2019 m. birželio 12 d., trečiadienis

"Good Bite" falafeliai

Ar žinote, kad pasaulis birželio 12-ąją mini falafelių dieną?

SVEIKINAME!!!

Ta proga - dar viena apžvalga KVV fronte - Maximose parduodamų "Good Bite" falafelių. 


170 g svorio dėžutėje tupi 10 falafelių burbuliukų. Taigi, doros dvi porcijos. Juos paruošti nesunku - galima pasikepti orkaitėje (sveikuoliškai, be riebalų), keptuvėje ar apvirti aliejuje. O kaip juos valgyti - irgi, pagal kiekvieno fantaziją. Štai aš juos pasodinau į tahini padažą ir valgiau su gaiviomis agurkų ir įvairių daigų salotomis. Galbūt kažkas juos susisuks į suktinį. Galbūt kas kramsnos vienus.


Falafelių skonis - geras, tačiau jie nėra panašūs į mums visiems įprastus falafelius. T.y. jų sudėtis - nėra tik avinžirniai su prieskoninėmis žolelėmis. Juose dar įmaišyta daržovių - cukinijų, morkų ir svogūnų, o taip pat ir viskas sustiprinta kvietiniais miltais, tad, deja, sergantiems celiakija šie falafeliai netiks. Bet sveikuoliai gali mėgautis jais drąsiai - daug skaidulų, daug baltymų - viskas, ko reikia gerai dienai, pilnam skrandžiui bei pamalonintam liežuviui.

Skanaus!

2019 m. gegužės 27 d., pirmadienis

Didesnis tofu pasirinkimas prekybos centruose!

Tikri tofu mėgėjai žino: rasti gerą tofu gali būti sunku. Labai sunku. Vienas per kietas. Kitas per minkštas. Trečias per brangus. Ketvirto galima gauti tik specializuotoje parduotuvėje, kuri baisiai toli. O tofu norisi... Tad žinią, kad į Maxima prekybos centrus atkeliavo naujų tofu, o dar ir labai gera kaina, pasitikau itin džiaugsmingai.


Natūralus "Lunter" tofu - toks, kokio ir galima tikėtis. Paprastas, minkštas, drėgnas. Ne per kietas, ne per trapus. Todėl buvo sunaudotas ruošiant taip mėgiamą tofinienę - su smidrais, slyviniais pomidoriukais ir pavasariniais žalumynais. Be jokių abejonių šis tofu tiks ir pamarinavimui, ir į saldžius patiekalus, ir į karius ar į bet ką, kur besugalvotumėte. Tame ir natūralaus tofu žavesys - jis gali virsti kone bet kuo! Antra žavesio dalis - tofu maistingumas. Turintis dauuuuug baltymų jis tinka ir besportuojantiems, ir besidietinantiems, ar tiesiog paprastai veganaujantiems ar pieno produktų vengiantiems.


Antrasis paragautas buvo marinuotas tofu. Lūkesčiai buvo nedideli - mat anksčiau ragautiems marinuotiems tofu pritrūkdavo skonio, todėl pamarinuodavau juos antrąsyk. Vis dėlto šį kartą ko jau ko, bet skonio tikrai nepritrūko - - paragavusi kampuką nutariau transformuoti tofu gabalą į du tofu kepsnius bei tingius ofiso pietus. Jautėsi ten puikiai ir prieskoniukai, ir česnakiukai. O kas gali būti geriau tinginio dienai, nei greitai paruošiamas, bet kartu ir sveikas bei maistingas veganiškas maistas?


Norit išragaut "Lunter" tofu ir jūs? Pėdinkit į Maximą ir sekite KVV pavyzdžiu! Skanaukite paprastai, neįprastai ir pasidalinkite įspūdžiais socialiniuose tinkluose!

2019 m. gegužės 21 d., antradienis

Vegini burgeris

Vienas smagiausių dalykų būnant dėl maisto pakvaišusia vegane-gurmane - tai naujų produktų atsiradimas Lietuvoje bei jų išbandymas. Šiuo metu naujienų atkeliavo ir į IKI prekybos tinklus - austriška "Vegini" produkcija. 


Pirmasis ant mano stalo atkeliavo, žinoma, burgeris. Pagamintas žirnių baltymų pagrindu ir įtalpintas į, mano manymu, netinkamą pakuotę - didelėje plastikinėje dėžutėje tupėjo du paplotėliai. Laisvai būtų tilpę visi 4, bet nu ką padarysi, matyt techninės (ne)galimybės padiktavo tokį sprendimą.
Burgerio sudėtis - kukli: nėra nieko, ko nereikia. Druskos gal nemažai, bet baltymų kiekis čia tikra bomba. Aišku, bent jau aš kasdien burgerių tikrai nevalgau, tad kartą per savaitę, kokią intensyvią dieną susikonstruoti suvožtinį iš šio paplotėlio - pats tas.


Savąjį burgerį susikonstravau iš parduotuvinės bandelės, naminio karamelizuotų svogūnų ir BBQ padažo, špinatų, pomidoro, augalinio sūrio ir, žinoma, Vegini paplotėlio. Jį pagal rekomendacijas iš pradžių dar apkepiau keptuvėje. Kad heiteriai neheitintų mano nesveikuoliško maisto, viską užkandau špinatų salotomis ir užgėriau vandeniu.

Ką galiu pasakyti - šis burgerio paplotėlis neabejotinai yra skaniausiais augalinis burgerio paplotėlis, kurį galima įsigyti ir paragauti Lietuvoje. Bent jau kiek man teko ragauti. Ir bent jau kol kas. Puiki tekstūra - niekas nebyrėjo, bet ir nereikėjo kąsti kaip gumą, nuostabus ir skonis - galbūt paplotėlis bando kiek apsimesti mėsišku - jei tikrai taip, tai tą daro gerai ir teisingai, mat lengvai sužavėjęs veganus, gali paskatinti ir dažniau augalinį maistą rinktis užkietėjusius mėsėdžius.

O dabar bėkit į IKI ir čiupkit savo pietus ar vakarienę!

2019 m. balandžio 24 d., trečiadienis

Pavasariškos smidrų salotos


Reikės:

1/2 ryšulėlio smidrų
kelių saujų salotų mix'o (ar kitų Jūsų mėgstamų lapų)
70 g augalinio mocarelos ar graikiško tipo sūrio (naudojau Violife Greek)
saujos vynuoginių pomidoriukų
saujelės žaliųjų alyvuogių be kauliukų
alyvuogių aliejaus
1 skiltelės česnako
šlakelio citrinos sulčių
druskos
mėgstamų prieskoninių žolelių

Paruošimas:

- nuplaukite smidrus, nulaužykite sumedėjusius kotelius.
- sutrinkite česnaką, į keptuvę įpilkite aliejaus ir pakepinkite ten smidrus su česnaku apie 5 minutes. Baigiant kepti, pašlakstykite citrinos sultimis ir apibarstykite druska.
- į salotų dubenį sudėkite susmulkintas daržoves, alyvuoges ir vegan sūrį.
- iš aliejaus, citrinų sulčių, druskos ir prieskoninių žolelių susimaišykite salotų užpilą.
- ant salotų sudėkite praaušusius smidrus ir supilkite pasiruoštą užpilą.

Skanaus!


2019 m. kovo 11 d., pirmadienis

Niujorkietiški beigeliai

Įgyvendinusi seną norą - grįžti į Niujorką - ir nusipirkus ten šiai vasarai bilietus - įnešiau daugiau Niujorko ir į savo virtuvę. Žinia, vienas labiausiai Didįjį Obuolį garsinančių maistų yra žymieji niujorkietiški beigeliai. Aišku, pati laiko pavirti ir pakepti tikrą beigelį nesuradau, o ir kam vargintis, kai jau visai greitai galėsiu juos kramsnoti kur užkandinėje Manhetene, tad nuotaikai susikurti tiko ir lietuviškos baronkos, kurias paverčiau sumuštinukais su veg-lašiša ir kreminiu sūreliu.


Reikės:

minkštų riestainių (skaitykite sudėtį!)
kreminio augalinio sūrelio
šviežių svogūnų laiškų

Paruošti tokį amerikietišką užkanduką - paprasčiau nei paprasta. Beigelį galima valgyti arba šiltą, arba šaltą. Šiltam reiktų perpjautą riestainį paskrudinti skrudintuvėje arba orkaitėje, o jei tinka ir šaltoji versija - tiesiog tepti ant viršaus kreminio sūrelio (naudojau Sheese Original), uždėti kelias riekeles veg-lašišos (receptas čia) bei pabarstyti ant viršaus smulkintų svogūnų laiškų. Galima suvožti riestainį, susipakuoti ir neštis darban ar į paskaitas. Galima vežtis į kelionę ir valgyti kur prisėdus pakeliui į kelionės tikslą. O galima tiesiog čiupti riekelę to skanėsto bei sukramsnoti čia ir dabar.

Skanaus!




2019 m. kovo 5 d., antradienis

Say Sheese: augalinis kokosinis (ne)sūris

Vis dėlto kokia nesąmonė, jog draudžiama vadinti augalinius produktus neugalinių vardais - sojos sūris negali būti sūris, migdolų pienas negali būti pienas... Bet anglų kalba leidžia šiek tiek smagiau pažiūrėti į augalinio maisto alternatyvas - Škotijoje gaminami veganiški produktai slepiasi po Sheese etikete.



Pusryčiams paragavome augalinės kreminės užtepėlės. Ji tepėsi lengvai ir maloniai, o ragaujant liežuvį lengvai kuteno druska ir švelni, vos juntama rūgštelė. Ar tai ne pati puikiausia pusrytinė užtepėlė? 

Ragavau ją užteptą ant šviežio prancūziško batono riekelės. Ant speltos duonos riekelės. Ant riestainio. Veikiausiai ji puikiai tiktų ir sukant sushius vietoje populiaraus filadelfijos sūrelio. 

Keista, bet ir smagu, jog užtepėlės sudėtis - minimali: vanduo, kokosų aliejus, sojos baltymai, druska, pieno rūgštis (taip, ji vegan! kaip ir skruzdžių rūgštis nėra gaminama iš skruzdžių, taip ir pieno rūgštis negaminama iš pieno!), cukrus, karageninas. 

Indelyje 170 g užtepėlės, nykiai lietuviškai užvadintos "kreminiu augalinės kilmės riebalų gaminiu"; daugiausia čia, žinia, riebalų (28 g / 100 g, sočiųjų - 23 g, tad piknaudžiauti nereikėtų?..), 6 g baltymų nemažai ir druskos (1,2 g / 100 g). Tol, kol nesukirsite trijų indelių per dieną - mėgaukitės šita gerybe. Tikrai valgysiu jos dar ir dar.


Lygiai taip pat nenuvylė ir kita Sheese veganiško tepamo sūrelio rūšis - pavasariškesnė su svogūnų laiškais ir juodaisiais pipirais. Čia skonį praturtino svogūnėliai (ir berods ne tik laiškai), o pipirų grūdeliai įnešė lengvo, bet smagaus aštrumo. Tokios užtepėlės net nereikia niekuo papildomai gardinti - tepi ir valgai.



Greitai užimtos dienos vakarienei tądien viriausi špinatų skonio tagliatelle makaronus, kuriuos pagardinau pomidorų padažu, džiovintais pomidorais, cukinija, špinatais, kaparėliais, baziliku ir augaliniu (ne)sūriu. Mėginau dar nebandytą graikiško stiliaus vegan sūrį iš tų pačių Sheese. 

Per ilgai nevalgau gyvūninės kilmės produktų, kad gebėčiau prisiminti graikiško sūrio skonį, o gal ir išvis niekada tokio neragavau. Bet augalinis jo variantas - labai patiko. Visų pirma, nuo kitų (ne)sūrių jis skiriasi savo tekstūra: kiti tokie guminukiški arba plastmasiški, o štai šis minkštas ir trapus, bei daug smagiau valgomas, mat po truputį tirpo burnoje išskleisdamas savo lengvą sūrų skonį (aha, sūrų, bet juk sūris?..).

200 g svorio pakuotėje tupi (ne)sūrio blokas, pagamintas iš vandens, kokosų aliejaus, krakmolo, avižų ir nepiktų maisto priedų. Baltymų čia beveik nerasite - dominuos riebalai ir angliavandeniai. Tačiau dar sykį - bet juk sūris?.. Ir jis turi toks būti? Jei nekemšate jo be proto ir be saiko, džiaukitės, skanaukite! Kad ir kaip būtų sunku nesuryti viso gabalo vienu prisėdimu, nes jis tikrai laaaabai skanus...

Sheese produkcijos galite rasti didelėse Maximose.

2019 m. sausio 25 d., penktadienis

Ofiso pietūs: kreVEGANetės ir medaus tortas

Ir ko gi tie veganai neprisigalvoja! Sojos dešros, augalingi burgeriai, kokosiniai sūriai, o dabar - ir veganiškos krevetės!..

Taip. Ir dar ne tokių man teko ragauti - gyvenant Olandijoje ragavau ir seitano anties, seitano jautienos. Žinoma, ir tokių pačių, tik dar įmantresnių seitano krevečių, kurios savo išvaizda tikrai labai priminė anas beplaukiojančias jūroje.

Atidariusi tofu kreveganečių pakelį šiek tiek nusivyliau - na, radau juostelėmis supjaustyto tofu, o nuo krevetiškos išvaizdos jam buvo oooi kaip toli


Kreveganečių sudėtis - labai įdomi: jos pagamintos iš tofu su dabar supermadinga kombuča (!!!), jūros dumbliais, morkų sultimis ir netgi baltuoju vynu - matyt taip bandant joms suteikti krevečių skonį. Koks tas krevečių skonis man, niekada jų tikrų neragavusiai, pasakyti sunku. Tačiau paruošus šiuos tofu gabalėlius pagal rekomendacijas, t.y. pakepinus alyvuogių aliejuje su šviežiu česnaku, skonyje būtent šie du dalykai - aliejus ir česnakai - ir dominavo. Todėl geriau neklausykite šio patarimo ir pamėginkite paragauti kreveganetes paruoštas kitaip, pvz. keptas ant iešmelio orkaitėje ar griliuje. Nors dėl skonio kiek ir nusivyliau, bet greitai ir patogiai susirankiojau savo augalinių baltymų dozę!


Sotūs pietūs, žinia, prašosi vietoje vakarienės sukirsti kokį saldų desertą! Anksčiau veganiškais medaus torčiukais apsimetinėdavo vegetariški tikro medaus torčiukai, tačiau - o, džiaugsme džiaugsmeli - pagaliau ir veganai gali pasigardžiuoti visiškai augaliniu medučiu

Aišku, sveikuolius tiek sudėtis, tiek ir pats desertas - didžiulis, saldus, vos vos riebus tortas - veikiausiai atbaidys. Bet patys jie ir kalti, lai gyvena savo liūdnus gyvenimus, o man tuo tarpu liks daugiau tortų! Šitas tiesiog puikus - minkštutis kaip šilti namuose laukiantys patalai, toks didelis, kad gali būti su kuo jaukiai pasidalintas ir suvalgytas dviese. Nors saldumynus valgau labai retai, bet esu visiškai tikra, jog šį skanėstą pasičiupsiu dar kartą ir apsidovanosiu save už kokius didelius ir svarbius atliktus darbus.

Tiek kreveganečių, tiek ir "Medučio" torto ieškokite "Maximose" vegetarų ir veganų skyreliuose!