Ryžių trapučiai su šokoladu

Pamenu dar visai neseniai veganų facebook grupėse buvo diskutuojama apie "pakramtukus", t.y. maistą, kurį galima įsimesti ir kramsnoti dirbant, mokantis ar veikiant kitus dalykus, dėl kurių negalima pavalgyti namuose ar kavinėje.
Iš tiesų, veganų užkandžiams keliama nemažai reikalavimų - veganiška, maistinga, o dar jei ieškoti užkandžių be palmių aliejaus - išvis, misija neįmanoma!

Todėl paragauti "Amisa" ryžių trapučiai su šokoladu nudžiugino. Visų pirma dėl to, kad jie veganiški - su pienišku šokoladu, tačiau vietoj karvės pieno naudojamas ryžių. Grynas ryžių pienas nėra mano favoritas dėl "sausumo" pojūčio. Tačiau šokoladas buvo puikus. Neriebus ir neteplus, kaip būna pigiuose trapučiuose; trapučiai gausiai apibarstyti kokosų drožlėmis. Tačiau geriausias šių trapučių bruožas - kažkodėl jie neturi to keisto (ir mane nuo trapučių atbaidančio) kvapo, nelimpa įkyriai prie sauso gomurio, o palaimingai tirpsta burnoje... Mmmm... Taip net nepastebėjau, kaip sėdėdama su puodeliu arbatos, apsikrovus knygomis ir dokumentais, įveikiau pusę pakelio (viso pakelyje 6 trapučiai).

Ryžių trapučiai "Amisa" su pienišku vegan šokoladu, 105 g, 2,20 €

Tai va, jei suksit galvą, ką čia įsimesti į krepšį užkandžių, siūlau išmėginti!

Ieškokite "Biotekoje":

Vilnius, Klaipėdos g. 3 arba PC "Ozas"

Kaunas, PC "Akropolis"

Klaipėda, PC "Herkaus Galerija"

arba e-parduotuvėje.

Mona Lebanese kitchen - pats tas bijantiems persivalgyti

Kuomet draugai papasakojo, jog Vilniuje atsidarė libanietiškas restoranas, būdama didžiule Levanto ir vidurio rytų virtuvės gerbėja, privalėjau jame apsilankyti. Kadangi restorano vieta nėra labai draugiška tiems, kas neturi automobilio ir ją pėstute ar viešuoju transportu pasiekti gan nepatogu, pasikviečiau drauge ir "ratuotą" kompaniją. Deja, nors draugai restoraną išgyrė, mums Mona Lebanese Kitchen paliko gerokai kitokį įspūdį.

Viduje aplinka jauki - yra stereotipinių libanietiškų akcentų, bet interjeras neperkrautas. Restorane dvi salės - vienoje iš jų rūkomi kaljanai. Prisėdame jaukesnėje kaljanų salėje ir vartome padavėjo atneštą meniu.

Visi "V" raidele pažymėti patiekalai yra veganiški, kas labai džiugina - galima gauti ir vegan lęšių sriubos, ir užkandžių, bet aš žinoma užsisakau falafelių. Neveganų kompanija užsisako lęšių sriubos (3 €) ir baba ghanouj (4 €).

Iš pradžių ant stalo atkeliauja gėrimai ir užkandžiai - kaip suprantu, prie gėrimų? Vienas jų - marinuotos (?) morkos kažkokiame skystyje (vandenyje?). Įpratus prie ryškaus skonio daržovių meze tokios morkos gerai nenuteikia...

Trinta lęšių sriuba

Atneša sriubą ir atskirai užsakytą duoną. Duona suvyniota polietileno maišelyje. Nežinau kodėl, bet maišelių nemėgstu, ir šiaip, maišelis ant vakarienės stalo atrodo tikrai ne kaip. Bet sriuba, kaip sakė, skani.

Tada atkeliauja baba ghanouj ir paaiškėja, jog tai buvo visa užsakyta duona, niekas nei prie sriubos, nei prie užtepo nėra pateikiama. Niurnu, nes libanietiškame restorane Kaune pita priklauso ir prie sriubų, ir prie užtepų. Ir jos užsakom tik jei prireikia papildomai. O čia teko užsakyti dar duonos. Ir jos laukti taip ilgai (kadangi padavėjas pasirodydavo ir pranykdavo kaip koks jaunas mėnulis), jog užtepą beveik baigėm valgyti ir be duonos... Pats užtepas neblogas, kiekis įprastas, tik kažko jam trūko... gal aštrumo, gal prieskonių... Dar buvo keista, kad, vėlgi, lyginant su Kauno restoranu (ar bet kuriuo restoranu Levanto šalyse) greta nebuvo atnešta lėkštelė su marinuotų daržovių meze.

Baba Ghanouj ir liūdni falafeliai

Gal prie "šlapio" užtepo to meze ir nereikėjo, bet prie falafelių... Taigi, gaunu falafelius ir nesuprantu - liūdni keturi falafeliai. Be jokio padoraus garnyro, nebent įskaityti padžiūvusiomis kiniškomis salotomis išklotą lėkštės dugną, keturis ridikėlio gabalėlius ir keturis gabalėlius kažkokios marinuotos daržovės. Taip pat ąsotėlis tahini padažo. Už 4,5 €. Jūs ką, rimtai? Nuo kada arabų virtuvėje taip gailima maisto? Suprantu, jog gražiai padekoruotą "špygutę" ant lėkštės atneša prabangiuose prancūzų virtuvės restoranuose. Bet kad nesugebėčiau pavalgyti iš porcijos falafelių - dar taip nebuvo... Falafeliai neblogi, paruošti šviežiai, tad neperdžiūvę. Tik vėlgi, trūko prieskonių. Gal čia taikytasi prie aštrumo ir prieskonių bijančio lietuvių skonio?.. Bet vis dėlto didžiausias falafelių minusas buvo tas, jog sausoko patiekalo nebuvo kaip sudrėkint - nei meze, nei juokingas garnyras nepadėjo. Teko skandinti falafelius tahinyje, bet ar tai geriausia išeitis, tikrai nežinau. Jokio džiaugsmo iš falafelių nebeliko : (

Mėgstu libaniečių maistą, bet ar grįžčiau į Mona Lebanese Kitchen - labai abejoju. Kad ir kokie jie būtų "vegan friendly", bet jei nueinu kažkur valgyti, tai norėčiau išeiti pavalgiusi. Na, nebent padidintų porcijas ir pradėtų nešioti meze? Nes kol to nedarys, ir toliau laiminga vaikščiosiu į Al Diwan Kaune - maistas puikus, o porcijos - prideramos. Už tuos pačius 4-5 € gauni didžiulę lėkštę su 7 falafeliais, salotomis, meze, tahini padažu ir pitos duonele.

Veganų verdiktas

Maistas - 5/10 

Vegan friendly - 9/10

Aptarnavimas - 6/10 

Aplinka - 8/10

UPD.: Gal pabūsime čia piktais policininkais arba užkalniais, bet kuomet maitinimo įstaiga užverčia nepatikusią (nes neteigiamą) recenziją komentarais, jog taip, kaip aprašyta nėra, jog maistas skanus ir šviežias (aha, ypač šviežus buvo tas padžiūvęs kiniškas kopūstas po falafeliais - žinosim, jog kitą sykį reikia fotografuot tokius "įrodymus"), jog viskas tik konkurentų šmeižtas, tai nelieka nieko kito, kaip tiesiog nerekomenduoti ten lankytis - bent iki tol, kol įstaiga neišmoks savo pamokos apie klientų aptarnavimą.

Vegan guminukai

Kažkada keliaudama ir tyrinėdama vokietijos prekybos centrų lentynas šokinėjau iš džiaugsmo radusi veganiškų guminukų. Visai neseniai jie atsirado ir Lietuvos parduotuvėse, tiesa, didžioji dalis jų - veganiški visai "netyčia". Tačiau jų pagrindu neretai yra kviečiai, todėl guminukai kietoki bei netinkami sergantiems celiakija. 

Ekoparduotuvėse galima rasti tikrai veganiškų guminukų. Tiesa, nuo įprastų šie skiriasi tuo, jog mažiau "guminukiški", gerokai minkštesni (nereikia laužytis dantų:). Taip pat veganiški guminukai džiugina ne tik veganus, bet ir besimaitinančius pagal religinius mitybos nurodymus - įprasti guminukai dažniausiai gaminami su kiaulienos želatina (anksčiau gamindavo iš jautienos, tačiau po kempinligės protrūkio jautieną pakeitė kiauliena), todėl veganiški tinkami ir judaizmą ar islamą išpažįstantiems.

Ragavau Biotekoje siūlomus guminukus. Pirmieji, supakuoti žaviame maišelyje vadinosi "Gute Laune Bärchen" - "Geros nuotaikos meškučiai".

Vos atidarius pakelį, pasklido gaivus vaisių kvapas. Guminukai natūralūs, citrinų, apelsinų, aviečių, serbentų ir obuolių skonių/kvapų. Ir tokie saldūs, jog persivalgyti neįmanoma, tad po kelis guminukus greta arbatos kramsnojau keturias dienas.

Manau, jog šis saldumynas - tobulas vaikams: natūralus, saldus, be dirbtinių kvapiklių/dažiklių, kurie kartais sukelia hyperaktyvumą.

Guminukai Gute Laune Bärchen, 100 g, 2,46€

Antrieji guminukai, "Biona" meškučiai buvo "guminukiškesni", kietesni, ne tokie lipnūs ir ne tokie saldūs, todėl daug geriau atsiskleidžia vaisių skonis. Kvapas silpnesnis, tačiau guminukai taip pat pagaminti iš natūralių vaisių sulčių. Kam aktualu - sudėtyje nėra gliuteno. Jei rinktis tarp šių ir anksčiau ragautų guminukų, rinkčiausi pastaruosius, kadangi nesu didelė itin saldžių produktų mėgėja. Kita vertus, mažiau saldūs guminukai "pavojingesni", todėl nejučiomis galima "sudoroti" visą maišelį vienu prisėdimu.

Guminukai meškiukai Biona, 75 g, 3,13€

Ieškokite "Biotekoje":

Vilnius, Klaipėdos g. 3 arba PC "Ozas"

Kaunas, PC "Akropolis"

Klaipėda, PC "Herkaus Galerija"

arba e-parduotuvėje.

Rūkytas sojos paštetas

Kuomet vietoj baltų pupelių per klaidą užmerkiau ir išviriau sojos pupeles norėjau pykti, rėkti ir verkti - planuoti pietūs nebeišeis, ir ką daryti su kalnu beveik išvirusių sojos pupelių? Sojos pienas ir tofu atkrenta... Vadinasi, eksperimentuosim ir mėginsim gaminti... sojos paštetą!
Iš visko, ką radau tuštokoje virtuvėje, sukompiliavau masę, turėjusią virsti kažkuo panašiu į paštetą. Ir ką galvojate? Skonis buvo tiesiog puikus! Pagaminau dvi pašteto versijas: vieną - "dešrinę", kitą - "kepsninę", t.y. dalį sojos masės sukrėčiau į foliją ir sušių gaminimo principu suformavau iš jos dešrą; antrą dalį sukrėčiau į pailgą kepimo skardą. Labai įdomu, bet kepant skardoje paštetas gavosi švelnesnis ir drėgnesnis. Tuo tarpu folijos "dešroje" keptas paštetas išėjo biresnis ir aštresnis. Bet skanūs abu!

Naminis sojos paštetas, nors ir nėra labai išvaizdus, gali būti vartojamas pusryčiams, pietums kaip burgerių kepsnelis ar vakarienei. Universalus patiekalas! Pamėginkit ir jūs!

Reikės:

1 puodelio sojos pupelių

1 mažo svogūno

1 [grilyje] keptos paprikos

2 šaukštų pomidorų tyrės

1 šaukštelio harisos čili pastos

1 nubraukto šaukšto maltų linų sėmenų

druskos, pipirų, česnakų granulių, rūkytos paprikos miltelių

alyvuogių ar kito aliejaus

Paruošimas:

Per naktį palikti mirkti sojos pupeles. Išmirkus nusunkti vandenį ir užpylus pupeles šviežiu vandeniu virti jas 20-30 minučių. Nuo išvirusių ir pravėsusių pupelių nulupti luobeles (taip, tikras Pelenės darbas - lengviau lupasi jei pupelės vis dar vandenyje). Į trintuvę sudėti išlukštentas sojos pupeles, kiek pasmulkintas daržoves ir visus likusius produktus. Sutrinti iki vienalytės masės.

Jei paštetą ruošite "dešroje", tai gabalą folijos patepkite aliejumi, sukrėskite pašteto masę ir spausdami susukite į suktinę - visai kaip suši. Dantų krapštuku prabadykite "dešrą", kad galėtų ištekėti perteklinis skystis. Kepkite orkaitėje karts nuo karto apverčiant ant vidutinės ugnies apie 40 minučių.

Jei paštetą ruošite skardoje, tai patepę skardą aliejumi, sukrėskite pašteto masę, paspauskite ir išlyginkite jos paviršių. Kepkite orkaitėje ~190°C apie 30 minučių.

Paštetą galite valgyti tiek šiltą, tiek šaltą.

Recenzijos grįžta su kokosine palaima!

Prisipažinsiu, dėl įtempto gyvenimo būdo, nuolatinio valandų paroje stygiaus ir dar milijono kitų priežasčių, ekoparduotuves aplenkdavau ir užsukdavau ten kartą-du per metus įsigyti mėgstamų mielių dribsnių su B12.

Tačiau štai KVV ėmė ir susidraugavo su Bioteka, kuri, pasirodo turi visai smagių veganiškų pasirinkimų! Todėl karts nuo karto papasakosime apie skanėstus, kuriuos galite atrasti tinklo parduotuvėse Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje. 

Šiandien po [beveik] nykios darbo dienos, vėlyvo popiečio miego (Kas sakė, jog pietų miego miega tik vaikai? 45 minutės „power nap“ - ir jūs vėl kaip nauja(s)!) belaukdama kol į miesto centrą atkeliaus draugai, užsikaičiau žalios arbatos ir greta jos nusprendžiau išmėginti Rapunzel kokosinį batonėlį su juoduoju šokoladu. 

Vaikystėje kirsdavau „Tiko“ šokoladukus (pamenat? Paskui visi pavirto į „Maniją“) - lietuviškąją „Bounty“ versiją. Tačiau veganaudama tokių dalykų atsisakiau. Todėl ragautas kokosinis batonėlis vėl nunešė į vaikystę! Negaliu jo palyginti su populiariausiais „Bounty“, negaliu ir palyginti su (dar) neragautais namų gamybos kokosiniais vegan saldainiais su šokoladu – deja, per daug esu užsiėmusi, jog visą dieną praleisčiau virtuvėje dėl kelių gabalėlių saldumyno : (

Tačiau galiu drąsiai pasakyti, jog „išsišokėliškai“ trys gabalėliai saldainio puikiai pasaldino dūšią ir papildė vakarinę arbatėlę. Saldainis neįkyriai saldus, smagiai jaučiasi juodasis šokoladas; saldinimui naudotas nerafinuotas cukrus ir agavų sirupas. O ką matau toliau?.. Nugriebto pieno milteliai? Bet ant pakuotės - VEGAN? Kur mano antihistaminai?.. Lupu lietuvišką sudėties etiketę, skaitau vokišką, jokio pieno nėra. Uf. Matyt klaida. Bet kitą kartą taip smarkiai negąsdinkit!

Gautam stresui palengvinti ragauju antrą gabaliuką. Ir suprantu kas man dar patinka. Kokosai batonėlio viduje – ne tos pjuveninės drožlės, kurios dažnai nemaloniai ir neiškrapštomai įlenda kur tarp dantų. Tad kremtu drąsiai pilna burna ir liūdžiu, kad liko tik vienas, paskutinis gabalėlis. Kita vertus, trys – tai ne du, ir visai džiaugiuosi, jog liko paskutinis „pasisaldinimas“. Nežinau ar dėl to, kad nesu didžiausia saldumynų mėgėja, ar dėl to, jog saldainis yra būtent toks, koks ir turėtų būti, su-nom-nom-inus pasuktinį gabaliuką jaučiuosi deramai apsisaldinusi ir ketvirto gabalėlio jau nevalgyčiau.

Saldumynas, kurs yra vegan, skanus ir juo pasisaldinsi, bet nepersisaldinsi ir nepersivalgysi?.. Imu!

Rapunzel kokosinis batonėlis su juoduoju šokoladu, 50 g, 1,59€

Ieškokite "Biotekoje":

Vilnius, Klaipėdos g. 3 arba PC "Ozas"

Kaunas, PC "Akropolis"

Klaipėda, PC "Herkaus Galerija"

arba e-parduotuvėje.