2019 m. lapkričio 14 d., ketvirtadienis

"Gourmet Green" augaliniai sūriai

Žmonės sako, o mokslas - netgi pritaria, jog sūris sukelia priklausomybę. Laimei, veganai yra kiek laisvesni žmonės ir turi mažiau šansų įgyti tokią priklausomybę. Nepaisant to, karts nuo karto imi ir užsimanai kažko panašaus į sūrį, arba turi ieškoti, kuomet reikia pagaminti kokį įmantresnį patiekalą. Arba elementarų vegeburgerį. Ar sumuštinį. Jei prieš 10 metų apie tokius "sūrius" turbūt net nedrįsdavome pasvajoti, tai šiandien turime netgi iš ko rinktis.


Prekybos centruose galima rasti dviejų skirtingų skonio "Gourmet Green" augalinius ne-sūrius. Abu ir buvo išragauti.


Kadangi neteko patirti kas per daiktas yra tas tikras čederio ar gouda sūris, įvertinti augalines jų kopijas gana sunku. Didelio skirtumo tarp abiejų skonio pajusti nepavyko. Abu sūriai supjaustyti riekelėmis, tad patogu vartoti gaminantis sumuštinius ar suvožtinius. Kiek kietoki, bet neguminiai, o pašildyti - gražiai lydosi. Tuo jie ir pralenkia kai kuriuos savo Lietuvoje parduodamus "konkurentus".


Daugiau bonusų: šiame augaliniame sūryje nerasite ne tik laktozės, bet ir gliuteno, palmių aliejaus, sojos, tad jis tinka dideliam būriui įvairių dietų besilaikantiems, alergiškiems ar tam tikrų produktų vengiantiems žmonėms. Tačiau bene didžiausias įvertinimas būtų tas, jog neveganai sūriavalgiai šio produkto skonį įvertino teigiamai bei kaip skanią alternatyvą gyvūninės kilmės sūriui - bent jau veg-čederio skonis priminė nebrandų pienišką čederį. O tai jau mažas, bet svarbus žingsnelis link veganizmo populiarėjimo ir mažesnio pieno produktų kiekio suvartojimo! 

2019 m. lapkričio 2 d., šeštadienis

Komfortabilus savaitgalis su vegan picom

Pripažinkime faktą: tikrai ne kiekvieną dieną norisi skirti laiko maisto gaminimui. O kartais jo tiesiog tam per įtemptą gyvenimo ritmą nelieka. 

Jei visavalgiai tokiu metu verdasi visokius ten užkalnių koldūnus ar kapoja restoranų (?) tinklo cepelinus - o ką valgo veganai?

Taip, taip. Kaip ir bet kokie kiti nepaprastai paprasti žmonės, imasi ir jie gudrybių. Pavyzdžiui, keliauja į prekybos centrą (Maxima), kurio šaldytuvuose jau galima rasti veganiškų picų, slapta apsidairo, ar niekas nemato ir nesmerkia už nesveikuoliškus pasirinkimus, o tada kuo skubiau įsigytą picą paslepia pirkinių krepšyje. Grįžę namo, kiša picą į mikrobangų ar konvekcinę krosnelę ir po kelių minučių mėgaujasi komfortabiliu maistu.


Ragavau dvi "Apetit" veganams skirtas picas - Veganese ir Veganlover. Pirmoji - Veganese - kiek paprastesnė: ji tik su pesto padažu ir pomidorais. Vietoje mėsos - ant jos žirnių baltymų "faršas". Vietoje sūrio - augalinis "sūris". Šiaip lyg ir norėtųsi daugiau daržovių, tačiau padas ir taip pilnai padengtas, tad bet kokie papildomi priedai matyt paprastą kaip 2x2 patiekalą sugadintų, o padą - apsunkintų. Padas skanus, neprimena batono, o augalinis sūrio pakaitalas - nėra per riebus, tad nepaskandina picos aliejuje. Sočiai ir skaniai pavalgiau su minimaliomis pastangomis. Valio!


Antroji pica - Veganlover - kiek prašmatnesnė. Žinoma, pasaulis pasidalinęs į dvi stovyklas: ar ananasams ant picos vieta, ar ne. Jei manote, kad ananasai ant picos yra visiška nuodėmė, tuomet šia pica veikiausiai nesusigundysite. Mat ant pado - būtent skandalingasis vaisius, špinatai ir paprikos. Nors pakuotė ir nesigiria, tačiau be daržovių čia tupi ir žirnių baltymų "faršas". Tad antroji pica daug turiningesnė už pirmąją. Kita vertus, jos skonis mane sužavėjo kiek mažiau. Galbūt dėl to, kad ananasai užsaldino visus pietus? Galbūt dėl to, kad visko ant picos buvo vienu ingredientu per daug? O gal dėl to, kad konvekcinė krosnelė picą iškepė negražiai ir netolygiai? Nors... veikiausiai tik dėl to, jog buvo sunki diena. Įvertinus šį faktą, tai ir pica tampa penkis kartus skanesnė ir draugiškesnė: vietoje to, jog varginčiaus gamindama pietų dėžutę, šitą tereikėjo tik išsitraukti iš šaldymo kameros. Lengva, greita ir paprasta.

"Apetit" picų ieškokite didelėse Maximose.

Skanaus!