2016 m. gegužės 28 d., šeštadienis

Pitarija "Fire place": šeimyniška vakarienė Šeimyniškių g.

Vilniuje apsilankyti tenka gan retai, o besilankant pietų ir/ar vakarienės vietų dažniausiai dairausi centre ar senamiestyje. Tačiau šį kartą nutiko taip, jog: 1) reikėjo pavalgyti netoli Žirmūnų/Antakalnio; 2) gavau rekomendaciją aplankyti pitariją. Taigi, gan sudėtingai (nes joks viešasis transportas tiesiai nuo stoties iki Šeimyniškių g. nevažiuoja) ir per kamščius nudardėjau iki pitarijos "Fire place" (Šeimyniškių g. 17).

Čia keps ir mūsų pitos...
Viduje buvo tuščia, kažką prie stalo žaidė ir čiauškėjo maža mergaitė. Palikusi krepšius, užmečiau akį į meniu. Meniu nedidelis (valio, taip ir reikia!), jame - keturių rūšių pitos, iš kurių viena vegetariška ir viena veganiška, taip pat veg užkandžiai - humuso, daržovių rinkiniai ir japchae (kas yra stikliniai aštrūs makaronai su daržovėmis). Kadangi pilvas groja orkestrus, o draugai dar nepasirodė, užsakau daržovių rinkinį ir japchae pasidalinimui ir padegustavimui. Vandens iš čiaupo įpila nemokamai (valio! visos maitinimo įstaigos turėtų tą daryti!) ir dar į taurę įmeta apelsino skiltelę. 

Japchae
Draugai ir maistas atkeliauja beveik tokiu pačiu metu. Japchae (5 €) man palieka labai gerą įspūdį, draugams truputį per aštru. Daržovių rinkinys (2 €) labiau daržovės (vienaskaita) rinkinys - lėkštėje aštrios morkos, greta (kaip ir prie makaronų) aštrus salieras ir agurkas. Tokias morkas mėgstu, bet tikėjausi ko įdomesnio prisimindama kuo mus vaišino turgaus prekeivė Kryme...

Daržovių rinkinys
Užkanda
Sudoroję užkandžius (dalintis jais visgi nėra labai patogu), laukėme atkeliaujančių pitų (4,5 € - įdomu, kodėl veg pitos brangesnės už pitas su mėsa ir žuvimi?..). Ir sulaukėme - vaizdas buvo puikus, pitos minkštos, šiltos, viduje sutalpinusios švelnų humusą ir cukinijas. Po aštrių užkandžių pitos buvo švelnios ir nemėgstantiems aštraus maisto nuramino gomurį. Man, aštrių pojūčių ir prieskoningo maisto gerbėjai norėjosi kažko įdomesnio, pitos viduje būtų labai smagiai įsitaisęs kažkas rūgštesnis (pasvajokime - kimchi? marinuoti pipirai? šlakelis citrinos sulčių?), bet tos galutinės skonio natos truputį trūko. Nepaisant to, pavalgėme tikrai skaniai.

Pita su humusu ir cukinijomis
Tiesa, reikia įvardinti dar vieną pitarijos pitų (bent jau mūsų ragautos veganiškosios) bruožą - nėra jos tvarkingas maistas: turinys gana šlapias, todėl visai neelegantiškai gali varvėti per smakrą ar barzdą, dėl ko barzdotasis KVV komandos narys labai patenkintas nebuvo. Todėl jei norite pavalgyti elegantiškai, švariai ir tvarkingai, apsistokite ties makaronais : )

Tiems, kam norisi ir desertų - pitarija siūlo veganiškų keksiukų. Todėl ir iš kuklaus meniu galėsite susikomplektuoti pilnus pietus ar vakarienę. 

Jei vis dar gyvenčiau netoli Borgų kubo (prokuratūros), manau, į pitariją karts nuo karto papietauti ar pavakarieniauti užsukčiau. Juk ne tiek jau daug vietų ruošia maistą tikrų tikriausioje krosnyje!

Veganų verdiktas:
Maistas - 8/10
Vegan friendly - 10/10
Aptarnavimas - 10/10
Aplinka - 9/10

2016 m. gegužės 11 d., trečiadienis

Vanilinis-citrusinis tortas su tofu kremu



Reikės:

300 g miltų (+ truputis skardai pabarstyti)
300 g vegan margarino (+ gabalėlis skardai ištepti)
300 g cukraus
1/2 pakelio kepimo miltelių
1/2 pakelio vanilinio cukraus
1/3 buteliuko apelsinų ar citrinų kvapiklio kepiniams
2 šaukštų maltų apelsinų ar citrinų žievelių
1 šaukštas EggReplacer (nebūtinai)
šlakelis augalinio pieno
1 skardinės kokosų kremo (būtent kremo, ne pieno!)
300 g kieto tofu
uogų, vaisių papuošimui

Paruošimas:

Dubenyje išmušti margariną su 200 g cukraus, kol taps vienalyte mase (tą dariau naudodama trintuvę). Tada suberti miltus, kepimo miltelius, žieveles, kvapiklį, paruoštą kiaušinių pakaitalą ir darsyk gerai viską išplakti. Jei tešla atrodo kietoka, plakdami įpilkite šlakelį augalinio pieno.

Įkaitinkite orkaitę iki 190°C. Perskirkite tešlą į dvi dalis. Biskvitams naudokite dvi vienodo dydžio apvalias formas (jei tokių neturite - ne bėda, galite kepti du biskvitus atskirai, tiesiog bus ne taip ekonomiška : )
Ištrinkite margarinu kepimo formą, pabarstykite ją (ne tik dugną, bet ir kraštus) miltais. Sukrėskite tešlą ir pamėginkite paskleisti ją tolygiai (galite patepti pirštus rapsų ar kokosų aliejumi - tą padaryti bus lengviau ir tešla nelips prie pirštų), dėkite į orkaitę ir kepkite 15-20 minučių, arba kol biskvitas lengvai parusvės, o į jį įkištas pagaliukas ištrauktas bus sausas ir švarus.
Ištraukite biskvitus iš orkaitės ir palikite praaušti 5 minutes, o po to apverskite ir iškratykite iš skardos aušti toliau ant grotelių.

Pasiruoškite kremą: į trintuvę sudėkite tofu (kuo kietesnį naudosite, tuo stabilesnis bus kremas; todėl naudojau Sojalitos tofu), sukrėskite kokosų kremą, suberkite likusį cukrų ir vanilę. Ilgai ir nuobodžiai viską trinkite, kol pavyks išgauti daugiau mažiau vienalytę masę, kurioje nesijaus tofu grūdeliai. Įdėkite ją į šaldytuvą ir palaikykite bent kelias valandas.

Ataušusius biskvitus pertepkite kremu (~1 cm sluoksnis tarp biskvitų), o tada likusiu kremu aptepkite visą tortą. Viršų papuoškite mėgstamais vaisiais ir uogomis. Palikite pastovėti šaldytuve porai valandų ar per naktį (jei laikysite per naktį, papuošimą iš vaisių ir uogų uždėkite prieš pateikiant tortą ant stalo).

Šis tortas tikrai visus sužavės ne tik savo išvaizda, bet ir puikiu skoniu!

Skanaus!

2016 m. gegužės 7 d., šeštadienis

Lietuva kaip Kinija, arba kas sieja mėsą ir socialinį statusą?


Artėjant rinkimams, kiekviena politinė partija stengiasi į savo pusę palenkti rinkėjus: vieni siūlo XIX a. dvelkiančius įstatymus, reguliuojančius privačius šeimų gyvenimus, kiti stato dangoraižius miesto centre, o treti siūlo dar keistesnį dalyką - PVM mažinimą mėsos produktams. Ketvirti siūlo prie mėsos prijungti dar 11 produktų - duoną, makaronus, kruopas, pieną, kefyrą, sviestą, žuvį, aliejų, miltus, daržoves ir vaisius bei cukrų. Jei Lietuvoje būtų hakerių partija, neabejoju, kad prie šio tuzino produktų jie galėtų motyvuotai (ir netgi gan nuosekliai) pasiūlyti pridėti ir bulvių traškučius, energetinius gėrimus ar bent kavą. Sunkiau besiverčiančių žmonių maisto krepšelio didžiąją dalį ir taip sudaro būtent duona, makaronai, kruopos ir pieno produktai, o štai daržovių ir vaisių (be bulvių, burokų, kopūstų, morkų, obuolių) įpirkti gali tikrai ne kiekvienas, ir net gaunantys vidutines ar aukštesnes pajamas palinguoja galvą žiūrėdami į pomidorų ar agurkų kainas. Galų gale, juk didysis sujudimas dėl augančių maisto kainų prasidėjo nuo kalafioro, o ne nuo lašinių palties!

Kuomet Danijoje atsiranda priešingų pasiūlymų - didesnis mėsos apmokestinimas dėl ekologinių priežasčių, Lietuva, panašu, linkusi eiti kitu keliu. Kodėl ir kaip? Ogi todėl, kad šnekėdami apie mėsą, tiek politikai, tiek veganizmo šalininkai užmiršta vieną svarbų dalyką: mėsa yra prekė, glaudžiai susijusi su socialiniu statusu. Tą puikiai galime matyti Kinijoje, kur auganti vidurinioji klasė sparčiai augina ir raudonos mėsos paklausą. Mėsa turi panašų vaidmenį ir Lietuvoje: prieš kokius 5-6 metus miestuose atsirado plakatai su senoliu "vegetaru", kuris taip maitinasi, mat neišgali įpirkti mėsos. Tuo tarpu tyrėjai teigia, kad: vien tik maisto kaina negali paaiškinti kodėl vegetarizmas egzistuoja; tačiau tokie "racionalūs" paaiškinimai dažnai priimami kaip tiesa bei naudojami kai kurių į rinką orientuotų ekonomistų darbuose, tačiau visiškai ignoruojant kitus mitybą lemiančius faktorius.(1)

Taigi, išgalėjimas valgyti mėsą Lietuvoje (kažkieno nuomone) skiria "varguolį" nuo "nevarguolio"; deja, šalyje egzistuojančias gilias socialines problemas politikai linkę spręsti "nuo antro galo", t.y. ne realiai pagerinti gyvenimo sąlygas sunkiau besiverčiantiesiems, o leisti jiems pasijusti "aukštesnio socialinio sluoksnio atstovais" kaip šuniui numetant pigesnį kepsnį. Greitas, paprastas ir populiarumą auginantis sprendimas, ar ne?... Nors...

Pasaulio sveikatos organizacija taip pat kreipia dėmesį į augantį mėsos vartojimą besivystančiose šalyse, tačiau lygiai taip pat įspėja, jog jis susijęs ir su nutukimo problema. O ji išties aktuali: lietuviai yra labiausiai nutukusi tauta iš visų buvusių sovietinio bloko valstybių.

Mėsos vartojimo ir socialinio statuso sąsajas tyrinėjantys mokslininkai pastebi, jog socialinė klasė turi įtakos mėsos suvartojimo kiekiui: darbininkiškų profesijų atstovai suvartoja daugiau mėsos nei tarnautojai ar specialistai, labiau išsilavinę asmenys suvartoja mažiau mėsos. Tačiau įdomu tai, jog pajamos žymiai neįtakoja bendro mėsos suvartojimo: didesnes pajamas gaunantys JAV gyventojai suvartoja daugiau jautienos, bet ne mėsos apskritai, taigi, aukštesnės pajamos lemia tik mėsos rūšies pasirinkimą(2). Todėl galime abejoti, ar mėsos kainų sumažinimas pagerintų sunkiau besiverčiančių asmenų gyvenimo/mitybos kokybę. Galų gale, PVM mažinimo siūlytojai nepagalvoja, jog socialinis statusas (laikantis nuomonės, jog mėsos vartojimas kaip ir kitų maisto produktų ar net prekybos tinklų pasirinkimas yra labiausiai susijęs su socialiniu statusu) gali būti išreiškiamas ne tik per mėsos pirkimą ir vartojimą, o ir per kitus maisto ritualus:

Maisto vartojimo įpročių skirtumai gali tapti skirtimi tarp kelių socialinių grupių; pavyzdžiui, aukštesniosios klasės atstovai valgys grilyje keptus portabelo grybus su rukola, tuo tarpu žemesniosios klasės atstovai valgys šiupinį su bulvėmis(3).

PVM mažinimo siūlytojai ignoruoja ir tai, jog daugelyje pasaulio vietoje apie 80 procentų viso suvartojamo maisto sudaro augalinės kilmės produktai (4). Tačiau nesinorėtų vien tik barti įstatymkurių; tie, kas siūlė Lietuvoje mėsą apmokestinti papildomai, taip pat yra neteisūs. Šiandieninė žmonių mityba bei šaldytuvų turinys yra glaudžiai susijusi ir su socialiniu statusu, ir su pajamomis. Asmenys, kurie dėl kažkokių priežasčių nesimaitina sveikai ir kokybiškai yra nuolatos gėdinami ir auklėjami. Tuo tarpu bene svarbiausia galvoti apie tai, jog maitintis makdonaldo mėsainiais yra pigiau nei ekologiškomis, fair-trade, cruelty-free daržovėmis. Todėl norėtųsi tikėti, kad diskusijos apie mėsos kainą išsirutulios į diskusijas apie pilnavertę Lietuvos gyventojų mitybą ir kaip ji susijusi su socialiniu statusu bei pajamomis. Juk tai daug svarbesni klausimai nei pigesnės dešros maksimoje, ar ne?.. 

Kiekvienas turi turėti galimybę maitintis pilnaverčiu maistu!

(1),(4) N. Fiddes. Social aspects of meat eating. Proceedings  of  the Nutrition  Society, Vol. 53, 1994.
(2),(3) M. Hill Gossard, R. York. Social Structural Influences on Meat Consumption. Human Ecology Review, Vol. 10, No. 1, 2003

2016 m. balandžio 28 d., ketvirtadienis

BurBur: burokėlių burgeris


Reikės:

2 vidutinio dydžio virtų burokėlių
1/2 puodelio mirkytų lęšių
2 šaukštų [bet kokių] miltų
2 skiltelių česnako
2 šaukštų lukštentų saulėgrąžų
druskos
mėgstamų prieskonių
aliejaus kepimui

sumuštinių bandelių
mėgstamo padažo
riekelės vegan sūrio
mėgstamų daržovių
mėgstamų žalumynų ir salotų

Paruošimas:

Sutrinti burokėlius, lęšius ir česnakus trintuvėje iki vienalytės masės. Įberti pagal skonį druskos, prieskonių, saulėgrąžų, miltų ir gerai išmaišyti.

Nusiplauti ir susipjaustyti daržoves, kurias naudosite konstruoti savo BurBurgerį.

Keptuvėje įkaitinkite aliejų. Sudrėkinus rankas suformuokite BurBurgerio paplotėlį ir kepkite ant vidutinės ugnies apversdami, kol taps standus.

Patepkite burgerių bandeles mėgstamu padažu ir iš paplotėlio, daržovių ir vegan sūrio sudėkite burgerį. Pakepkite porą trejetą minučių krosnelėje ar įkaitintoje orkaitėje. Po to atvožkite ir "paturbinkite" jį ir žalumynais. Aaarba pašildykite tik bandelę ir konstruokite savo BurBurgerį su šviežiomis daržovėmis!

Skanaus!

2016 m. balandžio 23 d., šeštadienis

Vegan šaltiena

Kažkada, senų senovėje... gerai, ne senų senovėje, bet labai seniai vienos savaitgalinės išvykos metu vaišinomės veganiška... šaltiena. Ji buvo tokia puiki, kad vieną iš dviejų indelių nugvelbė ir sudorojo šunys : )

O daugiau šaltienos ir nebemačiau.

Pripažinsiu - dar iki veg-laikotarpio šis patiekalas visiškai nežavėjo (ypač tas riebalų sluoksnis, susidarantis ant šaltienos viršaus, fe). Bet kuomet rankose atsidūrė agaro pakuotė, nutariau, jog reikia šaltienos!

Reikės:

200 ml vandens
1 sultinio kubelio
2 maišelių "Agartine" agaro (20 g) - bet galite naudoti atitinkamą kiekį ir kitokio
2-3 virtų morkų
150 g konservuotų žirnelių
Padažui - majonezo ir krienų

Paruošimas:

Supjaustyti kubeliais virtas morkas.
Užvirti vandenį ir jame ištirpinti sultinio kubelį. Suberti morkas ir žirnelius, išmaišyti. Maišant suberti agarą, ir maišyti, maišyti, maišyti. Tada pavirti (kad truputį burbuliuotų kunkuliuotų) dar porą trejetą minučių ir supilti į formą.
Palaukti, kol masė kiek praauš ir tada statyti viską į šaldytuvą ir laikyti, kol sustings - geriausia per naktį.
Viskas! Paprasčiau nebūna, ar ne?

Skaniausia vegešaltieną dažyti į majonezą ar, jei norite aštresnių pojūčių - į krienus.

2016 m. balandžio 15 d., penktadienis

Etiopiškas vegan maistas: gomen wat ir misr wat

Ilgai galvojau, jog meilė iš pirmo žvilgsnio - melas. Galbūt. Bet meilė iš pirmo kąsnio tikrai egzistuoja - supratau, jog Etiopijos virtuvė yra TAI vos paragavusi wot asorti su injera patį pirmąjį kartą.

Gaila, bet Lietuvoje etiopiško maisto gauti neįmanoma. Todėl tai tapo retu malonumu keliaujant ir ieškant etiopiškų restoranų užsieniuose. Pasigaminti tokio maisto - lygiai taip pat sudėtinga. Nėra iš kur gauti injeros duonelių, nėra kur gauti miltų, iš kurių ji kepama. Galų gale, nėra etiopiškų prieskonių... nors... pala!..

Visai neseniai apsiperkant užkliuvo akis už naujos "Santa Maria" prieskonių serijos - ar tai yra tai, ką matau? Ar pagaliau Lietuvoje galima gauti etiopiškų berbere prieskonių? Tikrai taip! Vadinasi, lai atleidžia man maisto dievai už tai, kad vietoje injeros naudosiu paprastą duoną, bet išgauti kažką panašaus, ką teko ragauti restoranėliuose - tikrai pamėginsiu!

Ėmiausi paruošti iš karto du troškinius - gomen wat (iš žalių lapų) ir misr wat (iš raudonųjų lęšių). Kaip jau turbūt supratote, wat - tai bet kokio troškinto "jovaliuko" pavadinimas. Ir lai neapgauna išvaizda - skonis jų - puikus.


Reikės:

1 raudonojo svogūno
1 dėžutės špinatų
1/2 stiklinės raudonųjų lęšių
1 morkos
1 bulvės
alyvuogių aliejaus (tinkamo kepimui, t.y. ne extra virgin)
berbere prieskonių
žiupsnio druskos

Paruošimas:

Užmerkti lęšius ir palikti pastovėti kelias valandas.

Nuskusti morką ir bulvę. Nuplauti špinatus. Nulupti ir susmulkinti svogūną. Kubeliais supjaustyti morką ir bulvę.

Į padažinę ar nedidelį puodą suberti bulvę ir morką, įpilti vandens, kad apsemtų, ir pavirti ~10 minučių.

Keptuvėn įpilti šlakelį aliejaus ir pakepinti svogūną.

Į puodelį su bulvėm ir morkom suberti išbrinkusius lęšius ir 1/2 kepinto svogūno. Įberti druskos ir berbere prieskonių (kiek - priklausomai nuo to, kaip smarkiai prieskoningą maistą mėgstate). Išmaišyti, uždengti ir palikti troškintis ~7-10 minučių ant silpnos ugnies kartais pamaišant. Jei matysite, jog trūksta drėgmės, įpilkite daugiau vandens.

Keptuvę su likusiu svogūnu grąžinkite ant viryklės kepti - suberkite špinatus, šiek tiek druskos (čia tinka himalajų juodoji), berbere prieskonių. Maišydami pakepkite porą trejetą minučių. Beje, galite vartoti ne tik špinatus - patiekalui tinka bet kokie valgomi žali lapai : )

Kadangi "prideramai" valgyti (t.y. rankomis su injera duonele) neišeis, todėl improvizuokite - naudokite įrankius, kabinkite maistą baltos duonos gabalėliu, lavašu, pita ar dar kuo, ką besugalvosite.

Skanaus!

2016 m. balandžio 13 d., trečiadienis

"Antras aukštas": vegerevoliucija Aukštuosiuose Šančiuose

Picerija paprastu pavadinimu "Antras aukštas" savo duris Kaune, Prancūzų g. 12 atvėrė jau gana seniai. Tačiau įvairios negandos (pradedant dideliu atstumu ir ilga kelione viešuoju transportu bei baigiant veganų antpuoliu ir pasibaigusiu vegan sūriu) vis trukdė pagaliau ten apsilankyti.


O apsilankyti tikrai yra dėl ko - juk tai pirmoji vegetariška picerija (pirmoji Lietuvoje?), kur visos picos yra vegetariškos, ir pagal pageidavimą - veganiškos. Mėsos užsakyti lyg ir galima, bet... tikrai nereikia : ) Be picų čia galima gauti ir falafelį lavaše (3,5 €) ar humuso (1,2 € / 100 g).

Skaitinėjant kokius atsiliepimus apie piceriją rašė kiti jos lankytojai, tenka iš karto pažymėti kelis gan svarbius dalykus: jei norite romantiškai prabangios vakarienės žvakių šviesoje, kur aplink lakstys padavėja(s) - tai ne ta vieta. Ne ta vieta ir tiems, kurie analizuoja interjerus - nei čia madingo skandinaviško / IKEA minimalizmo, nei veikiau prastą pornofilmą primenančių pigių Victorian stiliaus interjerų kaip Čiarliųpicose taip pat nerasite. Viskas paprasčiau už paprastą, kiek primena Vokietijos ar Lenkijos falafelines - tik čia daug švariau bei tvarkingiau. Ant baro-prekystalio stovinti arbatpinigių dėžutė vokiškai byloja apie tai, kad čia svarbiausia žmonės ir maistas. Žinoma, kaip išlepusi estetė galėčiau visko daugiau prigalvoti, prisiūlyti, bet badas ir gurgiantis skrandis paėmė viršų.


Kadangi atkeliavau pietauti su kompanija, katra picų jau buvo išragavusi, pasiklioviau rekomendacijomis. Kolegė kadaise išgyrė rupių miltų padą, bet jo testavimą atsidėjau kitam kartui. O pirmąjam kartui užsisakėme "Rudens" (5,5 €) ir "Red" (6 €) picą. Picų skersmuo, sako, 42 cm. Žiūrim ką turim!


"Rudens" pica (padažas, sūris, pievagrybiai, alyvuogės, svogūnai) atkeliavo pirmoji. Padas vertas pagyrų - picų kepėjams pavyko išgauti puikią konsistenciją - picas mėgstu ir retai kur padas beįtinka: būna neiškepęs, perdžiūvęs, apdegęs, batoniškas, per minkštas ir t.t. ir pan. "Antro aukšto" picų padai žavios gelsvos spalvos (ciberžolė?..), netysta, neplyšta paimti į ranką, tačiau ir netrupa kaip skrebučiai. Taip pat ir visas "lobis" ant picos laikosi stabiliai - imant gabalus ir valgant picą, nenubyrėjo nei alyvuogės, nei svogūnai, nei grybai, tai nereikėjo nieko bėgančio ir gaudyti.


Picų prašėme aštresnių, bet gavome neaštrias. Aišku, pica neprivalo būti aštri, o bet tačiau... Antras dalykas, kuris nelabai patiko - tai, kad visi trys atnešti padažai buvo neveganiški. Galima pasvajoti apie marinarą, vegan pesto, bet iš bėdos net ir geras kečiupas pagerintų reikalą tiems bėdžiams veganams, kurie sugalvoja picas "išniekinti" apliedami padažais.


Antroji atkeliavo "Red" pica (su alyvuogėmis, paprikomis, džiovintais pomidorais, sūriu). Taip, žinau didžiąją bėdą su picomis, ant kurių keliauja džiovinti pomidorai - sūris (ar jis būtų veganiškas, ar neveganiškas) ir jo riebalai + džiovintų pomidorų, katrie būna aliejuje riebalai = riebumas, kartais varvantis per pirštus. Todėl ir šios picos pirmas gabalėlis "verkė" riebiomis ašaromis ant servetėlės. Deja, šio reiškinio išvengti kone neįmanoma (negaliu patikėti, kad kažką tokio galvoju, bet... gal mažiau sūrio tam padėtų?), ar bent jau neteko sugalvoti ar išgirsti patarimų iš labiau patyrusių. Nors "besidietinančių" ši pica gal ir nesužavės, bet visus kitus papirktų lengvai. Iš dvejų paragautų picų, šita tampa mano favorite.

Valgant picas kolega iš dešinės kelis kartus tarstelėjo, jog picos labai patobulėjo nuo picerijos atidarymo. Todėl jei buvote kartą, bet nusivylėte, duokite "Antram aukštui" antrą šansą.

Trise bandėme įveikti dvi picas ir vieną falafelį. Nesėkmingai. Du picos gabalus nešėm kaimynystėje gyvenančiom draugėm, o nusileidę iš "Antro aukšto" atsidusom choru - maisto daug, neperbrangaus ir skanaus - ko gi daugiau žmogui reikia!

Gailiuosi, kad picerija įsikūrusi man nepatogioje vietoje (net Vilniečiams traukiniu čia atvažiuoti pavalgyti yra patogiau), kas deja, ir yra didžiausia "Antro aukšto" problema. Todėl norėčiau tikėti stebuklais, jog picerija išsilaikys ir tomis dienomis, kai beprotiškai fantastiškai užsimanysiu sukramsnoti puikią picą, turėsiu kur nukeliauti...

Veganų verdiktas:
Maistas - 9/10
Vegan friendly - 10/10
Aptarnavimas - 8/10
Aplinka - 7/10