, gal dėl tokios mano savijautos reiktų apkaltinti (jei reikia kažką kaltinti) špinatus, nes retai kada man jie patinka kuomet yra kepami/verdami/troškinami ir tampa tokia žalia drėgna mase, kaip kad Popajus iš skardinių į gerklę susipildavo. Žinau, kad nemažai kam tokius pačius jausmus sukelia grybai. Na, yra kaip yra. Jei patinka skonių sprogimas ir pankolis, tuomet patiks ir ravioliai. Nors man, tiek daug per vakarą peršokinėjus tarp švelnu-stipru, jų norėjosi švelnesnių ir kuklesnių.

Šokolado rutulys

Užtad desertai buvo visiškai be priekaištų. Net ir tokiems keistuoliams, kurie saldumynų nemėgsta. Šokoladinis rutulys lėkštėje atrodė kaip paveikslas. Galbūt kiek priminė ir velykinius šokoladinius kiaušinius, tik kitaip nei anuose, skirtuose vaikams, čia vietoj žaisliukų slėpėsi skanėstai. Špinatų biskvitas buvo smagus ir suteikė puikią atsvarą saldiems, bet ne per saldiems šokoladiniams putėsiams. Spalvas praturtino ličių saldainiai ir avietiniai ledai. Net gaila tokias grožybes valgyti... nepaisant to, desertas greitai pradingo iš lėkštės, o jei būčiau sėdėjus namuose, tai ir lėkštę būčiau visai nekukliai išlaižiusi.

Rabarbarų desertas

Vakarą užbaigė rabarbarai - rabarbarų pyragas su mango ledais ir kokosų padažu. Rabarbarai pyragaityje, marinuoti rabarbarai - kiek galima jiems suteikti skirtingų pavidalų ir skonių! Todėl čia viskas puikiai derinosi, papildė ir atskleidė vienas kitą, o svarbiausia, nebuvo per saldu ir negavau į galvą cukraus kiekiu. Todėl baigdama paskutinį kąsnį jau žinojau, kad greit turguje medžiosiu rabarbarus ir kaisiu orkaitę šiam džiaugsmui pati.

Taigi, nors pirmąjį kartą maistu buvau apžavėta gerokai stipriau, tačiau šiuo metu "Alive" išlieka vieninteliu vegan restoranu Lietuvoje, kuris siūlo aukštos kokybės išradingus patiekalus, ir tinkantis kažkam daugiau nei įprastiems dienos pietums. Galbūt toks būsimojo meniu žaidimas ir balansavimas tarp švelnumo, kuklumo ir skonių sprogimo čia pritrauks platesnę publiką: ir tą, kuri dievina visokius seitanus ar tempeh, ir tą, kuri įtariai žvelgia į gliuteną bei mieliau renkasi tai, kas įprasta bei pažįstama.

Vegan restoranas "Alive"
Gedimino pr. 31, Vilnius
www.alivevilnius.lt
https://www.facebook.com/alivevilnius/

2017 m. balandžio 30 d., sekmadienis

Artišokų užtepas


Reikės:

3 artišokų
1-2 skiltelių česnako
šlakelio alyvuogių aliejaus
žiupsnio druskos

Paruošimas:

Nuplauti artišokus, nupjauti viršūnes. Perpjauti artišokus pusiau ir iš vidaus pašalinti nevalgomus plaušus. Įvynioti artišokus į foliją ir kepti įkaitintoje orkaitėje (~190°C) apie 20 minučių.
Galite nuskabyti ir nuvalgyti artišoko lapelius (t.y. lapelių "šakneles") - jų užtepui neprireiks. Nuskabius lapelius liks valgoma artišoko dalis - šerdis. Sudėti artišoko šerdis, česnaką, aliejų ir druską į indą ir sutrinti iki vienalytės masės. 

2017 m. balandžio 29 d., šeštadienis

"VitaSnack" džiovintų vaisių, daržovių ir uogų užkandžiai

Šiandien "Ką valgo veganai?" nori pristatyti dar vieną užkandį iš Livinn - Sveiki produktai parduotuvių tinklo: ragaujame "VitaSnack" ekologiškus džiovintus vaisius ir daržoves (yra ir džiovintų uogų!). Kuo gi jie ypatingi? Ogi tuo, jog užkandžiai buvo paruošti ypatinga džiovinimo technologija, t.y. buvo džiovinti žemoje temperatūroje, todėl yra tinkami ne tik veganams ir sveiko maisto gerbėjams, bet ir žaliavalgiams. Tokiu būdu džiovinti augalai išlaiko daugiau naudingųjų medžiagų, o pačiame užkandyje nėra jokio pridėtinio cukraus, druskos ar kitų priedų. Grynų gryniausi produktai ir nieko daugiau, todėl puikiai tiks tiems, kurie piktai šnairuoja į ilgas sudėtis etiketėse: pavyzdžiui, "VitaSnack" saldžiosios bulvės traškučių sudėtis yra... viena saldžioji bulvė. Viskas!

Traškios džiovintos ekologiškos saldžiosios bulvės "VitaSnack", 26 g, 2,83 €

Vienoje pakuotėje saldžiosios bulvės traškučių rasite 1 džiovintą bulvę arba 26 gramus užkandžio. Iš visų išragautų užkandžių, pastarasis buvo pats saldžiausias - net ir po kurio laiko burnoje buvo jausti tą bulvės saldumą... Todėl veikiausiai tai turėtų būti puikus sukčiavimo būdas tiems, kas mėgsta saldumynus, tačiau nenori prisikimšti tortukų, pyragaičių ir kitų nuodėmingų dalykų. Traškučiai lengvi, kiek kietoki, tačiau krimstelėjus ima pamažu tirpti burnoje. Tinka kramsnoti vienus, bet ant pakuotės rekomenduoja jų dėti į salotas, padažus, sriubas, naudoti kaip garnyrą ar pagardinti sumuštinius. 

Traškūs džiovinti svogūnai "VitaSnack", 28 g, 2,37 €

Visai kitaip susivalgė džiovinti svogūnai. Šiaip jų geriau nevalgyti "einant į žmones", kadangi intensyvus svogūno kvapas džiovintame užkandyje dar stipresnis. Vis dėlto jei jau kramsnoti tuos svogūnėlius besižmonėjant - tą puikiai galima daryti bare, nes džiovinti svogūnai - nebloga užkanda. Tuo tarpu kelionėse autobusu ar lėktuvu bei pietų pertraukoje darbe ir universitete svogūnėliai ne tokia gera kompanija. Bet geriausias jų panaudojimo būdas - maisto ruošimas bei pagardinimas; kepinti svogūnai dažnai atsidurdavo mano ruošiamuose vegeburgeriuose, todėl ir šie svogūnų traškučiai tikrai nesunkiai ras vietos sumuštiniuose, pagardins spagečius ar praturtins kugelio skonį.

Traškūs džiovinti ekologiški ananasai "VitaSnack", 26 g, 2,76 €

Džiovinti ananasai buvo vieninteliai paragauti vaisiai. Išvaizda jie labai priminė voveraites, o skoniu, žinoma, kad ananasą. Skonis buvo intensyvus, labai intensyvus ir koncentruotas, burnoje pynėsi saldumas ir rūgštumas. Traškučiai buvo gan kieti, ypač didesni gabalėliai, taip pat valgant tapo lipnoki ir mėgino okupuoti visus tarpus tarp dantų bei už jų. Todėl kitąkart juos ragausiu pagal rekomendaciją - įmaišysiu į sojos jogurtą, pagardinsiu augalinius ledus, o galbūt papuošiu kokius saldžius kepinius.

Traškūs džiovinti ekologiški pomidorai "VitaSnack", 24 g, 2,95 €

Degustacijos nugalėtoju tenka paskelbti Poną Džiovintą Pomidorą. Jis smarkiai skyrėsi nuo mano mėgiamų (gal net mylimų) saulėje džiovintų pomidorų. Kuomet saulėje džiovinti pomidorai yra kietoki ir truputį guminiai, o saulėje džiovinti pomidorai aliejuje yra tokie nuostabūs, kad man sukelia nemenką priklausomybę (kaip reklamoje - kartą paragavęs, negali sustot), paragautieji "VitaSnack" pomidorai yra tarsi aukso vidurys: gan sotūs, sausi, todėl kiek išdžiovina burną, todėl jų neįmanoma persivalgyti. Valgomi jie tirpsta burnoje, o tada prasideda puikūs dalykai: iš pradžių jauti prinokusių pomidorų saldumą, tada švelnų rūgštumą ir lengvą kartumą, kol galiausiai supranti, kad jauti tai, ką japonai vadina umami. Kažkas nuostabaus. Net nežiūrėjau ir nemąsčiau kitų jų panaudojimo būdų, nes (ups) per porą kartų suskanavau visą pakelį. Niam!

Ieškokite "VitaSnack" žemoje temperatūroje džiovintų vaisių, uogų ir daržovių užkandžių Livinn - Sveiki produktai parduotuvėse arba įsigykite jų internetu.

2017 m. balandžio 14 d., penktadienis

Gastronautinis pavasaris, arba tarp Vilniaus ir Kauno bokštų...

Maitinimo įstaigos dygsta kaip grybukai po lietaus, ir ne tik įprastos bei nuobodžios (tos, kur vienoje vietoej kepa picas, suka sušius ir verda cepelinus), bet ir įdomesnės ir draugiškos veganams. Ir dygsta taip sparčiai, jog kartais pritrūksta laiko (ar progos) jas visas aplankyti.

Kol vėluoja pavasaris, o Velykoms meteorologai grasina sniegu, KVV dalinasi įspūdžių nuotrupomis iš krūvelės veg-draugiškų maitinimo vietų Vilniuje ir Kaune.

Kadangi KVV toli gražu ne sveikuoliai, o kaip tik mėgsta skaniai ir sočiai pavalgyti, gastronautinę kelionę pradėsime nuo picų!

Casa la familia (Rūdninkų g. 18, Vilnius)


Picerijoje teko lankytis dar prieš remontą - kai ne visai smagiai jos salės prisipildydavo dūmo iš krosnies, tad ilgiau ten prisėsti buvo sunkoka. Tačiau po remonto matyt visos problemos dingo, todėl galima drąsiai ateiti paskanauti picų.

Restoranėlis, kaip ir sako jo pavadinimas, draugiškas ne tik veganams, bet ir šeimynoms, todėl galite čia ateiti su vaikais, anūkais, sūnėnais ir dukterėčiomis. Čia siūlomi ir dienos pietūs (bet neveganiški), ir picų meniu. Iš jo išsirinkau vegan picą "Italijos dvelksmas" (6,5 €, 25") su saulėje džiovintais pomidorais, artišokais, grybais, raudonaisiais svogūnais bei vegan sūriu.

Pati pica neatrodė labai gerai (bet dėl to kaltinti reikia tą per geltoną sūrį, padengusį picos viršų - štai kodėl pati gamindamasi picas jį dedu ne ant viršaus, o po toppings), bet buvo skani. Išties, iš saulėje džiovintų pomidorų ir artišokų matyt neįmanoma padaryti nieko neskanaus. Prie picos gurkšnojau naminį limonadą, kuris buvo kiek saldokas, bet pavasarį cukraus po žiemos snūduriuojančiai galvai pabudinti reikia, tikrai reikia!

Aplinka jauki, sėdynes tupdėme ant iš molio krėstų suolų, tad ekologijos mylėtojai čia jausis kaip namuose. Todėl teks ateiti dar kartą ir tūptelti ilgesniam laikui - be dūmų apsilankymas turėtų būti dar smagesnis.

Vegan verdiktas:

Maistas - 8/10
Vegan friendly - 8/10
Aptarnavimas - 9/10
Aplinka - 9/10

Jurgis ir drakonas (Kurpių g. 26, Kaunas)


Jurgis su drakonu jau buvo apvalgyti Vilniuje, bet kai sumąstėme sekmadienį papietauti Kaune, o daugelio maitinimo įstaigų durys buvo užrakintos, keliavome išbandyti kaunietiško picerijos varianto. Be to, buvo picų akcija ir veganiškai picai taikyta nuolaida, tad kur jau čia nesusigundysi.

Kaip ir "Casa la familia", taip ir "Jurgis ir drakonas" yra šeimos restoranas, todėl aplink zujo, lakstė, zyzė, verkė daug vaikų. Per daug vaikų. Galėjau puikiai suprasti, kodėl sekmadieniai pati liūdniausia diena padavėjais dirbantiems jaunuoliams. Aptarnavimas buvo superlėtas, prie gretimo stalelio įvyko krentančių indų ir bėgančių skysčių katastrofa, kas jaukumo mūsų sekmadieniniams pietums nepridėjo. Tad galbūt sekmadieniai turėtų likti šeimos sekmadieniais, o ramių jaukių pietų čia reiktų atkeliauti kitomis dienomis.

Didelė veganiška pica kainavo 9 € - labai europietiškai. Nors jos vis dėlto įveikti nepavyko - būtų pilnai pakakę ir mažos. Prisiminus picą, ragautą Vilniuje, ši buvo liūdnoka - viską gadino... riebalais paplaukęs Violife sūris. Taip, dažniau jis sugadina vegan picas, nei kad pagerina. Ant viršaus tupėjo kuokštas šviežios rukolos, picos padas buvo neprastas, bet ir ne per geras. Įdomu, kokia situacija su Jurgiu Vilniuje?.. Kaune itin sužavėta nebuvau, bet galbūt ir grįšiu, tik veikiausiai rinksiuosi kitą picą bei pabambėsiu dėl kainos, mat nemanau, kad tiek mokėti buvo verta.

Vegan verdiktas:

Maistas - 8/10
Vegan friendly - 8/10
Aptarnavimas - 7/10
Aplinka - 7/10


Gatvės kepėjai (Savičiaus g. 6, Vilnius)



Kaip visada, geriausią pasilikau pabaigai. Kuomet nesisekė rasti vietos vėlyviems pietums Vilniuje, prisiminiau riešutų sviesto valdovės liaupses šiai vietelei dėl mėnesio vegan picos (7,5 €) ir pėdinau ten per visą sostinės centrą. Paskaudo kojas, paskaudo krūvą daiktų ir kompiuterį tempusią nugarą, bet buvo tikrai verta.

Viduje stovėjo keli staliukai ir buvo tuštoka - teko garbė kurį laiką pabuvoti vienintele kliente. Aptarnauta buvau sparčiai ir puikiai - jau buvau beįpratusi prie nemalonaus aptarnavimo Vilniuje (o ko gi norėti, darbas nėra iš smagiausių, atlyginimai taip pat...), bet čia radau nepaprastai malonią išimtį: jaučiausi laukiama, valio! Užsisakiau mėnesio picą, žalios arbatos. Kelis kartus buvo pasiteirauta ar nieko netrūksta, taip pat ir suvalgius picą pasiklausta atsiliepimo.

O atsiliepimas, žinoma, buvo labai geras ir turėjo pasiekti virtuvę. Picos padas buvo plonytis, o jai vėstant tapo lengvai traškus. Nėra tai baisiai įprastas reiškinys, tačiau šiuo atveju viskas tarpusavyje derėjo tiesiog puikiai. Bene smagiausias dalykas - kad ant veganiškos picos nebuvo to prakeikto Violife vegan sūrio. Laikytasi tradiciško minimalizmo: padas pateptas padažu, o picą puošė baklažanas, vytinti pomidorai, morkos ir pankolis. Morkos ant picos - gan neįprasta, tačiau čia skoniai maišėsi ir vienas kitą papildė tiesiog puikiai; ypač patiko morkų ir pankolio derinys. Kas galėjo pagalvoti! Vilgiau picą skaniu alyvuogių aliejumi su žolelėmis ir džiaugiausi gyvenimu.

Vegan verdiktas:

Maistas - 10/10
Vegan friendly - 8/10
Aptarnavimas - 10/10
Aplinka - 10/10

Rise (Gedimino pr. 43, Vilnius)


Vilnius turi vieną didelę problemą: aplink tokias nemenkas ir svarbias darbo vietas kaip LR Seimas bei Nacionalinė biblioteka siaubingai stinga vietų kur papietauti. Seime dirbantieji gali keliauti į Seimo valgyklą, o knygų žiurkės pasmerktos sumuštiniams, neskaniam kinų maistui ar badui. Na, su viena išimtimi: visai netoliese veikia japoniškas restoranas "Rise", kur galima gauti kelių rūšių vegan sushi ir užkandžių. 

Ragavau Yasai uramaki sushių su daržovėmis ir šitake grybais - rasti Vilniuje gero maisto už nedidelę kainą (3,5 €) - tikrų tikriausias iššūkis, ir čia "Rise" yra labai maloni išimtis.

Sushi atkeliavo gražiai pateikti lėkštėje, pagražinti grybais ir madingais žirnių daigais. Sushi nebyrėjo, ryžiai buvo puikiai išvirti, maloniai jautėsi ryžių actas. Tiesiog nepriekaištingai. Vienintelis mažiau patikęs dalykas - metalinės lazdelės, su kuriomis valgyti buvo ne taip patogu. Iš kitos pusės - taip daug ekologiškiau, todėl tiek jau to tas nepatogumas. Jei nesate visiškas maisto valgymo su lazdelėmis pradinukas, tikrai susitvarkysite.

Maistas - 10/10
Vegan friendly - 10/10
Aptarnavimas - 9/10
Aplinka - 10/10

Gyoza bar (Vokiečių g. 14, Vilnius)


Tiem, kam sushi jau pabodo, bet japoniškas maistas kelia visokius malonius jausmus - atsidarė nauja vieta - Gyoza baras, kur galima paskanauti japoniškų koldūnų. Žinoma, ši vieta į veganus/vegetarus neorientuota, todėl meniu (vis dar) kelia klausimų bei nepatogumų: užklausus komentaruose apie patiekalus, tinkančius veganams, sužinojau, jog edamame, wakame, kimchi ir Gyoza su daržovėmis (4,5 €) yra vegan, o miso sriuba - ne. Bet paragautas kimchi sukėlė abejonių, todėl jo ragauti veganams ir vegetarams matyt teks nerekomenduoti, iki kol savininkai išaiškins - ar vis dėlto yra ten žuvies padažo, ar ne?..

Iki apsilankymo Gyoza bare, japoniškų koldūnų esu valgiusi tik iš prekybos centrų šaldiklių, tad kokie jie turėtų būti - nė neįsivaizduoju. Tai, ką gavau, matote prastos kokybės nuotraukoje: šešis virtus ir apkeptus koldūnus su pasirinktu (teryaki) padažu. Jų pilnai pakako pietums, tiek patys koldūnai, tiek padažas buvo puikaus skonio. Aptarnavimas malonus ir paslaugus, pliusas už tai, kad pirmiausiai ant stalo atkeliauja stiklinė vandens. Ketinu čia sugrįžti ir paragauti wakame bei edamame, pakartoti koldūnų ir pagurkšnoti skanaus japoniško Kiuchi alaus.

Vienintelis keistai susirodęs reikalas - atviroje virtuvėje besidarbavęs vyrukas su akiniais nuo saulės. Ko jau ko, bet saulės tą dieną nebuvo, tad norom nenorom ėmiau galvoti apie skaitytus straipsnius kaip virtuvių darbuotojai vartoja įvairias medžiagas medžiagėles bei apie reivo festivalius kur panašiai atrodantys jaunuoliai taip pat valgo toli gražu ne japoniškus koldūnus... Aišku, galbūt čia tik mano laki fantazija.

Maistas - 8/10
Vegan friendly - 7/10
Aptarnavimas - 10/10
Aplinka - 8/10

Bocmano skveras (Vilniaus g. 14, Kaunas)


Visai smagu, kai į savo meniu maitinimo įstaigos įtraukia ir veganiškus patiekalus. Tačiau kartais tą smagumą apkartina tokie "paprastučiai" dalykai kaip to patiekalo turinys ir kokybė.

Teko apsilankyti prasiplėtusiame ir naujoje vietoje ilgesniems pasisėdėjimams pritaikytame "Bocmano skvere". Anksčiau šioje vietoje veikė siaubingas "itališkas" restoranas, gaminęs brusketas iš "Cento" batono; vieta puiki, su nemaža lauko terasa, tad norėtųsi, jog čia veiktų kažkas, kas gamintų dorą maistą ir išsilaikytų ilgiau. Apie "Bocmano" kioskelį Kęstučio g. girdėjau daug gerų atsiliepimų iš mėsavalgių draugų, ir vedama minties, kad jei jau moki padaryt gerą kebabą, tai gali padaryt ir nemėsišką reikalą, apsilankiau ir Senamiestyje įsikūrusioje užkandinėje.

Jų turtingame burgerių meniu yra ir vegetariškas bei veganiškas burgeris. Burgeriai pateikiami su bulvytėmis ir padažu.

Gaila, nepamenu kas tupėjo vegetariško burgerio viduje, tačiau veganams paruošto burgerio (6,5 €) turinys skambėjo taip: lėtai keptas pomidoras, rukola, vegan sūris. Nesinori čia spėlioti ir įtarinėti, bet hm... dar vienas atvejis, kai veganiškas produktas brangesnis tik dėl to, kad pavadintas veganišku?..

O štai kokie įspūdžiai viską išragavus. Patiko burgerio bandelė - buvo minkšta, puri, nelūžinėjo ir nebyrėjo, tešloje slėpėsi paprikos gabalėliai, ir visa bandelė turėjo malonų rausvą atspalvį. Tačiau burgeryje trūko elementarios jo dalies - paplotėlio. Jei mėsiški burgeriai gali turėti tarp bandelių įmantriausius paplotėlius, tai kodėl už tokią pačią kainą nebuvo galima paplotėlio paruošti ir veganiškam? Gi pasirinkimai - milžiniški: krūvos įvairiausių ankštinių, soja, daržovės, seitanas, galų gale, jau pagaminti paplotėliai iš prekybos centrų! Nepasakyčiau, kad pavyko (ir kad apskritai pavyktų) iš tokio "kūdo" burgerio pavalgyti. Ir pats jo, hm, "topas", t.y. lėtai keptas pomidoras buvo supervandeningas, vanduo nejaukiai tekėjo per rankas. Kuomet taip teka padažai, priekaištų neturiu. Bet kai vandenėliai, tai liūdna, liūdna... Bulvytės buvo neypatingos, bet gerai kad buvo, nes tik jų pagalba alkaną skrandį ir užpildžiau. Tik kad bulvyčių padažas... toks labai nesmagiai pažįstamas iš visų tų maitinimo įstaigų, kuriose bulvytės - vienintelis veg-patiekalas. Tas salsvas pomidorų padažas, nu tas, kur "papigiai". Smulkmena?.. Jei maistą gaminantiems tai atrodo nereikšminga detalė, tuomet negerai, oi negerai.

Dar viena pastaba: peržiūrėjus gėrimų meniu, paprašiau atnešti tiesiog vandens iš čiaupo. Vaje, kaip nepatiko padavėjai toks prašymas, gi kokia baisi "chalęvčikė" aš (na, ne visai, nei prastas alus, nei limonadai nesuviliojo...), todėl prašymą palydėjo komentaru, kad vandenį iš čiaupo gerti nerekomenduoja, nes jis gali būti... pavojingas. Oho, o galvojau, kad Lietuva - puikaus geriamo vandens šalis! Pažadėjau nesiskųsti, jei nuo vandens kažkas bus blogai, ir savo stiklinę gavau. Kaip matote, vis dar esu sveika ir gyva, ir vanduo iš čiaupo manęs nepražudė.

Maistas - 6/10
Vegan friendly - 7/10
Aptarnavimas - 8/10
Aplinka - 8/10

Snack king (Vaidoto g. 34, Kaunas)


Visgi geriausias dalykas, nutikęs šį (per) lėtai beprasidedantį pavasarį - pasiryžimas važiuoti visą valandą per miestą tam, kad pagaliau paragaučiau vegan belgiškų vaflių. Sykį tą dariau Kauno centre ir nusivyliau - negi tikrai nelemta vafliams veganizuotis? Bet pamačiusi tos pačios sviesto karalienės liaupses Panemunėje (Kauno mikrorajone, ne miestelyje prie Nemuno) įsikūrusiai užkandinei ir jos kepamiems vafliams, pasiryžau ilgai kelionei iki... laimės!

Užsisakiau didelę porciją vaflių (3,8 €) su braškių padažu bei šviežiai spaustų apelsinų sulčių. Tai buvo pirmoji šilta šių metų diena, tad prisėdau lauke ir gaudžiau pavasarėjantį orą...

Ant stalo atkeliavo du milžiniški (visai neperdedu!) vafliai, apšlakstyti trintų braškių padažu. Oho! Ir kaip gi viską reikės įveikti?.. Kas galėjo pagalvoti, jog amerikietiškas porcijas rasiu čia, nedidelėje užkandinėje Panemunėje?.. Vafliai buvo nuostabūs: traškūs išorėje, minkštučiai viduje, tad valgiau, valgiau, valgiau ir suvalgiau. Persivalgiau, bet taip puikiai, kad nejaučiau nei moralkių, nei pykčių pilve. Tikrai verta važiuoti valandą pirmyn ir atgal, kad galėtum šitaip skaniai ir sočiai pavalgyti!

Maistas - 10/10
Vegan friendly - 10/10
Aptarnavimas - 10/10
Aplinka - 8/10