2016 m. lapkričio 30 d., trečiadienis

"Elite" cafe & shawarma: tikrų tikriausia arabiška užkandinė Vilniuje

Viešnagių Vilniuje metu keliaudama nuo stoties į miestą kelis kartus praėjau kavinukę pavadinimu "Elite cafe & shawarma" (Pylimo g. 25), į kurią neatkreipiau dėmesio iki tol, kol vienos iš tų viešnagių metu nepastebėjau ant lango priklijuoto skelbimo, jog kavinė nedirbs dėl musulmoniškos šventės. Aha, vadinasi jos viduje ne šiaip kokia turkiška ar turkiškai-lietuviškai "fusion" kebabinė su lygiai 0 pasiūlymų veganams! Įkišu nosį vidun ir žvilgteliu į meniu - jame randu falafelius ir humusą. Jėga! Net pasigailiu, jog pilvą jau užpildžiau beigeliais, tad nutariu artimiausios viešnagės sostinėje metu būtinai ten apsilankyti.

Savo pažadą ištesėjau - apsilankiau ne kartą, ir ne du, tik kažkur rašytas pasakojimas pasimetė... tad tenka šią apmaudžią klaidą taisyti ir rašyti apie "Elitinę kavinę" dar sykį.

Pirmą kartą užsakinėdama falafelį perklausiau dėl padažo - ar tik jis nebus jogurtinis? O tai matyt savininkui (? - visur dėsiu klaustukus, nes beveik garantuoju, jog mano spėjimas teisingas, bet gi visiems pasitaiko suklysti, tai...) nuskambėjo kone įžeidimas - nee, falafeliai daromi su tahini padažu - išdidžiai atsakė. O didžiuotis yra ko: kiek galima kęsti tą česnakinio padažo nesusipratimą?.. Tad falafeliai yra visiškai veganiški, ir jų papildomai veganizuoti nereikia. Panašios reakcijos sulaukė ir atsivesto svečio "lavašu" išpravardžiuota arabiška duona. Ech, gi mes dar neišprusę valgytojai! Išvis, dar gi nebuvo mūsuose tokio tipo užkandinės, kur gali nutūpt prie stalo su falafeliu ar įsigyti didžiulį sumuštinį už teisingą kainą išsinešimui. Libanietiški semi-restoranai bei Zatar su savo bjauriai sveikuoliška šalta pita nesiskaito. Pirmieji per daug įpareigojantys ir gatvės maistui netinkamomis kainomis, o antrasis visai neįpareigojantis, tinkamomis kainomis, bet su mažai autentiškumo. Ir "Elite" užpildė šią skylę bei siūlo tikrus falafelius geromis kainomis tikriems falafelių valgytojams. Pagaliau Vilnius šiuo klausimu gali lygiuotis į Vakarų Europos miestus!

Kitas dalykas, kas mane žavi (bet visokius heiterius erzina), tai lietuvių kalba užkandinėje. Savininkas (?) priima užsakymus ir su klientais bendrauja lietuviškai. Su akcentu, su truputuką klaidų, bet vis tiek labai smagu. Lietuviškai, kaip suprantu, patys rašosi ir skelbimus bei pildo kuklų feisbuko puslapį. Visa tai tik padaro užkandinę jaukesne ir svetingesne. O patys šeimininkai yra iš Palestinos. Nedažnai klausinėju dalykų maitinimo įstaigų darbuotojų, bet čia buvau suintriguota receptūra (apie tai - toliau), todėl peržengiau per save ir pasiteiravau iš kurio gi regiono čia siūlomas maistas. Beje, jei esate panašių pažiūrų kaip Rasa Juknevičienė, šią vietą geriau aplenkite, kaip ir kokius baisiuosius Aušros Vartus, nes netyčia galite pamatyti tikinčių žmonių atliekamų religinių praktikų.


Užkandinė neretai būna tuštoka, todėl jei matote viduje žmonių, tačiau išjungtą dalį šviesų, tai nereiškia, kad ji nedirba. Tiesiog taip taupo elektrą? Jei taip, ir gerai! Bet paskutinį kartą ji buvo pilnut pilnutėlė. Pagaliau pasklido žodis apie šią vietą po miestą?..

Kafa su prieskoniais

Nors "Vegan friendly Lietuva" siūlė valgyti falafelius lėkštėje (3,8 €), visgi savo balsą atiduosiu už falafelio sumuštinį (3 €). Dėl labai banalios priežasties - taip daug gudriau pinigų ir maisto kiekio prasme (3 falafeliai lėkštėje vs. 4 falafeliai sumuštinyje). Humusas su daržovėmis ir duona kainuoja 3,2 €. Ir dar, būtinai paragaukite kafos (arabiškos kavos su prieskoniais), kurią čia verda kaip ir pridera - ant smėlio, nes kam tokioje vietoje gerti nuobodžią Lavazzą iš aparato? Jei negeriate kavos, tada rinkitės arbatą su kardamonu. Paskutinį apsilankymą prekystalį papildė ir, jei neklystu, siriški saldumynai iš Berlyno. Nežinia ar jie veganiški, todėl pasvajosiu, jog lentynėles papildytų ir alyvuogės bei alyvuogių aliejus iš Vidurio Rytų.

Humusas su daržovėmis, 3,2 €


Štai ko gausite užsisakę humuso lėkštę. Garnyras karts nuo karto keičiasi - esu gavusi su kardamonu marinuotų traškių morkyčių, kurios visiškai susuko man galvą. Bet ir šitoks salotų, marinuotų daržovių ir tabouleh variantas visiškai tenkina. Na, gal išskyrus svogūnus. Daug svogūnų. Svogūnus valgau, bet toks jų pateikimas valgyti nekeptus, nemarinuotus ir vienus buvo (ir vis dar yra) labai keistas. Tai buvo viena iš priežasčių, dėl kurių vis kilo mano antakis - konkrečiai kokio krašto šis maistas? Tabouleh tikrai valgoma Libane, Izraelyje. Bet svogūnai?..

Pirmą kartą ragautas humusas buvo kartokas nuo didelio tahini kiekio. Antrą kartą jis buvo daug smagesnis ir švelnesnis, ne toks kartus, ne toks sūrus. Pateikiamas su geru ir kvapniu alyvuogių aliejumi bei arabiška duona. Ar tai tik nebus geriausias humusas (įvertinus ir kainą, ir skonį, ir jų santykį) Vilniuje? Žinoma, lyginti lėkštės turinį su humuso ir falafelių kilmės vietomis, kur petražolių šluota kainuoja vos keliasdešimt centų, būtų visiškai nesąžininga. Todėl ir nelyginsiu. Ir eisiu jo valgyti dar ir dar - gera lokacija, maloni aplinka (negaliu pakęsti rėkavimo Zatare). Ir pasistengsiu paprašyti nedėti svogūnų : )

Falafelio sumuštinis, 3 €
Visgi karalius čia yra ponas falafelis. Lėkštėje taip ir neparagautas, bet sumuštinio formoje jau pamėgtas. Pirmus kartus buvo sūrokas, turėjo mažiau daržovių, bet tai nebuvo lemiami dalykai, dėl kurių tektų rašyti neigiamą pažymį. Mat patys falafeliai buvo švieži, minkšti, malonios tekstūros ir skanūs. Nei prisigėrę riebalų, nei perdžiūvę, kaip nutinka vietose, kur falafeliai šaldomi ar nešvieži dėl kitų priežasčių. Nors falafelių skonis pernelyg neišraiškingas, o man patinka turtingi skoniai, vėlgi, neigiamo balo niekaip neparašyčiau ir dėl to. Tiesiog teisingas, tikras falafelis, be jokių sveikuoliškų nesąmonių kaip rupi pitos duonelė, be jokių Rytų Europos nesąmonių kaip česnakinis/jogurtinis padažas, teisingo dydžio, teisingos kainos. Dar tokių daugiau, ir žiū, Vilnius bus kaip Berlynas. Ar bent kaip Varšuva.

Visgi smagiausia buvo spręsti sau kilusią mįslę apie falafelio gimtinę. Padaže nebuvo mėtų, nebuvo jogurto, falafeliai iš avinžirnių ir ne iš pupų/lęšių, geltonos, ne žalios spalvos. Jokio panašaus skonių ir produktų komplekto nesu valgiusi. Siriškus falafelius valgiau tik kartą ir Turkijoje, tad pastarųjų eksperte dar nesijaučiau, todėl nutariau, jog "Elite" falafeliai ir humusas bus iš Sirijos arba Palestinos. Kaip jau žinote, mano šūvis buvo labai taiklus. Todėl net nedrįskit aiškinti, jog nieko apie falafelius nesuprantu!

Kuomet esi laimingas žmogus ir falafelius valgyti ne tik Lietuvoje, bet ir tuose kraštuose, iš kurių šie ir kilo, arba valgyti ten, kur ilgus metus gyvena ir maistą gamina didelės bendruomenės iš Vidurio Rytų, žinoma, gali užsikelti standartus iki aukštumų aukščiausių. Bet tada gyvenimas tampa labai sunkiu, nes žiū didelius norus patenkinančių falafelių rasti visai gali nebepavykti! O jei žiūri į dalykus realistiškai - kad čia ir dabar esi Lietuvoje, šalyje, kuri neturi ir neturėjo normalios gatvės maisto kultūros, kurios restoranų kultūra vis dar vaikystėje, tada norėdamas gurgiantį skrandį užkimšti falafelį, žinai, kur reikia eiti...

Veganų verdiktas:
Maistas - 9/10
Vegan friendly - 9/10
Aptarnavimas - 10/10
Aplinka - 10/10

2016 m. lapkričio 28 d., pirmadienis

Dūminė moliūgų sriuba



Reikės (4 porcijos): 

1 kg moliūgo
1 skardinės konservuotų smulkintų pomidorų
1 l vandens
1 svogūno
šlakelio alyvuogių aliejaus (tinkančio kepimui)
1 nubraukto šaukšto rūkytos paprikos miltelių
1/2 šaukštelio saldžiosios paprikos
1/2 šaukštelio ciberžolės 
1/3 šaukštelio maltų juodųjų pipirų
pagal skonį druskos
čili dribsnių papuošimui

Paruošimas:

Nulupti ir supjaustyti moliūgą. Nulupti ir susmulkinti svogūną.
Į puodą įpilti aliejaus ir įkaitinti, tada jame ant silpnos ugnies 3-5 minutes pakepinti svogūną.
Supilti vandenį, pomidorus ir suberti smulkintą moliūgą. Uždengti ir užvirti (~3/4 kaitrumo). Verdant stebėti kaip gi sekasi virti tam moliūgui (viskas priklauso nuo jūsų naudojamo moliūgo rūšies bei jo gabalėlių dydžio, tad universalaus virimo laiko nėra): kai gabalėliai ims pasileidinėti, suberti prieskonius ir gerai išmaišyti. Pavirti 7-10 minučių ir sutrinti trintuve.
Pateikiant pabarstyti čili dribsniais.

2016 m. lapkričio 25 d., penktadienis

Majonezo sąmokslas!!!

Visai neseniai teko pastebėti, jog majonezas "Vilnius" išleido seriją veganiško majonezo. Iki tol pirkdavau "netyčia veganišką" to pačio gamintojo majonezą "Be cholesterolio" (~1 € arba 2,24 €/l). Todėl likau nepaprastai nustebinta produktų kainų skirtumu: 0,45 l pastarojo majonezo plastikiniame indelyje kainuoja gerokai pigiau nei veganišku įvardintas majonezas 250 ml stikliniame indelyje (2,69-2,99 € arba ~10,76 €/l). Kaip taip gali būti?

Žiūrime produktų sudėtis ir aiškinamės. Paryškinu pasikartojančias sudėtines dalis, raudonai pažymiu tas, kurių yra pigiasniame majoneze ir nėra veganiškame, o žaliai žymiu tas, kurių yra veganiškame, ir nėra pigesniame "Be cholesterolio".

Majonezas "Vilnius Be cholesterolio". Sudėtis: vanduo, rapsų aliejus, pakeistų savybių krakmolas, cukrus, druska, joduota druska, rūgštingumą reguliuojančios medžiagos acto ir pieno rūgštys [taip, pieno rūgštis yra vegan], vyno actas, stabilizatoriai - ksantano ir guaro dervos, konservantai - kalio sorbatas, natrio benzoatas, dažiklis - beta karotenas.

Produkto maistingumas 100g / 100ml:
Energinė vertė (kcal/kj) 1038 kJ / 252 kcal
Riebalų 25 g
Sotieji riebalai 0 g
Angliavandeniai 6,6 g
Cukrus 0 g
Baltymai 0,1 g
Druska 0 g


Majonezas "Vilnius Vegan klasikinis". Sudėtis: rapsų aliejus, vanduo, cukrus, rūgštingumą reguliuojanti medžiaga - spirito actas [ar spirito actas nėra tas pats noname actas garantuoti negaliu], tirštiklis – pakeistų savybių krakmolas, garstyčios, druska, joduota druska, bulvių ir žirnių baltymai, citrusinės skaidulos, citrinų sultys, stabilizatoriai – ksantano ir guaro dervos.

Produkto maistingumas 100g / 100ml:
Energinė vertė (kcal/kj) 1828 kJ / 437 kcal
Riebalų 45 g
Sotieji riebalai 3,4 g
Angliavandenis 7,1 g
Cukrus 5 g
Baltymai 0,8 g
Druska 1,2 g


Taigi esminis skirtumas - veganišku pavadintas majonezas truputį natūralesnis, neturi konservantų kalio sorbato ir natrio benzoato, dažiklio beta karoteno. Kita vertus, kaip manote, ar vartojantys tokį daiktą kaip majonezas yra dideliausi sveikuoliai?.. Veikiausiai nelabai... Toliau - rūgštingumas veganiškame majoneze reguliuojamas spirito actu ir citrusų skaidulom bei citrinų sultimis, o ne pieno rūgštimi ir vyno actu. Pieno rūgštis yra vegan, tad toks recepto pakeitimas kelia įtarimą, jog pieno rūgštis išimta nes gi pieno!!! ir vyno rūgštis, nes ji vyno, o veganai gi alkoholio nevartoja!!! [sarkazmas]. Veganiškame majoneze atsiranda garstyčios, kurios nėra brangus reikalas ir kainos taip užkelti negalėtų. Tad esminis pokytis - vegan majoneze atsiradę bulvių ir žirnių baltymai, kurie veikiausiai pakeičia kiaušinius maistingumo ir baltymų kiekio kontekste. 

Kitas Vilniaus veganiškas majonezas - su kaparėliais - sudėtyje turi ir 8 proc. kaparėlių bei džiovintų bazilikų. Galbūt kaparėliai kainą užkelti ir galėtų, bet tikrai ne daugiau nei dvigubai, kaip nutiko dabar.

Produkto maistingumas 100g / 100ml:
Energinė vertė (kcal/kj) 1816 kJ / 434 kcal
Riebalų 45,9 g
Sotieji riebalai 3,4 g
Angliavandenis 4,6 g
Cukrus 2,6 g
Baltymai 0,9 g
Druska 1,0 g
 
Paskutinis veganiškas Vilniaus majonezas turi 1,3 proc. jūros kopūstų ir džiovintų svogūnų. Būtų tiek triufelių... tada kaina gal ir įtikintų, bet dabar - tikrai ne. 

Produkto maistingumas 100g / 100ml:
energetinė vertė (kj/kcal) 1590 kJ / 380 kcal
riebalai 40 g
sotieji riebalai 3 g
angliavandeniai 4,2 g
cukrus 2,3 g
baltymai 0,8 g
druska 1,3 g

Bet nagrinėjant maistingumą... Ohoho, koks Vegan majonezų skirtumas nuo "Be cholesterolio"! Daug daugiau riebalų, yra sočiųjų riebalų, mažiau angliavandenių, daugiau cukraus, daugiau baltymų (0,1 g vs. 0,8/0,9 g, tad tas "daugiau" - labai sąlyginis), ir nemažai druskos (~40-50 proc. RPN). Taigi veganišku besivadinantis majonezas sveikumo požiūriu atrodo gerooookai blogiau.

Žiūrime daugiau majonezų.

"Sojalita" gamina sojų majonezą, kuris taip ir vadinasi, jo pavadinime žodžio "vegan" nėra. Etiketėje pažymėta, jog jis neturi cholesterolio, tad matyt labiau taikytasi į cholesterolio vengiančius žmones nei į veganus. Kainuoja jis panašiai kaip ir Vilniaus "Be cholesterolio", tik kiekis mažesnis - 350 ml, vadinasi, jis taip pat truputį brangesnis. 

Sudėtis: Vanduo, sojos pupelės, rapsų aliejus, cukrus, druska, rūgštingumą reguliavimo medžiaga: citrinų rūgštis, acto rūgštis, tirštikliai: modifikuotas krakmolas, guaro derva, ksantano derva, konservantai: kalio sorbatas, natrio benzoatas.

Produkto maistingumas 100g / 100ml:
Energinė vertė (kcal/kj) 1296 kJ / 310 kcal
Riebalų 30,7 g
Sotieji riebalai 0 g
Angliavandenis 5,9 g
Cukrus 0 g
Baltymai 2,7 g
Druska 0 g
 
Matome, jog nuo "Vilniaus Be cholesterolio" majonezo sudėties jį skiria tik sojos pupelės ir citrinų rūgštis. Sojos pupelės sudėtyje žymiai produkto nepabrangino.

Be to, nagrinėjant maistinę vertę, ji taip pat atrodo smagiau už veganiško majonezo - baltymų, kurių taip trūksta vargšams veganams daugiau, nėra tiek daug druskos, sočiųjų riebalų ir cukraus. 

Bet svarbiausia čia - kainų skirtumai. Visi majonezai veganiški, tačiau tik vienas savo etiketėje giriasi esąs "VEGAN". Ir tai yra pagrindinė priežastis, dėl ko gamintojas jį parduoda tokia aukšta kaina. Gamintojai žino, jog veganai dėl savo mitybinių ypatumų yra pasiryžę sumokėti didesnę kainą už sau skirtą retesnį produktą, todėl tuo ir piktnaudžiauja - pradedant sojos pieno mokesčiu kavinėse ir baigiant akiplėšiškai brangesniu vegan majonezu. 

Gaila, kad šis įrašas taip ir turės baigtis, be skonių aprašymo - nekyla kažkaip ranka pirkti majonezą, kuris "litų laikais" paprašytų už save Dariaus ir Girėno... Todėl visiems palinkėsime nesivaikyti etikečių!

2016 m. lapkričio 22 d., antradienis

"Biokosmetikos laboratorijos" veganiška kosmetika


Karts nuo karto į viešumą "išplaukia" labai keistų "veganų", kurie tik ir pasakoja apie savo stebuklingas dietas, tirpstančius riebaliukus ir krentantį svorį. Tuo tarpu tokias istorijas beskaitantiems etiniams veganams belieka tik gūžčioti pečiais.

Veganiškas gyvenimo būdas - tai ne tik augalinė mityba, bet ir visiškas gyvūninės kilmės produktų atsisakymas savo gyvenime, taip pat pastangos kuo labiau eliminuoti gyvūnų išnaudojimą iš savo kasdienių įpročių. Taigi, etiniai veganai ne tik atidžiai seka kas atsiduria jų lėkštėje, bet ir neina į cirkus, zoologijos sodus, nedėvi odos, kailio bei skaito higienos produktų etiketes - ar jie nebandyti su gyvūnais? Ar jų sudėtis veganiška?

Kadangi veganai garsėja savo užsispyrimu ir principingumu (kartais šios savybės tikrai naudingos!), į jų poreikius bei pasiūlymus po truputį ima atsigręžti ne tik užsienio gamintojai, bet ir Lietuvos verslininkai. Maitinimo įstaigų meniu pildosi vegan patiekalais, o štai kosmetikos pramonė veganišką produkciją siūlo jau gan seniai. Juk vis daugiau ir daugiau žmonių nori įsigyti kuo natūralesnių produktų - ar juos dėtų į skrandį, ar juos teptų ant savo veido.

Dar 2009 m. "Biokosmetikos akademija" pristatė savo produkciją - natūralią rankų darbo kosmetiką. Šiandien jie siūlo daugybę įvairių produktų, kurie, dideliam veganų džiaugsmui, yra 100 proc. vegan ir nebandyti ant gyvūnų. Be to, kosmetika yra draugiška ne tik gyvūnams, bet ir žmogui: joje nėra tokių priedų kaip SLS ar aliuminio druskų, o įsigydama kosmetikai reikalingus produktus įmonė renkasi atsakingus tiekėjus, kurie laikosi Fair trade (sąžiningos prekybos) bei neišnaudoja savo darbuotojų.

Jau visą mėnesį su savo oda atlieku eksperimentą - naudoju tik "Biokosmetikos akademijos" produktus veido priežiūrai. Pagal didžiausias maniškės odos bėdas (mišri oda, bėrimai vs. išsausėję plotai) man buvo pasiūlytos trys priemonės: vaisinis odos šveitiklis su AHA rūgštimis, drėkinantis alijošių serumas su hialurono rūgštimi bei jauninamasis avižų veido kremas.
 

Pirmiausia išbandžius šias priemones teko atkreipti dėmesį į jų konsistenciją bei kvapą. Šveitiklis visiškai skystas, tad jį naudoti kiek sunkoka, tačiau kaskart jį naudojant nosį maloniai kutena švelnus gėlių ir vaisių kvapas. Dėl sudėtyje esančių AHA rūgščių jis naudojamas vakarais. O rytus pradedu alijošiaus serumu, kuris taip pat gana skystas, mažiau kvapnus, kas visai smagu, nes nuo kai kurių priemonių kvapų stiprumo galima ir stipriai užsičiaudėti. Pasitepus serumu odą lengvai ima tempti, tačiau tuo pačiu dingsta ir bjaurokas sausumo pojautis. Veido priežiūros ritualą vainikuoja avižų kremas, kuris dėl malonaus levandų kvapo daug "levandiškesnis" nei "avižinis" - pasitepus veidą taip ir įsivaizduoji save gulint kur Pietų Europos pievoje po levandų krūmeliu... Pats kremas gan riebokas, tad nežinia kaip sektųsi jį naudoti tvankią lietuvišką vasarą, bet žiemą kovojant su žandus gnaibančiu šaltuku - pats tas!

Vartojant "Biokosmetikos akademijos" priemones pokyčiai ėmė jaustis jau po pirmosios savaitės. Visų pirma, kaip iš kokio pragaro velniai, taip ir iš mano odos ėmė valytis visokios negandos. Taip pat sumažėjo išsausėjusių bei susiriebalavusių odos plotų, veido oda tapo švelnesne ir lygesne.


Po mėnesio "komplekto" vartojimo galima darytis didesnes išvadas. Visų pirma, tenka labai teigiamai įvertinti veido priežiūros priemonių natūralumą ir švelnumą. Niekas nesukelia odai "šoko", šveitiklis nesausina, kremas neriebina, serumas puikiai susigeria ir minkština odą. Velniai iš odos taip smarkiai lauk nebelekia, ir nebeužstringa kažkur tarp pragaro ir paviršiaus sukeldami kokį bjaurų uždegimą. Čia matyt reikia dėkoti avižų kremo antiuždegiminiui poveikiui. Bene svarbiausia, kad turbūt pirmą kartą nuo nežinia kada šaltuoju metų laiku nebesikankinu dėl sausėjančios kone iki žaizdelių odos. Gal čia klimato atšilimas kaltas? O gal ir ne. Vienintelė nepasitaisiusi bėda - bėrimai, kurios matyt su jokiomis priemonėmis išspręsti nepavyks - ne visiems pasisekė turėti puikią sveikatą ir nesirgti jokiomis ligomis, įtakojančiomis tokias "smulkmenas" kaip odos būklė. Ir, galų gale, tobula oda egzistuoja tik reklamose (prieš tai ją nudailinant nuotraukų redagavimo programėlių pieštuku). Todėl išsispręndus 2 iš 3 bėdų savo eksperimentui rašau aukštą pažymį ir manau, jog ištuštinus dabar naudojamų priemonių indelius atkeliausiu įsigyti papildymo.

"Biokosmetikos akademijos" produkcijos galite įsigyti e-parduotuvėje arba nurodytose prekybos vietose.

2016 m. lapkričio 19 d., šeštadienis

Daržovių sriuba su pupelėmis


Reikės (3-4 porcijoms):

1 skardinės baltų pupelių
2 nedidelių bulvių
1 vidutinės morkos
1 poro
prieskoninių žolelių
šaukšto alyvuogių aliejaus
5 pipirų žirnelių
2 lauro lapų
pagal skonį druskos
1,5 litro vandens

Paruošimas:

Nuskusti ir supjaustyti bulves, morkas kubeliais, o salierą - griežinėliais.
Konservuotas pupeles nusunkti ir perplauti vandeniu.
Užkaisti puodą su vandeniu, suberti bulves ir morkas, įmesti pipirų ir lauro lapų.
Užvirus įpilti aliejaus, druskos, suberti porus. Virti ~12-15 minučių.
Sukapoti prieskonines žoleles. Į verdančią sriubą suberti žoleles ir pupeles. Virti dar apie 5 minutes.

2016 m. lapkričio 16 d., trečiadienis

Greitmaisčiavimai Vilniuje ir Kaune

Vieną darbų ir veiklų pilną dieną skubėjau iš Vilniaus į Kauną, o pakeliui į stotį supratau, jog dar nieko nebuvau valgiusi ir karštas maistas geriausiu atveju lauks tik vakare. Vadinasi, pavalgyti reikia čia ir dabar!

Važiavome pro Žirmūnus ir prisiminiau, jog šalia prokuratūros veikė dešraininė "Dešrainis24", kuri siūlė ir veg dešrainius. Darome greitą sustojimą.

Užeinu į vidų - o ten - visiškai tuščia. Du įjungti televizoriai rodo futbolą ir erzina mane savo garsu - dėl technikos problemyčių abiejų garsas nesusinchronizuotas ir aidi nemaloniu aidu. Apžiūriu meniu, į akis krenta neblogas lietuviško alaus pasirinkimas bei fancy limonadai. Bet kadangi skubu, užsisakau veg-dešrainį, kuris, kaip sako, jei be majonezo, yra ir veganiškas. Bijodama, jog vieno dešrainio nepakaks, imu jį su bulvytėmis. Klausia apie aštrumą - sakau, jog darytų aštriai.

Kadangi buvau vienintele lankytoja, greitai paruošiamo maisto laukiau truputį per ilgai. Jau ir nuobodoka pasidarė, ir nesmagu, jog automobilyje manęs priversti laukti kiti... Veikiausiai, dėl mažo lankytojų skaičiaus, produktai nelaikomi paruošti (aka supjaustyti). 

Vegetariškas dešrainis su bulvytėmis (4,20 €)
Pagaliau gaunu savo dėžutę su pietumis. Joje - tikrai dailus dešrainis: bandelė išklota salota, ant jos - agurkėlis ir pomidorai, į kurių lopšį paguldyta dešrelė. Ant jos - garstyčių bei pomidorų padažo vingiai, o dešrainio viršus apibarstytas svogūnų laiškais ir aplietas balzamiko padažu. Kažkur nematomuose pataluose pasislėpęs ir aštrus padažas (tabasco?), dėl kurio valgydama išspaudžiu kelias ašaras. Laukti teko ilgokai, bet dešrainis - nepriekaištingas.
Bulvytes ragauju laukdama traukinio, deja, jos tokio gero įspūdžio nepalieka. Per sūrios (o jei per sūrios man, mėgstančiai sūrų maistą, tai tikrai tikrai PER sūrios), ir šiaip neįsimintinos basic šaldytos bulvytės. Na, bent pomidorų padažas buvo geras, tirštas ir sodrus - ne kokia rausva pliurzytė iš bevardžio buteliuko. 
Verdiktas: dešrainį tikrai dar kartą valgyčiau, tačiau be bulvyčių.
 
Antrą kartą maistinė bėda ištiko Kaune, kuomet turėjau mažiausiai valandą (ir dar pietų metu) pasisukioti po Vilijampolę. Žinojau, jog kažkur netoliese veikė kinų užkandinė, siūlanti maistą išsinešimui, tad imu į kompaniją giminaitę ir keliaujam po Slabotkę ieškoti Kinijos. Kioskelis neoriginaliu pavadinimu "Hongyan" įsikūręs Raudondvario plente 60b greta transporto žiedo (trikampio?). 
 
 
Viduje stovi vienas apkrautas staliukas, prie kurio galima vargais negalais prisėsti dviese. Taip, iškaba apie tai, kad maistas tik išsinešti - nemeluoja. Ir klientų čia netrūksta: be mūsų užsisakinėjo ir nemažas būrys studentų. O kaip gi kitaip: meniu nemažas, daug vegetariškų patiekalų ir nebrangu.

Giminaitė užsisako ryžių su daržovėmis (1,6 €!), o aš išsirenku daržoves su saldžiarūgščiu padažu (3,8 €), nes keli baklažanų variantai (aštrūs ar su ananasais) tą kartą nesuviliojo. 

Vėlgi, laukiame kiek per ilgai, daugiau nei 20 minučių. Čia galbūt bėda ta, kad užsakymų daug, o darbuotojų - per mažai. Prie kasos dirba viena mergina, o atviroje virtuvėje sukiojasi vienas virėjas. Na, sunkoka su fast food Lietuvoje, gal iš dalies dėl to, jog ir gatvės maisto kultūros niekada neturėjome, ir greitmaistis atkeliavo gan vėlai. Laukti viduje tarp visokiausių kvapų nėra labai smagu, bet lauke laukti šaltyje taip pat nesinori. Visgi Vilijampolė tikrai nėra ta vieta, kur tikėtumeis rasti gero maisto ar išvis ieškotumei kur papietauti (nebent čia dirbi/studijuoji), tad per daug skųstis negalima. O mėsos nevalganti giminaitė netgi apsidžiaugė, kad nuo šiol galės kur papietauti vegetariškai ir skaniau nei graužt bulvytes kavinėje, siejamoje su Kauno kriminaliniu pasauliu.

Daržovės saldžiarūgščiame padaže (3, 8 €)
Užtad kai gaunu savo dėžę maisto - visi skundai išgaruoja. Ji kraute prikrauta maisto - daržovių salotų, kiek lipnokų ryžių ir padaže skęstančių daržovių. Ne, tai nėra maisto porcija. Tai porcija dviems. Ir kaip ją reikės įveikti?.. Didžiausia bėda tame, kad maistas skanus! O skanaus maisto dar labiau nesinori švaistyti, tad gaunu nenumatytą iššūkį - įveikti viską! 

Dėl didelio lankytojų skaičiaus čia maistas yra tikrai šviežias. Kalne daržovių matau morkas, kalafijorus, brokolius, pievagrybius, žirnelius, juoduosius ir baltuosius grybus, papriką. Kiniškus grybus tiesiog dievinu, o čia jų daug - ne tik dėl vaizdo. Maloniai nustebina ir tai, kad daržovės (na, veikiausiai išskyrus žirnelius) nėra šaldytos. Nėra čia ir daug bjaurių didelių svogūno gabalų, kas būdinga kitoms panašioms užkandinėms. O ir pats padažas skanus, daugiau saldus nei rūgštus, bet ką jau čia... Galų gale, taip ir likau nesupratusi kur visas tas kiekis maisto man įtilpo, bet užbaigiau visą dėžę! Et, jei tik užkandinė būtų įsikūrusi truputį patogesnėje vietoje, tikrai užsukčiau čia dažniau - jei nenuvylė daržovės, gal pradžiugintų ir baklažanai?..

2016 m. lapkričio 13 d., sekmadienis

Energomakaronai


Reikės (2 porcijoms):

1/2 pakelio pilno grūdo makaronų-sraigtelių
4 kale kopūsto lapų
4 pievagrybių
1/2 skardinės konservuotų pupelių
1/4 svogūno
3 šaukštų vegan bechamelio padažo
pagal skonį druskos
1/2 šaukštelio rūkytos paprikos
šlakelio aliejaus kepimui

Paruošimas:

Užvirti nedidelį puodą vandens, pasūdyti, suberti makaronus.
Per tą laiką pasiruošti padažą-pagardą - nuplauti, susmulkinti visas daržoves.
Keptuvėje įkaitinti aliejų, suberti ir apkepinti svogūnus. Tada suberti pievagrybius, išmaišyti, įberti druskos, bechamelio padažo, rūkytos paprikos ir patroškinti. Po 5 minučių suberti smulkintą kale bei konservuotas pupeles. Išmaišyti ir patroškinti 5-10 minučių (priklausomai nuo to, ar norite "skystesnio", ar kietesnio padažo).
Makaronai išverda per ~10 minučių - nepervirkite! Jiems išvirus, nukoškite ir suberkite į keptuvę su paruoštu padažu. Išmaišykite ir patiekite.