2015 m. birželio 29 d., pirmadienis

Sultenių salotos su avokadu ir pomidorais

Kaskart atėjus vasarai, tenka vis rečiau kaisti viryklę ir ką kepti ar virti - kai turguose ir balkone pilna šviežių daržo gėrybių, nekyla ranka gaminti termiškai apdorotą maistą, tad stengiuosi kuo daugiau energijos ir maisto medžiagų susirinkti iš įvairiausių salotų bei vaisių/daržovių kokteilių.

Todėl jūsų dėmesiui - paprastas, gaivus, greitas, lengvas, bet tuo pačiu ir gurgiantį skrandį puikiai užpildantis salotų receptas.



Reikės:

dėžutės salotinių sultenių
2 geltonųjų pomidorų
1 avokado
1/2 citrinos sulčių
1 šaukšto alyvuogių (ar kokių riešutų) aliejaus
pusės saujos kedro riešutų (ar įv. sėklų mišinio)
žiupsnelio druskos
šviežių žolelių (raudonėlio, baziliko)

Paruošimas:

salotas nuplauti, susmulkinti pomidorą, avokadą. Visus produktus gerai išmaišyti ir pateikti apšlakščius citrinos sultimis.

2015 m. birželio 24 d., trečiadienis

Guacamole



Reikės:

2 avokadų
1 pomidoro
1 jalapeno/čili pipiro
1/2 citrinos sulčių
3 skiltelių česnako
žiupsnelio druskos

Paruošimas:

Nulupti avokadus, česnaką, kiek susmulkinus, sudėti visus produktus į trintuvę ir sutrinti iki tyrės.

Galima naudoti kaip padažą, tepti ant duonos, mirkyti tortilijos traškučius.

Greita, skanu ir paprasta!

2015 m. birželio 18 d., ketvirtadienis

Pasmaguriavimai Kaune: Holy Donut ir Espress Way

Vos tik spėji palikti miestą keliems mėnesiams ir žiū - uždera naujų kavinių ir restoranų, tik spėk visus grįžus apeiti ir viską išragauti! 

Kadangi kurį laiką Kaune (kaip, žinoma, ir visoje Lietuvoje) laikėsi gan karšti orai, todėl nusprendžiau pradėti nuo vietelės, kurioje, kaip teko girdėti, galima gauti veganiško pyrago su sojos ledais. Kalbu apie kavinukę Espress Way, įsikūrusią Daukšos g. 35. Praeidavau pro šalį dažnai, bet niekad neužsukdavau, nes visuomet ji atrodė kaip dar viena beveidė kavinė. Tačiau prireikė į meniu įvesti veganiškų/vegetariškų dalykų (o taip pat ir siūlyti nuolaidą studentams), tad iš pletkų panašu, jog vietelė ima populiarėti.

Užsukusi vidun sužinau, jog turi jie ne tik vegan šokoladinio pyrago, bet ir vegetariško ir veganiško kišo (atitinkamai su sūriu ir tofu). Tik kad kaina kiek nustebino - daugiau nei 6 € už gabalėlį (pagalvočiau ar verta mokėti tiek pat ir litais), o už tokią sumą mieliau valgyčiau kokį karštą patiekalą...

Sugrįžtuvių proga pasiimu gabaliuką pyrago su avietiniais sojos ledais ir kavos. Sumoku 4,28 € - ir tai su nuolaida. Europa! 


Gaunu nemažą gabalą pyrago su negražiai pridrėbtų ledų krūvele. Ledai kaip ledai, bet galėtų gi tą ledų šaukštelį įsigyti - ne tiek daug kainuoja, ir ledai prie pyrago estetiškiau atrodytų ir neprimintų sukramtytos Hubba-bubba kramtoškės. Aišku, šokoladinis pyragas su avietiniais ledais - gan keistoka kombinacija, bet kažkaip derėjo neblogai. Kaip suprantu (ar bent jau susidarė toks įspūdis), šis šokoladinis pyragas - "pavogtas" iš CoffeInn. Bent jau recepto idėja labai panaši. Tačiau Espress Way pyragas pavyko daug geriau. Nebuvo nei apdžiūvęs (vitrinoje stovėjo toks "padėvėtas", tačiau klientams atriekia šviežio), nei beskonis kaip CoffeInn'e, o maloniai drėgnas, maloniai saldus. Žodžiu - viskas kaip ir turi būti. Tik gal riešutus kitokius rinkčiausi, ar kažką kitaip su jais daryčiau - nemėgstu spėlioti, ar valgau žemės riešutus, ar graikiškus.
Na bet kava kavužė... Gėriau patį banaliausią variantą - juodą kavą - tačiau taip ir likau nesupratusi: ar čia aš tokia išlepusi gerų kavų (kad ir Green Cafe Laisvės al., nors vėl pasiekė gandai, kad pastaroji suprastėjusi...), ar iš tiesų ana kava buvo tokia bjauri? Gerai bent kad buvo kuo tą juodą peklą skaniai užkąsti. Espresso ragauti matyt net nerizikuosiu.

Ar į Espress Way grįšiu? Galbūt, kišo paragauti taip pat norėtųsi. Ar lankysiuosi dažnai? Abejoju. Visgi tai yra kavinė, o kavinė, kurios kava negeriama... na, patys suprantate. O ir šiaip, kainos nėra student-friendly bei sunkokai paaiškinamos - gi tas lietuviškas tofu "kapeikas" tekainuoja...

Beje, dar vienas akmenukas - kadangi oras buvo gražus, tai prisėdau valgyti prie staliuko lauke. O prie gretimo staliuko prisėdo du vyrai kažkokių reikalų "tvarkyti" ir aptarinėti. Nei valgė, nei gėrė, tik rūkė, ir rūkė daug. O aš uosčiau ir liūdėjau (viduje nei labai jauku, nei smagu saulėtą dieną tupėti), ir nuliūdau dar labiau, supratusi, kad vienas rūkalius - ten dirba / yra savininkas. Na, ne itin malonus nerūkančių svečių pasitikimas...

Veganų verdiktas
Maistas - 8/10 
Vegan friendly - 10/10
Aptarnavimas - 8/10 
                                                     Aplinka - 6/10


Antroji vieta, kuri suintrigavo ir tapo viena didesniųjų motyvacijų kuo greičiau grįžti namo - spurginė Holy Donut, įsikūrusi Istorinės Prezidentūros pašonėje, Vilniaus g. 37. Ten apie veganus buvo pagalvota nuo pat pradžių ir pasiūlytos 2 rūšių veganiškos spurgos (avietinė "Pompadur" ir cinamoninė "Piratas"), abi po 1€ bei "burbuliukai" - nuo spurgų gamybos atlikę "riestainio skylės", 2 € už indelį. Taigi, kaip suprantu, visos spurgos, išskyrus glaistus, yra vegan. Deja, pirmosios vegan spurgos su glaistu debiutą pražiopsojau maklinėdama po Lietuvą, tad teks laukti, kol ji įsitvirtins nuolatiniame meniu, o kol kas lankytis ir krimsti esančias.

Geriau nufotografuoti nespėjau - ėmiau netyčia ir suvalgiau.

Kadangi kolegė prigąsdino, jog spurgauti reikia eiti anksti - vakare jos dažnai būna išpirktos, tai spurginimuisi pasiruošiau iš anksto ir ėjau jų ragauti vieną bjaurią darbo dieną. Ir, o dievai, iš tiesų tos spurgos šventos! Nė nepajutau, kaip pilvan sulindo abidvi - avietinė ir cinamoninė. Spurgų nevalgiau matyt nuo pradinės mokyklos laikų, o Laisvės al. "Spurginė" siejasi su didelėmis, tamsiomis ir riebaluotomis spurgomis (taip, visai kaip mokyklos laikais). Naujojoje hip-spurginėj nieko panašaus nerasite. Spurgos šviesios, į maišelį neštis ar ant jau nuobodybe tapusių akmens lėkščių kraunamos dar šiltos. Jokio riebaluotumo (ką gi darydavo su anomis tamsiai rudomis spurgomis, kad iš jų aliejų išsunkus dar ir blynų išsikept ant jo išeitų?), skaisti spalva ir avietinio/cinamoninio cukraus pabarstai - vien vaizdelis puikus. O kada į tokią spurgą suleidi dantis, tai jausmas toks, jog valgai... am... debesėlį? Purios ir tiesiog tirpstančios burnoje, niam! Pavojingas maistas, nes nepastebimai ir penkios tokios burnoje pradingtų. Cinamoninė spurga kaip spurga, bet avietinė - verta nuodėmės (taip, tikiu, jog ir visokios besidietinančios Kauno merginos pasislėpusios jas kemša:) Džiaugiuosi, jog Holy Donut dažnai nepraeinu, kitaip visus pinigus toms spurgoms ir išleisčiau. 

Vienintelis dalykas, kurio dar "neįkirtau" - kelis kartus spurgos šonas buvo "šlapokas" - ar aušdamas ir garuodamas "suprakaitavo", ar pritrūko poros minučių krosnyje?.. Na, kad ir kaip ten bebūtų, trūkumas - menkas, o privalumai atpirktų net ir didesnes "nelaimes".

Veganų verdiktas
Maistas - 10/10 
Vegan friendly - 10/10
Aptarnavimas - 9/10 
                                                     Aplinka - 8/10

2015 m. birželio 17 d., trečiadienis

Grikių kotletai su pomidorų ir mango čatniu

Kartais pasiseka maistu nudžiuginti ir didžiausius skeptikus. Šį kartą taip nutiko net ne su pagrindiniu (gana paprastu) patiekalu, o su padažu - mango ir pomidorų čatniu. Todėl dalinamės abiejų receptais, galite gaminti ir tokią kombinaciją, ir kotletus ar čatnį atskirai. O čatnis tinka beveik prie visko, ir yra N kartų skanesnis už įprastus pomidorų padažus ar virtuvės košmarą kečupą.


Čatniui reikės:

10 gerai prinokusių pomidorų
1-2 prinokusių mangų
1 didelio svogūno
alyvuogių aliejaus
juodųjų garstyčių sėklų
kumino
indiškų prieskonių mišinio
druskos

Paruošimas:

Įpjauti pomidorų žievelę X formos įpjovomis ir nuplikyti juos verdančiu vandeniu. Nulupti žievę, kiek pasmulkinti ir sudėti į puodą virti ant silpnos ugnies, šliūkštelėjus alyvuogių aliejaus ir įbėrus druskos. 
Supjaustyti svogūną. Į keptuvę įpilti dar alyvuogių aliejaus ir kaitinti. Po minutėlės įberti garstyčių ir kumino sėklų ir kaitinti toliau, kol jos pradės skleisti malonų kvapą. Tada suberti svogūnus ir pakepinti ~4 minutes.
Nulupti ir supjaustyti mangus. Per tą laiką pomidorai jau bus pradėję virti, tada į puodą suberti ir mangus, keptuvės turinį, indiškus prieskonius. Reguliariai pamaišiant virti ant silpnos ugnies ~15 minučių. Tada viską sutrinti trintuve.

Grikių kotletams reikės:

1 mažo puodo (~1l) virtų grikių
česnako granulių
mėgstamų prieskonių
1 kupino šaukšto miltų
1 nubraukto šaukšto krakmolo
šlakelio alyvuogių aliejaus
druskos

Paruošimas:

Sutrinti virtus grikius trintuve, suberti prieskonius, miltus, krakmolą, įpilti kiek aliejaus ir gerai išminkyti iki vienalytės masės. 
Sušlapinus rankas formuoti kepsnelius ir kepti kol gražiai paskrus iš abiejų pusių. Jei mėgstate traškią plutelę, prieš kepant apvoliokite kotletėlius miltuose ar maltuose džiūvėsėliuose.

2015 m. birželio 15 d., pirmadienis

Tofuline Pearl ledai

Kuo toliau, tuo labiau Lietuva panašėja į Europos valstybę: daugėja gyvūnams draugiškų kavinukių, daugėja kavinukių ir restoranų, siūlančių kavą ir užkandžius veganams - tik atlyginimais, deja, vis dar "velkamės uodegoje" : )
Tačiau tuoj nebereiks lakstyti per kelis miestus ieškant kokių "retesnių" veganiškų skanėstų - anksčiau tekdavo važiuoti vegan ledų iš Kauno į Vilnių, į IKEA, todėl karts nuo karto vis patikrinu prekybos centrų šaldiklius - o gal atsirado?..

Avietiniai TofuLine Pearl ledai, 5 vnt., 4,99€
O šiandien - oplia - randu Prismoje TofuLine ledų! Vos nesukrykščiau iš džiaugsmo parduotuvėje! Aišku, Europinė kaina nepritaikyta Lietuviškam atlyginimui, tad ledais dažnai mėgautis neteks, tačiau kaip gi neparagauti bent kartelį, ypač po sekinančios ir karštos dienos?


Dėžutėje - penkios porcijos ledų, mano didžiam nusivylimui - visiškai mažulytės, tad tenka labai smarkiai kovoti su noru suvalgyti tuos ledus pora kasnių. Et, kad jos būtų bent dvigubai didesnės!.. Ledai skanūs, šokoladinis glaistas nėra įkyriai saldus, kaip dažnai pasitaiko. Visgi maloniai džiugina tokie skanumynai širdį : )

Todėl laukiu, labai laukiu, kada greta šių ledų atsiras ir TofuLine ledai vafliniuose indeliuose, o dar labiau - kol gerokai atpigs (turbūt labiau tikėtina nei kad ženkliai padidės atlyginimai, ar ne? : )

2015 m. birželio 14 d., sekmadienis

Gazpacho

Kas gali būti geriau karštą vasaros dieną jei ne šalta sriuba?.. Šaltibarščiai - mano favoritai, tačiau paįvairinti savo meniu juk reikia. Todėl greta garsiosios rožinės sriubos siūlome pasivaišinti ir vienu iš Ispanijos nacionalinių patiekalų - gazpacho sriuba.


Reikės:

6-8 gerai prinokusių vidutinio dydžio pomidorų
1 ilgavaisio agurko
1 šaukšto baltojo vyno acto
4 skiltelių česnako
1 jalapeno pipiro
1 šaukšto alyvuogių aliejaus
druskos
ledo kubelių

Paruošimas:

Nulupti agurką. Įpjauti pomidorų galus X forma ir nuplikyti juos karštu vandeniu, kad būtų lengva nulupti odelę. Supjaustyti agurką kiek smulkiau, "ketvirčiuoti" pomidorus ir suberti į kokteilinę. Ten pat sukrauti ir supilti visus likusius produktus. Ledukų meskite kokius 5 (tik įsitikinkite, ar jūsų kokteilinė pajėgi juos suskaldyti!). Viską gerai suplakti iki gražios sriubiškos masės. Pateikti su papildomu ledo kubeliu. 
Tiesa, pomidorų ir agurkų proporcijas visada galima keisti. Taip pat nuviliantis įspėjimas: kadangi Lietuvą ne visada pasiekia patys geriausi pomidorai, tai ir sriuba išeina ne taip skaisčiai raudona, kaip norėtųsi... Bet puikiam skoniui tas nė kiek netrukdo!

2015 m. birželio 10 d., trečiadienis

Itališkos vasaros salotos

Kad ir kaip tai beskambėtų stereotipiškai, italai iš tiesų mėgsta skanų ir kokybišką maistą. Todėl susidraugavusi su Alessandra iš Romos, daug šnekėjausi apie maistą ir Italijos virtuve, kurios gerbėja save ir laikyčiau.
Tačiau kaip teko nustebti, kai man papasakojo apie itališkas vasaros salotas - kone pagrindinį maistą karštuoju metų laiku - nes apie jas iki tol nebuvau girdėjusi! Skamba skaniai, o recepto netgi nereikia veganizuoti!
Todėl vos parsiradusi į Lietuvą, pasigaminau išgirtąsias salotas. O jos tikrai skanios ir gaivios, todėl siūlau pamėginti ir jums.


Reikės:

1 stiklinės itališkų ryžių
6 slyvinių pomidorų
1/2 stiklinės žaliųjų alyvuogių be kauliukų
1 šaukšto kaparėlių
šviežio baziliko lapelių
šviežių raudonėlių lapelių
šaukšto kedrų riešutų (nebūtinai)
druskos
pipirų
alyvuogių aliejaus

Paruošimas:

Išvirti ryžius, nuskalauti šaltu vandeniu ir palikti atvėsti. 
Nuplauti ir supjaustyti pomidorus. Stenkitės juos rinktis kuo "mėsingesnius", nepavandeniavusius kaip dažnai pasitaiko Lietuvos parduotuvėse. 
Susmuklinkite alyvuoges, bazilikus ir raudonėlius.
Ryžius, daržoves ir žoleles suberkite į dubenį, pabarstykite druska, pipirais, įpilkite alyvuogių aliejaus ir gerai išmaišykite.
Pateikite pabarstę kedro riešutais (čia jau mano interpretacija receptui - puikiai pasiteisinusi) ir papuošę šviežiomis žolelėmis.

Skanaus ir gaivaus!

2015 m. birželio 6 d., šeštadienis

Smidrai su česnaku ir citrina

Smidras (arba šparagas) - nuostabi daržovė: mažai kalorijų (kam svarbu) ir daug vitaminų bei mineralų - B6, kalcio, magnio, cinko, skaidulų, baltymų, beta-karoteno, vitaminų C, E, K, tiamino, riboflamino, rutino, niacino, folio rūgšties, geležies, fosforo, kalio, vario, magnio, seleno ir chromo. Ohoho, kokia "bomba"!

Panašu, jog ligi šiol smidrai neužkariavo mūsų virtuvių. Kai Vidurio ir Vakarų Europos valstybės kasmet švenčia šviežią smidrų derlių bei kviečia šiuo delikatesu pasigardžiuoti restoranuose, lietuviškas pavasaris smidrais nevilioja, nors parduotuvių lentynose šios keistos daržovės svečiuojasi jau ne vienerius metus.

Todėl švęsdami smidrų sezoną (ir besidžiaugdami akcijinėmis jų kainomis) "Ką valgo veganai" siūlo pasigaminti patį paprasčiausią patiekalą - keptus smidrus su česnaku ir citrinos sultimis. Paprasta - greita - skanu. Tobula formulė.


1 porcijai reikės:

8 smidrų
2 česnako skiltelių
1/2 citrinos
alyvuogių aliejaus
druskos
bet kokio mėgstamo garnyro

Paruošimas:

dažniausios priežastys, dėl ko smidrai vis dar nėra labai populiarūs - nemokėjimas jų paruošti, ar paruošti tinkamai. Štai girdėjau nusiskundimą, jog jie tiesiog neįkandami. O neįkandami todėl, kad paruošti netinkamai.
Smidrus paruošti vartojimui nereikia jokių stebuklingų žinių - nuplauti ir laikant kiekvieną smidrą už abiejų galų lenkti tol, kol galas nulūš (tas be žiedyno). Nulūžęs galas - sumedėjęs ir vartojimui netinkamas (nebent galite jį panaudoti verdant daržovių sultiniui) - štai ir visa paslaptis, kodėl smidrai gali pasirodyti "neįkandami".
Aplaužius smidrams "ragus", lieka pasirinkti kaip juos kepti - keptuvėje, orkaitėje, grilyje. Iš esmės procesas per daug nesiskiria - kepant keptuvėje (ką dariau ir aš), įpilti kiek aliejaus ir smidrus, apibarsčius druska ir smulkintu česnaku, vartant pakepinti ant silpnos ugnies apie 7 minutes. Kepant grilyje ar orkaitėje, aliejuje ir česnakuose smidrus apvolioti prieš kepant.
O iškepus pateikti lėkštėje apšlakščius citrinos sultimis.

Paprasta, bet nepaprastai skanu!

2015 m. birželio 4 d., ketvirtadienis

Aluje marinuota tempeh

Gaminimas su vynu - gan įprastas dalykas, ypač Prancūzijoje ir Italijoje.
Čia, Lietuvoje, kuri vynu nepasižymi, galima kulinarijoje panaudoti populiariausią mūsų krašto gėrimą - alų. Lygiai taip pat kaip ir vynas, alus gali praturtinti patiekalo skonį ar virsti puikiu marinatu.
Šį kartą aluje marinavau tempeh, bet pagal tokį patį principą galima paruošti ir soją, seitaną, tofu.


Reikės:

1 stiklinės porterio alaus
grilio/žvėrienos/aštrios mėsos prieskonių mišinio
300 g tempeh
druskos
alyvuogių aliejaus

Paruošimas:

Supjaustyti tempeh nedideliais gabalėliais, sudėti į dubenį ir užpilti alumi. Leisti kiek pasimarinuoti (bent porą valandų). Tada nupilti alų, apibarstyti tempeh prieskoniais, druska, šliūkštelti alyvuogių aliejaus ir gerai išmaišyti, kad visa tempeh pasidengtų prieskoniais. Palaikyti dar bent porą valandų, o geriausiai - per naktį.
Marinuotą tempeh pakepinti keptuvėje, orkaitėje arba ant iešmelių lauko grilyje - juk toks gražus oras!