2014 m. liepos 15 d., antradienis

Apie "Sojalitos" tofu dešreles

Mėginam naujas rašymo kryptis: recenzijas maistui.

Kodėl? Nes tiesiog trūko kantrybė.

Su maistu susiję verslai dažnai pereina kelis etapus. Pavyzdžiui, kai kurios kavinės, iš pradžių gaminę puikų maistą ir susirinkę klientų ratą, nusprendžia, kad gerai gaminti jiems nebūtina, ir patiekalai tampa bjauriais. Arba atvirkščiai, kad ir vienos veg* vietos Kaune atveju, pirmąją veikimo savaitę maistas buvo bjaurus, bet įsitvirtinus ir surinkus gerą komandą, maistas iš bjauraus tapo puikiu.

O dabar prie reikalo. Beveik prieš metus pasirodžiusios "Sojalitos" tofu dešrelės - nesikeičia. Nei į gerą, nei į blogą.
Visų pirma kyla labai esminis klausimas: kodėl tas dešreles išvis gamina? Bando taikyti į atsiradusią veganų ir vegetarų nišą? Jei taip, pastangos sveikintinos. Bet tikrai ne rezultatas. 
Ragaujant dešreles susidaro įspūdis, jog jų gamintojai tiesiog labai norėjo pagaminti vegetariškas dešreles. Na ir pagamino. O daugiau - koks skirtumas - konkurencijos nėra, tai vegetarai jas ir pirks? Nė velnio.


Esu ragavusi daugybę vegetariškų dešrelių užsienio šalyse. Tiek amerikietiškas sojos kalakutienos dešreles, tiek įvairiausias vokiškas sojos ir tofu dešras, tiek lenkiškas ar estiškas "sasyskas", tiek įspūdingas ukrainietiškas rūkytas seitano dešras. O lietuviškos... Nors kaimynai lenkai gamina tikrai puikias vegetariškas alternatyvas, lietuviai sukūrė kone nevalgomą produktą.

Paskaičius sudėtį - atrodo, viskas su ja gerai:
tofu 65%(vanduo, sojų pupelės, kietintojai  kalcio sulfatas), saulėgrąžų aliejus, kviečių baltymai,džiovinti pomidorai,  druska, prieskoniai: juodieji ir kvapnieji pipirai, aitri paprika, muskatas, imbieras, dekstrozė, kvapioji medžiaga,  tirštiklis: karageninas

Tačiau paragauji - ir burnoje lieka nemaloniai sausas popieriaus skonis. Galbūt visgi legenda, jog panašaus tipo dešreles daro iš popieriaus, yra teisinga? Dešrelė bjauriai veliasi burnoje, o jos skonis situacijos negelbsti, veikiau priešingai, gundo spjauti viską lauk.

"Sojalitos" puslapyje pateikiamos dešrelių paruošimo rekomendacijos:
Vegetariškas dešreles  galima vartoti šaltas arba pašildyti 2-3 min. karštame vandenyje, keptuvėje, mikrobangų krosnelėje. Nulupti maistinę plėvelę.
Juokinga. Šaltos jos tikrai nevalgomos, tad kelis kartus mėginau jas įkomponuoti į kokį nors patiekalą. 
Pirmas dublis: raugintų kopūstų ir bulvių troškinys su dešrelėmis. Nors dešreles, perpjautas į kelias dalis sumečiau kelios minutės prieš baigiant troškintis, atidarius troškintuvę dešrelių... neberadau! Ištirpo! Ir liko voliotis nesmagiais skuteliais mano pietuose.
Antras dublis: verdam dešreles vandenyje. Nulupu tą maistinę plėvelę, sudedu į verdantį vandenį. Stebiu, kaip dešrelės irsta man prieš akis...
Trečias dublis: kepam keptuvėje. Dešrelių šonai prikimba prie keptuvės dugno, o pakaitusi dešrelė vėlgi ima byrėti...

Kodėl tokia liūdna situacija su lietuviškais sojos produktais - nežinau. Galiu tik spėlioti. Gal čia dėl to įsivaizdavimo, kad vegetarai ir veganai valgo lapus ir kemša soją, o maisto skonis jiems nėra svarbus? O gal tiesiog lietuvoje nėra maisto technologų, kurie galėtų sukurti gerą dešrelių receptūrą (beje, tas taikytina ir kitiems lietuviškiems sojos produktams, apie kuriuos bent kol kas nerašau) ir pagaminti jas tokiomis, kurios neišbirtų kažką iš jų gaminant?..

Galbūt kai kas pasakys - kam ta bereikalinga mėsos imitacija? Bet kita vertus, nelabai dešrelės į mėsą gi panašios - ar mėsiškos, ar vegetariškos. Tai labai paprastas ir sotus fastfoodas, patogus keliaujant ar važiuojant į piknikus. Būtų smagu, kad ir lietuviškos tofu dešrelės ateityje taptų vertomis įsigyti ir valgyti. Kol kas jos lai trūnija parduotuvių lentynose arba lai jas valgo patys jų kūrėjai.

O pabaigai, vis dėlto norėtųsi perduoti ir linkėjimus gamintojams - vegetariškų ir veganiškų produktų Lietuvoje reikia, ir ateityje reikės dar labiau. Pamėginkit pagaminti kažką valgomo - jei sunkiai sekasi patiems, pasikvieskit "ekspertus" iš šalies - esu garantuota, jog kone visi veganai ar vegetarai sutiktų ragauti ir įvertinti naujas sojos/tofu dešrelių receptūras ir padėtų sukurti skanų ir populiarų produktą. Galų gale, pavažiuokit į kokią Lenkiją (toliau bent jau kol kas nesiųsiu:) - paskanaukit jų gaminamomis sojos dešrelėmis - tiek "sasyskomis", tiek grilio dešrelėmis - visos nuostabios, valgomos tiek šaltos, tiek įkomponuotos į patiekalus (ir nesubyra!). Gal kažką panašaus "išspausti" pavyks ir jums?..

2014 m. liepos 14 d., pirmadienis

Malta - neatrastas vegan rojus?

Tęsiame pasakojimus apie veganavimą po pasaulį. Šį kartą pažindinamės su keliomis salomis Viduržemio jūroje - Malta - ir jos virtuvės ypatybėmis bei veganiškomis parduotuvių gėrybėmis.


Dar prieš kelionę teko girdėti gandų, jog visur pilna kebabinių, o kebabinėse - falafelių. Gandai buvo teisingi tik iš dalies: kebabinių daug, tačiau falafelių pavyko rasti vos keliose. Taigi, visko falafeliams "nenurašykite". 

Antrasis noras buvo aplankyti turgus ir ten ieškoti vaisių, daržovių, prieskonių ir kitų skanėstų. Deja, tokio daikto kaip mūsiškas turgus ar rytietiškas bazaras Maltoje nerasite. "Turgumi" vadinami į mini-Gariūnus panašūs skudurynai (prekiauja naujais drabužiais, bet esmės tai nekeičia). Daržovių, vaisių ir uogų tenka ieškoti vietinėse krautuvėse. Tai gali būti sudėtinga, kadangi visos krautuvės - specializuotos. Vienoje parduoda maistą ir kitas būtiniausias smulkmenas, kitoje - valymo priemones, trečioje - gyvūnų prekes, ketvirtoje - daržoves. Todėl kartais tinkamą krautuvę atrasti gali netgi būti sunku. Kita vertus, maisto kokybė atperka visas pastangas ieškant tų vietelių. Šviežutėliai mėsingi pomidorai, iš kurių, kaip jau bene įprasta Lietuvoje, nevarva vanduo; Sicilijos apelsinai, kurių jau nemažai metų apskritai nebematau parduodamų Lietuvoje. Tiesa, parduotuvėlėse egzotinių vaisių ir daržovių nerasite. Tačiau mūsų akiai ir liežuviui įprastų - aibės, ir nepaprastai skanių.

Pusryčiai iš krautuvėlės: skanučiai pomidorai, prisirpę abrikosai, sicilijos apelsinas + kava su sojos ledais ir Oreos sausainukai.

Pagrindiniai maltietiški patiekalai - nei veganiški, nei vegetariški: daug triušienos, žuvies, jūrų gėrybių. Tačiau besitaikant prie turistų (ypač britų), o taip pat didelę dalį prekių vežantis iš Italijos, prekybos centrų lentynos ir šaldytuvai tiesiog lūžta nuo veganiškų gėrybių. Čia galima rasti kone visko: vegan mocarelos ir cheddaro gabalėlių, įvairiausių vegan ledų, augalinių pienų, jogurtų, desertų, padažų, pusgaminių, tarp kurių ir vegan picų su vegan sūriu! Tik viską spėk išragauti... Savaitės tam tikrai negana.


Vegetariškų ir veganiškų restoranų specialiai ieškoti neteko, tačiau buvo išragauta nemažai vietinių užkandžių, tarp jų - bigilla - pupų užtepas bei qarjoli - pomidorinis užtepas, panašus į tirštą Gaspačio sriubą. Abu tiesiog puikūs, ypač valgant su vietine ftira duonele.

Bigilla apetetingai atrodo net plastikinėje prekybcentrio dėžutėje.
Tačiau smagiausia tai, kad Maltoje vegan ledus gamina ir kai kurios ledainės - nuostabūs naminiai vegan ledai - skanūs ir gana nesunkiai atrandami. Teko paragauti vanilinių, pistacijų, amareto skonio ledų. Visi tokie, kad liežuvis tirpo taip pat greit kaip ir patys ledai vasaros karštyje.

Parduotuviniai itališki sojos ledai dėžutėje: vaniliniai ir šokoladiniai su šokolado gabalėliais
Naminiai pistacijų ir amareto skonio sojos ledai. Tiesiog nuostabūs. Nuotrauka daryta tamsoje, tai neatskleidžia tikrojo ledų grožio.

Pica su sojos mozzarella
Jau nebe pusfabrikatis: makaronai su pomidorais, bescamelos padažu ir vegan mocarela

O dabar matyt jau pakaks erzinti nuotraukomis, tad metas pasidalinti bent vienu maltietišku receptu - papraščiausia bigilla.

Reikės:

500 g pupų (taip, tokių didelių ir rudų),
šlakelio alyvuogių aliejaus,
šviežių petražolių,
4 česnako skiltelių,
druskos ir pipirų.

Paruošimas:

Mirkyti pupas, jei jos džiovintos, dvi dienas. Tada jas virti porą valandų pasūdytame vandenyje. Nusunktas pupas ir visus likusius ingridientus sumesti į smulkintuvą (blenderį) ir sutrinti. Skanu valgyti tiek šiltą, tiek šaltą, su pitos duonele ar skrebučiais.

2014 m. liepos 10 d., ketvirtadienis

Kepti baravykai

Labai paprastas ir labai greitas miško gėrybių paruošimo būdas, kadaise nusižiūrėtas iš kolegės, užsiimančios kitokio nei kulinarinio pobūdžio kūryba.


Reikės:

Baravykų,
druskos,
aliejaus kepimui.

Paruošimas:

Nuplauti ir nuvalyti baravykus, tada supjaustyti juos riekelėmis išilgai. Įkaitinti keptuvėje aliejų, dėti grybų riekeles, apibarstyti druska ir pakepinti porą trejetą minučių. Tada apversti, vėl apibarstyti druska ir kepti porą trejetą minučių. Vartyti ir kepinti tol, kol grybai gražiai apskrus.
Mėgstantys traškią plutelę, kepdami grybus gali apibarstyti ir miltais.

Viskas!

Skanaus!

2014 m. liepos 4 d., penktadienis

Šviežios bulvės su voveraičių padažu

Vasara - nuostabus metas, kuomet daržai ir gamta nepagaili derliaus ir palepina veganus (ir visus kitus) šviežiomis uogomis, vaisiais, daržovėmis ir grybais. 
Turbūt vienas smagiausių ankstyvos vasaros maistų - šviežios bulvės su lupenomis. O jei vasara lietuviška ir lietinga, prie bulvių prisideda ir miškuose užderėjusios voveraitės. 
Taigi, ankstyvai, vėsiai ir drėgnai vasarai praskaidrinti siūlome paruošti paprastą patiekalą - bulves su voveraičių padažu.



Reikės (2 porcijoms):

12 nedidelių šviežių bulvių,
1/2 l voveraičių,
1 nedidelio svogūno,
krapų,
~150 ml sojos grietinėlės*,
druskos,
aliejaus,
maltų juodųjų pipirų.

Paruošimas:

Švariai nuplauti bulves ir užkaisti virti su visomis lupenomis. Kam lupenos nepatinka, nuskusti. Į verdančias bulves įberti pagal skonį druskos ir įmesti porą šakelių krapų.
Supjaustyti smulkiai svogūną, nuplauti voveraites, didesnes perpjauti į kelias dalis. Susmulkinti krapus. Keptuvėje įkaitinti aliejų, pakepinti svogūnus, įberti kiek druskos, tada suberti voveraites. Pakepinti tol, kol voveraitės išskirs vandenį ir jis kiek pragaruos. Tada suberti krapus, supilti sojos grietinėlę (pilti pagal tai, kokio tirštumo norite padažo), pipirų. Patroškinti apie penkias minutes ant vidutinės ugnies.
Padažą užpilti ant išvirusių bulvių ir mėgautis!

* Jei neturite sojos grietinėlės, ją nesunkiai galite pasigaminti iš nesaldinto sojos pieno. ~150-200 ml sojos pieno mikseriu suplakti su nubrauktu šaukštu kukurūzų krakmolo, šaukštu alyvuogių aliejaus, šaukšteliu citrinos sulčių, žiupsneliu druskos ir žiupsneliu cukraus.