2017 m. spalio 29 d., sekmadienis

Švelnūs žiemos skoniai restorane Vegan Rawhouse

"Ką valgo veganai" komanda apsilankė restorane "Vegan Rawhouse", kur galėjo išragauti naujai pristatytus žiemos patiekalus.



Turbūt jau žinote - žaliavalgišku maistu laikomas toks maistas, kuris gaminamas nenaudojant aukštesnės nei 42 laipsnių temperatūros - teigiama, kad taip jis išlaiko daugiau naudingųjų medžiagų ir nežūsta sveikatai būtini fermentai. Asmeniškai pati daug tokio maisto vartoti negalėčiau, ypač žiemą, kuomet visur norisi šilumos, bet iš tikrųjų būna, kad po raw maisto būna smagiau, tik reikia nemažos porcijos.

Vegan Rawhouse (Rūdininkų g. 12, Vilnius, anksčiau vadinosi Raw42) išdidžiai laiko save pirmuoju ir vieninteliu žaliavalgių restoranu, nors tikrai nėra. Jie įsikūrė 2012 m., o štai "RawRaw" (dabartinis nebe žaliavalgiškas "Botanique") atsidarė 2010 m., tuo metu sukėlęs žaliavalgystės bangas Lietuvoje. Labai gerai tai prisimenu, nes būdama vegane nuo 2008-tųjų, žinodavau viską, kas vyksta ir bent kiek susiję su veganizmu, nes nevykdavo itin daug dalykų. Taip kad - dabar tai jau vienintelis, bet tikrai ne pirmasis!

Taigi, apie patiekalus:

Žaliųjų žirnelių sriuba su kajanu - gaivi, lengva, raw sriubytė. Skani, nors gan švelnaus skonio. Kajano nepasijautė labai.



Baklažanų traškučiai su avokadų užtepėle buvo visai įdomūs. Jei tikitės tikrų (traškančių) traškučių, tai nusivilsite, bet jei mėgstate džiovyklėje ruoštas daržoves, tai jums visai patiks. Tiesiog baklažanai, ruošti džiovyklėje su rūkytų paprikų nata (!) ir tradicine guakamole.


Imbierinė kriaušių duonelė visai nepaliko įspūdžio kaip ir migdoliniai sausainiai. Kažkaip tiesiog meh. Kas buvo ne meh - tai su migdoliniais sausainiais pateikiamas aguonpienis. Labai žiemiška, labai old-school'as, labai skanu. Genialu. Net pagalvojau, kodėl aguonpienis nėra daugelio Lietuvos kavinių ir restoranų pasirinkimas?

Sušiai su baltuoju ridiku ir krienų padažu (kaip šefė sakė - išrado lietuvišką wasabi) buvo neblogi - gražūs ir spalvoti, nors, kadangi viduje ne ryžiai, o ridikas ir kt daržovės, tai dumblis greitai permirksta ir tai ne visiems gali patikti. Lietuviškas wasabis tiko puikiai.



Ok, na ir dabar visų to vakaro ragautojų top'as (tame tarpe ir mano) - tadadadam - kiaušinių skonio salierų mišrainė! Kiaušinių skonį suteikia, kaip žinia, juodoji druska, o pati mišrainė labai skani ir gana paprasta - pasirodo, pagrindiniai ingridientai tik du - salierai ir svogūnų laiškai! Na, ir labai skanus padažas iš riešutų padažo (ir jo namuose paprastai nepasidarysi, nes riešutus reikia susifermentuoti, kad, kaip teigė virtuvės šefė Irena Žentalytė, jie būtų geriau pasisavinami organizmo). Na tikrai labai labai skani mišrainė. Kartojau net kelis kartus. Verta grieko.

Na ir išskirtinai skanus desertas, dėl kurio tikrai dar užsuksiu kada nors čia, buvo mocha tortas. Pagrinde gaminamas iš anakardžių riešutų ir migdolų pieno, jis, kaip viskas čia, švelnaus, bet ir išraiškingo skonio. Šefė minėjo, kad čia virtuvėje dažniausiai nenaudoja sojų produktų ir kokoso aliejaus, ką aš greičiausiai dėčiau į tokį tortą, bet buvo įdomu suvokti, kad tortą galima paruošti ir be to.


Nors tai - tikrai nepigi vieta - šitų patiekalų kainų dar nežinau, bet dienos pietūs čia kainuoja 6-7 Eu, tai dažnai čia tikrai nenueisiu. Šventinei progai irgi nežinau, ar eičiau, nes vistiek ne visai mano skonio tas raw maistas, bet tos mišrainės ir mocha torto tai visai užsukčiau kada. 

2017 m. spalio 28 d., šeštadienis

Rytietiškas, veganiškas ir sveikas fast-food!

Kaskart kuomet tik tinginys ima viršų ir nesinori virtuvėje praleisti valandos, arba kaskart kai tik pritrūksta fantazijos o ką čia šiandien pasidaryti valgyti? ar tada, kai užpuola darbai, todėl laiko rimtesniems pietums pritrūksta, galima čiupti paprastus ir greitai paruošiamus gaminius iš paruoštukų.

Seniai seniai, kai dar Lietuvos miškuose ganėsi Taurai, ir Gedimino kalnas stovėjo tvirtas išdidus, veganų fast-food pasirinkimas buvo labai ribotas. Tačiau šiandien, ak, kaip gerai, galima rinktis beveik bet ką, ar tai būtų koldūnai, ar burgeriai, ar sveikesnės alternatyvos. Būtent tokias ir ragavome šį kartą.


Veganų draugė ekologiškų produktų krautuvė "Bioteka" prekiauja nedideliuose spalvinguose maišeliuose supakuotomis košėmis ir maisto paruoštukais, tad gavus progą, kelis ir išmėginome.



Pirmasis paragautas buvo "Bohlsener Muehle" firmos rytietiškas kuskusas. 200 gramų pakuotėje buvo ne tik pačios kuskuso kruopos, bet ir į jas įmaišyti džiovintų abrikosų, pomidorų, morkų gabalėliai, taip pat ir prieskoniai - jūros druska, kalendros, kuminai, petražolės, kardamonas, čili ir cinamonas. Vadinasi, toks kuskusas gali tapti ne tik garnyru, bet ir lengvu greitu užkandžiu. 



Labiausiai man patinka kuskuso paruošimas - nereikia jokių didelių pastangų - pakanka užpilti pakuotėje esantį kuskusą verdančiu vandeniu (rekomenduojama 300 ml; papildomai įpyliau šlakelį alyvuogių aliejaus), uždengti ir palaikyti, kol šis išbrinks. Greta kuskuso pasiruošiau pomidorų padaže troškintų šviežių daržovių iš močiutės daržo - galite tą padaryti ir jūs, arba pasinaudoti drąsesniais pasiūlymais, surašytais ant pakuotės - kuskusui suteikti vaisių, riešutų, kreminį skonį arba praturtinti jį kepintais anakardžių riešutais. Labai greita, labai paprasta, ir labai skanu!



O tos pačios "Bohlsener Muehle" firmos kario skonio falafelių paruošimas tapo iššūkis tam, kuris maisto liko nepavergtas, bei maisto gamyboje apsiriboja vos keliais patiekalais. Vat todėl ir džiaugiuosi paruoštukais - pagal jų instrukcijas pietus gali pagaminti tikrai bet kas!



Iš pakuotėje esančio mišinio galima pagaminti 3 porcijas falafelių (gal net keturias, jei nevalgote jų vienų, o vyniojate į lavašą). Ir jų paruošimas - juokų darbas: viskas, ką reikėjo padaryti, tai užpilti pakuotės turinį karštu vandeniu (~300 ml), išmaišyti ir palikti apie 10 minučių, jog šis išbrinktų. Tada suformuoti falafelius ir virti aliejuje. 



Falafeliai buvo gan neįprasti, švelnaus, kiek salstelėjusio skonio, todėl labai puikiai tiko vynioti į duonelę su sojos jogurto, mėtų ir harisos padažu drauge su salotomis, pomidoriukais ir agurku. 

Tad jei jaučiate, jog tuoj užklups kulinarinė tinginystė, arba atsiranda poreikis greitai ir paprastai paruošiamam sveikam ir veganiškam maistui, pasvarstykite ir apie problemos išsprendimą kuskuso ar falafelių paruoštukais!

Šių mišinių ieškokite "Biotekos" parduotuvėse:
Vilniuje - Klaipėdos g. 3, PC OZAS (Ozo g. 18) ir PC NØRDIKA (Vikingų g. 3) 
Kaune - Laisvės al. 69 
Klaipėdoje - PC HERKAUS GALERIJA (Herkaus Manto g. 22)

2017 m. spalio 22 d., sekmadienis

Kiniškas stir-fry su soba makaronais

Kiniški stir-fry yra labai universalūs patiekalai, kurie visiškai pritaikomi prie Jūsų turimų produktų. soba grikių makaronai gali būti pakeisti paprastais kiniškais ar stikliniais makaronais. 

Iš principo šiam patiekalui svarbūs keli dalykai: sezamo aliejus, kuris suteikia specifinį salyklišką kvapą bei daugelyje kiniškų patiekalų naudojamas mišinys, suteikiantis gerai pažįstamą skonių paletę.



Reikės (3-4 porcijoms):
2 morkų
1/2 Pekino kopūsto
1 mažo brokolio
2 ryšulėlių grikių makaronų
šlakelio sezamų aliejaus

Taip pat galima naudoti kitas kietos konsistencijos daržoves (pvz. mažuosius kukurūzus, bambukus ir t.t.), tofu, tempeh. Pagrindinė taisyklė yra bet kokių naudojamų dažovių dydis – tiek morkos, tiek kitos daržovės turi būti supjastytos šiaudeliais bet sąlyginai stambiai, kad išsaugotų traškumą.

Kiniškam padažui reikės:

šaukšto rudojo arba paprasto cukraus
pagal skonį - čili dribsnių ar šviežių čili
šlakelio sojos padažo
žiupsnelio malto ar šviežio kapoto imbiero

Paruošimas:

Gaminimo pradžioje į wok keptuvę įpilikite sezamų aliejaus, užkaitinkite jį ant aukštos ugnies, sudėkite svogūnus ir čili gabaliukus. Šiems parudus ir įgavus aštrumą, sumažinkite ugnį. Tada sudėkite daržoves ir nuolatos maišydami kepkite jas 5-7 minutes ar ilgiau, priklausomai nuo Jūsų ruošiamo maisto kiekio bei wok keptuvės dydžio.
Kol kepa daržovės, pagal instrukcijas paruoškite soba ar kitus makaronus.

Tada pasiruoškite padažą - į kepančias daržoves suberkite cukrų, sudėkite čili gabaliukus, apibarstykite imbieru ir įpilkite sojos padažo. Sumašykite viską, sudėkite paruoštus makaronus (arba pateikite juos atskirai).

Tai nėra patiekas, bet paprasta koncepcija, kurią galima keisti visais įmanomais būdais su visais įmanomais ingredientais!

Skanaus!

2017 m. spalio 2 d., pirmadienis

"Rapunzel" riešutų kremai

Riešutų kremai primena vaikystę - kai nupirkdavo šokoladinio kremo, padėdavo į aukščiausią lentyną, kad nepasiektumei ir vieno pirštu nekabliuotumei, bet... imdavai taburetę ir karts nuo karto pasilipus vogdavai po "antpirštį" to saldumyno...

Suaugus saldūs riešutiniai kremai pusryčiams ar vakarienei atrodo keistai - visgi dažniau tenka virtis košes ar skubant teptis nesaldžius sumuštinius, tačiau retsykiais galima padaryti išimtį ir papusryčiauti vaikiškai saldžiai.

Šią savaitę kelias dienas ant pusryčių stalo su arbata tupėjo ir saldūs pusryčiai: skrebutis ar itališkos duonos riekė su riešutiniu kremu. Galbūt kasdien taip ir valgyti ir nederėtų, bet skubant, turint daug darbų, reikalaujančių daaaar daugiau energijos, saldumynais pradėti dieną nėra jau taip blogai.

"Rapunzel" anakardžių kremas (250 g)

Pirmąją dieną paragautas buvo ekologiškas "Rapunzel" firmos anakardžių sviestas iš "Biotekos". Nežinau kodėl, bet man riešutų sviestai siejasi su bet kuo, tik ne su saldumynais. Todėl teko nustebti, kuomet laižant anakardžių kremo likučius nuo peilio (ups!), pasitiko saldesys. 

Kremas gan skystas, savo tekstūra ir spalva primena kūdikių tyreles. Jo sudėtis uoliems sveikuoliams veikiausiai nepatiks (66 % anakardžių riešutų + nekaitintas palmių aliejus*, cukranendrių cukrus, jūros druska), bet ne sveikuoliams ir ne kasdien - kodėl gi ne? Juo labiau, jog anakardžių kremas turtingas magniu, vitaminais B1 ir E. Taip pat turėdamas daug riebalų, jis taikosi ir į naujausias mitybines madas. 

Be užimtadienių, toks riešutų kremas turėtų būti labai geras draugas ir kelionėse - nesunkiai paruošiamas (tiksliau - iš esmės nereikalaujantis jokio paruošimo), didelės energinės vertės jis galėtų greitai užpildyti skrandžius ir suteikti jėgų nuotykiams. O taip pat galėtų patikti ir smaližiams vaikams - nė neabejoju, jog saldus anakardžių kremas ant trapučio yra daug geriau nei visokie ten glaistyti sūreliai ir supersaldžios varškytės: tiek sveikatos, tiek gyvūnų gerovės prasme.

"Rapunzel" šokoladinis lazdyno riešutų kremas "Samba dark" (250 g)

Atsipeikėjus nuo saldumų, kitą dieną sėdau prie antrojo kremo - "Rapunzel" firmos  juodojo šokolado, riešutų ir nugos kremo "Samba dark". Šis ne toks saldus kaip pirmasis, jaučiasi ir šokolado kartumas, ir lazdyno riešutų švelnumas. Šiek tiek tvirtesnės konsistencijos jis turėtų ne tik puikiai tepliotis ant duonos gaminių, bet ir virsti sausainių ar kepinių pertepimu. 

"Samba dark" sudėtis vėlgi nėra baisiai sveikuoliška (kam tai svarbu). Bet kadangi man - nesvarbu, tai dėl to sau galvos nesuku. Nesiūlau sukti ją ir kitiems. Juo labiau, kad 45 % lazdyno riešutų, 15 % kakavos miltelių, burboninė vanilė, cukranendrių cukrus ir palmių riebalai* tikrai nėra tai, kuo reiktų labai baisėtis. Svarbiausia tai, kad toks kremas taip pat yra puikus (ir skanus!) energijos šaltinis, turi daug vitamino E, geležies (!), magnio ir kalcio. Be to, kremas yra itin stipraus ir sodraus skonio, tad ir su didžiausiu potraukiu saldumynams niekaip nepavyktų jo suvalgyti per daug.

Todėl jei pusryčiaujant ar užkandžiaujant atsibos sūrumas, drąsiai mėginkite kuriam laikui paįvairinti savo mitybą energijos suteikiančiais saldžiais riešutiniais kremais.
Jų ieškokite "Biotekos" parduotuvėse:
Vilniuje - Klaipėdos g. 3, PC OZAS (Ozo g. 18) ir PC NØRDIKA (Vikingų g. 3) 
Kaune - Laisvės al. 69 
Klaipėdoje - PC HERKAUS GALERIJA (Herkaus Manto g. 22)

* Kremuose naudojami palmių riebalai yra iš sertifikuotų ekologinių ūkių, todėl yra draugiški žmogui, gamtai ir gyvūnams.