2015 m. sausio 24 d., šeštadienis

Perlinių kruopų risotto su burokėliais


Reikės:

1 puodelio perlinių kruopų
1 puodelio virtų smulkintų burokėlių
1 nedidelio svogūno
1 skardinės artišoko širdžių (nebūtinai)
1 sultinio kubelio
1 puodelio baltojo sauso vyno
alyvuogių aliejaus
druskos, pipirų

Paruošimas:

Užmerkite perlines kruopas ir palaikykite per naktį. Tai nėra būtina, bet vėliau patiekalo paruošimas užtruks trumpiau : )
Susmulkinkite svogūną. Į gilią keptuvę - troškintuvę įpilkite aliejaus, pakepinkite svogūną. Jam apkepus, įpilkite 1,5 puodelio vandens, įmeskite sultinio kubelį, pamaišykite. Sultiniui ištirpus, suberkite perlines kruopas. Uždenkite ir virkite ~10-15 minučių. Vandeniui nugaravus, supilkite vyną. Virkite toliau, dar ~10 minučių (jei kruopos buvo nemirkytos, virimas gali trukti ilgiau). Jei išgaruos visas skystis, įpilkite dar šiek tiek vandens. Kruopoms beveik išvirus, suberkite burokėlius, prieskonius, artišokus. Gerai išmaišykite ir patroškinkite dar 5-10 minučių.

2015 m. sausio 20 d., antradienis

Veganiškos laimės paieškos Kipre

Keliauti mėgstantys veganai nuolatos susiduria su dar didesniu iššūkiu "ką valgyti" nei tie, kurie gyvena stabilų gyvenimą.
Kai kurie kraštai, pavyzdžiui, Ukraina, atneša malonių netikėtumų, tačiau ten, kur mažiausiai tikiesi, galima sulaukti didelių nusivylimų.

Važiuojant atostogauti į Kiprą tikėjausi saulėtų šiltų orų bei skanaus, šviežio maisto. Deja, abu dalykai pasirodė sunkiai įgyvendinami. Orai buvo šalti ir lietingi, o veg* patiekalų paieškos britų ir rusų turistų pamėgtuose kurortuose tapo tikru iššūkiu

Turistų gidai rekomenduoja Kipre ragauti šviežios žuvies, kebabų ir haloumi sūrio, bet ko tikėtis veganams? Alyvuogių, šviežių daržovių ir vaisių, humuso bei falafelių?..

Valgant namuose didelių problemų nėra - vaisiai ir daržovės nebrangūs, švieži. Norint fastfoodo, galima pačiupti šiltą duoną iš kepyklos, šviežio humuso iš prekybos centro ar vegan užtepėlių iš rumunų krautuvių. Tačiau ieškant kur papietauti, pavakarieniauti ar papusryčiauti mieste, gali tekti ir pūsles ant kojų pritrinti.

Pirmoji vakarienė Pafose, šeimyniniame sirų restorane "Armenis" (įsikūręs Eleftheriou Venizelou gatvėje) suteikė daug vilčių - nors neveganiška ir nevegetariška vieta prisitaikė prie "įnoringų klientų" ir pamodifikavo savo siūlomus patiekalus taip, kad būtų tinkami veganams. Teko paskanauti picą su alyvuogėmis ir pyragėlius su špinatais. Ir skanu, ir nebrangu - pora pyragėlių - 1,25 EUR.


Visai netikėtai "užtaikėm" ir puikių pietų - nėriniais ir siuviniais pagarsėjusiame Lefkaros kaimelyje (netoli Larnakos) užsukome į šeimos restoranėlį "Tasties". Jauki aplinka, daugybė žavingų antikvarinių detalių, rūpestingi savininkai... Ko daugiau reikia? 
Paaiškinus, jog reikalingas veganiškas maistas, gavome atsakymą - be problemų. Sulauksite "vegan surprise" (čia nuolatinis meniu trumpas, daugiausiai gaminama "iš galvos"). O sulaukėme pilno stalo skanėstų - nuo virtų daržovių, trintos sriubos iki (ne)paprastų salotų su pačiais skaniausiais namuose marinuotais kaparėliais pasaulyje, ir viskas tik už 5 EUR (kainos buvo sudėrėtos su šeimininke, nežinia ar taip būna ir turistinio sezono metu).

Tos žolės - tai kaparėlių augalai!
Imbieriniai brokoliai
Pačioje Larnakoje veganai taip pat nepražus - tereikia keliauti į Abu Dany falafelinę. Vegetariški ir veganiški falafeliai, kiek skiriasi jų sudėtis. Ragavau tradicinį falafelį, bet šis buvo kiek netradicinis - lavaše be falafelių, daržovių ir tahinio būta ir mėtų, kurios to falafelio skonį užlaikys atmintyje dar ilgai, mmmmm :) 

Prabangieji makaronai
O štai Limasolis tapo tikra kančia. Ieškojome kur papusryčiauti, tačiau niekas nedirbo, siūlė mėsingus sumuštinius už 9 EUR arba, o, dieviškoji komedija, vienoje sumuštininėje atradus vegan sumuštinį paaiškėjo, jog tą dieną pas juos pasibaigę... visos daržovės :o 
Su pietumis buvo panašiai. Burgeriai, kepsniai, kebabai, na, geriausiu atveju, sūriai... Liūdna. Tad užsukome į "Noodle house". Jų meniu kaip vegetariški patiekalai pažymėtos jūros gėrybės, žuvis ir net vištiena... Bet paaiškinus ką valgau ir ko ne, pasiūlė padaryti ryžių makaronų su daržovėmis. 10 EUR, bet verkiančiam skrandžiui daug ko nepaaiškinsi. Patiekalas buvo toks so-so, iki kol atnešė padažus. Padažų buvo keturių rūšių - čili švelnus, aštrus, česnako ir imbiero bei smulkintų jalapenų. Padažai situaciją gerokai pataisė, tačiau drėgmės makaronams vis tiek trūko (nenaudojo meniu pristatomo vegetariško austrių padažo...)


Šiaurės Kipre situacija gan panaši. Džiaugiausi, kai Girnėje, tipo britams patrauklioje turinčioje būti "Cafe George" radusi spagečių, pavadintų "Vegen". Iš tiesų jie buvo vegan ir nereikėjo nieko modifikuoti. Skonis neypatingas, bet kančių ir bado išvengta, o kiekis teisingas - maža nepasirodė.


Famagustoje visai netyčia paragavau humuso sriubos. Taip, yra ir tokia! Meniu buvo parašytas humusas, tai tikėjomės užtepo, o atnešė sriubą. Kadangi diena buvo šalta, tai sriuba lindo dar geriau nei įprastas humusas. 
Beje, kaip matyti nuotraukoje, prie sriubos pateikta ir nedidelė meze - vien dėl jų badauti neteko, nes kaskart užsakant maistą pateikiama alyvuogių, marinuotų čili, arba šviežios duonos su alyvuogių aliejumi ir balzamiko actu. Kirminą užkimšt visada galima!


Nerandant nieko veganiško, porą kartų teko krimsti liūdnas bulvytes, tačiau šios bulvės neliūdnos - tai kiprietiški bulvių traškučiai. Skonis taip pat neišsiskiriantis, bet pabandyti verta. Juos ragavau Šiaurės Nikosijoje, užkandinėje "Lavash". Norintiems paragauti tų traškučių, vis dėlto Lavash nerekomenduočiau. Taip pat užsisakėme ir lavašų su daržovėmis - išsiaiškinome sudėtį, turėjo būti baklažanų ir nebūti pieno produktų. Baklažanų neradom, o pavalgius prasidėjusi alerginė reakcija išdavė ir personalo melus apie "nesamą" pieną :(
Pietų Nikosijoje verta apsilankyti populiarioje armėnų užkandinėje Avo. Ten žmonių visada pilna, veikiausiai tektų ir palaukti vietos prisėsti, tačiau daugelis perka išsinešimui. Maistą paruošia labai greitai - teko skanauti falafelį lavaše, vos už 1,5 EUR. Vienintelis trūkumas tas, jog falafelis šaltas...


"Medžiojant" vegan maistą viešose vietose, pravartu pasidairyti po meze meniu. Meze - tai nedidelės užkandėlės. Dažniausiai tai būna žuvis, jūros gėrybės, sūriai, tačiau pasitaiko ir vegan - baklažano, ar, kaip matyti nuotraukoje, humuso, pupų padaže, marinuotų alyvuogių. Taigi, išgyventi galima, bet mėgautis vegan maistu Kipre visgi sunkoka...

Kad netektų vien rie vegan džiaugsmų saloje galima pridėti parduotuvių asortimentą - dėl vaisių ir daržovių - viskas aišku, tačiau tikri veganai, daugiau besirūpinantys etiniu gyvūnų valgymo klausimu, o ne savo apimčių reguliavimu, gali pasidžiaugti saldumynais. 
Karobo sirupas, karobo tinginys ir sausainiai, lokumas, chalva, pigus tahinis, tradicinė augalinė kramtoma guma, sezamų cotton candy leidžia pasisaldinti dūšią ir pamiršti galvos bei pilvo skausmus ieškant kur veganiškai pavalgyti didžiuosiuose ar kurortiniuose Kipro Respublikos ir Šiaurės Kipro miestuose.

Taip atrodo cotton candy. Nuotrauka, deja, pavogta iš internetų.
Reziume: jei esate veganas, norite šiltai ir sočiai bei skaniai paatostogauti, Kipras nėra ta vieta. Geriau rinkitės Maltą, ar kitus kraštus, kurių mes dar neištyrinėjome, o patyrinėję patys, pasidalinkite ir su kitais : )

2015 m. sausio 14 d., trečiadienis

Tailandietiškas moliūgų karis


Reikės:

1 nedidelio svogūno
šaukšto raudonosios kario pastos
1 skardinės kokosų pieno
1 l moliūgų tyrės arba ~750 g šviežio moliūgo
alyvuogių aliejaus
1 čili pipiro

Paruošimas:

Nulupti ir supjaustyti svogūną, susmulkinti čili. Keptuvėn įpilti šlakelį aliejaus, jam įkaitus, įkrėsti kario pastos ir ant silpnos ugnies maišant pakepinti, kol pasta ištirps. Tada suberti svogūną, čili ir pakepinti 3-5 minutes.
Į puodą supilti moliūgų tyrę. 
ARBA
Jei naudojamas šviežias moliūgas, tai jį nulupti, supjaustyti, įpilti šiek tiek vandens, kad būtų pakilęs nuo puodo dugno 1-1,5 cm. Virti maišant, kol moliūgas ištiš (~10 minučių), o tada sutrinti jį trintuve. Jei atrodo, jog vandens per daug, prieš trinant jį reiktų nupilti.
Į karštą tyrę suberti keptuvėje pakepintas daržoves ir karį, supilti kokosų pieną. Gerai išmaišyti ir pavirti dar ~5 minutes.
Patiekti galima sriuboje "nupaišius" ką kokosų pienu ir papuošus šakele šviežios kalendros ar kitų mėgstamų prieskoninių žolelių šakele.

2015 m. sausio 7 d., trečiadienis

Keptas artišokas

Nors nemažai kas smerkia globalizaciją, kapitalizmą ir nevietinę produkciją, aš slapta trinu delnais, kadangi didžiuosiuose prekybos centruose galima atrasti įvairių įdomių egzotinių ar nelabai Lietuvoje populiarių vaisių bei daržovių. Ir štai, sykį atradau ten artišokų! Prisipažinsiu, ragauti jų neteko. Tad nedvejodama įsikroviau vieną žiedą į pirkinių krepšelį, taip priimdama didžiulį iššūkį. 
Kaip juos paruošti - nežinojau, o kai pasigooglinau, jau buvau pradėjusi gailėtis vakarienės pasirinkimu - kiek darbo!
Todėl šis receptas turės įvadą, t.y. kaip padaryti artišoko žiedą valgomu. Taip, būtent žiedą, nes pasirodo, artišokas yra ne daržovė, o nepražydusi gėlė :o
Visų pirma, artišoką reikia gerai nuplauti, pašalinti nešvarumus tarp lapelių. Tada nujauti 1/4 nuo viršūnės - pjaunasi gana sunkiai - reikia arba gerai įgaląsto peilio, arba kaip dalgį panaudoti peilį duonai. Tada nuskusti kotelį, pašalinti apatinius sumedėjusius lapelius ir patrumpinti tą kotą iki ~1 cm. 
Manote viskas? Ech, gerai būtų...
Tuomet nukarpykite visų lapelių viršūnėles - ant jų puikuojasi... spygliai! Perpjaukite artišoką pusiau ir pašalinkite pūkuotą žiedo dalį - ji išsiima gana lengvai. Po šio žingsnio pagaliau galėsite ruošti artišoką vartojimui! Uf...
Internetuose sklando daugybė receptų, tačiau daugelis jų prašo tik artišoko širdžių (ar šerdžių?). Būtų gaila pramesti likusią augalo dalį (ypač po tiek darbo), todėl po ilgų ieškojimų radau receptą, sunaudojantį visą valgomą žiedo dalį.


Reikės:

Apdorotos artišoko galvos (1 galva - vienam žmogui pavalgyti)
kelių skiltelių česnako
citrinos sulčių
druskos
alyvuogių aliejaus
pipirų

Paruošimas:
  
Sutrinkite česnaką trintuve. Gerai įtrinkite artišoką iš visų pusių česnaku, nepagailėkite kiek jo kyštelti už lapelių. Pabarstykite pipirais. Įkaitinkite keptuvėje aliejų ir dėkite kepti artišoką. Kepant karts nuo karto reikia pašlakstyti citrinos sultimis - jos ne tik suteikia malonų skonį, bet ir neleidžia kepamam artišokui nedailiai paruduoti. Taip pat kepamą artišoką reikia karts nuo karto ir apversti.
Kepti reikia ilgai, labai ilgai ant nedidelės liepsnos. Artišokas būna paruoštas tada, kai galima lengvai nuplėšti lapelį nuo žiedo. Maniškis kepė gerą pusvalandį (jei ne daugiau), kai pešiojami lapeliai pasidavė ir plyšo nuo žiedo.

Po ilgų kančių apdorojant ir kepant žiedą, liko paskutinė kančia - jo valgymas. Valgomas ne visas žiedas - nupešiotų lapelių valgoma tik mėsingoji dalis, esanti arčiau koto. O nuvalgius lapelius, lieka minkšta ir puri artišoko širdis, kurią galima valgyti visą, pagaliau!

Ar buvo verta tiek kankintis? Pasakyti sunku. Bet "prisikasus" iki širdies ir ją suvalgius įspūdžiai tikrai puikūs.

Vis tiek, silpnų nervų ar trumpos kantrybės kulinarams artišokas draugu niekada nebus! O gaila!

2015 m. sausio 2 d., penktadienis

Talutti Tex-Mex

Tikrai mėgstu skaniai ir sočiai pavalgyti, todėl kiekvienas naujai atsidaręs restoranas virsta puikiu taikiniu - pavartyti meniu, įvertinti veg* patiekalų pasirinkimą ir atradus gerų pasiūlymų, juos visus išragauti!

Draugai pirmuosius du Talutti buvo pamėgę jau seniai, tačiau jie buvo gan nepatogiose vietose. Dažniausiai pietauju ten, kur darbuojuosi, t.y. centre, todėl deja, necentriniai restoranėliai (tiek Kaune, tiek Vilniuje) dažniausiai lieka nuskriausti ir mano neaplankyti. Tačiau pačioje Kauno širdyje - Laisvės alėjoje atidarius Talutti tex-mex, jau pirmąją darbo savaitę užsukau įvertinti naująją vietą.

Nuotrauka iš Talutti Tex-Mex feisbuko
Labai džiaugiuosi, jog įspūdžių neparašiau po pirmo ir vienintelio apsilankymo, bet per mėnesį užsukau vakarienės ten net du kartus, todėl įvertinimas bus kiek tikslesnis.

Pirmasis vizitas paliko tikrai gerą įspūdį - storas meniu, kuriame gausu vegetariškų ir veganiškų patiekalų. Padavėja buvo paslaugi ir išsiaiškino nežinomas produktų sudėtis, neveganiškos dalys buvo pakeistos veganiškomis (majonezas, grietinės padažas - alyvuogių aliejumi su žolelėmis). O užsisakiau burgerį su grilio daržovėmis ir aštriais bulvių traškučiais.

Maistą atnešė gan greitai, nors restoranas buvo pilnutėlis (staliukų prigrūsta, IMHO, kiek per tankiai). Burgerio bandelės berods "namų gamybos", nes kreivokos ir pasiraukšlėję. Ai, bet kai skrandis groja maršus, kam ta estetika? Juolab kad burgeris - labai neestetiškas maistas. Didelis, apžioti sunkoka, bet ir su atneštu peiliu ir šakute taip pat nelabai valgysi... O dar padėtas ant nedidelės akmeninės lentelės, gerokai per mažos tokiam netvarkingam burgeriui...
Burgerio viduje - grilyje keptos daržovės ir karamelizuoti svogūnai. Va pastaroji dalis patiko, nes neretai (o gal net dažniausiai) karamelizuoti svogūnai būna pasileidę ir gleivėti, perkepę ir išdžiūvę ar dar kokios negandos apnikti. O čia jie buvo puikūs!
Pasidžiaugus... svogūnais ir įveikus masyvų burgerį, ėmiausi garnyro - naminių aštrių traškučių. Ir - o - staigmena! Ar tik jie nebus šįmet geriausi ragauti Kaune? Neriebaluoti, visi traškūs, aštrūs... Ruošti maisto džiovyklėje? Skaniai triauškinau juos ir vienus, ir mirkydama į alyvuogių aliejų su žolelėmis (originalus padažas turėjo būti grietininis).

Čipsai. Burgerio foto, deja, susiliejo dėl prieblandos.
Taigi, pirmieji įspūdžiai tikrai geri. Todėl nusprendžiau užsukti ten dar kartą.
Antras kartas kiek pakoregavo būsimą įvertinimą.

Iš gausaus meniu buvo sunku išsirinkti vakarienę. Nenorėjau vėl valgyti burgerio, tad užsisakiau fajitų su daržovėmis. 

Viską pateikė keptuvėlėje, ant madingo akmeninio padėklo. Vakarieniavom keturiese, maistą atnešė visiems kartu, kas yra puiku. BET... Mano ryžiai ir daržovės buvo vos šiltos. Karštas maistas > valgymas kartu. Tai smagumą kiek numušė. 
Daržovės ir jų skonis - tokios pačios kaip ir aname valgytame burgeryje. Jei tikitės skonių įvairovės - ši vieta ne jums. Bet karts nuo karto panerti į tex-mex* tikrai galima. 
Greta pateikiamos šviežios tortilijos, guacamole ir pomidorų salsa bei grietinė. Šį kartą padavėja nebuvo tokia draugiška ir nors įsitikinau, jog patiekale pieno ir kiaušinių nėra. Gerai bent tiek, kad padažai - atskiruose indeliuose. Bet verčiau jau būtų tos grietinės nenešę ar pakeitę kuo kitu... Ai, bet maisto kiekis - didelis, skonis - geras, tai tiek to.


Tačiau čia teks pradėti mėtyti akmenis į Talutti daržą. O gal tiksliau - padavėjos daržą. 
Yra vietų, kuriose tu nesitiki gero aptarnavimo ir kai kavinės-baro darbuotoja ant tavęs rėkia, tą priimi kaip natūralų ir įprastą dalyką (pvz. Kavinė 49). Ir nepyksti. 
Bet kai vieta vaidina tokį average restoraną, tai padavėjos abejingumas jau kažkaip nebelimpa. Iš keturių asmenų kompanijos valgyti baigiau paskutinė. Jiems lėkštes nunešė, o aš su saviškiais tuščiais bliūdais, užimančiais kone visą mano stalo dalies erdvę, sėdėjau visą likusį vakarą. Lygiai taip pat užbaigę savo gėrimus sėdėjome visi keturi kokias 30-40 minučių, kol nusprendėme keliauti namo. Padavėja nepasirodė, o visai būtumėm pakartoję. Na, nenori uždirbti pinigų, nenori patenkintų klientų, tai jų valia...

Aišku, dar prie akmenukų reikėtų pridėti ir pletką apie lęšių burgerį. Nors jis neveganiškas, o vegetariškas, bet jį ragavusi draugė skundėsi, jog tai buvo vienas blogiausių burgerių jos gyvenime, nes... siaubingai rūgštus. Tuo tarpu kita draugė jį gyrė. Todėl sukūrėme dvi (sąmokslo) teorijas: a) rūgštusis burgeris buvo rūgštus, nes į kepsnelio masę pridėjo per daug laimo sulčių; b) kepsnelio masė buvo prarūgusi (ups!). Kuri labiau tikėtina, palieku spręsti jums.

O į Talutti Tex-mex veikiausiai dar užsuksiu. Tik taikysiu atsisėsti prie stalelio, kurį aptarnauja raudonplaukė padavėja. Siūlau taip taikyti ir jums.

* Tex-Mex, kaip sako pats pavadinimas, nėra meksikietiška virtuvė; tai pietvakarinių JAV valstijų ir meksikietiškos virtuvių fusion. Mažiau aštri nei meksikietiška, taigi, priimtinesnė ir aštrumo kaip velnio bijančiam lietuvių skoniui.
Maistas Talutti tikrai neaštrus. Ir, o, visi Actekų dievai, vis tiek nuo gretimo staliuko išgirdau: "Padarykit neaštriai". Nu tu siaubų siaubeli, jei nemėgsti aštraus maisto, kam eini į wanna-be-aštrų maistą siūlantį restoraną? Eik į Bernelių užeigą valgyt cepelinų ar į Charlie picą valgyt wanna-be-picos. Nes kol bus tokių prašinėtojų, tol Lietuvoje nebus padoraus indiško, meksikietiško, korėjietiško, tailandietiško ir vietnamietiško maisto : (

Veganų verdiktas
Maistas - 7/10 
Vegan friendly - 7/10
Aptarnavimas - 6/10 
Aplinka - 7/10