2018 m. gegužės 19 d., šeštadienis

Vegan Vilnius, 2018 m. pirma pusė: kas naujo, kas gero?

Gegužė - intensyvus metas. Iš vienos pusės, gal ir gerai - dažniau tenka lankytis įvairiose užkandinėse, tačiau iš kitos pusės - gal ir ne, nes įspūdžiams aprašyti laiko vis pritrūksta. Vis dėlto radus šiek tiek apylaisvę valandėlę, reikia aptarti - kas naujo ar nenaujo atsirado Vilniuje, ir kur veganai (ar šiaip, besiilsintys nuo mėsų) gali skaniai papietauti?

Anayor (Aušros vartų g. 27)


Apžvalgą pradėsiu nuo savo "meilės iš pirmo žvilgsnio" - nediduko ir tiesiog nepakartojamo indiško šeimos restoranėlio "Anayor", įsikūrusio tarp Aušros vartų ir stoties. Ateini čia ir... įstringi, nes pakliūni ne į šiaip kokią paprastą maitinimo įstaigą, bet drauge ir pas seniai matytus draugus, rūpestingas tetas ir dėdes, skrandžius prikimšti nuolat besikesinančias močiutes ir senelius, ar dar kur, kur esi apipilamas rūpesčiu ir skanėstais. Gaila, kad "Anayor" nedirba pirmadieniais - būtent tą dieną, kurią ir leidžiu Vilniuje (kaip, beje, ir daugybė kitų kavinukių ir restoranų...), tačiau visus tuos kartus, kai atsiduriu Vilniuje ne pirmadieniais, ir mano keliai vingiuoja per senamiestį, stengiuosi ir stengsiuosi eiti pietų ar vakarienės būtent ten. Įsivaizduokite - tokia stipri rekomendacija net nepriėjus pasakojimams apie maistą. Kaip taip gali būti? O vat ir būna!

Chana masala su kopūstėliais
Pirmą kartą atkeliavau čia pavalgyti su krūva daiktų, besiruošdama kelionei. "Anayor" siūlo Lietuvoje dar nematytą maistą - dosas. Visas meniu - vegetariškas ir veganiškas, todėl turėjau problemų nesugebėdama pasirinkti - ką gi čia valgyti? Ar dosą su tofu, ar su baklažanais? O gal bulvėm? O gal... galiausiai man buvo pasiūlytas kompromisas - su viskuo po truputį. Puiku! Už dosą sumokėsite ~5-6 €, tačiau didelės imti nerekomenduoju, nes visą kalną maisto įveikti gan sunku. Man dar nė karto nepavyko. O nepavyko ir dėl kitos priežasties: nors valgai vieną, bet maloniai besišnekučiuojant su šeimininkais paragauji ir antrą, ir trečią. Nemanau, kad kažko panašaus pavyko patirti valgant Lietuvoje. Bet juk tai nuostabu ir nepakartojama! Šiame skubančiame pasaulyje su minimaliais small-talk galima atsipūsti, skaniai pavalgyti ir pasibendrauti dažniausiai (kodėl???) tuščioje ar tuštokoje kavinukėje.

Dosa su sriuba, baklažanais ir tofu
Dėl maisto autentikos čia nekyla jokių abejonių; tik jei nesibaidote aštrumo, apie tai įspėkite iš anksto, kad jūsų maistas nebūtų lietuviškai "sušvelnintas". Bet ar švelnesnis, ar aštresnis, jis tiesiog puikus: avinžirnių miltų duonelė visada kepama šviežia, greta galima pasiurbčioti šiltos sriubos bei paskanauti vis besikeičiančio kariško (nuo žodžio "karis", ne "karas"!) priedo. Galima valgyti "europietiškai", su įrankiais, bet daug smagiau valgyti taip, kaip įprasta - rankomis. Tada valgymo-plepėjimo ritualas tampa dar smagesniu. Reziume trumpa: šviežias, skanus, skoniu turtingas maistas, tiekiamas didelėmis porcijomis, su "bonusais" ir šilčiausiais jausmais. Turbūt daugiau nieko ir nebereikia. 10/10

Spice (K. Sirvydo skveras)


General Tsao Tofu (6,5 €)

Iš vienos Azijos pusės - į kitą pusę: teko aplankyti ir seniai nužiūrinėtą "Spice". Originaliu adresu nieko nepavyko rasti (hmmm... gal akys nedažlibino, o gal trūksta iškabų?), tad esant gražiam orui, nusikrausčiau į vasaros rezidenciją K. Sirvydo skvere, kurį visi žino kaip Prancūzparkį. Meniu čia trumpas, bet trumpas meniu reiškia, kad patiekalai gerai "atidirbti". Užsisakau General Tsao su tofu ir rozmarinų limonado. Galbūt porcija ir nėra labai didelė, na, ir kaina už gatvės maistą nėra pati mažiausia, bet generolo skonis buvo puikus. Lengvai aštrus, kiek saldokas, gražiai ir sklandžiai buvo suvalgytas. Pats tas vasaros dienai, o ypač - limonadas. Šiaip nesu rozmarino gerbėja, bet likau itin maloniai nustebinta. Ar eičiau valgyti dar kartą? Taip, tik veikiausiai jei kažkas vaišintų, jei pakeltų mokslininkams algas, arba jei tiesiog nustočiau lyginti Vilniaus kainas su Kaunu, Berlynu ar Varšuva :) 8/10

Miyako (Vokiečių g. 24)


Vegan ramen (4,7 €)

Gerai, čia jau turbūt teks prisipažinti, jog esu didžiulė azijietiško maisto gerbėja - nes trečia aplankyta vieta - japonų restoranas "Miyako", Vilniuje turintis dvi lokacijas. Pietavome Vokiečių g. įsikūrusiame restorane ir žavėjomės jo patalpomis - veikiausiai kadaise tai buvo pirklio namas; bet ir nenusimanantiems apie istoriją, skliautiniai rūsiai paliks gerą įspūdį.

Veganams čia skirtas atskiras meniu puslapis, tad rinktis tikrai yra iš ko. Užsisakėme veganiško rameno, Niki sushi rinkinį ir Nagano uramaki. Maistas atkeliavo gana greitai - pradėjome nuo rameno. Jame smagiai plaukiojo edamame pupelės, švieži shiitake grybai ir stikliniai ryžių makaronai. Tofu buvo trintas ir suteikė ramenui kremiškumo. Porcija nemaža, tačiau man norėjosi daugiau joje plaukiojančių dalykų (kad ir pačio tofu gabalėlių), o suvalgovui - daugiau skonio, mat buvo sunku pamiršti TĄ rameną, kurį valgėme prieš gerus metus Portugalijoje. Aišku, kai standartų kartelė užkelta aukštai, sužavėti valgytojus sunku. Vis dėlto prisiminusi pabaisą pseudorameną, valgytą draugės viename semi-japoniškame Kauno restorane, manau, jog Miyako vegan ramenas - tikrai geras patiekalas. Ar valgyčiau dar? Turbūt ne, nes moku pasidaryti geresnį. Tačiau tiems, kurie su virtuve susipykę, bet norėtų vegan rameno, apsilankyti čia verta.

Niki rinkinys (7,9 €) ir Nagano uramaki (5,3 €)
Toliau ant stalo atkeliavo sushi. Tikrai suintrigavo visų suktinukų ingredientai: Niki rinkinyje buvo sušiai su edamame ir keptais svogūnais, sušiai su cukinija, salotomis, avokadu, wakame, o papildomai pasirinkti Nagano uramaki turėjo mano mylimą daiktą - smidrus, taip pat avokadą, keptus svogūnus, morką ir juoduosius sezamus. Sushi nebuvo labai tvarkingai susukti, na, bet ką padarysi. Iki burnos beveik visi buvo nunešti sėkmingai. Sushių įdarų komplektacija patiko, bet va ryžiams kažkas buvo ne taip. Kas - tikrai nepasakysiu; gal buvo per šviežiai išvirti, nes buvome pirmieji klientai? Tas pats ir su wakame (nors ir kitoje sušinėje gavau kažką tokio pačio - kitoks apdorojimas? kitokia partija?). Kas be ko, sušius suvalgėme skaniai ir likome sotūs. Duodu 7/10.


Sultenė (S. Konarskio g. 21)

Daržovių sriuba su bolivine balanda (1,6 €)

Pabaigai - iš Azijos grįžtame į Lietuvą ir į ne(visai) centrinėje miesto dalyje įsikūrusią "Sultenę". Ji mane sugundė pigiais veganiškais dienos pietumis (4,95 € už kompleksą). Daugiausiai jie gamina išsinešimui, kadangi viduje - tik keli įsispraudę staliukai. Taip, čia vieta su mintimi ateini-suvalgai-išeini. Gal ir neblogai, ypač jei dirbi kur netoliese? Be to, pliusą rašau ir už tai, jog čia vandenį galima gerti nemokamai. 

Užsisakiau daržovių sriubos su bolivine balanda ir piemenų pyrago kompleksą. Ant stalo tuoj pat atkeliavo sriuba. Daržovių joje tikrai netrūko, kaip ir druskos - turbūt virtuvėje dirbę žmonės buvo labai pavasariškai ką įsimylėję, mat sriuba buvo persūdyta. Na, nieko tokio - vanduo nemokamas, galima kiek gerklę prasiskalauti. 

Piemenų pyragas (3,8 €)
Tuščiai sriubos lėkštei palikus stalą, ant jo atkeliavo ir didžiuuulis piemenų pyragas - saldžių bulvių apkepas su lęšiais, grybais ir daržovėmis, dosniai apkrėstas naminiu pomidorų padažu, o kaip garnyras pateiktos salotos su sultenėmis (cha!). Labai naminis skonis ir laaaabai sotus maistas. Kad ir kaip stengiausi įveikti šią porciją, to padaryti nepavyko. O gaila - nemėgstu palikinėti skanaus maisto lėkštėje... Bendri įspūdžiai: "kaip namie" - paprastas maistas, kurį gali sau kasdien ramiai kramsnoti pietų pertraukų metu. Laimė, jog Naujamiesčio ir krasnūchos veganai taip pat turi kur papietauti. 7/10

2018 m. gegužės 11 d., penktadienis

Veganiška vakarienė su taure √¥№?

Taip, taip, labai įprasta, jog daugybei žmonių veganai siejasi su sveikuolišku gyvenimo būdu: sveika mityba, sportu, alkoholio atsisakymu ir kitais anti-hedonistiniais dalykais. Visgi etiniai veganai, kurie gyvūninės kilmės produktų nevartoja dėl motyvų, susijusių su gyvūnų teisėmis ar ekologiniu sąmoningumu, leidžia sau pasimėgauti tokiais gyvenimiškais malonumais kaip tinginiavimas, bulvių traškučių kramsnojimas ar taurė Verygos sulčių su nesveikuoliška kalorijomis sprogstančia vakariene.

Todėl atstovaudami etinį veganizmą bei jausdami didžiulę meilę geram maistui ir gėrimams, nusprendėme apsilankyti Vilniuje vykusiose Vyno dienose ir pasidomėti - ar veganai turi galimybių paragauti ir įsigyti gyvūnams draugiško vyno. O svarbiausia - kokį vyną rinktis prie savo veganiškos vakarienės namuose ar restorane? 

Įspėjame, kad dėl Lietuvos politinių aplinkybių, toliau pateikiama informacija yra kelianti grėsmę visiems jauniesiems piliečiams, todėl prašome patvirtinti savo amžių, t.y. jog jums yra 20+ metų. O jei esate jaunesni, tai teks tiesiog pasižiūrėti į šią nuotrauką ir toliau šiukštu nieko neskaityti, o verčiau eiti pasigaminti kokį detoksikuojantį sulčių kokteilį ar pan.

Susijęs vaizdas


Taip, man yra dvidešimt metų ar daugiau, noriu skaityti toliau!

2018 m. kovo 27 d., antradienis

Vegan Varšuva: antras dublis

Vieną šaltą pirmadienio dieną Ką valgo veganai? drauge su Ecolines išsiruošė trumpam nuotykiui į Lenkijos sostinę. Po paskutinio mūsų vizito Varšuvoje (dar 2013 m.!) ten daug kas pasikeitė: pridygo naujų veg-maitinimo įstaigų, kurias, žinia, privalėjome išbandyti.

Kelionė prasidėjo popiete Vilniuje. Pasirodo, pirmadienis - bloga diena, kadangi labai daug maitinimo įstaigų pirmadieniais savo durų neatveria. Todėl pastangos pavalgyti įdomiai, nebrangiai ir veganiškai kartais gali nueiti šuniui ant uodegos. Falafeliai, deja, jau pabodo. Kuomet jų gauti buvo tikras iššūkis, džiaugdavais kiekvienu avinžirnių kukulėliu. O dabar jau norisi ko naujesnio. 

Pirmadienį situaciją išgelbėjo japoniškas Gyoza Bar, turintis neblogą vegan patiekalų pasirinkimą - ir užkandžių, ir koldūnų. Japonų virtuvę mėgstu, pati namie patiekalus ruošti - truputį tingiu, todėl visada mielai apsilankau ten, kur gamina gerą japonišką veg-maistą. Buvo sunku išsirinkti net iš nedidelio meniu, tad pasiėmiau tai, ko dar nebuvau ragavusi - Yasai don (didelis bliūūūūdas su ryžiais, sojos pupelėmis, tofu, wakame ir kopūstais); teko sumokėti 5 €, bet valgiau gal visą valandą. Tobulas sotumo jausmas be jokio apsunkimo.

Yasai don (5 €)

Taip pat noriu pasidžiaugti, jog pagaliau atradau kur gerti kavą Vilniuje! Kuomet gastronautiniais malonumais namuose ir kelionėse užsiiminėji dešimtį metų, nori nenori, standartai šoka aukštyn. Sunku kuo nustebinti, o ten, kur tikiesi klasikos, norisi, jog ta klasika būtų kokybiška. Kad ir kava. Jei turiu savą vietelę Kaune, Vilniuje ilgą laiką buvau nelaimingas bastūnas: kur kavą perdegina, kur neaišku kokį brųųųdą vietoje pupelių mala. Kartais kofeino poreikis nusverdavo prastą skonį, kartais kava išsinešti keliaudavo tiesiai į šiukšlinę (ok, prie jos - galbūt kažkam ji dar pasitarnaus). Elska kavinė su vegan užkandžiais išlaikė mano testą, tačiau jos lokacija dažnai nepatogi. Todėl kai kažkas pašnabždėjo apie Huracan Coffe, išbandžiau ir pamilau. Prie darbo rytais kavai taikomos nuolaidos, o Gedimino pr. 9 kavinėje gali lėtai gurkšnoti savo americano ar įkalti espresso su nuostabiu vaizdu į miestą. Viskas, ko trūksta iki pilnos laimės kavos (ir maisto!) mylėtojams - tai Eskedar etiopiška kavinė-restoranas.

Minėtas vaizdelis pro kavinės langus.

Bet metas keltis į Varšuvą - po naktinės kelionės autobusu, puoliau tyrinėti vegan-gastro naujoves. Varšuva išgyvena vegan revoliuciją; ne tik visur pridygę naujų maitinimo įstaigų, bet ir vis daugiau žmonių renkasi maitintis veganiškai ar tiesiog kuo daugiau į savo kasdienį meniu įtraukti augalinio maisto. Truputį pykau - Varšuvoje teturėjau dvi dienas ir vieną naktį, o išragauti reikia tiek visko daug! Todėl atsirinkau tuos dalykus, kurių pas mus Lietuvoje nėra.

Veganiškos spurgos

Rytą pradėjau veganiškomis spurgomis iš Galeria Wypieków Lubaszka. Prisipažinsiu - labiau mėgstu amerikietiškas spurgas; lenkiškos pončkos - maksimaliai saldžios ir riebios, tad labai apsunkina pilvo darbus. Kita vertus, įsivaizduoju, jog tokias spurgas būtina valgyti per Užgavėnes Lenkijoje (gal ir Lietuvoje?) ir per Chanuką visame pasaulyje.

Creamy Shio Ramen (6,6 €)

Savo flirtą su japonų virtuve tęsiau Vegan Ramen Shop. Čia kiek brangoka, bet vegan ramenai! Ir visa rameninė įrengta taip, kad gali pamiršti kur esi - Varšuvoje, ar Tokijuje. Groja keista multikų muzika, ant lentynos stovi Son Gokas ir kiti būtini (?) Japonijos atributai. Už 28 zl (~6,6 €) gavau Creamy Shio Ramen su sojų pupelių daigais, shiitake grybais, jūros dumbliais ir kitais džiaugsmais. Įveikti visos porcijos nesugebėjau net per kelis prisėdimus. Nepaprastai dėl to liūdna, nes skonis buvo nuo-sta-bus.


Po pietų, žinia, reikia deserto. Ir nesvarbu, kad niekas jau turbūt nebetilps, bet nuuu kaip nors! Užsukau į Local Dela Krem, gaminančius vegan desertus. Turbūt žymiausias jų - kreminis pyragėlis, bet pavadinimas (rurki) kažkaip nuo jo atgrasė įsijungus penktokiškam protui. Užtad pasiėmiau puodelį kavos ir šokoladinį tortą "Death by chocolate". Ir iš tiesų numiriau. Tikrai skanus, tik labai saldus, gana riebus - visai toks, kaip vaikystėje. Tad tiems, kas jaučiate nostalgiją - pats tas. Nors pati mieliau renkuosi kažką lengvesnio. Kainos nepamenu; tarp 12-15 zl, vadinasi, ~3 €.

Šokoladinė mirtis

Antrąją dieną Varšuvoje pradėjau šviežios šiltutės duonos sumuštiniais su augaline "dešra" ir maniau, kad pusryčių jau nevalgysiu. Bet ieškodama kavos, užsukau į draugų rekomenduotą užkandinę Nancy Lee. Ir pamačiau tai, ko geriau nebūčiau pamačiusi: angliškus pusryčius (21 zl). Tai negi jau nepasiimsi? Be to, buvo jau nebelabai pusryčiai, geras vidudienis, tad be didelės savigraužos užsisakiau puodelį espresso ir veganiškus angliškus pusryčius. Pasigedau juose augalinės dešrelės (kad ir koks smagus kokosinis vegan bacon, bet kur dešrelė?!), bet šiaip kalnas maisto - puikus. Aštriame pomidorų padaže tupinčios sviestinės pupelės, vietoje skrebučio - tamsios duonos su grūdais riekelės, grilyje keptas pomidoras, pievagrybiai, tofinienė ir dar pavasariškai papuošta sultene. Puikus maistas bet kokiu paros metu.

Vegan angliški pusryčiai (5 €)

Po tokių priešpiečių pietų/vakarienės keliavau valgyti jau temstant. Nors norėjau aplankyti ir indoneziečius, ir dar krūvą kitų puikių vegan ar vegan-friendly vietelių, pasirinkau Momencik vegan burritos & tacos, įsikūrusią pusrūsyje itin veganiškoje gatvelėje (t.y. joje didžiulė koncentracija veg užkandinių ir restoranų). Pasirinkti tik vieną buvo laaaaabai sunku, nes visi patiekalai viliojo. Galiausiai, kadangi duonvaisio galima paskanauti ir Lietuvoje, likau prie dalinai egzotiško California burrito su kaktusais (!!!), marinuota soja, rudaisiais ryžiais, pupelėm, ridiku ir "sūrio" padažu. Dar greta pasirinkau ir itin aštrų padažą (nuo kurio po to verkiau iš laimės ir malonumo). Už didelį burrito teko sumokėti 18 zl (~4,2 €). Burrito buvo tikrai didelis; apėmė dviprasmiški jausmai: būčiau pilnai prisivalgius nuo mažo, bet kai taip skanuuuuu, norisi prisikišti džiaugsmo tol, kol galima. Ech, kaip būtų gerai, jei tokia vietelė atsidarytų ir pas mus! 

California burrito (4,2 €)

Jau prieš paliekant Varšuvą, prisėdau populiariame Lokal Vegan Bistro; staliuko teko šiek tiek palaukti (sakė, kad dažnai taip nutinka). Nors buvau gan soti, tačiau nutariau dar "dėl visa ko" užsisakyti populiarų lenkišką užkandį - zapiekanka (15 zl) - užkeptą sumuštinį su tempeh, pievagrybiais, vegan sūriu ir majonezu bei kepintais svogūnais. Dėl manęs, to sūrio galėjo ir nebūti (dažnai jie sugadina, o ne pagerina reikalą). Bet čia juk drunk food, ir dar su tempeh. Todėl pagal šiuos kriterijus gauna dešimt balų. Vienintelė problema - kai valgai tokį sumuštinį blaiva(s), tenka stengtis neišsiteplioti veido. Nesėkmingai. Draugė sakė, kad kuomet zapiekankas kerta vakarėlių liūtai, tai nei patys rūpinasi padažuotais veidais, nei kas į tokius dėmesį kreipia :) 

Zapiekanka (3,5 €); neapsigaukite: ji didžiulė!

Lenkiją palikau soti ir laiminga. Bei su pilnu lagaminu šviežio ir rūkyto tofu, augalinių dešrelių, paštetų ir kitų gėrybių. 

Iki kito karto, Varšuva!


2018 m. kovo 3 d., šeštadienis

RoseHip Bistro - naujas veganiškas restoranas prie Bernardinų sodo

Ką valgo veganai komanda buvo pakviesta į naujo veganiško restorano Vilniuje "RoseHip Bistro" (Barboros Radvilaitės g. 7, prie pat Bernardinų sodo) atidarymą, kurį įkūrė kavinės Chaika bendrasavininkės sesuo (dėl to iškart priskyrėm bistro prie daug žadančių kategorijos). Ir nuėjome. Ir patiko. 



Bistro nedidukas, glaudūs 5 staliukai x 4 kėdės. Interjeras, tiesą pasakius, ne mūsų skonio, toks labiau kaip šiuolaikinis hipsteriškas kokteilių baras su juodais stalais ir rūžava neonine iškaba lengvoje prieblandoje. Bet, oh well, suprantu, kad dabar tokie ant bangos.


K: Pirma mus pavaišino šiltu gėrimu - Golden milk - šilto kokoso pieno gėrimu su imbieru ir ciberžole. Visai įdomu susišildymui, nors toks neįprastas gėrimas, reikia pastebėti. Gan tirštas, šiltas, o ciberžolė primena, lyg valgytumei kažkokį sūrų patiekalą. Ne mano skonio, bet išgėriau du, nes Vainius išvis nėra šiltų gėrimų mėgėjas.


O čia - Rūkytos morkos ir kreminio sūrio mini sumuštiniai (aka vegan lašiša) (porcija - 4 sumuštiniai, čia dabar demo versija su 2)

K: Pagrindinis akcentas, turintis priminti lašišą, yra ilgai marinuota morka su jūržolėm, primenanti, kad fantazijai ribų nėra. Įkūrėja pasakoja, kad rūkytam skoniui išgauti naudoja rūkytą papriką. Ir iš tikrųjų - švelniai mena rūkytą lašišą, o konsistencija išvis wow. Man, kaip ex-lašišos-gerbėjai iš Klaipėdos, visai suvirpino širdį. Tereiktų dar šiek tiek daugiau druskos iki pilnos laimės.

V: Man skonis taip pat puikus, tik gaila, kad morkos ištirpsta burnoje labai greitai, o tada lieka tik daug duonos su padažu. Norėtųsi daugiau "lašišos" ir mažiau duonos. Bet šiaip užskaitau.


Cezario salotos su vegan parmezanu ir rūkyto, skrudinto tofu gabalėliais (aka bacon).

K: Labai geros salotos, stebėtinai "trū" ir sočios. Po sumuštinių ir salotų jau buvau visiškai soti. Patiko parmezanas ir bacon, na, jie sukuria tikrai įdomų Cezario salotų variantą.

V: Deja, nesu salotų mėgėjas, tai galiu tik pakomentuoti, kad labai skanūs duonos skrebučiai ir bacon.


Čia puikuojasi pagrindinis vakaro svečias - Plėšyto jackfruit'o burgeris su coleslaw salotomis (jei nežinojote, taip dabar fancy vadinamos kopūstų ir morkų salotos su majonezu, kaip senais gerais mokyklos valgyklos laikais), patiekiamas su salotomis ir keptom bulvytėm. 

K: Na, man duonvaisis visada patinka, tik šįkart jis toks minkštokas, dėl to šiek tiek keistas. Patiko, kad bandelė stangri, tvirta ir kad didelis jis.

V: Turėjau menkų problemų, kad varva labai ir dėl to sunkiau valgyti. Taip pat nelabai patiko, kad nėra aiškaus maltinuko viduje, o duonvaisio gabalėliai. Aš labiau už tradicinį burgerį su aiškiai išreikštais skirtingos tekstūros sluoksniais. Bet skonis patiko, įdomu, kad iš jackfruit'o ir likau sotus. Reikės būtinai išmėginti ir kitus burgerius. 


Ir, desertui - Panna Cotta su aviečių uogiene ir šilkmedžio uogomis

K: Sakyčiau, labai standartinis Panna Cotta, tik šiek tiek lengvesnis, kadangi iš kokosų pieno. Įkūrėja Gintė minėjo, kad desertai čia bus dienos (pyragai, tortai) ir Panna Cotta turėtų visad būti. Tikisi, kad desertus visada pavyks gaminti patiems ir nereikės Chaikos pagalbos.

V: Patiko.

Na, ir pabaigai - tikrai norėsis dar grįžti čia ir tikėtis, kad ši vieta išsilaikys. Potencialo turi.

Vegan verdiktas

Maistas - 9/10
Vegan friendly - 10/10
Aptarnavimas - 10/10
Aplinka - 8,5/10

2018 m. vasario 19 d., pirmadienis

Okaros zuikis

Pats didžiausias vegan maisto pranašumas - beveik visi produktai ir subproduktai gali būti sėkmingai suvartojami, ir kitaip nei ten kokie mėsos subproduktai, daržovių ar ankštinių "atliekos" tikrai neatrodo bjauriai!

Jei namuose gaminatės tofu, tuomet gaunate maistingą "atlieką", vadinamą okara. Galima iš jos keptis kotletėlius, naudoti įdarams, arba pasigaminti apkepą - okaros "zuikį". Kaip ir daugelis veganiškų apkepų, smagesni jie būna praaušę, papildomų skonių įgauna pašildyti. Pagaminti okaros apkepą nesunku, o jo skonis - nepaprastai paprastas, todėl puikiai tiks tiems, kurie nesitiki jokių ten skonio sprogimų ir/ar ilgisi neįmantrių lietuviškų (neveganiškų?) patiekalų.


Reikės (4 porcijoms):

3 stiklinių okaros (galima naudoti ir užmerktą bei nusunktą sojos faršą)
2 šaukštų su kaupu kukurūzų miltų
1 šaukšto pomidorų pastos
1/2 nedidelio svogūno
3 skiltelių česnako
1/2 pomidoro
1/2 tarkuotos morkos
mėgstamų prieskonių (naudojau paukštienos prieskonių mišinį)
žiupsnelio druskos
alyvuogių (ar kito) aliejaus

Paruošimas:

Smulkiai supjaustyti pomidorą, svogūną, sukapoti česnaką. 
Užkaisti orkaitę (~180°C, arba 3/4 kaitrumo, jei naudojate senutėlę orkaitę kaip aš)
Dideliame dubenyje sumaišyti okarą, daržoves, pomidorų pastą. Suberti kukurūzų miltus, prieskonius, šliūkštelėti aliejaus ir dar sykį gerai išmaišyti (ar, verčiau, suminkyti). 
Kepimo formą (duonai/apkepams) ištepti aliejumi, sukrėsti apkepo masę. Gražiai išlyginti apkepą ir tolygiai suspausti. Aptepti viršų aliejumi, uždengti aliuminio folija ir pašauti į orkaitę. Jei neturite tokios skardos, galite tiesiog suformuoti "kepalėlį" ir suvynioti jį į foliją. Tik prabadykite viršuje skylučių dantų krapštuku, kad zuikis galėtų "nuleisti garą".
Kepti ~20 minučių, tada nuimti aliuminio foliją (arba atvynioti viršų, jei kepate ne skardoje) ir pakepti dar ~10 minučių, kol viršus pasipuoš rusva plutele.
Valgyti karštą ar šaltą, greta pateikus bet kokį mėgstamą garnyrą - namuose buvo bulvių ir pomidorų, tad šalia nutūpė jie. Bet puikiai susivalgytų ir su agurkėliais, salotomis ir t.t. ir pan.

2018 m. vasario 14 d., trečiadienis

Nūdlkūgl - makaronų kugelis!

Taip, kugelis (arba kitaip - bulvių plokštainis) - vienas iš nacionalinių Lietuvos patiekalų. Bet ar žinote, jog iš tiesų kugelis - labai žydiškas patiekalas, kuris iki Europą pasiekus bulvėms gamintas iš miltų ir duonos, vėliau - iš makaronų, ir tik vėliausiai - iš bulvių, ir tapo panašiu į tą, kurį valgome ir mes. Makaroniniai kugeliai vis dar populiarūs JAV ir Izraelyje, tad kodėl gi jo nepasigaminus ir čia, Lietuvoje, kurios sostinė Vilnius kadaise vadintas Šiaurės Jeruzale?

Pirmiausiai tenka pripažinti - kugelis nebuvo mano planuose. Bet kadangi "nutiko" per daug makaronų, maisto švaistyti nemėgstu, o šalti spagečiai - ne kažką, tad pašlakščius spagečius alyvuogių aliejuje, palikau ramybėje iki kol reikėjo ruošti sekančius pietus ar vakarienę, kada jie greitai ir nesudėtingai transformavosi į kugelį. Tradicinis makaroninis kugelis - nelabai draugiškas veganams, tad leidau sau jį perinterpretuoti ir įnešti kiek itališkų poskonių. Štai kas išėjo:


Reikės:

2/3 virtų spagečių ar kitų makaronų;
100 g vegan sūrio
geros saujos špinatų 
3 skiltelių česnako
2/3 stiklinės pomidorų tyrės
poros šaukštų alyvuogių aliejaus
baziliko, raudonėlio, druskos, pipirų.

Paruošimas:

Sukapoti česnaką, sutarkuoti sūrį, suplėšyti špinatus.
Užkaisti orkaitę ir kaitinti, kol pasieks ~180°C
Ištepti kepimo formą alyvuogių aliejumi.
Sumaišyti makaronus, sūrį, česnakus, špinatus ir prieskonines žoleles bei šaukštą alyvuogių aliejaus, žiupsnį druskos ir pipirų. Jei gaminate iš spagečių, juos galite pasismulkinti.
Sukrėsti visą makaroninę masę į kepimo skardą, sulyginti ir spustelėti, kad gražiai ir tvirtai susigulėtų.
Pašauti į orkaitę ir kepti apie 20 minučių, kol viršus apskrus iki žavios plutelės.

Skanaus!

2018 m. vasario 4 d., sekmadienis

Korėjietiškas tofu

Kuomet parduotuvėje atrandi kažkokį nematytą azijietišką daiktą, tai negi jo neišbandysi? Taip namo atkeliavo kažkuriame prekybos centre rasta dėžutė korėjietiško Ssamjang padažo. Ilgai ji tupėjo lentynoje ir laukė savo eilės būti suvalgoma, kol galiausiai vieną dieną, kai atsibodo beveik viskas, ką valgiau anksčiau, atėjo laikas kažką pasigaminti su šiuo reikalu!

Šiaip ssamjang pasta yra skirta naudoti kaip padažą, tačiau norėjosi ko įdomesnio nei šiaip mirkyti kokią daržovę į tą mandrą reikalą, todėl kiek pasidomėjusi korėjietiško maisto ruošimo ypatumais, nusprendžiau sugalvoti ir sukombinuoti ką įdomesnio. Radau, jog nemažai maisto patiekiama suvynioto į salotų lapus, tad pritaikiau šią tradiciją ir savo kūrybai. Štai kas pavyko:


Reikės:

1/2 dėžutės ssamjang pastos (~4 šaukštai)
1 pakelio tofu
1/2 morkos
1 šaukšto sojos padažo
žiupsnelio česnakų granulių
žiupsnelio malto imbiero
bet kokių mėgstamų ryžių
salotos lapų
sezamų (ar kito) aliejaus kepimui

Paruošimas:

Susipjaustyti tofu kubeliais ir šiek tiek pamarinuoti - apvolioti marinate, sumaišytame iš sojos padažo ir prieskonių.
Kol tofu marinuojasi, užkaisti virti ryžius, nuplauti salotų lapus ir padėti ant virtuvinio rankšluosčio, kad šie pradžiūtų.
Šiaudeliais supjaustykite morką. 
Keptuvėje įkaitinkite aliejų ir pakepinkite morkas. Tada sudėkite tofu kubelius, pamaišykite ir leiskite tofu kiek paskrusti. Tuomet sukrėskite ssamjang pastą, gerai išmaišykite ir patroškinkite viską ~5 minutes ant vidutinės ugnies. 
Sudėkite troškintą tofu, ryžius ir salotas į lėkštę, o valgykite pasigaminę sumuštinį su ryžiais ir tofu, susuktą salotos lape. Keista? Taip. Skanu? Taip!