Iš karto turiu prisipažinti - šią recenziją rašyti buvo sunkiausia.
O kodėl gi?
Vilniuje pastaruoju metu lankausi nedažnai, todėl nebuvusi sostinėje nuo vasario mėnesio, privalėjau įkišti nosį į kokią naujesnę ir įdomesnę veg ar veg-friendly vietelę. Pasiteiravus internetuose - kur gi verta nukeliauti pietų - išgirdau bene vieningą pasiūlymą - užsukti į "
GYVAS baras" (Odminių g. 15).
Tai, ką man žadėjo kiti veganai, skambėjo itin viliojančiai: didelės porcijos, skanus maistas, padorios kainos ir nuo šiandienos - pirmoji (?) 100% vegan vieta. Vienas komentuotojas siūlė lankytis ir taip remti tokios erdvės egzistavimą (taip, erdvė puiki - vieta gera, ir, vėlgi, cituojant kolegas veganus - pasaulietiška - galvos neūžia jokie harės ir jokios krišnos, beigi galima įsigyti alkoholio tiems "netikriems veganams", kurie rūpinasi tik gyvūnėliais, ekologija, bet ne savo kūneliais (o ne!).
O bet tačiau.
Nežinau ar dėl to, kad tapau (?) išrankia maistui, dėl to, jog mėgstu ragauti įvairių kraštų maistą dar įvairesnėse šalyse, tačiau kuo toliau, tuo mane sunkiau sužavėti. Bet gal bėda ne mano iš(si)lavintam skoniui o tame, jog labai dažnai maitinimo įstaigos žiūri pro pirštus į savo gaminamą maistą/sudarytą meniu/naudojamus produktus?
Valgyti yra gerai. Veganiškai valgyti yra dar geriau. Valgyti skaniai veganiškai yra išvis siekiamybė Nr. 1. Manau, jog maisto skonis svarbus, ir dar svarbesnis jis populiarinant veganišką mitybą - atsiprašau, bet jei man kas nors duotų paragauti popieriaus skonio bespalvį kotletą iš kokių tai kruopų su viena daržove (ne, čia ne apie Gyvą barą, tik hipotetinė situacija) ir sakyti - kad va, toks yra veganiškas maistas ir jį valgyti yra gerai, tai tokį žmogų išvadinčiau garsiai ar mintyse kvaileliu bei patraukčiau sukirsti kokio doro ir sultingo burgerio. Laimei, esu veganė jau veik dešimtį metų ir niekas prie kepsnių nepatrauks, tačiau vegan maisto skonis kavinėse ir restoranuose nuoširdžiai kelia susirūpinimą...
Išėjus po pietų iš minėtosios kavinukės, smegenys atgamino puikų žodžių junginį - "nuobodulio visuomenė" (
taip buvo pavadinta vieno istoriko monografija) - ir tas pats junginys tinka (deja) tiek "Gyvam barui", tiek pasakojusiems apie ten ruošiamą skanų maistą, tiek mano didžiausiam košmarui - lietuviams, einantiems į meksikietiškus ar indiškus restoranus bei prašantiems maistą padaryti "neaštriai" - vėl, ir vėl, ir vėl...
Ir su tokia ilga įžanga, kuriame bandau bent kiek išpirkti savo kaltės jausmą veganų ir veganizuotojų bendruomenei dėl to, ką parašysiu toliau, papasakosiu ir apie savo įspūdžius.
Užsukame pietų metu su drauge. Viduje tuščia. Per daug tuščia... Draugė sako, jog čia visada taip.
Mums atneša paprastutį meniu, iš kurio yra daug ką rinktis, tikrai daug, gal net per daug. Kainos jau nebestebina (nors prieš metus būčiau pakilnojus antakį), dauguma patiekalų kainuoja 3-6 €. Priėjusi padavėja siūlo paragauti dienos pietus už 5 € - sriuba ir karštas patiekalas. Nesu dienos pietų priešininkė, o pavalgyti sočiai už tokią sumą tampa vis sudėtingiau, todėl užsisakau dienos pietus - pomidorų sriubą ir tikka masala su tofu. Tuo tarpu draugė išsirenka humusą su daržovėmis - kai įtikina, jog prie jo būtina pateikti ir duonos : )
Maisto tenka laukti ilgokai (nagi, jei dienos pietūs, tai gal aš skubu "įtilpti" į pietų pertrauką?); laimei, esu "laisvo oro direktorė", o kompaniją palaiko draugė, tad laukimas neprailgsta.
|
Humusas, 4 € |
Atneša sriubą. Be duonos. Po to draugei atneša humusą su daržovėmis. Ir duona. Nesu didelė duonos mėgėja (nors ją įprastai su sriuba valgau), tad per daug nenuliūstu, bet tai, kad sriuba pateikiama be duonos (ir dar
pankuotojų šalyje) yra tikrai keista. Juokaujam, kad mano duoną sukrovė draugei prie humuso : )
|
Pomidorų sriuba |
Ragauju sriubą. Jaučiu pomidorus. Ir... nieko daugiau. Šilta. Pomidorai. Vanduo. Nei kažkokių ryškesnių prieskonių, nei skonių, nei poskonių, nei elementarios druskos. Džiaugiuosi, jog ant stalo yra dideli malūnėliai druskos su žolelėmis ir pipirų. Beriu jų daug. Tikrai daug. Situacija ženkliai nepagerėja. Na, tiek jau to. Žiūrėsime, kaip bus su tikka.
Atneša tikka. Ir ši užminė man dvi mįsles. Todėl grįždama namo googlinau kaip gi vis dėlto reikia suprasti "tikka", o tada dar patikrinu kavinės puslapyje - ką gi aš valgiau? O jis sako - "tikka masala".
|
Tikka masala (?) |
Vadinkite mane maisto nace, vadinkite mane veganišku užkalniu - bet tai nebuvo nei tikka, nei masala. Masala turi būti daržovės plaukiojančios sodriame padaže, kokosų pieno pagrindu, pagardintos dora doze indiškų prieskonių (jei ne maltų mišinių, o "cielų" prieskonių - išvis tobula). Googlas duoda krūvą "vegan tikka masala" paveiksliukų, ir niekas neatrodo panašiai.
Iš skonio į tikka masala taip pat gautas patiekalas panašus nebuvo. Beveik jokių prieskonių, beveik nepastebimas padažas, vėl viskas be druskos (ėė, sako, kai druskos per daug pridedama - iš meilės, o jei visai nededama, tai kas tada?). Ir pati sudėtis sukelia nemalonų pigumo įspūdį - paprika, morkos, pomidorai. O gal čia pritaikyta lietuviškos "nuobodulio visuomenės" skoniui? Dar druskos ir pipirų iš malūnėlio. Užgeriu sultimis, katros skonio turi daugiau.
Paskatinta draugės, paragauju humuso - sprendimas įdomus: humusas šiltas. Tai jau ne
naujiena (Kipre teko paragauti humuso sriubos), bet šiluma ir įprasto
pavidalo humusui nekliudė. Ir pastarasis netgi turėjo ryškesnį skonį nei mano pietūs. Tik vėl - jokios druskos (o gal ji virtuvėje buvo pasibaigusi?)...
Suvalgyti pietūs priminė ligoninių ar sanatorijų maistą. Ir tikrai ne blogąja prasme. Manau, jog toks maistas puikiai tinka sveikuoliams, dar puikiau tinka žmonėms, dėl sveikatos problemų negalintiems valgyti riebaus, kepto, aštraus maisto. Taip pat tinka ir vaikams. Todėl galiu drąsiai siūlyti: veganai sveikuoliai, pasiligoję ir besidietinantys, vaikus kažkuo kitu nei maltomis permaltomis dešrelėmis ar glaistytais sūreliais maitinti norintys tėvai - ši vieta - tikrai jums. Bet nesu nei sveikuolė, nei pasiligojusi, nei vaikas, ir noriu skanaus bei kokybiško maisto. Jei jau pietauti - tai taip, kad ne tik elementarus poreikis užpildyti skrandį būtų patenkintas, bet kad ir skonio receptoriai patirtų savotišką orgazmą. Deja (dar, ir dar kartą pakartosiu tą "deja"), kalbant tais pačiais erotiniais terminais, pietūs buvo panašesni į "dry humping". Pasižiūrinėkite kas tai, jei nežinote. Arba jei esate padoresni nei aš, įspūdžius pamėginkite įskaityti panašioje į ankstesnę apie visuomenę frazėje - "nuobodulio virtuvė".
Aptarnavimas, iš kitos pusės, buvo malonus. Labai malonus. Įspėjau apie savo būsimą atsilankymą, bet apsilankiusi tyčia neprisistačiau, kad negaučiau "išskirtinių teisių". Ir buvo labai liūdna, kai paklausta apie sriubą pažymėjau druskos ir prieskonių trūkumą, o išgirdusi klausimą apie tikką "ar buvo skanu" padariau neatleistiną nuodėmę ir sumelavau, jog taip. Nemėgstu kitus žmones versti jaustis blogai, ypač kai jie yra niekuo dėti. Ir dar vienas "deja" - kad ir kaip norėtųsi skatinti visus eiti valgyti vegan maisto į "Gyvą barą" - to padaryti bent kol kas nuoširdžiai negaliu. Eiti pavalgyti - taip. Eiti pavalgyti skaniai - DAR ne. Rašau dar, nes tikiuosi, labai tikiuosi, kad virtuvė pasitaisys. Būtų labai liūdna prarasti potencialią vegan kavinukę su šauniu aptarnavimu ir maloniai per socialinius tinklus bendraujančiais savininkais/atsakingais asmenimis.
Lauksiu, labai lauksiu kol "Gyvo baro" maistas įtiks ir man, išlepusiai veganei-gurmanei. Tuomet ateisiu, paragausiu dar sykį ir patirtimis pasidalinsiu iš naujo. Ir netikiu, kad man čia taip "netyčia" nepasisekė su maistu - būtų nuobodi tik sriuba, arba tik "masala", bet... Todėl kol kas...
Veganų verdiktas:
Maistas - 5/10
Vegan friendly - 10/10
Aptarnavimas - 9/10
Aplinka - 7/10