2017 m. gruodžio 30 d., šeštadienis

Veganiškų produktų degustacija Rimi

"Ką valgo veganai" komanda buvo pakviesta į latvių įmonės "Good Life Solutions", gaminančios bei importuojančius veganišką maistą, produktų degustaciją. 

Ragavome daugiau nei 50 produktų - veganišką sūrį (mocarelą, čedarį, parmezaną, "ožkos" sūrį, sūrį picoms ir kt.,), įvairius mėsos pakaitalus (keletos rūšių "Daktariško" tipo dešrą, "burgerius", mėsos kukulius, pjausnius ir t.t.), įvairias užtepėles, humusą, padažus, majonezą, desertus. 

Kai kuriais iš šių produktų jau prekiaujama Lietuvoje, kiti prekystalius pasieks po Naujųjų metų. Dar kiti kovos dėl savo kelio į Lietuvos gyventojų skrandžius.


Paruošti karšti patiekalai (pusfabrikačiai)


"Vegan Deli" sūriai ir dešros nebuvo labai ypatingos (kiek kalbėjau ir su kitais ragautojais), tačiau kas tikrai džiugina - tai šilto maisto paruoštukai tingioms dienoms. Visokių skonių, įvairių tekstūrų, skirtingoms progoms. Kai kurie labai primena mėsos patiekalus.

Kukuliukai


Degustacijos favoritai (ne mano vienos) - puikieji "Vegan Deli" kukuliukai. Jie - mėsingi, sunkūs, sotūs ir kupini skonio. Kam patinka kotletai, kukuliai ir panašūs dalykai, tikrai patiks. Taip pat jie prieinami ir burgerio maltinuko formos.

Padažai


Taip pat latviai pristatė 3 įdomius padažus, kurie Rimi lentynas pasieks 2018 m., po naujųjų metų. Tai - "medaus" garstyčių, miso imbiero ir, nepatikėsit - mėlynojo pelėsinio sūrio skonio ("Vegan blue cheese")! Paskutiniojo ypač laukiu ir tikrai žinau, kad jis įneš naujų skonių į mano virtuvę.

Kažkada, ankstyvaisiais 2010-taisiais veganaujant, juokavau, kad trūksta tik 3 vegan dalykų: sūrelių, krevečių ir pelėsinio sūrio. Pasirodo, čia ne utopija ir visa tai jau yra!!

Saldumynai


Taip pat begal nustebino sūrieji saldumynai. Taip! Sūrieji saldumynai. Įsivaizduokit snikerį su sūriais žemės riešutais - tokie jie - nustebina. Įmonės direktorius Dinars juokavo, kad jie labai tinka prie viskio. Man tai net nesvarbu, prie ko - jie tinka prie visko! Deja, jų likimas Lietuvos rinkoje dar neaiškus, bet tikėsimės geriausio.

2017 m. gruodžio 26 d., antradienis

Dalis maximos veganiško raciono

Gourmet Green, tiekiantys veganiškus produktus į parduotuves "Maxima", pasiūlė paragauti dalį jų produkcijos. Įdomiausia jų gaminiuose pasirodė tai, kad produktai pagaminti iš lubinų sėklų - net nežinojau, kad tai įmanoma! 


Saulėgrąžų užtepėlė su džiovintais pomidorais ir baziliku



Nors nesu užtepėlių mėgėjas, bet užtepelėms su džiovintais pomidorais visada padarau išimtį. Nenuvylė ir šita. Tai - kreminė, bet kartu ir šiek tiek crunchy užtepėlė, kurioje dera ne tik skanieji džiovinti pomidorai (jų gabalėliai), bet ir nesmulkintos saulėgrąžos bei skonio gamą užbaigia bazilikas.

Ekologiškas lubinų kepsnys


Jeigu pabodo vien soja ir seitanas, bet ir nesinori daržovių, yra ir dar vienas pasirinkimas - lubinai (kad ir kaip keistai tai skambėtų)! Šis sotus kepsnys yra vientisos tekstūros, švelnaus skonio ir nesistengia būti pakaitalu ir žūtbūt priminti mėsos patiekalo skonį. Komplimentas už buvimą savimi.

Veganiškas šokoladinis pyragas "Crazy cake"



Žymusis veganiškas pyragas (pirmasis Lietuvoje tortas, kurį galima įsigyti ir prekybos centruose) didelio įspūdžio nepadarė. Šiaip su juo lyg ir viskas gerai (sluoksniuotas, šokoladinis, latviškas), bet su juo mane (ir kitus, su kuo apie jį kalbėjau) sieja keisti santykiai - jis yra tas retas atvejis, kai pyrago nesinori pabaigti... Pirmas kąsnis atrodo daug žadantis, antras - vidutinis, o sekančio ir nebesinori.

Lubinų ledai


Dviejų skonių lubinų ledai - braškiniai ir šokoladiniai. Nors jie geriau už šerbetinius vaisinius ledus, bet neprilygsta ledams iš sojų ar ryžių pieno (nors žmona nesutinka, nes bent jau šokoladiniai jai tikrai lygiaverčiai). Smagu tik tai, kad jie ne tokie saldūs kaip mūsuose šiuo metu prieinami ledai. Problema su braškiniais yra ta, kad jie turi keistą poskonį, tad rinkčiausi šokoladinius.

Ir čia tik maža jų asortimento dalis! O kokie jūsų favoritai iš Maximose prieinamo veganiško maisto?

2017 m. gruodžio 22 d., penktadienis

Hempus batonėliai ir arbatėlė

Kai tik buvo atsikratyta dalies lietuviškų kanapių baimių, tuoj įvairiausios krautuvėlės ir turgeliai užsipildė kanapių gaminiais - aliejumi, sėklomis, baltymais, muilais...

O štai jau gan gerai pažįstami Hempus žengia naują žingsnį ir pristato kanapių batonėlius! Jų yra trijų skonių: su kokosu ir kakava, su obuoliais ir cinamonu bei su uogomis.


Tuo baisiu "aaaa-ką-daryti-nėra-laiko" metu tokie batonėliai iš tiesų yra tikrų tikriausias išsigelbėjimas. Nedidukai, skanūs ir sotūs jie telpa į rankinę, kuprinę ar kišenę, ir gali būti smagiai sukramsnojami bet kur ir bet kada.


Iš visų ragautų batonėlių labiausiai patiko šokoladiškai kokosinis - nors nei šokoladas, nei kokosas nebuvo itin ryškūs, tačiau papirko subtili abiejų skonių gaida bei pačio batonėlio kuklumas.
Kanapės sudaro kiek mažiau nei trečdalį; likęs užkandžio turinys - žemės riešutai, kokosas, moliūgų sėklos, džiovintos spanguolės, kukurūzų dribsniai ir kakava. Saldintas jis ne cukrumi, o agavų nektaru. Niam!


Ne ką prastesnis ir "Hempus" batonėlis su obuoliais ir cinamonu: dažniausiai tokio skonio nesirenku, mat tie obuoliai su cinamonu "užmuša" visus kitus skonius, tačiau likau maloniai nustebinta - čia tikrai nei obuolys, nei cinamonas negrojo pirmuoju smuiku, todėl užkandis susivalgė itin smagiai (na, išskyrus tą faktą, jog dėl to, kad jį valgiau, buvau išvaryta iš didžiausios Lietuvos bibliotekos - pasirodo, jos laiptinėje valgyti, net ir batonėlių, negalima!). A, ir dar viena batonėlių bėda - vidinis plastikinis įpakavimas: batonėlį iš jo išlukštenti gan sunku, tad jei mirštate iš bado - teks sutelkti visas jėgas!

"Hempus" batonėliais susidomėjo ir neveganai

Trečiasis sukurtas "Hempus" batonėlis - su uogomis. Pasilikau jį paskutinį, mat dažniausiai "uogiškumas" manęs nesužavi, kad ir kur jis bebūtų. Šis batonėlis praturtintas juodaisiais ir raudonaisiais serbentais, obuoliais, dar ir linų sėmenimis - tad laaaabai lietuviškas. Tik va su lietuviškais skoniais per daug nedraugauju (na, nebent tai būtų rauginti kopūstai!), tad ir šis batonėlis paliko mažiausią įspūdį. Nepaisant to, vėlgi, rašau didelį ir riebų pliusą už kuklų ir "neužknisantį" skonį - less is more!



Galiausiai, po sunkios dienos kai darbai taip išūžę galvą, kad net sunku užmigti, galima griebtis "paskutinio šiaudo" iš to pačio krepšio - "Hempus" kanapių arbatos. Kad ir ką besakytų pikti valstiečiai, pats geriausias vaistas nuo lengvos nemigos (na, kai tiesiog sunkiai "užsimiega") - apyniai ir kanapės (ir čia aš visai rimtai!). Štai mano ragautoje kanapių arbatoje yra 1,3-1,8% kanabidiolo (CBD), kuris veikia raminančiai ir padeda užmigti. Augalinėmis priemonėmis juk bėdas spręsti daug smagiau, ar ne?.. Gamintojai pataria į arbatą šliūkštelti kiek augalinio aliejaus, mat CBD tirpsta būtent jame, tad taip išgausite didžiausią jo koncentraciją.
Arbata malonaus kvapo, lengvai karstelėjusio skonio. Tinkama gąsdinti prietaringiems ir neišprususiems žmonėms sava išvaizda - gi čia cieli kanapių žiedai!
Vis dėlto nuo šios arbatos tikrai "neapsinešite" - tą daro THC, kurio maistui auginamos kanapės iš esmės neturi. Tuo tarpu medicinoje (nors tyrimų dar trūksta) CBD naudojamas kovai su įkyriomis mintimis, nerimu. Pats tas po sunkių ir įtemptų darbo dienų!

Šių gerų dalykėlių ieškokite čia: http://www.seklusekla.lt/
arba čia: https://www.facebook.com/seklusekla/ 

2017 m. gruodžio 18 d., pirmadienis

Vegan patiekalai 2017-ųjų Kūčių stalui!

Kaip ir kiekvienais metais, Ką valgo veganai? rūpinasi jūsų laiku bei skrandžiais ir skelbia 12 receptų sąrašą, kuriais galėsite nukrauti savo šventinį stalą!


1. Dzūkiška grybų košė su grybais (skani ir šalta!)
2. Artišokų užtepėlė - arba į ją mirkyti daržovių lazdeles, arba su ja ruošti sumuštinukus!
3. Bulvių kroketai su špinatais
4. Visiška apgaulė, arba rūkytos ausytės
5. Keptos baravykų salotos
7 ir 8 - kokios šventės be tradicinių - raudonos ir baltos mišrainės?
11. Šventinis žydų virtuvės saldėsis - tzimmes

2017 m. lapkričio 14 d., antradienis

Pusryčiai su "Bioteka"

Tie, kurie negali gyventi be pusryčių, bet tingi keltis geroookai anksčiau prieš darbą / paskaitas / pamokas, visada gali džiaugtis gausybe greitai paruošiamų pusryčių. Net ir veganai!

Manote, sausi pusryčiai su pienu - ne jiems? Ot ir klystate! Valgant dribsnius su augaliniu pienu (arba, kaip kad reikalauja įvairios tarnybos - augaliniais gėrimais) dienos pradžia dar smagesnė: ne tik skani, bet ir sveika bei etiška!

Kelias savaites savo dribsnius gardinau augaliniais (ne)pienais iš "Biotekos". Paragavau jų net tris - migdolinį, kokosinį ir anakardžių. Ir visi jie buvo nepaprastai skirtingi - štai jums, gyvūninio pieno vartotojai - kiek smagios įvairovės prarandate!



Migdoliniame gėrime paskandinti dribsnius buvo gan įdomu, mat šis (ne)pienas - laabai tirštas ir sodrus, tad dribsniai jame mirko kaip kokiame jogurte. Kita vertus, "Isolos" migdolinis gėrimas nebuvo neriebus, todėl visai patiko, nepaisant to neįprasto klampumo. Įsivaizduoju, jog jis labai tiktų vasaromis, kuomet į augalinius pienus mėgstu paskandinti kur kas geresnius daiktus, nei dribsnius: braškes ir mėlynes!



"Isola" kokosų ir ryžių pienas buvo tikra priešingybė migdoniniam: nors tikėjausi, jog jis bus tirštokas ir riebokas, tačiau iš tiesų jis panašėjo į kokosų vandenį, o ne į pieną ar kremą: labai lengvas, skystutėlis kaip vanduo, užtad skonis - turtingas: jame jautėsi išraiškingas kokosas, ir visiškai nesijautė man nepatinkantis ryžių pienų "sausumas". 



Įdomiausias iš "Isola" augalinių pienų buvo anakardžių ir kokosų: jį ragaujant niekaip nepavyko iškrapštyti iš gavos minties, kad geriu skystą veganišką žaliavalgišką anakardžių "sūrio" tortą : ) Labai desertiškas ir labai skanus.




Na, o ką dar galima užpilti augaliniais pienais? Be abejo - vadinamuosius "miuslius", arba sveikesn5 pusryčių dribsnių variantą. "Bioteka" siūlo "Rapunzel" ekologiškus dribsnius su džiovintais vaisiais. Jų kiekis čia sudaro net 40 proc.! Tarp avižų ir kviečių dribsnių čia rasite ir figų, abrikosų, razinų, linų sėmenų ir saulėgrąžų sėklų. Šie dribsniai turi daug "kūno" - skaidulų, bet kuklų skonį -jame vienintelės išsiskiriančios ir iššokančios natos yra džiovintų vaisių ir razinų. Žmonėms, kurie mėgsta ryte valgyti švelnų maistą ir susirinkti savo rytinius vitaminus jie tiks nuostabiai.


Šių produktų ieškokite "Biotekos" parduotuvėse:
Vilniuje - Klaipėdos g. 3, PC OZAS (Ozo g. 18) ir PC NØRDIKA (Vikingų g. 3)
Kaune - Laisvės al. 69
Klaipėdoje - PC HERKAUS GALERIJA (Herkaus Manto g. 22)

2017 m. lapkričio 9 d., ketvirtadienis

Vilniuje šurmuliuos kalėdinė Vegfest LT mugė

Už mėnesio – gruodžio 9 d. Vilniuje bus surengta visiems augaline mityba bei sveika gyvensena besidomintiems skirta „Vegfest LT” kalėdinė mugė.

RawCakes tortas

Tai bus jau penktasis „Vegfest LT“ ciklo renginys – trys buvo surengti Vilniuje bei vienas Kaune. Idėja organizuoti šį renginį kilo Jungtinėje Karalystėje gyvenančiai Ventei Viteikaitei – pasak jos, veganams skirti festivaliai, mugės pasaulyje organizuojami jau daugiau nei trisdešimt metų ir sulaukia didelio susidomėjimo. „Pajutau, kad ir Lietuvoje veganų bendruomenė sparčiai auga, tad toks renginys jau yra reikalingas“, – pasakojo mergina.

Pirmasis – pernai rudenį surengtas „vegfestas“ sulaukė tokio anšlago, kad prekių neliko jau po poros valandų, o žurnalistai renginį lygino su „Lidl“ atidarymu, tačiau ir vėlesni renginiai buvo ne mažiau sėkmingi. „Toks susidomėjimas labai džiugina, įkvepia tolesniems darbams“, – šypsojosi V.Viteikaitė.

Į „Vegfest LT“ kalėdinę mugę ji pakvietė daugiau nei 70 dalyvių iš Lietuvos ir užsienio. Atėjusieji į renginį galės paskanauti veganiškų užkandžių, karštųjų patiekalų, desertų ir gėrimų, paragauti įvairių mėsos ir pieno produktų pakaitalų, įsigyti ekologiškų prekių, natūralios kosmetikos, virtuvės įrangos, receptų knygų, drabužių, papuošalų bei aksesuarų, veganų atributikos, prekių vaikams. „Bus ir įmonių, kurios jau tapo nuolatiniais renginio dalyviais, ir tokių, kurios jame pasirodys pirmą kartą“, – sakė organizatorė.

Bus surengta ir paskaitų programa. Lietuvoje gyvenantis italas, Kauno technologijos universiteto profesorius, knygų autorius Dario Martinelli skaitys paskaitą „Veganizmas: idėja ir idealas“, kurioje apžvelgs įvairius filosofinius šio judėjimo aspektus. Žinomas estų gydytojas penkių vaikų tėvas Antsas Haavelas dalinsis žiniomis ir patirtimi paskaitoje „Veganinės dietos nauda vaikams“. Iš Jungtinės Karalystės atvyksta verslininkas bei verslo konsultantas Mike‘as Hillas, kalbėsiantis apie veganiško verslo ypatumus. Po paskaitos „Kaip įkurti ir vystyti veganišką verslą“ jis teiks ir nemokamas asmenines konsultacijas. Dar vienas paskaitų programos pranešėjas – Europos gyvensenos medicinos specialistų asociacijos įkūrėjas ir prezidentas, gyvo maisto propaguotojas bei sveikos gyvensenos žinovas Paulius Jaruševičius. Paskaitoje „Augalinė mityba: etika ir sveikata“ jis apžvelgs veganų dažniausiai daromas mitybos klaidas bei patars ką daryti, kad maiste netrūktų jokių reikalingų medžiagų.

Renginyje veiks ir infostaliukas – prie jo bus galima nemokamai gauti įvairių lankstinukų, kortelių su receptais, žurnalų, maisto pavyzdžių ir kosmetikos mėginukų, pasikonsultuoti su veganišką gyvenimo būdą pasirinkusiais renginio savanoriais.

Pernykštės kalėdinės mugės įspūdžiai. Gediminos Šalkauskaitės nuotrauka.

„Tai renginys, skirtas populiarinti veganizmą bei augalinę mitybą, tačiau jame laukiami visi“, – tvirtino Ventė. Anot jos, „vegfestai“ garsėja pozityvia atmosfera. Renginyje bus galima ne tik išgirsti naujos informacijos, paragauti neįprastų maisto produktų, bet ir daug ko įsigyti pigiau nei parduotuvėse.

Veganų judėjimo pradžia laikomi 1944 m., kuomet Jungtinėje Karalystėje susibūrė Veganų bendrija. Tačiau judėjimo bumas pasaulyje prasidėjo išpopuliarėjus internetui, o ypač – pastaraisiais metais. Veganų skaičius Jungtinėje Karalystėje per pastaruosius keletą metų išaugo daugiau nei dešimtį kartų ir viršija pusę milijono. Panašus skaičius – ir Vokietijoje, Prancūzijoje, Italijoje, o Izraelyje, kur veganų procentas gyventojų skaičiui – didžiausias pasaulyje, jau siekia milijoną. Kiek veganų Lietuvoje, nėra tiksliai žinoma, tačiau socialiniame tinkle „Facebook“ suburta grupė „Lietuvos veganai“ šiuo metu vienija daugiau nei 21.000 narių. 

Veganai mano, jog nedera savo tikslams išnaudoti kitų gyvų būtybių, todėl atsisako mėsos, žuvies, jūrų gėrybių, pieno produktų, kiaušinių ir medaus, vengia kailio ir odos dirbinių, nevartoja su gyvūnais išbandytos kosmetikos, neina į zoologijos sodus, delfinariumus ir cirką, nejodinėja.

Daug kas mano, jog augalinis maistas – blankus, tačiau tai visiška netiesa. „Nemažai veganų tikina, kad pakeitę mitybą ėmė valgyti daug skaniau ir įvairiau, atrado produktų, apie kuriuos iki tol nė nebuvo girdėję, – sakė Ventė. – O veganiško maisto pasirinkimas – tikrai didžiulis. Ateikite į mugę, ir patys tuo įsitikinsite“.

Įėjimas į renginį – nemokamas.
Tadas Bražauskas

2017 m. spalio 29 d., sekmadienis

Švelnūs žiemos skoniai restorane Vegan Rawhouse

"Ką valgo veganai" komanda apsilankė restorane "Vegan Rawhouse", kur galėjo išragauti naujai pristatytus žiemos patiekalus.



Turbūt jau žinote - žaliavalgišku maistu laikomas toks maistas, kuris gaminamas nenaudojant aukštesnės nei 42 laipsnių temperatūros - teigiama, kad taip jis išlaiko daugiau naudingųjų medžiagų ir nežūsta sveikatai būtini fermentai. Asmeniškai pati daug tokio maisto vartoti negalėčiau, ypač žiemą, kuomet visur norisi šilumos, bet iš tikrųjų būna, kad po raw maisto būna smagiau, tik reikia nemažos porcijos.

Vegan Rawhouse (Rūdininkų g. 12, Vilnius, anksčiau vadinosi Raw42) išdidžiai laiko save pirmuoju ir vieninteliu žaliavalgių restoranu, nors tikrai nėra. Jie įsikūrė 2012 m., o štai "RawRaw" (dabartinis nebe žaliavalgiškas "Botanique") atsidarė 2010 m., tuo metu sukėlęs žaliavalgystės bangas Lietuvoje. Labai gerai tai prisimenu, nes būdama vegane nuo 2008-tųjų, žinodavau viską, kas vyksta ir bent kiek susiję su veganizmu, nes nevykdavo itin daug dalykų. Taip kad - dabar tai jau vienintelis, bet tikrai ne pirmasis!

Taigi, apie patiekalus:

Žaliųjų žirnelių sriuba su kajanu - gaivi, lengva, raw sriubytė. Skani, nors gan švelnaus skonio. Kajano nepasijautė labai.



Baklažanų traškučiai su avokadų užtepėle buvo visai įdomūs. Jei tikitės tikrų (traškančių) traškučių, tai nusivilsite, bet jei mėgstate džiovyklėje ruoštas daržoves, tai jums visai patiks. Tiesiog baklažanai, ruošti džiovyklėje su rūkytų paprikų nata (!) ir tradicine guakamole.


Imbierinė kriaušių duonelė visai nepaliko įspūdžio kaip ir migdoliniai sausainiai. Kažkaip tiesiog meh. Kas buvo ne meh - tai su migdoliniais sausainiais pateikiamas aguonpienis. Labai žiemiška, labai old-school'as, labai skanu. Genialu. Net pagalvojau, kodėl aguonpienis nėra daugelio Lietuvos kavinių ir restoranų pasirinkimas?

Sušiai su baltuoju ridiku ir krienų padažu (kaip šefė sakė - išrado lietuvišką wasabi) buvo neblogi - gražūs ir spalvoti, nors, kadangi viduje ne ryžiai, o ridikas ir kt daržovės, tai dumblis greitai permirksta ir tai ne visiems gali patikti. Lietuviškas wasabis tiko puikiai.



Ok, na ir dabar visų to vakaro ragautojų top'as (tame tarpe ir mano) - tadadadam - kiaušinių skonio salierų mišrainė! Kiaušinių skonį suteikia, kaip žinia, juodoji druska, o pati mišrainė labai skani ir gana paprasta - pasirodo, pagrindiniai ingridientai tik du - salierai ir svogūnų laiškai! Na, ir labai skanus padažas iš riešutų padažo (ir jo namuose paprastai nepasidarysi, nes riešutus reikia susifermentuoti, kad, kaip teigė virtuvės šefė Irena Žentalytė, jie būtų geriau pasisavinami organizmo). Na tikrai labai labai skani mišrainė. Kartojau net kelis kartus. Verta grieko.

Na ir išskirtinai skanus desertas, dėl kurio tikrai dar užsuksiu kada nors čia, buvo mocha tortas. Pagrinde gaminamas iš anakardžių riešutų ir migdolų pieno, jis, kaip viskas čia, švelnaus, bet ir išraiškingo skonio. Šefė minėjo, kad čia virtuvėje dažniausiai nenaudoja sojų produktų ir kokoso aliejaus, ką aš greičiausiai dėčiau į tokį tortą, bet buvo įdomu suvokti, kad tortą galima paruošti ir be to.


Nors tai - tikrai nepigi vieta - šitų patiekalų kainų dar nežinau, bet dienos pietūs čia kainuoja 6-7 Eu, tai dažnai čia tikrai nenueisiu. Šventinei progai irgi nežinau, ar eičiau, nes vistiek ne visai mano skonio tas raw maistas, bet tos mišrainės ir mocha torto tai visai užsukčiau kada. 

2017 m. spalio 28 d., šeštadienis

Rytietiškas, veganiškas ir sveikas fast-food!

Kaskart kuomet tik tinginys ima viršų ir nesinori virtuvėje praleisti valandos, arba kaskart kai tik pritrūksta fantazijos o ką čia šiandien pasidaryti valgyti? ar tada, kai užpuola darbai, todėl laiko rimtesniems pietums pritrūksta, galima čiupti paprastus ir greitai paruošiamus gaminius iš paruoštukų.

Seniai seniai, kai dar Lietuvos miškuose ganėsi Taurai, ir Gedimino kalnas stovėjo tvirtas išdidus, veganų fast-food pasirinkimas buvo labai ribotas. Tačiau šiandien, ak, kaip gerai, galima rinktis beveik bet ką, ar tai būtų koldūnai, ar burgeriai, ar sveikesnės alternatyvos. Būtent tokias ir ragavome šį kartą.


Veganų draugė ekologiškų produktų krautuvė "Bioteka" prekiauja nedideliuose spalvinguose maišeliuose supakuotomis košėmis ir maisto paruoštukais, tad gavus progą, kelis ir išmėginome.



Pirmasis paragautas buvo "Bohlsener Muehle" firmos rytietiškas kuskusas. 200 gramų pakuotėje buvo ne tik pačios kuskuso kruopos, bet ir į jas įmaišyti džiovintų abrikosų, pomidorų, morkų gabalėliai, taip pat ir prieskoniai - jūros druska, kalendros, kuminai, petražolės, kardamonas, čili ir cinamonas. Vadinasi, toks kuskusas gali tapti ne tik garnyru, bet ir lengvu greitu užkandžiu. 



Labiausiai man patinka kuskuso paruošimas - nereikia jokių didelių pastangų - pakanka užpilti pakuotėje esantį kuskusą verdančiu vandeniu (rekomenduojama 300 ml; papildomai įpyliau šlakelį alyvuogių aliejaus), uždengti ir palaikyti, kol šis išbrinks. Greta kuskuso pasiruošiau pomidorų padaže troškintų šviežių daržovių iš močiutės daržo - galite tą padaryti ir jūs, arba pasinaudoti drąsesniais pasiūlymais, surašytais ant pakuotės - kuskusui suteikti vaisių, riešutų, kreminį skonį arba praturtinti jį kepintais anakardžių riešutais. Labai greita, labai paprasta, ir labai skanu!



O tos pačios "Bohlsener Muehle" firmos kario skonio falafelių paruošimas tapo iššūkis tam, kuris maisto liko nepavergtas, bei maisto gamyboje apsiriboja vos keliais patiekalais. Vat todėl ir džiaugiuosi paruoštukais - pagal jų instrukcijas pietus gali pagaminti tikrai bet kas!



Iš pakuotėje esančio mišinio galima pagaminti 3 porcijas falafelių (gal net keturias, jei nevalgote jų vienų, o vyniojate į lavašą). Ir jų paruošimas - juokų darbas: viskas, ką reikėjo padaryti, tai užpilti pakuotės turinį karštu vandeniu (~300 ml), išmaišyti ir palikti apie 10 minučių, jog šis išbrinktų. Tada suformuoti falafelius ir virti aliejuje. 



Falafeliai buvo gan neįprasti, švelnaus, kiek salstelėjusio skonio, todėl labai puikiai tiko vynioti į duonelę su sojos jogurto, mėtų ir harisos padažu drauge su salotomis, pomidoriukais ir agurku. 

Tad jei jaučiate, jog tuoj užklups kulinarinė tinginystė, arba atsiranda poreikis greitai ir paprastai paruošiamam sveikam ir veganiškam maistui, pasvarstykite ir apie problemos išsprendimą kuskuso ar falafelių paruoštukais!

Šių mišinių ieškokite "Biotekos" parduotuvėse:
Vilniuje - Klaipėdos g. 3, PC OZAS (Ozo g. 18) ir PC NØRDIKA (Vikingų g. 3) 
Kaune - Laisvės al. 69 
Klaipėdoje - PC HERKAUS GALERIJA (Herkaus Manto g. 22)

2017 m. spalio 22 d., sekmadienis

Kiniškas stir-fry su soba makaronais

Kiniški stir-fry yra labai universalūs patiekalai, kurie visiškai pritaikomi prie Jūsų turimų produktų. soba grikių makaronai gali būti pakeisti paprastais kiniškais ar stikliniais makaronais. 

Iš principo šiam patiekalui svarbūs keli dalykai: sezamo aliejus, kuris suteikia specifinį salyklišką kvapą bei daugelyje kiniškų patiekalų naudojamas mišinys, suteikiantis gerai pažįstamą skonių paletę.



Reikės (3-4 porcijoms):
2 morkų
1/2 Pekino kopūsto
1 mažo brokolio
2 ryšulėlių grikių makaronų
šlakelio sezamų aliejaus

Taip pat galima naudoti kitas kietos konsistencijos daržoves (pvz. mažuosius kukurūzus, bambukus ir t.t.), tofu, tempeh. Pagrindinė taisyklė yra bet kokių naudojamų dažovių dydis – tiek morkos, tiek kitos daržovės turi būti supjastytos šiaudeliais bet sąlyginai stambiai, kad išsaugotų traškumą.

Kiniškam padažui reikės:

šaukšto rudojo arba paprasto cukraus
pagal skonį - čili dribsnių ar šviežių čili
šlakelio sojos padažo
žiupsnelio malto ar šviežio kapoto imbiero

Paruošimas:

Gaminimo pradžioje į wok keptuvę įpilikite sezamų aliejaus, užkaitinkite jį ant aukštos ugnies, sudėkite svogūnus ir čili gabaliukus. Šiems parudus ir įgavus aštrumą, sumažinkite ugnį. Tada sudėkite daržoves ir nuolatos maišydami kepkite jas 5-7 minutes ar ilgiau, priklausomai nuo Jūsų ruošiamo maisto kiekio bei wok keptuvės dydžio.
Kol kepa daržovės, pagal instrukcijas paruoškite soba ar kitus makaronus.

Tada pasiruoškite padažą - į kepančias daržoves suberkite cukrų, sudėkite čili gabaliukus, apibarstykite imbieru ir įpilkite sojos padažo. Sumašykite viską, sudėkite paruoštus makaronus (arba pateikite juos atskirai).

Tai nėra patiekas, bet paprasta koncepcija, kurią galima keisti visais įmanomais būdais su visais įmanomais ingredientais!

Skanaus!

2017 m. spalio 2 d., pirmadienis

"Rapunzel" riešutų kremai

Riešutų kremai primena vaikystę - kai nupirkdavo šokoladinio kremo, padėdavo į aukščiausią lentyną, kad nepasiektumei ir vieno pirštu nekabliuotumei, bet... imdavai taburetę ir karts nuo karto pasilipus vogdavai po "antpirštį" to saldumyno...

Suaugus saldūs riešutiniai kremai pusryčiams ar vakarienei atrodo keistai - visgi dažniau tenka virtis košes ar skubant teptis nesaldžius sumuštinius, tačiau retsykiais galima padaryti išimtį ir papusryčiauti vaikiškai saldžiai.

Šią savaitę kelias dienas ant pusryčių stalo su arbata tupėjo ir saldūs pusryčiai: skrebutis ar itališkos duonos riekė su riešutiniu kremu. Galbūt kasdien taip ir valgyti ir nederėtų, bet skubant, turint daug darbų, reikalaujančių daaaar daugiau energijos, saldumynais pradėti dieną nėra jau taip blogai.

"Rapunzel" anakardžių kremas (250 g)

Pirmąją dieną paragautas buvo ekologiškas "Rapunzel" firmos anakardžių sviestas iš "Biotekos". Nežinau kodėl, bet man riešutų sviestai siejasi su bet kuo, tik ne su saldumynais. Todėl teko nustebti, kuomet laižant anakardžių kremo likučius nuo peilio (ups!), pasitiko saldesys. 

Kremas gan skystas, savo tekstūra ir spalva primena kūdikių tyreles. Jo sudėtis uoliems sveikuoliams veikiausiai nepatiks (66 % anakardžių riešutų + nekaitintas palmių aliejus*, cukranendrių cukrus, jūros druska), bet ne sveikuoliams ir ne kasdien - kodėl gi ne? Juo labiau, jog anakardžių kremas turtingas magniu, vitaminais B1 ir E. Taip pat turėdamas daug riebalų, jis taikosi ir į naujausias mitybines madas. 

Be užimtadienių, toks riešutų kremas turėtų būti labai geras draugas ir kelionėse - nesunkiai paruošiamas (tiksliau - iš esmės nereikalaujantis jokio paruošimo), didelės energinės vertės jis galėtų greitai užpildyti skrandžius ir suteikti jėgų nuotykiams. O taip pat galėtų patikti ir smaližiams vaikams - nė neabejoju, jog saldus anakardžių kremas ant trapučio yra daug geriau nei visokie ten glaistyti sūreliai ir supersaldžios varškytės: tiek sveikatos, tiek gyvūnų gerovės prasme.

"Rapunzel" šokoladinis lazdyno riešutų kremas "Samba dark" (250 g)

Atsipeikėjus nuo saldumų, kitą dieną sėdau prie antrojo kremo - "Rapunzel" firmos  juodojo šokolado, riešutų ir nugos kremo "Samba dark". Šis ne toks saldus kaip pirmasis, jaučiasi ir šokolado kartumas, ir lazdyno riešutų švelnumas. Šiek tiek tvirtesnės konsistencijos jis turėtų ne tik puikiai tepliotis ant duonos gaminių, bet ir virsti sausainių ar kepinių pertepimu. 

"Samba dark" sudėtis vėlgi nėra baisiai sveikuoliška (kam tai svarbu). Bet kadangi man - nesvarbu, tai dėl to sau galvos nesuku. Nesiūlau sukti ją ir kitiems. Juo labiau, kad 45 % lazdyno riešutų, 15 % kakavos miltelių, burboninė vanilė, cukranendrių cukrus ir palmių riebalai* tikrai nėra tai, kuo reiktų labai baisėtis. Svarbiausia tai, kad toks kremas taip pat yra puikus (ir skanus!) energijos šaltinis, turi daug vitamino E, geležies (!), magnio ir kalcio. Be to, kremas yra itin stipraus ir sodraus skonio, tad ir su didžiausiu potraukiu saldumynams niekaip nepavyktų jo suvalgyti per daug.

Todėl jei pusryčiaujant ar užkandžiaujant atsibos sūrumas, drąsiai mėginkite kuriam laikui paįvairinti savo mitybą energijos suteikiančiais saldžiais riešutiniais kremais.
Jų ieškokite "Biotekos" parduotuvėse:
Vilniuje - Klaipėdos g. 3, PC OZAS (Ozo g. 18) ir PC NØRDIKA (Vikingų g. 3) 
Kaune - Laisvės al. 69 
Klaipėdoje - PC HERKAUS GALERIJA (Herkaus Manto g. 22)

* Kremuose naudojami palmių riebalai yra iš sertifikuotų ekologinių ūkių, todėl yra draugiški žmogui, gamtai ir gyvūnams.

2017 m. rugsėjo 24 d., sekmadienis

Mango lassi - vegan versija


Reikės:

1 puodelio natūralaus sojos jogurto;
1/2 puodelio augalinio pieno;
1 vidutinio itin prinokusio mango (tinka ir skardinė mangų tyrės);

Papildomai (jei tik kažko iš šių galimų priedų norisi):
poros šaukštelių rudojo cukraus ar klevų sirupo;
žiupsnelio cinamono;
šviežios mėtos.

Paruošimas:

Pats greičiausias ir paprasčiausias receptas pasaulyje! Nulupti ir supjaustyti mangą. Į kokteilinę supilti jogurtą, augalinį pieną, suberti mangą ir plakti, kol viskas virs vienalyte mase. Karštą dieną galima į šį kokteilį įsimesti ir ledo kubelių. O visomis kitomis dienomis, gardžiuotis kambario temperatūros lassi.

2017 m. rugsėjo 22 d., penktadienis

"Rapunzel" veganiški šokoladai

Seni geri "Ką valgo veganai?" draugai "Bioteka" vėl turi gerų naujienų - gausės ir platės parduotuvės vegan maisto asortimentas! O kitaip ir negali būti, kadangi augalinė mityba darosi vis populiaresnė - tą liudija ir minios žmonių paskutinio "VegFest" metu. 

Aišku, nors tėvai ir seneliai ilgai ir nuobodžiai moko iš pradžių valgyti "rimtą maistą", ir tik po to saldumynus, tos pamokos eina ir praeina kažkur palei ausį, ir kuomet reikia sėsti prie pietų ar vakarienės stalo, ant jo pirmiausiai ima ir atsiduria... šokoladas!

"Bioteka" turi tikrai nemažą vegan saldumynų pasirinkimą, o "Rapunzel" firmos šokoladai - ne tik veganiški, bet ir etiški bei ekologiški. Todėl tiks ir patiks ir veganams, ir kitiems sąmoningiems žemės gyventojams. 

Meno kūrinio vieta - ant sienos!

Pirmasis paragautas šokoladas buvo "Cocos creme" juodasis šokoladas su kokosų kremu. Nors dažniausiai juodieji šokoladai būna arba kartūs, arba bjauriai persaldinti, pastarasis buvo aukso viduriukas: nei kartus, nei saldus, lengvo, malonaus skonio. Kreminis-kokosinis šokolado įdaras - labai natūralus, smagios tekstūros, valgant galima pajausti kokosų drožles. Kaip ir šokoladas, taip ir įdaras nėra persaldintas. Taigi, jis puikiai tinka tokiais atvejais, kai mėgsti saldumynus, bet nenori beprotiškai užsisaldinti.

"Cocos creme" šokoladas iš parduotuvės "Bioteka"

Toliau ant stalo atkeliavo "Nirwana vegan" pieniškas šokoladas su riešutų kremu. Jis - mano favoritas - tiesiog tobulas šokoladas. Beprotiškai švelnus, maloniai saldus, nei ką pridėt, nei atimt. Šokolado viduriuke pasislėpęs riešutinis kremas - visa tai sukuria puikią kombinaciją. Žinoma, negaliu prisiminti, kokio skonio yra įprastas pieniškas šokoladas, tačiau galiu kirsti lažybų, jog ryžių pienas šokolade nėra nė kiek prastesnis sprendimas, o veikiau - net geresnis: juk ryžių pieno šokoladas turėtų būti lengvesnis ir ne toks riebus.

Vakaro užkandžiai: "Nirwana vegan" šokoladas iš "Biotekos" ir gera knyga.

Paskutinis paragautas buvo ribotos serijos veganiškas baltasis šokoladas su spanguolėm ir aguonom "Cranberry Mohn". Įspūdis gan įdomus, mat šis šokoladas nebuvo itin panašus į... šokoladą. Aišku, čia lygiai tokia pati situacija - kuomet baltasis šokoladas paskutinį kartą ragautas buvo vaikystėje... galima ir klysti. Plytelė buvo rieboka, nesaldi, viduje tupinčios uogų dalelės kartkartėm užrūgštindavo liežuvį. Taigi, šis šokoladas yra kažkas tarp balto šokolado, vaisių batonėlio ir sveikuoliškų užkandžių. Taip pat negaliu nepastebėti, jog baltasis šokoladas su raudomis uogytėmis ir juodais aguonų grūdeliais atrodo spalviškai laaaaabai gražiai. Galiausiai, kitaip nei ankstesnių šokoladų (ups!), šio nepavyko suėsti vienu prisėdimu, tad gal ir gerai?..

"Cranberry Mohn" šokoladas ("Bioteka")

Vis auštantys orai primena - žiema artėja! Tad visiems, o taip pat ir veganams bei uoliems sveikuoliams reikia susirūpinti svarbiais išlikimo klausimais bei imti augintis žieminį "sluoksnį". O ar yra geresnis būdas tą daryti nei kramsnoti skanutėlius šokoladus, leisiu nuspręsti jums patiems :) 


"Rapunzel" šokoladų ieškokite "Biotekoje":
Vilniuje - Klaipėdos g. 3, PC OZAS (Ozo g. 18) ir PC NØRDIKA (Vikingų g. 3)
Kaune - Laisvės al. 69
Klaipėdoje - PC HERKAUS GALERIJA (
Herkaus Manto g. 22)

2017 m. rugsėjo 11 d., pirmadienis

Violetos avižinių miltų kepsneliai

Kartais "Ką valgo veganai?" skaitytojai pasidalina ir savais receptais - Violeta siūlo pasigaminti avižinių miltų kepsnelių su burokėlių ir salierų lapkočiais, kurie jai skaniausi su pomidorų padažu.


Violeta rašo:

Viską darau "iš akies". Mintis tokia: burokine trintuve sutarkuoti cukiniją, supjaustyti burokėlių (mangoldų) lapkočius ir prieskonines žoleles, įberti įvairių prieskonių, grikių, avižų ar kitų miltų, druskos ir vandens ir kepti. Čia kūryba - lai pasireiškia vaizduotė ir noras bandyti, ieškoti. Pirmyn į įdomių ir nepakartojamų valgių pasaulį! Sėkmės !


Norite pasidalinti savo receptais su KVV skaitytojais ir jūs? Brūkštelkite laišką į kavalgoveganai.lt@gmail.com ar žinutę facebook'o puslapyje!

2017 m. rugsėjo 8 d., penktadienis

"Delta mityba": puikus maistas, vertas nuklydimo nuo kelio

Būdama didele azijietiško maisto gerbėja, stengiuosi išragauti visas jo naujoves Lietuvoje bei ieškoti skanėstų kelionių metu. O įvairių Azijos šalių užkandinės tik dygsta ir dygsta - veganai jau gali paskanauti pho ar gyoza koldūnų - kiek gi galima graužti tuos kiniškus baklažanus?..

Jau kuris laikas sekiau "Delta mityba" užkandinę feisbuko platybėse: norėjosi joje apsilankyti ir paskanauti šaolino sriubos, bet dėl man ne itin patogios vietos (Vilniaus Naujamiestis) apsilankymą vis atidėliojau. Užtai diena, kurią atsirado reikalų būtent ten, tapo dvigubai smagesne!

Loftų kiemuose (Naugarduko g. 41) pasislėpusią "Delta mitybą" rasti nebuvo itin paprasta, tačiau apėjusi ratą-kvadratą, užėjau vidun. Tiems, kas ten lankosi pirmą kartą pravartu žinoti, jog užsakymai priimami prie baro, todėl drąsiai eikite į kitą patalpą, kuri bent jau man iš pirmo žvilgsnio atrodė kaip virtuvė, į kurią lankytojams brautis nederėtų. Braukitės! Ir rinkitės pietus (o jie vis keičiasi)!

Gaila, tačiau baozi veganams tinkamos nebuvo (tešla su kiaušiniais), todėl užsisakiau koldūnų su grybais ir žemės riešutų padažu bei veganizuotos (į ją tiesiog nededa kiaušinio) šaolino sriubos su grybais. Toks pietų kompleksas kainavo 5 €. Maistas atkeliavo greitai ir sklandžiai - tik kitaip nei tūlas lietuvis įsivaizduotų, čia koldūnai yra užkandis, o sriuba - sotusis patiekalas.

Koldūnai su grybais (2 €)

Koldūnai buvo pa-sa-kiš-ki. Gan ilgai ragavau visokiausius rytietiškus koldūnus koldūnėlius, ieškodami tų, kurie man patiktų labiausiai. Ir pasirodo, nereikėjo trenktis į pasaulio kraštą, mat jų galima gauti čia, Lietuvoje. Švelnaus malonaus skonio ir puikios tekstūros tešla, turtingas grybų įdaras ir sodrus žemės riešutų padažas - tik tiek iki pilnos laimės man tą dieną ir tereikėjo. Pavalgyti tokios porcijos nepakaktų, užkąsti - pats tas. Bet manau, kad kitą sykį net pabūčiau keistuole ir imčiau tokių visas dvi kaip sočius ir superskanius pietus.

Šaolino sriuba su grybais (4 €)

Po tų nuostabių koldūnų, žymioji sriuba "nepramušė" ir paliko gerą, bet ne puikų įspūdį. Žinoma, jai nėra nė vieno priekaišto (nebent tai, kad ji vis kėsinosi mane aptaškyti) - skanus sultinys, dauuug jame plaukiojančių daržovių, makaronų, grybų. Įdomu buvo iš sriubos žvejoti paraugtus pomidorus ir agurkėlius. Pačiai tokia neįprasta variacija turbūt nebūtų šovusi į galvą, bet susivalgė tikrai maloniai. O kai dar labiau spustels rudeniškas šaltukas, tai valgysis ši sriuba dar maloniau.

Vis dėlto kol "Delta mitybos" vieta man vis dar labai nepakeliui, tad joje greitu metu tikrai neapsilankysiu. Tačiau žinau kur lėksiu pietauti, jei keliai vėl nuves į Vilniaus Naujamiestį. Darykite tą patį ir jūs.

2017 m. rugsėjo 4 d., pirmadienis

Dzūkiška grikių košė su grybais

Tęsiame savo rudeninę receptų temą ir siūlome pasigaminti itin greitą ir itin paprastą patiekalą - dzūkišką grikių košę! Jai prireiks vos kelių sudėtinių dalių, o ją pagaminti taip lengva, kad receptas bus įkandamas susipykusiems su virtuve, pradedantiesiems kulinarams ar net vaikams.

Šie metai derlingi ne tik voveraičių, bet ir ūmėdžių, kurios šįmet kaip reta sveikos ir gražios. Todėl košę gaminau su jomis. Tačiau receptui kuo puikiausiai tiks ir kiti miško grybai.


Reikės:

300-400 g nuvalytų grybų
1/2 svogūnų
alyvuogių (ar kito mėgiamo) aliejaus
žiupsnio druskos, pipirų
1 puodelio grikių

Paruošimas:

1. Smulkiai sukapoti svogūną.
2. Supjaustyti nedideliais gabalėliais grybus.
3. Užkaisti virti grikius.
4. Gilioje keptuvėje įkaitinti aliejų ir 3-5 minutes pakepinti svogūnus.
5. Suberti į keptuvę grybus (aišku, jei naudosite bobausius ar pan., tai pirmiausiai apdorokite juos taip, kaip priklauso) ir pakepinti su svogūnais ant silpnos ugnies apie 15-20 minučių.
6. Sūdytame vandenyje apvirti grikius - neleisti jiems "sukošėti", jie turėtų būti vis dar kiek kieti. Apvirus nupilti likusį vandenį ir palikti atidengtus, kol bus paruošti grybai.
7. Į apkepintus grybus su svogūnais suberti grikius, įberti pagal skonį druskos, pipirų, dar šiek tiek aliejaus, gerai išmaišyti ir patroškinti kelias minutes.
8. Valgyti! Galima pasigardinti augaline grietine ar jogurtu, arba tiesiog skanauti taip, kaip yra - paprastai, skaniai ir sočiai!

2017 m. rugpjūčio 27 d., sekmadienis

Šen bei ten ragaujame šį bei tą...

Žinia, vasara - toks metas, kuomet darai ir tą, ir aną, kol galiausiai supranti, jog ant nosies jau ruduo, o iš tiesų per šiltąjį laiką nieko doro ir nenuveikei...

Tokia situacija ir virtuvėje bei KVV svetainėje: daug dažniau lakstant per Lietuvą ir aplinkui, taip pat ir sėdint užsikrovus darbais namuose nelieka laiko išradinėti naujiems dviračiams ir kurti įdomius veganiškus receptus. Pačiu mėgstamiausiu maistu tampa picos, pasta su tuo, ką randi šaldytuve, arba bet kas, ko nereikia paruošti ir/ar valgyti namie. Todėl virtuvėje karaliauja ne namų šeimininkai, o kokie nors kampuose pasislėpę vorai, bet užtai veganiško maisto mylėtojai turi šimtą kartų daugiau progų išbandyti naujas vieteles bei naujus vegan produktus. Ir per kelis mėnesius jų truputuką prisikaupė.

Veganiška pica iš "Kregždutės"

Bene seniausiai buvo aplankyta Kaune nuo seno veikianti kavinė "Kregždutė" (Sporto g. 1), kuri mėgina prisivilioti daugiau lankytojų į meniu įtraukdama veganiškų patiekalų. Visgi galėjo jų paruošti tik dalį, taip pat ten dirbančios damos nepagailėjo pamokslų (mėsos nevalgot, bet aliejų vartojat, vaje vaje!) bei šiaip načnykams įprasto bendravimo stiliaus (lauke net nesugalvokit sėst, neaptarnausim! - hmm, tai o koks tada reikalas turėti kavinę su lauko staliukais prie gražaus miesto parko?..). Maistas nebuvo įspūdingas, salotos skendo aliejuje, pica buvo keistoka (ypač vegan sūrio riekelių išdėstymas), bet valgoma ir netgi visai nebloga. Ar norėtųsi čia valgyti dažniau? Veikiausiai ne, tačiau ne dėl maisto, bet dėl kitų dalykų...

Salotos iš "Iki" prekybos centro

Nežinau kaip kitiems, bet man viena iš metų naujienų - IKI prekybos centruose parduodamos salotos su falafeliais. Žinoma, sveiko maisto fanatikams bei E-fobams jos turėtų būti nesmagus košmaras (ar bent jau nejaukus šlapias sapnas), bet tiems, kurie neturi galimybės pavalgyti rimtesnių pietų - jos tikras išsigelbėjimas. Priklausomai nuo sėkmės gaudant akcijas-atrakcijas, jos kainuoja nuo 1,5 iki 2 eurų, viduje, vėlgi, priklausomai nuo sėkmės bei atidumo - varijuojančio šviežumo salotos, vyšniniai pomidorai, agurko griežinėliai, daigai, džiovintų pomidorų padažas (šitas gerulis!) bei keturi stambūs falafeliai, gaminti iš avinžirnių miltų ir dar belenko. Bet vegan! Ir sotu! Ir tikrai gero skonio!

Didelė (neįveikiama) vietnamietiška pho su tofu

Kadangi vienas mano gyvenimo tikslų - išragauti maisto iš kuo daugiau skirtingų šalių, laukiau nesulaukiau progos apsilankyti Vilniuje atsidariusiame vietnamietiško maisto restorane "Saigon" (A. Jakšto g. 7); iš pradžių veganai galėjo gauti tik troškinukų, bet greitai šis nesusipratimas buvo ištaisytas ir meniu atsirado žymioji pho sriuba. Didžiulis dubuo buvo sklidinas puikaus sultinio, ir jame knibždėte knibždėjo daržovės, keptas tofu, daigai, prieskoninės žolelės ir kiti džiaugsmai. Gan įdomiai susirodė sprendimas į sriubą dėti apvirtus (?) kalafijorus ir morkas, kaip ir visa skonių paletė (ku-kū, bok choy, kur jūs?..), bet įdomumas buvo tik pliusas, o ne minusas. Būdama ėdra-žmogdaržovėdra užsisakiau didelę porciją, tik jos įveikti nepavyko. Nors ką jau čia - nepamenu, kad ir kur kitur būčiau visą pho susrėbus...

Mažytės venesuelietiškos užkandinės aplinka paliko puikų įspūdį.

Prie gyvenimo tikslo įgyvendinimo prisidėjo ir dar viena vietelė iš Vilniaus - užkandinė "Arepera". Čia galima gauti venesuelietiškų kukurūzų duonos sumuštinių, iš kurių vienas tinka veganams. Ir ne tik veganams, bet ir uoliams-sveikuoliams, kurie dėl rimtų ar nelabai rimtų priežasčių nevartoja gliuteno. Kukurūzinė duona priminė Kenijoje ragautą ugali, bei kitus gerus dalykus. Bet ir be gerų prisiminimų sumuštinis puikiai susivalgė - sotus, paprastas, skanus. Rekomenduoju valgyti užgeriant kokiu tai tą dieną siūlomu tropiniu gėrimu - nė nepajusit, kaip viena koja apleisite lietingą lietuvišką žemę ir atsidursit kitoje vandenyno pusėje. Be to, nors ir viršininkai/šefai šiek tiek kalbėjo mūsiška kalba, bet apkerėta gero maisto prakalbau ir komplimentus jau sakiau ispaniškai!

Arepa su daržovėmis

Naujos vietos dygsta ir Kaune - vasarą atsidarė žavus baras-užkandinė pavadinimu "O kodėl ne?" (Perkūno al. 4), įsikūręs Ąžuolyno parko pašonėje pūpsančiame jaukiame medinuke. Žinoma, geriausia čia lankytis vasarą ar šiaip šiltomis dienomis, ir paragauti siūlomų vegan užkandžių.

Falafeliai (O kodėl ne?)

Didelis bliūdas humuso (O kodėl ne?)

Tiek falafeliai, tiek humusas jau tapo įprastu vegan maistu, kurio galima gauti tiek prekybos centruose, tiek ir maitinimo (ar girdymo) įstaigose. Ne išimtis ir "O kodėl ne?" - jų meniu rasite abu šiuos patiekalus. Kas nudžiugino, tai porcijų dydis. Humuso įveikti nepavyko. Negražu švaistyti maistą, bet dar negražiau palikti klientus neprivalgiusius. 
Falafeliai buvo skanūs, o jų viduje būta ne tik avinžirnių, bet ir trintų daržovių - čia jau matyt taip pat įprasta tampanti lietuviška falafelių interpretacija. Žinoma, yra tokių tradicionalistų kaip ir aš, kurie nori To Įprasto Falafelio, bet paįvairinti daržovėmis falafeliai? O kodėl gi ne?
Humusas buvo puikios konsistencijos, bet jam trūko druskos bei būta gerokai per daug pipirų. Nurašėme tą trūkumą į "netyčiuką", kadangi greta falafelių buvęs humusas pipirinės problemos neturėjo. Kadangi kainos-kiekio-kokybės santykis geras, o ir aplinka jauki, grįžus šilumai ten grįšime ir mes.

"N'ice cream factory" ledai

Klajonės kartais užneša ir į numylėtąją Varšuvą, kuri pateko tarp draugiškiausių veganams pasaulio miestų! Kadangi tą dieną buvo karšta, labai karšta, nuo karščio gelbėjausi ledais. Ledainėje "N'ice cream factory" skanėstą gali susikonstruoti pats, ir jis iš šviežių produktų bus sušaldytas azoto pagalba. Pats ledų gaminimo procesas tikrai įspūdingas! Už 12 zlotų (apie 2,8 €) susikūriau savo veganiškus ledus: sojos pieno pagrindas, Oreo sausainiai, kokosas ir sūdyta karamelė. Gavau nuostabiai skanų šviežių ledų kalną. Ech, kad tokia vietelė būtų bent kiek arčiau namų!..

Į Varšuvą atvykome anksti ryte, o skrydis į šiltus kraštus laukė po pietų, todėl paryčiais reikėjo kažkur priglausti savo sėdimąsias bei lagaminus. Įsivaizduokite, Lenkijos sostinėje yra savaitgaliais visą parą veikianti vietnamietiška-tailandietiška užkandinė "Du-za mi-ha", kuri siūlo nemažą vegetariškų ir veganiškų patiekalų asortimentą! Todėl net ir 6 valandą ryto galėjome skaniai panaktipiečiauti/papusryčiauti.

Tailandietiški ramenai su tofu

Pirmasis ragautas patiekalas buvo tailandietiška ramen makaronų sriuba su tofu ir kokosų pienu. Turtinga skoniais, aštroka ir nepaprastai soti - man tik šiek tiek palesiojant joje plaukiojantį tofu, viso patiekalo nesugebėjo įveikti net ir didelis ir daugggg valgantis žmogus. Bet svarbiausia, jog patiekalas kainavo vos apie 4 € - bet kuriuo paros metu sostinės centre gauti neįveikiamą vegan patiekalo porcija yra mažų mažiausiai nepadorios gastronautų svajonės išsipildymas.

Udon ir shitake grybų sriuba

Antras ragautas patiekalas daugiau dvelkė Japonija - tai buvo udon makaronų ir shitake grybų sriuba (apie 4,7 €). Skonis buvo mažiau išraiškingas, tačiau neabejotinai puikus. Tokią sriubą siurbti reikia ilgai, ilgai ir laimingai, mėgaujantis kiekvienu kąsneliu ir gurkšneliu. Kad ir kokia ji buvo puiki, visos sriubos įveikti taip pat nepavyko. Jos tiesiog per daug net ir labiausiai išbadėjusiam žmogui! Et, ne pirmas ir ne paskutinis kartas...

Grįžtant į savus kraštus, bet pasiliekant prie rytietiškos virtuvės - naujoje Kauno autobusų stotyje (Vytauto pr. 24) atsidarė iš Vilniaus atkeliavęs "Awokado noodle bar". Čia (turbūt kiek paerzindama personalą) ėmiau ir susiveganizavau sau porciją wok makaronų. Vegetariškas wok kainuoja 4 € (kiek liūdna po Varšuvos...) - rinkausi jį su ryžių makaronais ir saldžiarūgščiu padažu bei paprašiau nemušti kiaušinio. Mano užgaidos buvo patenkintos ir gavau dėžutę, kurios mažiau nei pusę užpildė mano patiekalas. 

Veganizuotas vegetariškas wok iš "Awokado noodle bar"

Čia gal psichologinis dalykas, bet turbūt daug smagiau mažas kiekis maisto būtų atrodęs mažesnėje dėžutėje, tad iki galo taip ir nesijaučiau pasisotinusi. Be to, žvilgčiojau į nevegetarišką močiutės wok dėžutę (taip, močiutė norėjo paragauti kokio įdomesnio didmiesčio maisto!), kurioje maisto kiekis buvo gerokai didesnis. Kodėl taip yra - man visiškai aišku. Vegetarišką nuo nevegetariško wok skiria tik mėsos, todėl jų nededant gaminant vegetarišką versiją, o dar ir išimant kiaušinį veganizuotoje, maisto kiekis gerokai sumažėja. Todėl norėtųsi, kad vegetariškas wok būtų ne įprastas, tik be mėsos, o praturtintas kokiu tofu ar seitanu. Šiaip wok'o skonis geras, patiko padažas, šviežios daržovės ir sezamų pabarstai, tačiau man, nemėgstančiai riebaus maisto (OK, visko, išskyrus bulvių traškučius) wok'as buvo per riebus, o ant dugne likusio aliejaus buvo galima dar kažką iškepti. Jei mėsavalgiai džiaugiasi šia vieta, tačiau vegetarams ir veganams Kaune tikrai gero wok'o dar teks palaukti.