2015 m. liepos 24 d., penktadienis

Česnakinis tofu padažas / užtepas

Dar vienas nepaprastai paprastas receptukas labai universaliam gaminiui - česnakiniam tofu padažui, kurį galima naudoti ir kaip užtepėlę.
Ar norėtųsi kur pamirkyti bulvinius blynus, ar norėtųsi ko užkrėsti ant kugelio, ar norėtųsi ko užtepti ant duonos riekės pusryčiams - šis reikalas tiks viskam!


Reikės:

1 pakelio minkšto (silken) tofu
4-5 skiltelių česnako
5 šakelių krapų
žiupsnio druskos

Paruošimas:

Sudėti visus produktus į trintuvę ir sutrinti iki vienalytės masės. Viskas!

2015 m. liepos 20 d., pirmadienis

Morkų ir pankolio sriuba



Reikės:

1 vidutinio svogūno
1 pankolio (ne sėklų, o pačios daržovės)
3 vidutinių morkų
3 skiltelių česnako
1 šaukštelio garam masalos
1 litro daržovių sultinio
alyvuogių aliejaus
druskos
jei mėgstate aštriai - čili dribsnių


Paruošimas:

Smulkiai sukapokite svogūną, česnaką ir pankolį, sutarkuokite morkas stambia tarka.
Gilioje keptuvėje įkaitinkite aliejų. Jam įkaitus, apie 5 minutes kepinkite svogūną ir česnaką.
Šiems apkepus, suberti masalos prieskonius, druską. Gerai išmaišykite. Kuomet prieskoniai ims skleisti malonų kvapą, suberkite pankolį ir morkas. Išmaišykite, uždenkite dangčiu ir patroškinkite apie 5 minutes.
Suberkite troškintas daržoves į puodą su sultiniu ir virkite 20 minučių.
Išvirus sutrinkite trintuve.

2015 m. liepos 15 d., trečiadienis

Česnakiniai brokoliai

Brokolių savaitę baigiame pačiu paprasčiausiu (bet ne prasčiausiu) receptu. Ar kažko greito ir nesunkiai paruošiamo norėtųsi dėl laiko stokos, ar nepasitikint savo kulinariniais gabumais, ar apnikus "tinginiui" - česnakiniai brokoliai tiks visais atvejais (na, nebent esate vienas tų keistųjų brokolių "nekentėjų").


Reikės:

1 brokolio galvos
3 skiltelių česnako
druskos
alyvuogių aliejaus arba vegan margarino

Garnyrą rinkitės tokį, kokį mėgstate labiausiai!


Paruošimas:

Susmulkinkite brokolio galvą nulaužydami šakeles. Nuplikykite brokolį verdančiu vandeniu ir palaikykite uždengtą arba sudėkite į verdantį vandenį ir pavirkite apie 5 minutes. Tada sudėkite į koštuvą, kad nuvarvėtų vanduo arba suberkite ant virtuvinio rankšluoščio.
Sukapokite česnaką. Keptuvėje įkaitinkite aliejų (ar ištirpdykite vegan margariną) ir ant silpnos ugnies pakepinkite česnaką. Tuomet į keptuvę suberkite nusausintas brokolių šakeles, apiberti druska ir vartant pakepinti, kol ims truputį skrusti.

Viskas!

2015 m. liepos 13 d., pirmadienis

Apie "nuobodulio visuomenę" ir "Gyvą barą"

Iš karto turiu prisipažinti - šią recenziją rašyti buvo sunkiausia.

O kodėl gi?

Vilniuje pastaruoju metu lankausi nedažnai, todėl nebuvusi sostinėje nuo vasario mėnesio, privalėjau įkišti nosį į kokią naujesnę ir įdomesnę veg ar veg-friendly vietelę. Pasiteiravus internetuose - kur gi verta nukeliauti pietų - išgirdau bene vieningą pasiūlymą - užsukti į "GYVAS baras" (Odminių g. 15).

Tai, ką man žadėjo kiti veganai, skambėjo itin viliojančiai: didelės porcijos, skanus maistas, padorios kainos ir nuo šiandienos - pirmoji (?) 100% vegan vieta. Vienas komentuotojas siūlė lankytis ir taip remti tokios erdvės egzistavimą (taip, erdvė puiki - vieta gera, ir, vėlgi, cituojant kolegas veganus - pasaulietiška - galvos neūžia jokie harės ir jokios krišnos, beigi galima įsigyti alkoholio tiems "netikriems veganams", kurie rūpinasi tik gyvūnėliais, ekologija, bet ne savo kūneliais (o ne!).

O bet tačiau.

Nežinau ar dėl to, kad tapau (?) išrankia maistui, dėl to, jog mėgstu ragauti įvairių kraštų maistą dar įvairesnėse šalyse, tačiau kuo toliau, tuo mane sunkiau sužavėti. Bet gal bėda ne mano iš(si)lavintam skoniui o tame, jog labai dažnai maitinimo įstaigos žiūri pro pirštus į savo gaminamą maistą/sudarytą meniu/naudojamus produktus? 

Valgyti yra gerai. Veganiškai valgyti yra dar geriau. Valgyti skaniai veganiškai yra išvis siekiamybė Nr. 1. Manau, jog maisto skonis svarbus, ir dar svarbesnis jis populiarinant veganišką mitybą - atsiprašau, bet jei man kas nors duotų paragauti popieriaus skonio bespalvį kotletą iš kokių tai kruopų su viena daržove (ne, čia ne apie Gyvą barą, tik hipotetinė situacija) ir sakyti - kad va, toks yra veganiškas maistas ir jį valgyti yra gerai, tai tokį žmogų išvadinčiau garsiai ar mintyse kvaileliu bei patraukčiau sukirsti kokio doro ir sultingo burgerio. Laimei, esu veganė jau veik dešimtį metų ir niekas prie kepsnių nepatrauks, tačiau vegan maisto skonis kavinėse ir restoranuose nuoširdžiai kelia susirūpinimą...

Išėjus po pietų iš minėtosios kavinukės, smegenys atgamino puikų žodžių junginį - "nuobodulio visuomenė" (taip buvo pavadinta vieno istoriko monografija) - ir tas pats junginys tinka (deja) tiek "Gyvam barui", tiek pasakojusiems apie ten ruošiamą skanų maistą, tiek mano didžiausiam košmarui - lietuviams, einantiems į meksikietiškus ar indiškus restoranus bei prašantiems maistą padaryti "neaštriai" - vėl, ir vėl, ir vėl...

Ir su tokia ilga įžanga, kuriame bandau bent kiek išpirkti savo kaltės jausmą veganų ir veganizuotojų bendruomenei dėl to, ką parašysiu toliau, papasakosiu ir apie savo įspūdžius.

Užsukame pietų metu su drauge. Viduje tuščia. Per daug tuščia... Draugė sako, jog čia visada taip.

Mums atneša paprastutį meniu, iš kurio yra daug ką rinktis, tikrai daug, gal net per daug. Kainos jau nebestebina (nors prieš metus būčiau pakilnojus antakį), dauguma patiekalų kainuoja 3-6 €. Priėjusi padavėja siūlo paragauti dienos pietus už 5 € - sriuba ir karštas patiekalas. Nesu dienos pietų priešininkė, o pavalgyti sočiai už tokią sumą tampa vis sudėtingiau, todėl užsisakau dienos pietus - pomidorų sriubą ir tikka masala su tofu. Tuo tarpu draugė išsirenka humusą su daržovėmis - kai įtikina, jog prie jo būtina pateikti ir duonos : )

Maisto tenka laukti ilgokai (nagi, jei dienos pietūs, tai gal aš skubu "įtilpti" į pietų pertrauką?); laimei, esu "laisvo oro direktorė", o kompaniją palaiko draugė, tad laukimas neprailgsta.

Humusas, 4 €
Atneša sriubą. Be duonos. Po to draugei atneša humusą su daržovėmis. Ir duona. Nesu didelė duonos mėgėja (nors ją įprastai su sriuba valgau), tad per daug nenuliūstu, bet tai, kad sriuba pateikiama be duonos (ir dar pankuotojų šalyje) yra tikrai keista. Juokaujam, kad mano duoną sukrovė draugei prie humuso : )
 
Pomidorų sriuba
Ragauju sriubą. Jaučiu pomidorus. Ir... nieko daugiau. Šilta. Pomidorai. Vanduo. Nei kažkokių ryškesnių prieskonių, nei skonių, nei poskonių, nei elementarios druskos. Džiaugiuosi, jog ant stalo yra dideli malūnėliai druskos su žolelėmis ir pipirų. Beriu jų daug. Tikrai daug. Situacija ženkliai nepagerėja. Na, tiek jau to. Žiūrėsime, kaip bus su tikka.

Atneša tikka. Ir ši užminė man dvi mįsles. Todėl grįždama namo googlinau kaip gi vis dėlto reikia suprasti "tikka", o tada dar patikrinu kavinės puslapyje - ką gi aš valgiau? O jis sako - "tikka masala".
 
Tikka masala (?)
Vadinkite mane maisto nace, vadinkite mane veganišku užkalniu - bet tai nebuvo nei tikka, nei masala. Masala turi būti daržovės plaukiojančios sodriame padaže, kokosų pieno pagrindu, pagardintos dora doze indiškų prieskonių (jei ne maltų mišinių, o "cielų" prieskonių - išvis tobula). Googlas duoda krūvą "vegan tikka masala" paveiksliukų, ir niekas neatrodo panašiai. 

Iš skonio į tikka masala taip pat gautas patiekalas panašus nebuvo. Beveik jokių prieskonių, beveik nepastebimas padažas, vėl viskas be druskos (ėė, sako, kai druskos per daug pridedama - iš meilės, o jei visai nededama, tai kas tada?). Ir pati sudėtis sukelia nemalonų pigumo įspūdį - paprika, morkos, pomidorai. O gal čia pritaikyta lietuviškos "nuobodulio visuomenės" skoniui? Dar druskos ir pipirų iš malūnėlio. Užgeriu sultimis, katros skonio turi daugiau.

Paskatinta draugės, paragauju humuso - sprendimas įdomus: humusas šiltas. Tai jau ne naujiena (Kipre teko paragauti humuso sriubos), bet šiluma ir įprasto pavidalo humusui nekliudė. Ir pastarasis netgi turėjo ryškesnį skonį nei mano pietūs. Tik vėl - jokios druskos (o gal ji virtuvėje buvo pasibaigusi?)...

Suvalgyti pietūs priminė ligoninių ar sanatorijų maistą. Ir tikrai ne blogąja prasme. Manau, jog toks maistas puikiai tinka sveikuoliams, dar puikiau tinka žmonėms, dėl sveikatos problemų negalintiems valgyti riebaus, kepto, aštraus maisto. Taip pat tinka ir vaikams. Todėl galiu drąsiai siūlyti: veganai sveikuoliai, pasiligoję ir besidietinantys, vaikus kažkuo kitu nei maltomis permaltomis dešrelėmis ar glaistytais sūreliais maitinti norintys tėvai - ši vieta - tikrai jums. Bet nesu nei sveikuolė, nei pasiligojusi, nei vaikas, ir noriu skanaus bei kokybiško maisto. Jei jau pietauti - tai taip, kad ne tik elementarus poreikis užpildyti skrandį būtų patenkintas, bet kad ir skonio receptoriai patirtų savotišką orgazmą. Deja (dar, ir dar kartą pakartosiu tą "deja"), kalbant tais pačiais erotiniais terminais, pietūs buvo panašesni į "dry humping". Pasižiūrinėkite kas tai, jei nežinote. Arba jei esate padoresni nei aš, įspūdžius pamėginkite įskaityti panašioje į ankstesnę apie visuomenę frazėje - "nuobodulio virtuvė".

Aptarnavimas, iš kitos pusės, buvo malonus. Labai malonus. Įspėjau apie savo būsimą atsilankymą, bet apsilankiusi tyčia neprisistačiau, kad negaučiau "išskirtinių teisių". Ir buvo labai liūdna, kai paklausta apie sriubą pažymėjau druskos ir prieskonių trūkumą, o išgirdusi klausimą apie tikką "ar buvo skanu" padariau neatleistiną nuodėmę ir sumelavau, jog taip. Nemėgstu kitus žmones versti jaustis blogai, ypač kai jie yra niekuo dėti. Ir dar vienas "deja" - kad ir kaip norėtųsi skatinti visus eiti valgyti vegan maisto į "Gyvą barą" - to padaryti bent kol kas nuoširdžiai negaliu. Eiti pavalgyti - taip. Eiti pavalgyti skaniai - DAR ne. Rašau dar, nes tikiuosi, labai tikiuosi, kad virtuvė pasitaisys. Būtų labai liūdna prarasti potencialią vegan kavinukę su šauniu aptarnavimu ir maloniai per socialinius tinklus bendraujančiais savininkais/atsakingais asmenimis.

Lauksiu, labai lauksiu kol "Gyvo baro" maistas įtiks ir man, išlepusiai veganei-gurmanei. Tuomet ateisiu, paragausiu dar sykį ir patirtimis pasidalinsiu iš naujo. Ir netikiu, kad man čia taip "netyčia" nepasisekė su maistu - būtų nuobodi tik sriuba, arba tik "masala", bet... Todėl kol kas...

Veganų verdiktas:
Maistas - 5/10 
Vegan friendly - 10/10
Aptarnavimas - 9/10 
                                                     Aplinka - 7/10

2015 m. liepos 11 d., šeštadienis

Brokolių kotletai

Odė brokoliams tęsiasi!


Reikės:

2 nedidelių brokolių žiedynų
1 stiklinės mirkytų avinžirnių
1 svogūno
šviežių žolelių - petražolių, raudonėlių ar kitų mėgstamų
žiupsnio druskos
pipirų
1 šaukšto krakmolo (ar kito kiaušinių pakaitalo)
aliejaus kepimui


Paruošimas:

Išvirti brokolius. Susmulkinti ir pakepinti svogūną. Sudėti virtus brokolių žiedynus, kepintą svogūną ir mirkytus avinžirnius į dubenį ir sutrinti trintuve. Smulkiai sukapoti prieskonines žoleles ir suberti į kotletų masę. Įberti druskos, pipirų, krakmolo ir gerai išmaišyti bei išminkyti masę. Sušlapinus delnus formuoti kotletėlius. Jei patinka traški plutelė - galima juos apvolioti miltuose ar maltuose džiūvėsėliuose. Kepti keptuvėje ant vidutinės ugnies kol gražiai apskrus.

Šie kotletėliai, jei plokštesni ir didesni, gali tapti puikiu vegeburgerio paplotėliu!

2015 m. liepos 8 d., trečiadienis

Tiršta brokolių sriuba

Artimiausią savaitę skelbiame brokolių savaite!

Visi receptai - iš brokolių!

Brokoliai mums gerai pažįstami iš tokių animacinių serialų kaip "Simpsonai" ar "Šeimos bičas" kurių veikėjai vaikai nekenčia šios žalios daržovės...
O tikrai be reikalo.
 





Brokolis - mažai kaloringas ir neblogas... kalcio, kalio, natrio ir magnio šaltinis! Pats tas vasarai, kuomet daug šių medžiagų "išgariname", o dar geriau tiems, kam svarbu gauti daaaug kalcio (imta abejoti kalcio, gaunamo iš pieno naudingumu ir sveikumu).


100 g brokolių turi:
Natrio - 33 mg
Kalio - 316 mg
Kalcio - 47 mg
Magnio - 21 mg

Priešingai nei mums rodo televizija, skonis jo - nuostabus. Gerai paruoštas brokolis tiesiog tirpsta burnoje, ir valgyti galima jį tiek kaip garnyrą, tiek kaip pagrindinį patiekalą. Kaimyninėje Lenkijoje populiaru virtus brokolius pateikti su džiūvėsėliais, prieš tai pastaruosius pakepinus svieste (veganai gali pakepinti džiūvėsėlius alyvuogių aliejuje ar augaliniame margarine).

Bet nuslūgus vasaros karščiams siūlome ne lenkiškus brokolius, o trintą brokolių sriubą - lengvai paruošiamą, sočią, skanią, bet tuo pačiu ir paprastą. Dėl savo "žalio žiogo" spalvos brokolių sriuba tikrai patiks ir į brokolius piktai žiūrintiems vaikams : )


Reikės:

2 brokolio galvų
4-5 bulvių
1-2 morkų
1 mažo svogūno
žiupsnio druskos
dažovių sultinio arba šaukšto alyvuogių aliejaus
5 pipirų žirnelių
3 lauro lapų
mėgstamų prieskoninių žolelių

Paruošimas:

Daržoves nulupti, supjaustyti ir sukrauti į puodą. Brokolio kotus taip pat galite panaudoti šiai sriubai - nulupkite odelę ir supjaustykite! Užpilti 1,5-2 l vandens (priklausomai nuo to, kokio tirštumo sriubos norite. Įmeskite pipirų, lauro lapų, užvirkite. Įmeskite sultinio kubelį/įpilkite aliejaus. Supjaustykite svogūną ir pakepinkite keptuvėje su šlakeliu aliejaus. Sriubą virkite ~20 minučių, tada išgraibykite lauro lapus ir pipirus, suberkite pjaustytas prieskonines žoleles ir viską gerai sutrinkite trintuve.

Skanu ir kabliuoti vieną, ir su šviežiu skrebučiu.

Galima pagardinti sojos grietinėle.

Gero apetito!

2015 m. liepos 5 d., sekmadienis

Sojalitos "Burgis"

Kuomet vienintelė Lietuvoje sojos pusfabrikačius gaminanti ir parduodanti įmonė nesužiba su pirmaisiais savo produktais - jogurtu, kuriame jau N metų išbraukinėjama iš sudėties želatina, o ir skonis neypatingas, taip pat paslaptingai aukštą (per aukštą) energetinę vertę turinčiu sausoku prėskoku tofu bei labai liūdnomis tofu dešrelėmis - nieko per daug nesitiki atradus ir jų naują produktą - "Burgį".


Aišku, pavadinimas po visų skandalų asocijuojasi tikrai ne su maistu, tačiau burgerius mėgstu, tad, nors ir lūkesčiai menki, nusiperku paragauti. Prismoje užtikti (hm, mėsos skyriaus pakrašty, kažkaip nesmagi vieta vegetariškai produkcijai patalpinti) 2 burgerių paplotėliai kainuoja 1,38 €.

Ruošiuosi juos neįpatingai - pakepu keptuvėje (be jokių papildomų prieskonių), dedu su daržovėmis į burgerio bandelę ir kepu krosnelėje.


Tačiau rezultatas - tikrai neblogas. Sojalita tobulėja? Tokia mintis kirbėjo ir pamačiusi "Vegan" ženkliuką ant pakuotės...  Taigi - paplotėlis - labai minkštas, bet purus, malonios tekstūros. Skonis nėra išskirtinis, bet ir toli gražu ne bjaurus, o visai maloniai kramsnojosi. Esu aštraus ir prieskoningo maisto gerbėja, tačiau paplotėlis patiko, ir manau, jog jis turėtų patikti ir kuklesnį maistą mėgstantiesiems bei vaikams.

Džiaugiuosi, kad buvau pakankamai drąsi ir paėmiau porą pakuočių. Tikrai mielai suvartosiu ir antrąją : )

2015 m. liepos 1 d., trečiadienis

"De Tomasi" juodųjų vyšnių ledai

Įprotis patikrinti parduotuvių lentynas ir šaldiklius kartais "atsiperka". Dar visai neseniai teko užtikti "TofuLine" ledų Prismoje, o šiandien džiaugiuosi dar vienu nuostabiu atradimu - itališkais "De Tomasi" juodųjų vyšnių ledais, rastais didelėje Maximoje.

250 g / 500 ml / 2,39€
Jau ką italai tikrai moka, tai gaminti puikius ledus. Todėl nenustembu jog ir ragaunami juodųjų vyšnių veganiški ledai - be jokių priekaištų. Lengvi, ne per saldūs, neriebūs - būtent tokie, kokius ir mėgstu.

Kasmet (o gal net ir jau kas mėnesį) veganauti darosi vis paprasčiau. O šią vasarą, be jokios abejonės, dar ne kartą mėgausiuosi šiais ledais.