2016 m. gruodžio 30 d., penktadienis

"KingWinn" - kol kas dar tikrai ne "win"

Visai neseniai Kaune atsidarė vaflinė, pasivadinusi "Kingwinn" (Vilniaus g. 15). Dar prieš atsidarymą ji erzino savo facebook'o sekėjus apetetingomis vaflių nuotraukomis, o svarbiausia, žadėjo ir veganiškų vaflių!

Todėl nuvaikius tinginį ir radus progą, teko čia apsilankyti ir išmėginti tuos vaflius - visgi veganiški vafliai nėra dažnas ir lengvai aptinkamas reikalas. Vaflius ragauti padėjo pieno produktų nevartojanti ir Belgijoje dažnai besisvečiuojanti draugė - tikrai patikimas teisėjo pagalbininkas!

Vaflinė (užkandinė?) nedidelė, viduje stovi keli stalai ir garsiai pliekia muzika. Nesu didelė gerbėja triukšmingų vietų, ypač tada, kai susitikimo tikslas - pasišnekučiuoti. Prisėdus prie staliuko pašnekesiui, darbuotojos muziką net pagarsina. Aišku, nėra čia ko šnekėtis, gi valgyt reikia ateit, o ne socializuotis!

Vaflius galima susikomplektuoti pagal savo pomėgius arba rinktis iš poros įrėmintų dienos pasiūlymų (dėl to spėju, kad pasiūlymai tikrai ne dienos, o ilgesnio periodo). Kadangi dienos pasiūlymai pigesni, renkamės iš jų. Draugė užsisako saldų veganišką vaflį su obuolių tyre, džiovintomis spanguolėmis, kiviais ir veganiškais ledais. Ledų likę tik obuolinis šerbetas. Tad nenorėdama obuolių su obuoliais, užsisakau vaflį-sumuštinį su salotomis, vegan sūriu, alyvuogėmis ir džiovintais pomidorais. Imame mažas porcijas, t.y. 1 vaflį. Didelė porcija - 2 vafliai (ir iš pažiūros tas pats kiekis priedų kaip ant mažosios - bent kažką tokio mačiau ant kaimynų staliuko, ups...). Gaila, bet kainų nebepamenu... Saldus vaflis buvo pigesnis, trys su kapeikom. Sūrusis kainavo keturis su kapeikom. Gaminama čia ir kava su augaliniu pienu, cappuccino kainavo 1,7 €. 


Pirmiau staliuką pasiekė draugės vaflis. Jį nužiūrėjau, piktai pašnairavau į tą kietą kivio kotelį, o tada supratau kad ne tik matau, ko nereikia, bet ir nematau to, ko reikia: ant vaflio trūko ledų. Parodžius šitą bėdą bėdelę, darbuotojos ją greit ištaisė, o draugė ėmė kirsti vaflį. Tik jos veidas neatrodė labai laimingas - nors obuolių šerbetą išgyrė ir sakė, kad jis pats geriausias, kokį tik teko valgyti Lietuvoje (o tai tikrai rimtas komplimentas, nes skanaus šerbeto Lietuvoje tikrai nesu valgiusi), bet pats vaflis... paklausiau, ar panašus į tuos, katruos jai teko ragauti Belgijoje - atsakymas neigiamas. Gal dėl to kad vaflis veganiškas?.. Ragauju gabaliuką ir aš - tikrai kažkas ne taip... Įpusėjus vaflį (o man saviškio dar nesulaukus), paaiškėjo ir antra bėda bėdelė - tik daug rimtesnė - vaflio viduje - žalia tešla. Štai kame replės ir tas keistumas... kadangi nesam kokios žaliavalgės, jog žalius vaflius graužtumėm, grąžinam jį atgal (čia reikia pagirti darbuotojas - patirti nemalonumai kompensuojami ledais, o po kiek laiko, draugė sulaukia ir tinkamai iškepto skanaus vaflio, valio!).


O aš sulaukiu ir saviškio sūriojo. Em... ne visai. Vaflio skonis lygiai toks pat, kaip ir saldžiojo. Saldus. Minkštas. Purus. Skiriasi tik tai, kas ant jo pabarstyta. Bet OK, per daug tas saldumas nesipyksta su sumuštinio viršumi. Tik tiek, kad kaip veganė ir ne žoliavalgė nebuvau per daug patenkinta proporcijomis - dauuuug salotų ir mažai visa ko kito. Alyvuogių viduje - neaišku kas, mat jos įdarytos kažkuo oranžiniu. Negana to, įdaras želė konsistencijos, tad kyla daug klaustukų ar jis vegan. Alyvuogę ragauja neveganė draugė, bet nustatyti kas per daiktas viduje - nepavyksta. Krapštau įdarą lauk, ir jau tingiu dar kartą kreiptis į darbuotojas ir aiškintis kaip čia kas ką. Tiek to. Visgi socializuotis, o ne valgyti čia atėjome. Paįdomauti ir pirmą kartą gyvenime suvalgyti belgišką veganišką vaflį tikrai buvo įdomu. Bet ar grįžčiau čia dar sykį - kol kas nežinia. Nebent paragauti saldų vaflį su smagesniu combo, pvz. braškėmis ir mėlynėmis?.. Gal taip kada ir padarysiu, kai bus šilčiau lauke. Kodėl?..

Įsitaisius prie staliuko staiga mums socializuotis tampa sunku: pasirodo, užkandinėje įgyvendinama praktika, kurią puikiai pažįstu iš savo tyrimų - prieš kokį 80-90 metų Kauno fabrikuose būta problemų su ventiliacija, todėl kai kur vasarą vietoje ventiliatorių būdavo atidaromi visi langai ir durys, paleidžiant per dirbtuves skersvėjį, kad šios prasivėdintų. Prabėgo beveik šimtmetis, o praktikos ir nepasikeitė: veikiausiai ventiliacijos trūksta ir "KingWinn" (nors toks įspūdis nesusidarė), mat man įpusėjus savo vaflį, buvo iki galo atidarytos lauko durys ir priremtos su kėde - kad prasivėdintų. Grynas ir vėsus gruodžio oras skverbėsi į užkandinę, šaltu žvarbiu vėjeliu kutendamas mano nugarą ir sopančius kelius. Spėkite, ar buvo smagu?..

Bet labiausiai nepatikęs dalykas buvo ne "ventiliacija", o anti-ekologija, ar kaip gi tą dar pavadinti?.. Toli gražu negyvenu pagal zero-waste ideologiją (nors rūšiuoju atliekas ir vengiu bereikalingo plastiko, upcyclinu įvairias pakuotes ir t.t. ir pan.), todėl ekologiniai traukuliai ištinka tikrai retai. Tačiau vėlgi buvau nustebinta užkandinės sprendimais. Taip, greitmaistis yra greitmaistis, o indų plovimas prie greitumo nesiderina. Bet kuomet visi karšti gėrimai net sėdint viduje pilstomi į vienkartinius puodelius, vaflis pateikiamas ant popierinės lėkštės, į kurią patiestas popierius su logotipu, duodami įrankiai - vienkartinės plastikinės šakutės, tai nori nenori pradeda trūkčioti kairioji akis. Greita, paprasta, pigu, bet šioji kombinacija tolygi dideliam ir aukštai iškeltam viduriniam pirštui, nukreiptam į ekosistemą. Jei eičiau čia valgyti dar sykį, atsineščiau savo puodelį. Ir savo šakutę - pastarąją ne tik dėl ekologijos. Pateikti vienkartiniai įrankiai "per silpni" ir vaflio nei papjauna, nei pasmeigia. Laimei, nelūžta "padaliai", bet ir be to valgymas tampa panašiu į kokio vakarėlio žaidimą...

Taip, užkandinė dar labai jauna, tad gal daug ką galima nurašyti "nesklandžiai pradžiai". Tad reiks sulaukti pavasario ir bandyti "KingWinn" dar kartą.

Veganų verdiktas:
Maistas - 7/10
Vegan friendly - 7/10
Aptarnavimas - 10/10
Aplinka - 6/10

2016 m. gruodžio 22 d., ketvirtadienis

Kas naujo Vilniuje ir Kaune?

Visada galvojau, jog veganizmui tapus mainstream'u, pirmiausiai atsiras daug namų gamybos tofu. Ir didelei mano nuostabai, iš vegan basic produktų (apie visokias sojos dešras ir pan. nekalbu) anksčiau atsirado... tempeh!

Pirmą kartą tempeh paragavau atvežtos iš Lenkijos ar Čekijos, nešviežios, marinuotos ar rūkytos, ir skonis pasirodė esąs bjaurus, tikrai bjaurus. Tad Lietuvoje tempeh nebuvo - ir netrūko. 

Gyvenant Amsterdame, kur iš prekybos centro kinų kvartale ėsdavau įvairiausią tofu ir kitus įdomius produktus, pardavinėjo ir šviežią tempeh. Puskilogramis kainavo apie 1,5 €, tad nutariau suteikti jai dar vieną šansą. Ir ką jūs sau galvojate - šviežia tempeh nė kiek nepanaši į tą, kurią ragavau pirmąjį kartą. O grįžus į Lietuvą, tempeh tapo ta viliojančia egzotika, kurios praktiškai niekur neįmanoma gauti - belieka tik svajoti, svajoti... 


Ir štai vieną gražią dieną (nors veikiau negražią - jau buvo ruduo) pamatau, jog čia, Lietuvoje atsirado namų gamybos tikros šviežios tempeh! Ji užvadinta Preston's tempeh ir gaminama Vilniuje. Įsigyti galima sostinėje, bet galima tartis dėl atvežimo ir į Kauną bei Klaipėdą. Pakuotė, žinoma, ne tokia didelė ir ne tokia pigi kaip Olandijoje (250 g kainuoja 2 €), bet oooo vaikyti! Pati pačiausia ir pati puikiausia! 

Pamarinavus tempeh su aštriu parduotuviniu marinatu galima ją pakepinti keptuvėje ar orkaitėje bei taip nustebinti ir sojos nemėgstančius žmones: tempeh tekstūra daug malonesnė, ne tokia "kempiniška" kaip sojos kubelių. O dar visos gerosios šio produkto savybės!

Daržovių ir tempeh iešmeliai

Antrasis džiaugsmas - papilnėjusios prekybcentrių lentynos! Maximose atsirado daugiau vegan produktų - Sojade desertų, jogurtų, augalinių pienų, Joya graikiško jogurto (nors taip ir nesupratau kuo jis skiriasi nuo kitų augalinių jogurtų) bei kavos skonio deserto. O dar sklando gandai, kad pačiose didžiausiose parduotuvėse (XXX) yra ir įmantresnio augalinio fast food'o. Šnipai atsiuntė toliau esančią nuotrauką. Aišku, gal ir ne pati geriausia mintis sudėti sojos produktus prie dešrų (nes man nešautų į galvą jų ten ieškoti), bet ką jau padarysi...

Maximos lentyna. Nuotraukos autoriai ir keliai nežinomi.

O trečiasis nudžiuginęs reikalas nutiko Kaune. Jau kuris laikas turiu įtarimą, jog dešinysis Nėries krantas pamažėle taps įdomiausia ir spalvingiausia miesto dalimi: kuriasi čia studentai iš užsienių, nemažai ir lieka gyventi Lietuvoje. Studentus iš LSMU sėkmingai maitina puiki kinų užkandinė, ir jau kuris laikas akis vis traukė nedidelė iškaba apie indišką maistą Jurbarko g., tad pagaliau atsirado galimybė nepatingėti ir pažiūrėti - kas gi ten per maistas?

"Tuk tuk Indija" slepiasi čia, Jurbarko g. 23
Sprendimas labai netradiciškas, tačiau nepaprastai gudrus: seną maisto ir alkoholio (gerai, gerai, labiau alkoholio...) parduotuvę nupirko naujas savininkas (jei gerai supratau, pakistanietis, puikiai kalbantis lietuviškai), ir be to pačio alkoholio (kuris, deja, veikiausiai ir yra populiariausia prekė) prekiauja indišku maistu, ką ir sako "Tuk Tuk Indija" iškaba. Kaunas virsta Europos miestu! Dar sykį po 90 metų! Ir ne dėl pačios parduotuvės istorijos, o dėl to, ką galima rasti jos lentynose: daugybę prieskonių, kokybiškų ryžių, ankštinių, užkandžių, padažų ir fast food'o. Dauguma maisto yra vegan! Net ir greitai paruošiami desertai bei vaisių želė veganiški. Yra ir žymių (bet mūsuose dar nežinomų) aštrių traškučių, avinžirnių, bananų čipsų. Pažiūrėkite patys, nufotografavau vos kelias lentynas:

Prieskoniai ir saldumynai
Veganiškas greitmaistis!!!

Daugiau prieskonių, lęšių, pupelių, avinžirnių ir kito džiaugsmo.

Tai štai, teks apsilankyti Slabotkėj gerooookai dažniau, kiek visokių išragautinų gėrybių! Net ir ybiškių bei marinuotų mangų yra, dėl ko paliksiu skaitytojus varvinti seilę su šia gražia daina:


2016 m. gruodžio 19 d., pirmadienis

Kerobo ir apelsinų pyragas


Reikės:

1,5 puodelio rupių kvietinių miltų
50 ml kerobo sirupo
1/4 stiklinės rapsų ar kokosų aliejaus 
2/3 puodelio vandens arba riešutų pieno
šlakelio aliejaus kepimo skardai patepti
2 šaukštų rudojo cukraus ar 1 šaukšto melasos 
1/2 šaukštelio sodos
1 šaukštelio acto
1 didelio apelsino
1 šaukštelio kepimo miltelių
1 šaukštelio apelsinų žievelių

Paruošimas:

Į dubenį suberti miltus, cukrų, kepimo miltelius ir apelsino žieveles, supilti kerobo sirupą, aliejų ir vandenį (ar riešutų pieną). Viską gerai išmaišyti iki gražios, vientisos ir tirštos tešlos. Suberti sodą, įpilti acto ir dar sykį viską gerai išmaišyti.
Nulupti ir supjaustyti apelsiną riekelėmis (galite tešlai naudoti tarkuotas to pačio apelsino žieveles, jei nebijote, kad jis nupurkštas "kuo nors baisiu"). 
Įkaitinti orkaitę iki 180°C.
Nedidelę kepimo skardą ištepti aliejumi. Į formą supilti 1/2 tešlos, ją padengti apelsinų riekelėmis. Tada supilti likusią tešlą ir pyrago paviršių taip pat nukloti apelsinu. 
Pašauti pyragą į orkaitę ir kepti vidutiniame aukštyje ~25 minutes.

2016 m. gruodžio 16 d., penktadienis

Moliūgų kepsneliai


Reikės (3-4 porcijoms): 

0,8 kg moliūgo
125 g natūralaus sojos jogurto
2/3 puodelio miltų
šlakelio vandens
1/2 šaukštelio kepimo miltelių
1/2 šaukštelio druskos
1/2 šaukštelio ciberžolės
aliejaus kepimui

Paruošimas:

Nulupti moliūgą ir supjaustyti ~0,5-0,7 cm storio kvadratėliais.
Sumaišyti tešlą iš miltų ir jogurto. Jos skystį reguliuoti vandeniu (galite naudoti bet kokius miltus, tad vandens kiekis priklausys nuo miltų rūšies): tešla turi būti lipni ir tiršta. Į tešlą įberti kepimo miltelių, druskos, ciberžolės ir gerai išmaišyti.

Keptuvėje įkaitinti aliejų, pamirkyti moliūgo gabalėlius tešloje ir kepti porą kartų apverčiant ant vidutinės ugnies iki kol kepsnelių tešla gražiai apskrus.

Valgyti su augalinės grietinėlės padažu ar augaliniu jogurtu. Kepsneliai yra švelnaus, salsvo skonio, todėl tinka ir su saldžiu padažu, gal net su uogiene!

2016 m. gruodžio 14 d., trečiadienis

Bruschetta su artišokais


Reikės: 

4 riekių ciabatta duonos
4 artišokų širdžių
12 špinatų lapelių
gabalėlio vegan sūrio
2 šaukštų kapotų pomidorų
1 skiltelės česnako
2 šaukštų alyvuogių aliejaus
trupučio druskos

Paruošimas:

Smulkiai sukapoti česnaką ir sumaišyti su aliejumi ir druska. Ištepti mišiniu duonos riekeles.
Supjaustyti į kelias riekeles artišokus. Sutarkuoti vegan sūrį.
Duonos riekeles 3-5 minutes apkepti iki 170°C įkaitintoje orkaitėje. Tada jas ištraukti, ant jų kloti špinatus, apdėlioti artišokais, trintais pomidorais ir pabarstyti vegan sūriu. Vėl pašauti į orkaitę ir pakepti dar 1-2 minutes.

2016 m. gruodžio 9 d., penktadienis

Rūkytos kreivabudės aka "vegan bacon"

Kadangi labai labai mėgstu dūmo skonį ir kvapą, tai nuolatos mėginu naujas variacijas. Kažkodėl daug kam dūmas siejasi su mėsos gaminiais, nors pats savaime yra visiškai augalinis reikalas, tad tie, kuriems nepatinka veganiško maisto gretinimas su mėsišku, neturėtų baisiai pykti ant rūkytų kreivabudžių. Tai, kad amerikiečiai šį patiekalą vadina "vegan bacon" yra jų reikalas, o mums dėl to viso labo tik lengviau googlinėti receptus!

Šios rūkytos kreivabudės buvo "pirmas blynas", tad pateiktos neįmantriai. Esu įsitikinusi, jog jos puikiausiai tiktų prie britiškų pusryčių, taip pat į vegeburgerius o gal net ant picos?


Reikės (3-4 porcijoms):

1 pakuotės kreivabudžių
1 šaukštelio rūkytos paprikos miltelių
pagal skonį druskos
2 šaukštų alyvuogių ar kokosų aliejaus
žiupsnelio česnakų granulių

Paruošimas:

Nuplauti ir nusausinti kreivabudes.
Iš aliejaus, druskos ir prieskonių išmaišyti marinatą. 
Supjaustyti kreivabudes juostelėmis ir sudėti į dubenį.
Užpilti grybus marinatu ir gerai išmaišyti, paminkyti rankomis, kad pasidengtų dūūūūmais! Palaikyti ir leisti pasimarinuoti bent 15 minučių.
O tolesnis paruošimas priklauso nuo jūsų: grybus galima kepti paskleistus ant folijos orkaitėje (~180°C ir kepti ~10 minučių), kepti [mikrobangų] krosnelėje (~7 minutes), ar kepti keptuvėje (ant vidutinės ugnies, ~10 minučių). Rezultatas visais atvejais turėtų būti puikus: malonios tekstūros, traškiais krašteliais pasipuošusios nuostabaus dūmo skonio grybų juostelės!

Skanaus!