2017 m. rugpjūčio 27 d., sekmadienis

Šen bei ten ragaujame šį bei tą...

Žinia, vasara - toks metas, kuomet darai ir tą, ir aną, kol galiausiai supranti, jog ant nosies jau ruduo, o iš tiesų per šiltąjį laiką nieko doro ir nenuveikei...

Tokia situacija ir virtuvėje bei KVV svetainėje: daug dažniau lakstant per Lietuvą ir aplinkui, taip pat ir sėdint užsikrovus darbais namuose nelieka laiko išradinėti naujiems dviračiams ir kurti įdomius veganiškus receptus. Pačiu mėgstamiausiu maistu tampa picos, pasta su tuo, ką randi šaldytuve, arba bet kas, ko nereikia paruošti ir/ar valgyti namie. Todėl virtuvėje karaliauja ne namų šeimininkai, o kokie nors kampuose pasislėpę vorai, bet užtai veganiško maisto mylėtojai turi šimtą kartų daugiau progų išbandyti naujas vieteles bei naujus vegan produktus. Ir per kelis mėnesius jų truputuką prisikaupė.

Veganiška pica iš "Kregždutės"

Bene seniausiai buvo aplankyta Kaune nuo seno veikianti kavinė "Kregždutė" (Sporto g. 1), kuri mėgina prisivilioti daugiau lankytojų į meniu įtraukdama veganiškų patiekalų. Visgi galėjo jų paruošti tik dalį, taip pat ten dirbančios damos nepagailėjo pamokslų (mėsos nevalgot, bet aliejų vartojat, vaje vaje!) bei šiaip načnykams įprasto bendravimo stiliaus (lauke net nesugalvokit sėst, neaptarnausim! - hmm, tai o koks tada reikalas turėti kavinę su lauko staliukais prie gražaus miesto parko?..). Maistas nebuvo įspūdingas, salotos skendo aliejuje, pica buvo keistoka (ypač vegan sūrio riekelių išdėstymas), bet valgoma ir netgi visai nebloga. Ar norėtųsi čia valgyti dažniau? Veikiausiai ne, tačiau ne dėl maisto, bet dėl kitų dalykų...

Salotos iš "Iki" prekybos centro

Nežinau kaip kitiems, bet man viena iš metų naujienų - IKI prekybos centruose parduodamos salotos su falafeliais. Žinoma, sveiko maisto fanatikams bei E-fobams jos turėtų būti nesmagus košmaras (ar bent jau nejaukus šlapias sapnas), bet tiems, kurie neturi galimybės pavalgyti rimtesnių pietų - jos tikras išsigelbėjimas. Priklausomai nuo sėkmės gaudant akcijas-atrakcijas, jos kainuoja nuo 1,5 iki 2 eurų, viduje, vėlgi, priklausomai nuo sėkmės bei atidumo - varijuojančio šviežumo salotos, vyšniniai pomidorai, agurko griežinėliai, daigai, džiovintų pomidorų padažas (šitas gerulis!) bei keturi stambūs falafeliai, gaminti iš avinžirnių miltų ir dar belenko. Bet vegan! Ir sotu! Ir tikrai gero skonio!

Didelė (neįveikiama) vietnamietiška pho su tofu

Kadangi vienas mano gyvenimo tikslų - išragauti maisto iš kuo daugiau skirtingų šalių, laukiau nesulaukiau progos apsilankyti Vilniuje atsidariusiame vietnamietiško maisto restorane "Saigon" (A. Jakšto g. 7); iš pradžių veganai galėjo gauti tik troškinukų, bet greitai šis nesusipratimas buvo ištaisytas ir meniu atsirado žymioji pho sriuba. Didžiulis dubuo buvo sklidinas puikaus sultinio, ir jame knibždėte knibždėjo daržovės, keptas tofu, daigai, prieskoninės žolelės ir kiti džiaugsmai. Gan įdomiai susirodė sprendimas į sriubą dėti apvirtus (?) kalafijorus ir morkas, kaip ir visa skonių paletė (ku-kū, bok choy, kur jūs?..), bet įdomumas buvo tik pliusas, o ne minusas. Būdama ėdra-žmogdaržovėdra užsisakiau didelę porciją, tik jos įveikti nepavyko. Nors ką jau čia - nepamenu, kad ir kur kitur būčiau visą pho susrėbus...

Mažytės venesuelietiškos užkandinės aplinka paliko puikų įspūdį.

Prie gyvenimo tikslo įgyvendinimo prisidėjo ir dar viena vietelė iš Vilniaus - užkandinė "Arepera". Čia galima gauti venesuelietiškų kukurūzų duonos sumuštinių, iš kurių vienas tinka veganams. Ir ne tik veganams, bet ir uoliams-sveikuoliams, kurie dėl rimtų ar nelabai rimtų priežasčių nevartoja gliuteno. Kukurūzinė duona priminė Kenijoje ragautą ugali, bei kitus gerus dalykus. Bet ir be gerų prisiminimų sumuštinis puikiai susivalgė - sotus, paprastas, skanus. Rekomenduoju valgyti užgeriant kokiu tai tą dieną siūlomu tropiniu gėrimu - nė nepajusit, kaip viena koja apleisite lietingą lietuvišką žemę ir atsidursit kitoje vandenyno pusėje. Be to, nors ir viršininkai/šefai šiek tiek kalbėjo mūsiška kalba, bet apkerėta gero maisto prakalbau ir komplimentus jau sakiau ispaniškai!

Arepa su daržovėmis

Naujos vietos dygsta ir Kaune - vasarą atsidarė žavus baras-užkandinė pavadinimu "O kodėl ne?" (Perkūno al. 4), įsikūręs Ąžuolyno parko pašonėje pūpsančiame jaukiame medinuke. Žinoma, geriausia čia lankytis vasarą ar šiaip šiltomis dienomis, ir paragauti siūlomų vegan užkandžių.

Falafeliai (O kodėl ne?)

Didelis bliūdas humuso (O kodėl ne?)

Tiek falafeliai, tiek humusas jau tapo įprastu vegan maistu, kurio galima gauti tiek prekybos centruose, tiek ir maitinimo (ar girdymo) įstaigose. Ne išimtis ir "O kodėl ne?" - jų meniu rasite abu šiuos patiekalus. Kas nudžiugino, tai porcijų dydis. Humuso įveikti nepavyko. Negražu švaistyti maistą, bet dar negražiau palikti klientus neprivalgiusius. 
Falafeliai buvo skanūs, o jų viduje būta ne tik avinžirnių, bet ir trintų daržovių - čia jau matyt taip pat įprasta tampanti lietuviška falafelių interpretacija. Žinoma, yra tokių tradicionalistų kaip ir aš, kurie nori To Įprasto Falafelio, bet paįvairinti daržovėmis falafeliai? O kodėl gi ne?
Humusas buvo puikios konsistencijos, bet jam trūko druskos bei būta gerokai per daug pipirų. Nurašėme tą trūkumą į "netyčiuką", kadangi greta falafelių buvęs humusas pipirinės problemos neturėjo. Kadangi kainos-kiekio-kokybės santykis geras, o ir aplinka jauki, grįžus šilumai ten grįšime ir mes.

"N'ice cream factory" ledai

Klajonės kartais užneša ir į numylėtąją Varšuvą, kuri pateko tarp draugiškiausių veganams pasaulio miestų! Kadangi tą dieną buvo karšta, labai karšta, nuo karščio gelbėjausi ledais. Ledainėje "N'ice cream factory" skanėstą gali susikonstruoti pats, ir jis iš šviežių produktų bus sušaldytas azoto pagalba. Pats ledų gaminimo procesas tikrai įspūdingas! Už 12 zlotų (apie 2,8 €) susikūriau savo veganiškus ledus: sojos pieno pagrindas, Oreo sausainiai, kokosas ir sūdyta karamelė. Gavau nuostabiai skanų šviežių ledų kalną. Ech, kad tokia vietelė būtų bent kiek arčiau namų!..

Į Varšuvą atvykome anksti ryte, o skrydis į šiltus kraštus laukė po pietų, todėl paryčiais reikėjo kažkur priglausti savo sėdimąsias bei lagaminus. Įsivaizduokite, Lenkijos sostinėje yra savaitgaliais visą parą veikianti vietnamietiška-tailandietiška užkandinė "Du-za mi-ha", kuri siūlo nemažą vegetariškų ir veganiškų patiekalų asortimentą! Todėl net ir 6 valandą ryto galėjome skaniai panaktipiečiauti/papusryčiauti.

Tailandietiški ramenai su tofu

Pirmasis ragautas patiekalas buvo tailandietiška ramen makaronų sriuba su tofu ir kokosų pienu. Turtinga skoniais, aštroka ir nepaprastai soti - man tik šiek tiek palesiojant joje plaukiojantį tofu, viso patiekalo nesugebėjo įveikti net ir didelis ir daugggg valgantis žmogus. Bet svarbiausia, jog patiekalas kainavo vos apie 4 € - bet kuriuo paros metu sostinės centre gauti neįveikiamą vegan patiekalo porcija yra mažų mažiausiai nepadorios gastronautų svajonės išsipildymas.

Udon ir shitake grybų sriuba

Antras ragautas patiekalas daugiau dvelkė Japonija - tai buvo udon makaronų ir shitake grybų sriuba (apie 4,7 €). Skonis buvo mažiau išraiškingas, tačiau neabejotinai puikus. Tokią sriubą siurbti reikia ilgai, ilgai ir laimingai, mėgaujantis kiekvienu kąsneliu ir gurkšneliu. Kad ir kokia ji buvo puiki, visos sriubos įveikti taip pat nepavyko. Jos tiesiog per daug net ir labiausiai išbadėjusiam žmogui! Et, ne pirmas ir ne paskutinis kartas...

Grįžtant į savus kraštus, bet pasiliekant prie rytietiškos virtuvės - naujoje Kauno autobusų stotyje (Vytauto pr. 24) atsidarė iš Vilniaus atkeliavęs "Awokado noodle bar". Čia (turbūt kiek paerzindama personalą) ėmiau ir susiveganizavau sau porciją wok makaronų. Vegetariškas wok kainuoja 4 € (kiek liūdna po Varšuvos...) - rinkausi jį su ryžių makaronais ir saldžiarūgščiu padažu bei paprašiau nemušti kiaušinio. Mano užgaidos buvo patenkintos ir gavau dėžutę, kurios mažiau nei pusę užpildė mano patiekalas. 

Veganizuotas vegetariškas wok iš "Awokado noodle bar"

Čia gal psichologinis dalykas, bet turbūt daug smagiau mažas kiekis maisto būtų atrodęs mažesnėje dėžutėje, tad iki galo taip ir nesijaučiau pasisotinusi. Be to, žvilgčiojau į nevegetarišką močiutės wok dėžutę (taip, močiutė norėjo paragauti kokio įdomesnio didmiesčio maisto!), kurioje maisto kiekis buvo gerokai didesnis. Kodėl taip yra - man visiškai aišku. Vegetarišką nuo nevegetariško wok skiria tik mėsos, todėl jų nededant gaminant vegetarišką versiją, o dar ir išimant kiaušinį veganizuotoje, maisto kiekis gerokai sumažėja. Todėl norėtųsi, kad vegetariškas wok būtų ne įprastas, tik be mėsos, o praturtintas kokiu tofu ar seitanu. Šiaip wok'o skonis geras, patiko padažas, šviežios daržovės ir sezamų pabarstai, tačiau man, nemėgstančiai riebaus maisto (OK, visko, išskyrus bulvių traškučius) wok'as buvo per riebus, o ant dugne likusio aliejaus buvo galima dar kažką iškepti. Jei mėsavalgiai džiaugiasi šia vieta, tačiau vegetarams ir veganams Kaune tikrai gero wok'o dar teks palaukti.

2017 m. rugpjūčio 5 d., šeštadienis

Pica su voveraitėmis

Žinote, kuo gi man patinka antroji vasaros pusė? Ogi tuo, jog daržai lūžta nuo gėrybių, o miškai - nuo grybų! Lietingi orai nebuvo palankūs augti moliūgams, tad šaltuoju metų laiku teks rečiau valgyti moliūgų pyragus, tačiau lietų mėgstantys grybai orais džiaugiasi ir dygsta kuo puikiausiai.

Iš miško parsivežus šviežutėlių skanių grybų svarsčiau kaip įdomiau juos pasiruošti. Voveraitės su bulvėmis jau taip nusibodę... Todėl sumąsčiau, jog reikia jas paversti picos dalimi. Iš karto buvo aišku, kad su įprastais reikalais kaip, pvz. marinaros padažas, voveraitės greičiausiai nesusidraugaus. Todėl teko ieškoti geresnių sprendimų kaip gi susikonstruoti picą su voveraitėmis. Ir jie buvo atrasti!

Tiesa, reikia pažymėti, kad dėl mano (per) didelės meilės alyvuogių aliejui, jo nepagailėjau, todėl picos krašteliai neapskrudo. Aišku, jei turite tokius pat jausmus šiam nuostabiam alyvuogių reikalui, nesiūlysiu jo naudoti mažiau. Bet jei norite traškaus picos pado, nesekite mano (blogu?) pavyzdžiu ir leiskite krašteliams apskrusti.

Picos padą pasigaminti moka turbūt kiekvienas (tiek plonapadės, tiek storapadės), o tinginiai ar skubantys gali naudoti jau paruoštus padus. Todėl čia tik papasakosiu ką dėti ant to pado, kad paskui tektų džiaugtis atradus naują voveraičių valgymo būdą.


Reikės:

stiklinės šviežių voveraičių
5 džiovintų pomidorų
2-3 skiltelių česnako
gabalėlio vegan parmezano*
šlakelio alyvuogių aliejaus
raudonėlių ir čiobrelių

Paruošimas:

1. Nuvalykite voveraites ir šiukštu nepalikite jų mirkti vandenyje! Didesnes voveraites perpjaukite į kelias dalis.
2. Supjaustykite česnaką plonomis riekelėmis.
3. Supjaustykite smulkėliau džiovinto pomidoro gabalėlius.
4. Keptuvėn šliūkštelkite alyvuogių aliejaus ir jame pakepinkite česnako riekeles, kol jos apskrus ir virs traškučiais. Ištraukite jas iš aliejaus ir leiskite ataušti. Tame pačiame aliejuje trumpai (minutę ar dvi) pakepinkite voveraites, kad jos prarastų dalį vandens.
5. Sutarkuokite vegan sūrį stambia tarka.
6. Patepkite picos padą alyvuogių aliejumi, pabarstykite prieskoninėmis žolelėmis ir vegan sūriu.
7. Išdėliokite ant picos česnako traškučius, džiovintus pomidorus ir voveraites.
8. Pašaukite picą kepti į orkaitę ar krosnelę. Universalaus kepimo laiko nėra - maniškėje konvekcinėje krosnelėje pica iškepa per 7 (jei padas parduotuvinis) - 15 (jei padas namų gamybos) minučių. Turbūt taip pat gerai pažįstate ir savo orkaitę; o jei nepažįstate, tai, kad pica iškepusi, pasufleruos jos apskrudę krašteliai (nebent padarysite tokią pačią alyvuogių aliejaus nuodėmę kaip aš) ir gražiai išsilydęs sūris.

Skanaukite iškepusią picą - ji gan neįprasta, bet tikrai laaaabai skani. Bent jau man ji nuo šiol bus viena mėgstamiausiųjų!


* Primygtinai siūlau nenaudoti "Violife" picos "sūrių", nes jie dažniausiai picas tik sugadina... Geriau rinkitės brangesnį vegan-parmezaną ar gabenkitės įvairesnių sūrių iš užsienio. Šiai picai naudojau UK pirktą "Hard italian style" sūrį.