2014 m. rugpjūčio 7 d., ketvirtadienis

Mama Ganush (cukinijų užtepėlė)

Vieną kartą bandėm pasidaryti „baba ganush“. Tik ne su tahini, o saulėgrąžų sviestu. Ir su baklažanais nesuminkštėjusiais. Vienai kažkaip suėjo, kita liko nevalgius. Žodžiu, pirmas blynas prisvilęs. Antro blyno kažkaip ir nekepėm, bet kai ką panašaus šiandien pagaliau ir pasidarėm. Tai yra „baba ganush“ modifikacija – „mama ganush“. Vietoj baklažanų trynėm šių dienų favorites cukinijas, kurios puikiai suderėjo su namų gamybos tahini.


Reikės visai nedaug!
  • 1 vidutinės cukinijos arba dviejų mažų (~800 g)
  • 0,5 citrinos sulčių
  • 2-3 šaukštų tahini (sezamų pastos)
  • 2 skiltelių česnako
  • žiupsnio druskos
  • pipirų
Ką daryti?

1. Jeigu jūsų cukinijos mažos, plonos, nepjaustykite jų, tik aptepkite plonai aliejumi ir dėkite į karštą (200-230C) orkaitę ant grotelių; jei cukinija storesnė, perpjaukite į tris dalis ir darykite tą patį. Kas 10 min. apverskite ir patikrinkite, ar cukinija dar ne minkšta. (Jei cukinija jau tokia peraugus, kad jos odelė sumedėjus – nulupkite ją!)
2. Suminkštėjusią cukiniją atvėsinkite ir supjaustykite stambiais kubeliais.
3. Susmulkinkite česnaką.
4. Į maisto smulkintuvą, trintuvą ar kombainą dėkite cukinijas, susmulkintą arba trintą česnaką, tahini, įspauskite citrinos, pabarstykite druska ir pipirais. Ragaukite, jei trūksta tahini – dėkite dar, tik nepamirškite, kad sezamas turi kartumo!
Skanaukite su daržovėmis, trapučiais, duonelėmis.
Jeigu norite naminio tahinio, galite susimalti patys: paskrudinkite sezamus ir trinkite juos maisto smulkintuve su keliais šaukštais aliejaus. Arba yra paprastesnis variantas – užsiprašykite jo pas mus (www.facebook.com/midosviestas)!

Rėmėmės oh my veggies receptu.

(Daugiau Mi ir Do receptų rasite jų virtuvėje.)

2014 m. rugpjūčio 4 d., pirmadienis

Sun Rice - puikūs vegan sušiai sostinėje

Kadangi valgyti mieste tenka gerokai dažniau nei gamintis namuose, pasiūlysiu dar vieną puikią vietą veganiškiems pietums ar vakarienei.

Karštą vakarą sumąstėme pavakarieniauti kur Vilniaus centre. Rekomenduotoje picerijoje tvyrojo nepakeliamas karštis, tad nusprendėme ieškoti sušinės. Viena lauke veikianti sušinė veganams galėjo pasiūlyti tik maki su agurku, todėl nusprendžiau aplankyti "užmatytą" sušinę netoli Vinco Kudirkos aikštės.

Nors ant pastato (Gedimino pr. 16, įėjimas iš Vilniaus g.) durų reklamavosi SushiSushi, viduje radau negirdėtą Sun Rice. Nedidukė, atviroje erdvėje įrengta sušinė turėjo itin veg-friendly meniu. Be jau pabodusių ir įprastų maki su avokadu ir agurku, buvo galima rasti sušių, kurie orientuoti būtent į vegetarus bei veganus. Taip pat meniu puikavosi ir miso sriuba su tofu, kurią paliksiu vėsesniam orui.

Užsisakiau Vegano Maki (4 vnt) ir Uro Vegano Roll (4 vnt). Padavėja atnešė padėkliuką su... druskine, pipirine ir sojos padažu alyvuogių aliejaus ąsotėlyje (ant ąsotėlio ir buvo parašyta "Olive Oil"). Hmm, blogas ženklas?

Suši laukti teko ilgokai, bet gal ir gerai - produktai veikiausiai nedžiūva jau paruošti? Atnešti sušiai tikrai nenuvylė - ritinėliai dideli (gal net kiek per dideli) produktai šviežutėliai, naudojami tikrai ne pigiausi beskoniai, o kumato pomidorai, salotos taip pat nesuvytę ir gardžiai tirpsta burnoje. Ir wasabis geras - paskutinį kartą taip aštrumas "pramušė" prieš gerus 4 metus, ir tikrai ne Lietuvoje. Ryžiai nepervirę ir ne žali, kas be ko, ne patys pigiausi. Ritinėliai susukti tvarkingai ir nebyra. Kone be priekaištų!

Už aštuonis ritinėlius sumokėjau ~11 litų. Nebrangu ir verta.


Tik va pabaigai norėtųsi įmesti akmenėlį į daržą: pagal meniu, nemažai sušių gaminami su tofu, tačiau tarp jų tėra tik vienas vegetariškas (Trijų sūrių), ir nė vieno veganiško. Ar čia kažkas nesupranta, jog tofu yra augalinis produktas, ar kažkas nežino, kad tofu dažnai mylimas ir garbinamas veganų, tad visokios krevetės ar lašišos su tofu neaišku į ką taikosi... Būtų nepaprastai smagu, jei atsirastų ir vegan sušių su tofu - tada neabejotinai pavadinčiau šią vietą geriausia sušine visoje šalyje.

2014 m. rugpjūčio 2 d., šeštadienis

Vegan... Vilnius!

Nutiko taip, jog visą mėnesį tenka gyventi Vilniuje ir kasdien ieškoti kur papietauti miesto centre. O tai juk puikiausia galimybė papildyti "Ką valgo veganai" maitinimo įstaigų recenzijų skiltį!

Kadangi kone kasdien keičiu pietavimo lokaciją, į kai kurias vietas grįžtu dažnai, į kitas negrįžtu visai, Vilnius gaus vieną (o gal ir du) didžiulį įrašą apie savo vegan / vegan friendly "šėryklas".

Turbūt pradėti reikėtų nuo naujienų. 

[UŽSIDARĖ] Garam Masala (Pilies g. 16)

 
Štai Pilies g. 16, visai šalia Vilniaus Universiteto atsidarė keistoka užkandinė "Garam masala". Anksčiau čia kebabus kepė kebabinės, o naujoji vieta siūlo (bent teoriškai) daug gausesnį asortimentą. Meniu galima rasti ir falafelius (tik indišką jų versiją; veganiškiems - prašyti pagaminti be majonezo), ir humusą, ir baba ganušą. Kainos nesikandžioja ir skrandį galima užpildyti už <10 Lt. Tačiau! Lankiausi ten tris kartus, visus tuos kartus teturėjo tik kelis pasirinkimus iš viso meniu. Kolegei pavyko paragauti babaganušo, patiekiamo su labai skania duonele, o man visus tris kartus "pasisekė" gauti tik falafelius. Tad jie greit atsibodo. Na, ir patys falafeliai patiekiami arba su majoneziniu padažu, arba su Suslavičiaus kečiupu... Sykį išeinant iš užkandinės užkalbino vyras, kaip supratau, savininkas, ir pasiteiravo apie maistą. Negalėjau nepasiskųsti padažais - kodėl negamina patys, ir aštrių? Gavau atsakymą, jog lietuviai aštriai nevalgo... bet į pasiūlymą sakė atsižvelgs.
Kitą kartą patikrinau ar nemeluoja - užsakiau falafelį su aštriu padažu. Gavau falafelį su tuo pačiu baisoku kečiupu ir... vienu marinuotu jalapeno pipiru! : )
Dar reiktų kiek papasakoti ir apie aptarnavimą - ten tedirba vienas žmogus, lietuviškai nekalbantis ir per daug "nesiparinantis" dėl klientų ir neskubantis ruošti maisto. Vieną iš tų kartų falafelio laukiau nei daug nei mažai - daugiau nei pusvalandį. Viduje tebuvome tryse.
Galutinis sprendimas: maistas skanus, bet vieta tinkanti tik turintiems kantrybės.

Ajurvedinė virtuvė (Šv. Stepono g. 31)


Į šią vietą užsukau rekomenduota vienos merginos. Šiaip visokias ajurvedines virtuves dėl jose naudojamų pieno produktų vertinu gana skeptiškai, bet įtikinta, jog jie turi ir tikrai vegan patiekalų, kurie neprives prie anafilaksinio šoko (turiu rimtą alergiją pienui), pasiryžau sukarti nemažą gabalą kelio ir papietauti ten.
Valgyklėlės vieta - gan nepatogi. Įsikūrusi visai šalia autobusų stoties aikštelės, tačiau ji pasiekiama, kaip supratau, tik einant nuo Kauno gatvės.
Dienos meniu - gan nemažas. Kai kurių patiekalų jau nebeturėjo (atėjome pietauti ~ 13.15 val.), tad teko rinktis dienos sriubą (burokėlių) ir vegan balandėlius. Vandenį atsigerti iš čiaupo pilsto nemokamai, pliusas už tai, nes vis dar pasitaiko "užšokti" į vietas, kur paprašius vandens iš čiaupo, atneša stiklinį 0,3 vandens buteliuką ir dar už 5 litus...
Maistas - valgomas, gan neblogas, tačiau ir neypatingas. Dar vienas pliusas keliauja už naminę duoną, tačiau minusas - už atšalusią bulvių košę, pateiktą prie karšto balandėlio. Daržovės salotoms supjaustytos didžiuliais gabalais, tačiau tai per daug netrukdė.
Šią vietą derėtų laikyti valgyklėle, todėl kainos pernelyg nesužavėjo. Balandėlis kainavo 12 litų, nedidelis dubenėlis sriubos - 4. Žinau, kad yra vietų arčiau ten, kur tenka sukiotis, ir kuriose galima pavalgyti skaniau ir pigiau. Nors galbūt dar grįšiu kartą patikrinti kaip ten kas.

Vieta (šv. Ignoto 12-1)
Kopūstų tartas
Viena iš tų puikių vietų pietums taip ir vadinasi - Vieta. Kol kas ji lieka viena iš dviejų geriausių taškų papietauti veganiškai. Dienos pietus galima susikomplektuoti už 14-16 litų, porcijos gero dydžio, visas maistas skanus be išimties, o kartais net pakilnoju antakius už virėjų išmonę. Kad ir paprastutis gėrimas iš ananasų ir mėtų - kas galėjo pagalvoti, jog šiedu tarpusavyje taip puikiai dera?
Dienos pietūs siūlomi iki 15 val., tačiau net atėjus 13 val. kai kurie pasiūlymai jau būna "išvalgyti". Nepaisant to, veganai visada ras ką įsimesti į burną ar kuom užpildyti visą skrandį.

Burokėlių kotletai su tahini padažu

Namai (Subačiaus g. 6)

Daržovių wok
Dar vienas neseniai atsidaręs restoranėlis slepiasi viename senamiesčio "brome". Dirba jis, kaip suprantu, kada nori ir kada išeina. Šiek tiek gaila, nes norėtųsi ten maistų paskanauti dažniau, tačiau iš kitos pusės smagu žinoti, jog žmonės ten dirba tam, kad gamintų skanų maistą ir juo maitintų kitus, o ne tam, kad uždirbtų milijoną pinigų.
Vieta labai jauki, iš tiesų, primena namus. Galbūt restoranėlis ir įrengtas gyvenamosiose patalpose? Pietavau ten tik kartą, bet ir to karto pakako likti sužavėtai. Dienos pietų meniu buvo sriuba ir vegetariški balandėliai. Todėl buvo greitai, per kelioliką minučių suorganizuoti ir vegan pietūs - daržovių wok'as. Ją gavusi džiaugiausi, jog nevalgiau sriubos - porcija didelė (o ją įveikus, virėjas/savininkas pasiteiravo, ar pakako - pakomentuodamas, jog visada galima pasidėrėti ir pasitarti dėl porcijos dydžio - puiki mintis, sumažinanti maisto švaistymą bei nenuliūdinanti tų, kurie mėgsta valgyti DAUG), skonis - nuostabus, jaučiasi, jog mokama derinti prieskonius ir padažus, o čia naudojamų kokybė tikrai puiki (gera atgaiva po Suslavičiaus kečiupo!).
Greta pietų užsisakiau žalią koktelį su bananais, špinatais ir garšva. Visada smagu, kai į patiekalus ar gėrimus įkomponuojami "keisti" lietuviški augalai.
Wok'as kainavo 15 litų, taigi, kaip už vieną dienos patiekalą - nemažai. Tačiau kokybė, kiekybė ir malonus aptarnavimas bei jauki aplinka verčia nesigailėti, o priešingai, užsukti kitą kartą.

Mano Guru (Vilniaus g. 22/1)

Salotos su tofu ir avinžirniais
Šis salotų baras toje pačioje vietoje viekia jau nežinia kiek laiko. Tačiau kiekvieną vasarą jis tampa labai gera vieta gaiviai papietauti. Ypač kai kasdien oro temperatūra šokteli iki ar virš 30 laipsnių. Kas gali tada būti geriau už šviežias salotas?
Meniu ten gausus, tačiau užsisakinėjant verta pasiklausti dėl nevegan produktų. Kartą esu apsišovusi ir užsisakiusi grilio daržovių salotas. Jas atnešė su fetos sūriu. Salotų sudėtys - surašytos meniu, ir fetos sudėtyje tikrai nebuvo. Lietuviškoje. O štai žemiau pateiktoje sudėtyje anglų kalba, "puikavosi" toji feta...
Pietums užsisakėm avinžirnių salotas su tofu ir pupelių salotas su avokadais. Abu patiekalai itin sotūs, ir galbūt net kiek per sotūs vasaros karščiams.
Kita vertus, visi ingridientai - šviežūs, salotos gražiai paserviruotos, porcijos didelės (o šiaip nėra ko stebėtis - juk tai - patiekalai, o ne "starteriai"). Paklausus apie bandelių sudėtį, padavėjas nukeliavo apie ją perklausti į virtuvę. Kainos nesikandžioja, sočiai veganiškai "prisisalotinti" galima už 8-12 litų. Sudėjus visus šiuos punktelius tampa visiškai aišku, kodėl ši salotinė yra Vilniaus senbuvė.

Pupelių salotos su avokadu

Chaika (Totorių g. 7)

Pamenu kaip džiaugiausi Coffeinnu, kai ten kadaise pradėjo daryti kavą su sojos pienu... Dabar kavinėse ruošiama kava su sojos pienu - nei naujiena, nei stebuklas. Tačiau visada smagu, kai tokią kavą siūlo ir jaukios mažos kavinukės. O dar smagiau, kai greta kavos gali gauti ir veganiškų saldėsių - Chaikos atveju - skanučių vegan keksiukų. Keksiukai nedideli, bet skonis nenuvilia. Kasdien jie keičiasi, o užsilikusius iš praeitos partijos pasiūlo įsigyti su nuolaida. Saldėsis nėra pigus - 4 lt, tačiau tiek "pakloti" verta - tiek dėl pačio kekso, tiek dėl kavinės/arbatinės jaukumo ir šilto aptarnavimo.

Šokoladinis keksas su anakardžių kremu

Vilniečiai, kur dar pasiūlytumėte papietauti? 
O gal pavakarieniauti?..