2015 m. gruodžio 29 d., antradienis

Lęšių ir moliūgų čili su rūkytu tofu


Reikės:

0,5 l trinto moliūgo
1 skardinės trintų pomidorų
1 skardinės raudonųjų pupelių
1 puodelio lęšių
2 vidutinių morkų
1 čili pipiro
200 g rūkyto tofu
1 didžiulio svogūno
žiupsnio druskos
šviežių petražolių ir kalendros
1 a.š. paprikos miltelių
1 a.š. rūkytos paprikos miltelių
gabalėlio vegan sūrio (nebūtina)
šlakelio alyvuogių aliejaus

Paruošimas:

* Užmerkti lęšius - geriausiai palikti mirkti per naktį ar bent jau kokias 5 valandas. 
* Nulupti ir susmulkinti svogūną, morką.
* Suberti išbrinkusius nusunktus lęšius į puodą, įpilti vandens, kad apsemtų ir užkaisti virti.
* Keptuvėje įkaitinti aliejų ir apkepinti svogūną su morka.
* Susmulkinti čili pipirą. Jei paliksite čili sėklas, troškinys bus aštresnis.
* Lęšiams pradėjus virti, į puodą supilkite trintus pomidorus, moliūgų tyrę, susmulkintą čili, įberkite druskos, paprikos miltelių.
* Susmulkinkite prieskonines žoleles. Supjaustykite stambiais kubeliais tofu.
* Pavirus troškinį ~10 minučių, suberkite į jį tofu, prieskonines žoleles ir konservuotas pupeles (jas prieš tai perplaukite vandeniu).
* Troškinkite čili dar apie 15 minučių ant vidutinės ugnies.
* Pateikite su juoda duona, tortilijos traškučiais. Ant viršaus galite užtarkuoti veganiško sūrio.

Skanaus!

2015 m. gruodžio 21 d., pirmadienis

12 veganiškų patiekalų 2015-ųjų Kūčių stalui

Pietryčių Azija žengia į Kauną: Phun Kee Duck

Nors pro Lietuvą sėkmingai praskriejo picerijų, kebabinių, sušinių ir burgerinių banga, bet "gatvės maisto" ar gero rytietiško (tiek artimųjų, tiek tolimųjų rytų) greitojo maisto rasti vis dar sunku. Vilniečius moksleivius ne vienerius metus kišenpinigius leisti kviečia Wok to Walk, o Kaune - liūdnoka. Kažkada atsidaręs (o dabar berods jau ir užsidaręs) Sushi&Wok, deja, wok patiekalų nesiūlė. Tačiau šį rudenį Savanorių pr. 129 duris atvėrė nauja užkandinė smagiu pavadinimu - Phun Kee Duck. Išgirdus kelis gerus atsiliepimus iš draugų, nutariau ten apsilankyti ir aš.

(nuotrauka iš užkandinės FB)
Užkandinės meniu nedidelis, bet matyti didžiulius meniu ir tikėtis kažko gero būtų tikrai neverta. Todėl iš makaronų patiekalų išsirenku vienintelį - makaronus su daržovėm ir tofu ir pasitikslinu, ar jis tinkamas veganams. Sudėtyje kiaušinių nėra, valio! Manęs pasiteirauja apie aštrumą, prašau pagaminti aštriai.

Nors užkandinė labiau skirta take-away, bet kadangi iki namų toli, valgysiu vietoje. Pro virtuvės durų plyšį galiu stebėti gaminimo procesą ir kylančius ugnies kamuolius. Pastarieji turbūt vienintelis užkandinės trūkumas - nuo jų patalpose labai karšta, oro kondicionieriaus nėra. O greta take-away maisto gali tekti išsinešti ant drabužių bei plaukuose to maisto kvapą. Kita vertus, tikiuosi, jog vasarą lauke bus pastatytos kėdės ir stalai - tuomet bus viskas pats tas.


Maistą atneša gan greitai, tame pačiame indelyje (tvirtame plastikiniame), į kurį pakuoja ir maistą išsinešimui. Valgyti galima lazdelėmis arba žaviais mediniais vienkartiniais įrankiais - kadangi nesu plastiko gerbėja, tai paperka. 

Imu tyrinėti lėkštės turinį ir džiaugiuosi: makaronų ir daržovių maždaug 50:50, viskas "sutepta" naminiu aštriu padažu, o ant viršaus - keli gabalėliai minkšto šilkinio tofu bei kuokštas daigų. Žinoma, man labiau patiktų kietesnis tofu besislepiantis tarp makaronų ir daržovių, tačiau kiek žinau, tokiems patiekalams tinkamo tofu Lietuvoje gauti sunku. Todėl pasirinkimas dėti kokybišką šviežią šilkinį tofu ant viršaus, o ne troškinti prasto skonio kietesnius lietuviškus ar estiškus tofu yra sveikintinas.

Dar vienas nutikęs stebuklas - pagaliau kažkas išdrįso mesti pirštinę mūsiškam kuklumui ir nebijoti daryti patiekalų aštrių, tikrai aštrių. Esu didelė aštrumo gerbėja, todėl užkaisti ir truputį apsiverkti nuo padažo man patinka. Tiesa, gal šį kartą jo buvo ir kiek per daug (negalvojau, kad kada galėsiu taip pakomentuoti Lietuvoje valgytą maistą!), todėl jei aštraus maisto nemėgstate, įspėkite. O jei mėgstate ir įpratę prie to, ką dažniausiai mūsuose nepelnytai išvadina "aštriu maistu", pasiruoškite maloniam siurprizui. Dar didesnis siurprizas, jog s(r)irachos padažas - namų gamybos, ir "pasivaikščioję" po užkandinės feisbuką galite pamatyti, kaip tas padažas gaminamas. 10 balų. O gal net ir daugiau.

Galbūt dėl to, jog aštrus maistas užkaitino veidą, o visą kitą kaitino ir tvankokas užkandinės oras, o galbūt dėl to, jog muzikalios anties porcijos skirtos sočiai pavalgyti, o ne paerzinti dantį, įveikti makaronų nesugebėjau ir paprašiau juos supakuoti išsinešimui. Lėkštė gavo dangtelį ir parkeliavo drauge namo sudalyvauti dar vienoje fotosesijoje. Dėmėsio, čia tik likutinė pusė porcijos!


Už tailandietišką ryžių makaronų stir fry su tofu sumokėjau 5,5 € - panašiai tiek kainuoja "greitmaistis" Vakarų Europoje. Žinoma, kaltinti Phun Kee Duck už tokią makaronų kainą tikrai nereikia (Naminis padažas, naminis padažas! Šviežios, nešaldytos daržovės! Geras tofu!), veikiau reikia "pabambėti ant" valdžios ir valstybės, jog su kukliais lietuviškais atlyginimais nepavyktų skaniu veg maistu pasilepinti dažniau.
Veganų verdiktas:
Maistas - 9/10
Vegan friendly - 8/10
Aptarnavimas - 10/10
Aplinka - 7/10

2015 m. gruodžio 14 d., pirmadienis

Turtingas plovas

Nors mėgstu kasdien valgyti skirtingą maistą, tačiau yra ir kita grupė žmonių, kurie nėra didžiuliai sukiojimosi virtuvėje mėgėjai, nėra išrankūs maistui ir gali tą patį patiekalą valgyti kelias dienas iš eilės. Taip pat yra ir tokių, kurie nemato reikalo gaišti laiką gaminant ar valgant. Arba tų, kuriuos šiuo metu yra užklupusi egzaminų sesija ir tikrai galvoje sukasi ne(be) maistas ar gaminimas : )

Užleidus virtuvę vienos šių grupių atstovui, visada žinau, ko galiu tikėtis - o gi milžiniško puodo, pilno sotaus ir "turtingo" plovo. Priklausomai nuo žmonių skaičiaus ir jų įprastų porcijų dydžio, šį plovą sėkmingai galima kabliuoti iki 3 dienų.


Reikės:

1 maišelio sojos kubelio
800 g plikytų ryžių
1 didelio svogūno
1 didelės paprikos
2 vidutinių morkų
saujos saulėgrąžų
150 g džiovintų slyvų
jei mėgstate - ir razinų
0,75 l pomidorų tyrės
druskos
aliejaus
pipirų
kaukazietiškų, chmeli suneli ir/ar plovo prieskonių

Paruošimas:

Užpilti sojos kubelius verdančiu vandeniu, įberti prieskonių, išmaišyti ir palikti brinkti. 
Užkaisti virti ryžius. Susmulkinti daržoves, morkas - sutarkuoti.
Į keptuvę įpilti aliejaus (nepagailint), šiam įkaitus - suberti ir pakepinti svogūnus. Šiems minutę dvi pakepus, suberti morkas, maišant patroškinti, kol morkos ims minkštėti. Tada suberti soją, paprikas, prieskonius ir druskos, ir toliau maišant kepinti apie 10 minučių. Prieš baigiant kepti daržoves ir soją, į keptuvę suberti saulėgrąžas ir džiovintas slyvas (šias galima kiek pasmulkinti).
Ryžiai per tą laiką, kol buvo ruošiamos daržovės ir soja, jau turėtų būti išvirę. Tad į išvirusius ryžius sukrėsti keptas daržoves su soja, supilti pomidorų tyrę ir gerai išmaišyti - čia jau reiks pasistengti, nes didžiulį kiekį maisto puode išmaišyti sunku ir fiziškai, ir šiaip - lieka "nepaliestų" ryžių "kampučių". Galite maišydami įdėti daugiau prieskonių (visada puikiai tinka ir šviežios petražolės bei kalendra).
Plovą skanu valgyti su marinuotais ar raugintais agurkėliais. Ar bet kokiomis kitomis mėgstamomis daržovėmis. O pasigamintą kiekį "dorosite" kelias dienas (ar pavaišinsite armiją svečių).

Skanaus!

2015 m. gruodžio 9 d., trečiadienis


Imbieriniai sausainiai



Reikės:

400 g miltų
100 g vegan margarino
200 g cukraus
1 banano
1 imbiero šaknies (kuo daugiau naudosite, tuo "imbieriškesni" bus sausainiai)
1 šaukštelio kepimo miltelių
1 šaukštelio cinamono

Paruošimas:

Sutarkuokite smulkia tarka ar sutrinkite trintuve imbiero šaknį, sutrinkite į tyrę bananą. Išsukite margariną (jis turi būti minkštas - kambario temperatūros) su cukrumi, bananu, imbieru, cinamonu ir kepimo milteliais. Suberkite miltus ir išminkykite tešlą.
Tešlą palaikykite kurį laiką šaldytuve suvyniotą į celofaną (geriausia - pernakt). Tada iškočiokite tešlą ir supjaustykite kvadratėliais (arba pasidavę Kalėdinei nuotaikai - pridarykite sausanių su šventinėmis formelėmis).
Įkaitinti orkaitę iki 170°C. Kepimo skardą išklokite kepimo popieriumi ir sudėliokite ant jos sausainukus. Kepti juos reiks neilgai - kai sausainėliai įgaus rusvą spalvą, orkaitę išjunkite ir sausainukus ištraukite (antraip jie perdžius).

Skanaus!


2015 m. gruodžio 2 d., trečiadienis

Tagliatelle arrabbiatta - "pikti" makaronai

Kuomet gyvenimas verda kaip padūkęs, "suvalgydamas" visą laisvą laiką (įskaitant ir tą, kuris įprastai būtų sunaudojamas maisto kūrybai ir gamybai), tenka griebtis (ne)išradingų sprendimų ir atsisukti į fastfood'ą. 

Žinoma, greitai paruošiamas maistas gali būti labai skanus ir sveikas! Tarkim, itališka virtuvė, kurioje sau tinkančių produktų ir patiekalų nesunkiai ras ir veganai. Štai, prekybos centre "Prisma" galima įsigyti Pesto arrabbiata padažo, kurio sudėtis yra tinkama veganams. Tik neapsirikite dėl pavadinimo - padažas neturi nieko bendro su arabais; arrabbiata italų kalboje reiškia piktas. O padažas matyt piktas dėl to, jog aštrokas.


Čiupę stiklainėlį minėtojo padažo, sutarkavę gabalėlį veganiško sūrio ir išsivirę mėgstamų (ar namuose turimų) makaronų, galite pasiruošti greitus, skanius ir sočius pietus. Anksčiau nebuvau didžiulė pastos gerbėja. Pasirodo, nebuvau atradusi, jog makaronai gali būti skanūs. O skanūs jie gali būti tada, jei yra kokybiškai pagaminti ir gerai paruošti. Jei netikite, nepagailėkite pusantro ar kelių Eurų ir įsitikinkite, jog nieks jums nemeluoja : )

Norėdami pasigaminti "piktus" makaronus su arrabbiata padažu ir sūriu, turėsite naudoti vos kelis produktus.


2 porcijoms reikės:

1/2 stiklainėlio Pesto arrabbiata
1/2 maišelio (~200 g) mėgstamų makaronų
gabalėlio vegan sūrio ar šaukšto mielių dribsnių
vandens
druskos
šlakelio alyvuogių aliejaus

Paruošimas:

Pagal instrukcijas, sūdytame vandenyje išvirkite makaronus. Juos nukošę, apšlakstykite alyvuogių aliejumi ir truputį papurtykite, kad aliejus pasiskirstytų.
Kraukite makaronus į lėkštę, apibarstykite tarkuotu vegan sūriu ar mielių dribsniais, ant viršaus užkraukite šaukštą pesto.
O tada prieš valgant smagiai savo kūrinį išmaišykite, kad makaronai paskęstų tarp veganiško sūrio ir aštroko padažo.

Skanaus!

2015 m. lapkričio 19 d., ketvirtadienis

Trinta špinatų sriuba

Nors Helouvynas jau praėjo, bet vis dar galite pasigaminti paprastą ir skanią špinatų sriubą, kuri pagal savo žalią spalvą panašėja į Žaliąją Pelkių Pabaisą ar bent jau kokį Šreką.



Reikės:

1 maišelio (~300 g) špinatų
3-4 bulvių
daržovių sultinio kubelio
1 šaukštelio alyvuogių aliejaus
žiupsnio druskos
2 lauro lapelių
kelių pipirų žirnelių

Paruošimas:

nulupti ir susmulkinti bulves. Bulves suberti į puodą, užpilti 1,5 litro vandens ir užvirti. Užvirus įmesti sultinio kubelį, lauro lapelį, pipirus, išmaišyti ir pavirti 10 minučių. Tada suberti špinatų lapelius, įpilti aliejaus, pamaišyti ir pavirti porą minučių. Tada sriubą sutrinti trintuve.

Jei norite, galite pagardinti sojos ar kita augaline grietinėle, šviežiomis kapotomis žolelėmis.

Skanaus!

2015 m. lapkričio 11 d., trečiadienis

Kepti cinamoniniai obuoliai


Reikės:

1 kg obuolių (gali būti ir "padžiūvę")
1 šaukšto malto cinamono
2 šaukštų cukraus
1 puodelio vandens

Paruošimas:

Nuplauti obuolius ir sudėti į didelio ploto kepimo indą. Apipilti obuolius puodeliu vandens, apibarstyti cukrumi ir cinamonu.
Pašauti į orkaitę ir kepti 20 minučių 190°C temperatūroje.
Pats greičiausias ir pats rudeniškiausias desertas! 
Skaniausia valgyti karštus, o patiems didžiausiams saldumynų mėgėjams - šiltus ir su vegan ledais!

2015 m. lapkričio 7 d., šeštadienis

Trinta burokėlių sriuba


Reikės:

3 didelių burokėlių
2 vidutinių bulvių
2 nedidelių morkų
šluotelės krapų
šluotelės petražolių
daržovių sultinio kubelio
poros lauro lapų
5 pipirų žirnelių
1 šaukštelio alyvuogių aliejaus
2 litrų vandens
norintiems stipresnio skonio - druskos ir maltų juodųjų pipirų 

Paruošimas:

Nulupti daržoves. Supjaustyti nedideliais kubeliais, užpilti vandeniu, sumesti pipirus ir lauro lapus, o tada užkaisti virti. 
Užvirus įmesti sultinio kubelį, įpilti alyvuogių aliejaus ir pavirti 10-15 minučių. Tada puodą nukelti nuo ugnies, suberti susmulkintus krapus ir petražoles ir viską gerai sutrinti trintuve. 
Jei norisi tirštesnės/skystesnės sriubos, pareguliuokite tirštumą įpildami vandens. 
 

2015 m. lapkričio 6 d., penktadienis

Baltyminiai "Lenny and Larry's" sausainiai

Atsiranda vis daugiau žmonių, kurie renkasi augalinę mitybą ne dėl (ar ne tik dėl) etinių priežasčių, bet ir dėl sveikatos ar dietos - norėdami vienaip ar kitaip pakeisti savo kūnus. Taip pat atsiranda veganų, kurie ne tik veganauja, bet ir intensyviai sportuoja, todėl atidžiau stebi savo gaunamas maisto medžiagas.

Šioms grupėms žmonių, o ypač jų tarpe esantiems smaližiams, norime pranešti gerą naujieną: galite gauti puikių saldumynų, kurie ne tik pradžiugina sielą, bet ir nenuskriaudžia (o veikiau priešingai!) kūno.

"Lenny and Larry's" veganiškas sausainis turi 16 g baltymų. Daug? Nieko keisto! Buvau įspėta neprisivalgyti per daug sausainių, bet tai turbūt nėra taip paprasta žinant, jog sausainis - didžiulis! Jo skersmuo - 11 cm, o svoris - 113 g, taigi, sausainis - tikras gigantas.

Tiems, kam svarbu ne tik skonis bei veganiškumas - juose nėra GMO, dirbtinių saldiklių, cukraus, trans-riebalų ir cholesterolio.
"Lenny and Larry's" sausainis su makadamijomis ir baltu šokoladu.
113 g, 3,33 €

Sausainis "The complete cookie" su baltu šokoladu ir makadamijomis

Kitaip nei daugelis kitų veganiškų sausainių, pastarasis išsiskiria savo tekstūra - jis nėra kietas, todėl nereikia laužyti dantų. Visai kaip žymiame Briuso Visagalio posakyje, sausainis trupa, tačiau yra minkštutis. Todėl jį kramsnoti (ar laužyti) nereikalauja daug žandikaulių darbo (prisipažinkite, kiek iš jūsų sukramto maistą tiek kartų, kiek yra rekomenduojama?..). Sausainis maloniai tirpsta burnoje, atskleisdamas gardžioje tešloje pasislėpusius riešutus ir baltojo šokolado gabaliukus. Besigardžiuojant sausainiu, ir jį sėkmingai sukramsnojus, dar ilgai lieka saldus šokolado skonis burnoje. Toks užkandis ne tik pradžiugina šaltą rudens vakarą (ypač užgeriant arbata), bet ir turi daug energijos ir gali tapti pusryčiais, priešpiečiais ar vakariene.
 
"Lenny and Larry's" sausainis su žemės riešutų sviestu.
113 g, 3,33 €
Sausainis "The complete cookie" su žemės riešutų sviestu

Nors makadamijos ir baltasis šokoladas skambėjo itin viliojančiai, o pirmasis sausainis buvo iš tiesų laaaabai gardus, bet visgi netikėtai laurus tenka uždėti paprasčiau "nuskambėjusiam" sausainiui su žemės riešutų sviestu.
Amerikiečiai žemės riešutų sviesto sausainius tiesiog dievina, tačiau Lietuvoje jie nėra nei labai populiarūs, nei gerai žinomi; neaišku, ar galima jų kur ir įsigyti. Ne bėda! Nes veganai, sportuojantys ir šiaip "užkietėję" smaližiai gali sėkmingai kramsnoti šį mega-giga-sausainį. Jis dar minkštesnis ir trapesnis nei sausainis su makadamijomis, dar puikiau saldesnis ir, priešingai nei pirmasis, dar greičiau prapuolė skrandyje (ups!).

Tai štai, jei kada kas nors jūsų paklaus to erzinančio klausimo apie veganizmą - "iš kur jūs gaunate baltymų?" - beskite pirštu į šiuos sausainius ir sakykite - "ne tik sočiai tų baltymų mes gauname, bet ir kokių skanių!.."

"Lenny and Larry's" baltyminių sausainių galite įsigyti "Mitybos sprendimų" e-parduotuvėje.

2015 m. spalio 28 d., trečiadienis

"Bohlsener Mühle" pomidorų-čiobrelių burgeriai

Pomidorų-čiobrelių burgerių mišinys virtuvės spintelėje gulėjo gana ilgai - iš tiesų, juk vasara ir ruduo - tai tas metas, kuriuo norisi valgyti kuo daugiau šviežių ir vietinių vaisių, uogų, daržovių. Bet vėlyvą rudenį, kada jų įvairovė susitraukia iki bulvių, morkų, kopūstų, burokų ir moliūgų, imi perkratyti spintelių turinį ir ieškoti kažko įdomesnio, skanesnio ir smagesnio.

Bohlsener Mühle burgerių masė, 275 g, 3,30 €
275 g greitai paruošiamo burgerių mišinio, anot pakuotės, turėtų pakakti 16 burgerių. Galbūt, jei jie nedideli ir ploni. Tačiau kadangi savo burgerius mėgstu "maxi", tad ir 16 kepsnelių sulipdyti nepavyko. Veikiau 6-8. Užtai didelius, apvalius ir stooorus.


Mišinys pagamintas iš bulgur kruopų, avižų ir kukurūzų miltų, praturtintas saulėgrąžų sėklomis ir pagardintas pomidorais, čiobreliais ir juodgrūdžių sėklomis. Paruošti "tešlą" - nesunku: tereikia mišinį sumaišyti su verdančiu vandeniu (lietuviška etiketė sako 200 ml, angliška - 550 ml, o aš supyliau kokių 350 ml - "viduriuką") ir gerai išmaišyti. Vos tą padarius, virtuvėje pasklinda malonus čiobrelių kvapas ir žadina alkį. 
 
Suformuoti ir iškepti kepsneliai buvo "įkomponuoti" į didžiulį burgerį tokia tvarka: bandelės apačia, pomidorų padažas, mielių dribsniai (pagardinkite burgerį vegan sūriu, jei tokio turite!), svogūnų riekelės, marinuoti agurkėliai, kepta baklažano riekė, pomidorinis burgerio kepsnelis, pomidorų riekelės, salotos lapas ir sojos grietinėle pateptas ir mielių dribsniais apibarstytas bandelės viršus. Sukirtus tokį "monstrą", valgyti neprireiks dar ilgai, labai ilgai!


Burgerio paplotėlis - tiesiog puikus. Tikrai nepavyktų atspėti, jog jis pagamintas kviečių pagrindu, kadangi tesijaučia malonus pomidorų ir čiobrelių derinys. Valgymo smagumą padidina daugybė saulėgrąžų grūdelių, o paplotėlio vaizdą pagražina juodgrūdės sėklos. 

Kadangi visos burgerių masės į vegetariškus burgerius "sukrauti" nepavyko (nors ir kaip stengiausi!), todėl sekančią dieną iš jos formavau ir kepiau kotletėlius. Taigi, šie greitai paruošiami burgeriai ne tik skanūs, bet ir gan lengvai "pritaikomi" tapti burgerių paplotėliais, kotletėliais, veikiausiai puikiai jie "suveiktų" ir kaip vegetariškų balandėlių įdaras. 

Ieškokite "Biotekoje":

Vilnius, Klaipėdos g. 3 arba PC "Ozas"

Kaunas, Laisvės al. 69

Klaipėda, PC "Herkaus Galerija"

2015 m. spalio 26 d., pirmadienis

Agotos pusryčių kynva


2 asmenims reikės:

1 banano
2 obuolių
1/2 granato sėklų 
100g kynvos
 cinamono ir sezamo sėklų pagal skonį

Paruošimas:
 
Kol verda quinoa susipjaustyti ir paruošti vaisius. Išvirus sėkloms įberti cinamono, sezamo ir sumaišyti su vaisiais. Labai skanu ir sotu!

2015 m. spalio 24 d., šeštadienis

Rudeninis daržovių šiupinys


Pilnam puodui šiupinio reikės:

1/2 nedidelio kopūsto galvos
3-4 morkų
5-7 bulvių
geros riekės moliūgo
15 šparaginių pupelių
1/2 galvos kalafijoro
kelių lauro lapų
kelių juodųjų pipirų žirnelių
krapų, petražolių
žiupsnio druskos
augalinės grietinėlės padažui

Paruošimas:

Nuskusti bulves ir morkas. Morkas supjaustyti riekelėmis, bulves - ~3 cm dydžio kubeliais. Sulaužyti kalafijorų šakas iki smulkesnių, supjaustyti kopūstą bei pasiruošti šparagines pupeles, šioms nupjaunant ankščių galus. Nulupti ir ~3 cm dydžio gabalėliais supjaustyti moliūgą. 
Visas daržoves sudėti į didelį puodą, įberti lauro lapų, pipirų, druskos, įpilti 0,5 l vandens ir uždengus virti ant silpnos ugnies ~20 minučių. Prieš baigiant išvirti, suberti krapus ir petražoles. Pateikti su augaline grietinėle. Jei norisi daugiau riebumo - įpilkite šiek tiek alyvuogių ar kito aliejaus ar įdėkite vegan margarino.

Kad ir koks bebūtų šis šiupinys paprastas, tačiau kažkuo geba pavergti. Neturint saiko jausmo, nesunku ir visą puodą vienu prisėdimu sušlamšti!

2015 m. spalio 18 d., sekmadienis

Vegan maistas: iš visur po truputį, visko po daug!

Šiais metais tenka būti "varle keliauninke" ir sukti daug didesnių ar mažesnių ratų po Europą. Kaskart nutūpus kur ilgesniam laikui, atsiranda progos paragauti vegan maisto - tiek lokalios virtuvės, tiek pasaulio. Deja, kartais kelionės būna darbinės ir intensyvios, todėl viskas, kas lieka - pietų pertraukos, ribojančios maitinimo įstaigų pasirinkimą geografiškai ir laiko atžvilgiu. Tačiau netgi tuo atveju pavyksta ką "prigriebti" įdomesnio, rečiau (ar niekada) neužtinkamo Lietuvoje. 

Tad jūsų dėmesiui - vegan maisto trupiniai iš Prahos (Čekija), Insbruko (Austrija), Bambergo (Vokietija) ir Madrido (Ispanija).

Praha (Čekija)

Bohemiškasis miestas - itin draugiškas veganams. Norėdamos eiti papietauti, rinkomės tarp daugybės vietų. Galima ten paragauti ir "veganizuotų" čekiškų patiekalų, ir rasti "Loving hut" tinklo bufetų ar restoranų, o taip pat ir pasimėgauti rytų virtuve.

Praha buvo tas miestas, kuriame pirmą kartą radau "Loving hut" - keistos pietryčių azijos religinės bendruomenės, kuri tikina, jog kelias į pasaulinę taiką yra veganizmas - restoranėlį. O jie beveik ir nemeluoja - jei žmonės galėtų kasdien tokį skanų maistą valgyti, nepavyktų būti piktiems ir daryti bloga. 

Vegan troškinių asorti "Loving hut"
Artimiausias "Loving hut" restoranėlis šį kartą buvo bufetas Nový Smíchov prekybos centre. Čia jūsų niekas prie staliukų neaptarnaus, o maistą rinksitės iš gausybės visiškai veganiškų patiekalų. Maisto kaina - ta pati, o mokate už savo lėkštės svorį. Jei norite pavalgyti pigiai - tai puiki vieta, nes už pilnas lėkštes ir gėrimus sumokėjome apie 3€. Ir, žinoma, smagioji bufeto dalis ta, jog iš tiesų galite išragauti visko po truputį.

Vegan troškinių asorti "Loving hut"
Paliekant Prahą ir keliaujant atgal į Lietuvą kelioliką valandų riedančiu autobusu reikėjo gerokai pasistiprinti, todėl užsukome į atsitiktinai pasirinktą užkandinę - vietnamietišką "Pho Viet" (Husitska 127/92), buvusią pakeliui į stotį (nuo tarptautinės autobusų stoties galima užkandinę nesunkiai pasiekti pėstute).

Tofu su daržovėmis, 85 kronos. Lėkštė - milžiniška. "Viet Pho", Praha. 
Buvome vienos pirmųjų klienčių ir maisto atėjome ieškoti dar prieš vidurdienį. Čia gaminami ir mėsiški patiekalai, tačiau vegetarai ir veganai taip pat turi iš ko rinktis - ypač, jei mėgsta tofu. Tofu patiekalai - tofu su daržovėmis, tofu su pupelėmis, tofu su pomidorais plius ryžių garnyras čia kainuoja 85 kronas (3,15€). Už šią sumą mes ne tik papietavome, bet iš atnešto kalno maisto likučius paprašėme supakuoti - jų pakako vakarienei (neturėjome nei cigarečių pakelio, nei degtukų dėžutės, kuri padėtų suvokti lėkštės dydį nuotraukose...). Maistas skanus, virėjas - labai draugiškas. Pakuodamas tofu į dėžutes, įkrėtė į jas ir ryžių (pastaruosius buvome sėkmingai "sulapnoję").

Tofu su pomidorais, 85 kronos. "Viet Pho", Praha.

Insbrukas (Austrija)

"Beragaujant" kalnus ir bekopinėjant Alpių šlaitais, užsukome vakarienės į piceriją "Pizza Crocodiles", kur gaminamos puikios veganiškos picos. Už mažą picą teks pakloti 6€, už didelę - 7,70€. Tačiau sočiai pavalgyti pakako ir mažosios. 

Veganiška pica "Greenpeace", 6 €
Picos čia išties puikios ir kepamos krosnyje. Nieko keisto, kad ji itin populiari tarp vietinių insbrukiečių.
Draugės valgyta "Greenpeace" veganiška pica buvo pagardinta džiovintais pomidorais, cukinijomis, pievagrybiais, čili pipirais, kaparėliais ir naminiu pomidorų padažu. Aš pasirinkau "Vegans Paradise" picą su baklažanais, tofu, vyšniniais pomidorais, žolelėmis ir pomidorų padažu. Apie geresnę vakarienę galima tik pasvajoti (juo labiau prisiminus "batoniškas" picas su baisiais majoneziniais padažais Lietuvoje...)

Vegans Paradise pica, "Pizza Crocodiles", Insbrukas. 6 €

Bambergas (Vokietija)

Falafelis "pigiau grybo" Bamberge - neypatingas, bet sotus.
Į Bambergą važiavome tikrai ne dėl veganiško maisto - šis miestelis garsėja savo rūkytu alumi. Tačiau ir vegan maisto jame netrūksta - prekybos centruose pilna vegetariškų ir veganiškų produktų, visi sužymėti atitinkamais ženklais. Į namus parsivežiau krūvą vegan užtepėlių, kurios kainuoja po ~1 €. O viešnagės Bamberge metu išalkus teko sukramsnoti falafelį (2,6 €) bei užsukti kiniško maisto - ryžių su daržovėmis galite gauti už vos 2 €, bet jei norėsite ko "įmantresnio" (pvz. tofu), tuomet teks mokėti apie 3-4 € už patiekalą. Vis tiek kainos nedidukės. Nors maistas nėra toks jau skanus ar ypatingas, tačiau pavalgyti sočiai, veganiškai ir pigiai gan brangiame Vokietijos regione (Bavarijoje)... skųstis tikrai nereikia! Jei ieškote pigių užkandinių, eikite pagrindine gatve nuo stoties link senamiesčio, rasite jų ne vieną ir ne dvi.

Kiniškas daržovių troškinys
Tofu su daržovėmis
Madridas (Ispanija)

Tuo tarpu Madridas (o ypač Madridas rugsėjį) - veganų svajonių miestas. Vėlgi - daugybė veg maitinimo įstaigų, puiki Ispanijos maisto pramonė ir didžiulis nebrangių veg produktų pasirinkimas, malonus klimatas daro Ispanijos sostinę patraukliu miestu trumpam poilsiui. Tik jūros betrūksta!

Sojos ir sulčių gėrimas, ~1,5 €
Sojos ledai su šokoladiniu riešutiniu glaistu. 6 vnt - 3 €

Sojos ledų "sumuštinis", 6 vnt. 3,10 €
Deja, į Madridą teko keliauti darbiniais reikalais, tad daugiau nei pusė vietų liko neaplankytos ir neapvalgytos.
Ispaniška virtuvė nėra labai draugiška veganams, o žymiausieji patiekalai - geriausiu atveju vegetariški (tortilla). Veganams lieka gazpacho sriuba (ją galite pirkti parduotuvėse "tetrapakuose") ir tapas: bare užsakius vyno (o jis čia, žinia, geras, pigus, ir pila jo į taures daug), greta jo atneša ir užkandžių, vadinamų tapas. Jie dažniausiai būna loterija: galite gauti alyvuogių, bulvių traškučių (pastarieji ten puikūs), taip pat veganams tinkamų pipirų ar pievagrybių. Bet jei nepasiseks - gausite kiaulių odelių, sūrio ar kumpio... 
Todėl ispanišką virtuvę iškeičiau į tas, kurios garsėja savo veganams tinkamais patiekalais.
Kuskusas su daržovėmis
Pirmąją vakarienę Madride valgiau Magrebo restoranėlyje. Jų nemažai "pridygę" Lavapies kvartale. Užsisakiau kuskuso su daržovėmis - už sotų patiekalą sumokėti teko 7€. Kuskusas gal ir ne toks puikus kaip Paryžiuje, tačiau buvo geresnis nei vidutinis.

Sambusa su lęšiais
Paskutiniems pietums pasirinkau etiopišką restoranėlį. Etiopijos maistą pamilau gyvendama Olandijoje ir nepaprastai liūdžiu dėl to, jog Lietuvoje ir kaimynynėse šalyse jo gauti, bent mano žiniomis, neįmanoma.
Artimiausias etiopiškas restoranėlis (o jų Madride ne vienas) buvo "Gonder", todėl ten ir keliavau. Dienos pietūs I-IV kainuoja 12 €, V-VII - 15 €. Ir tai yra įprasta madridietiška pietų kaina.
Restoranėlio aplinka labai jauki, gali užuosti malonius iš virtuvės sklindančius kvapus bei smilkalus. Pasakau, jog noriu vegetariškų pietų, be kiaušinių ir pieno produktų - sako, jog visi vegetariški patiekalai tokie. Dar geriau!
Užkandžiams gaunu sambusų su lęšiais (Šiaurės Rytų Afrikos samosų versija) ir padažu. Valgydama bijau, jog vien ir sambusomis savo skrandį užpildyčiau...

Injera (duonelė) su įvairiais wat
Pagrindinis patiekalas, žinoma, injera su įvairiais wat - keli variantai su lęšiais, "lietuviškas" bulvių-morkų-kopūstų bei špinatų su svogūnais. Vėlgi, nuotrauka neatspindi patiekalo dydžio - deja, bet kad ir kaip stengiausi, nepavyko visko įveikti :( 
Kaip desertą čia pateikia nuostabios etiopiškos kavos. Mažytis puodelis savyje slepia tikrą kofeino "bombą", ir po sočių bei kiek migdančių (kiek energijos reikia visam tam maisto kiekiui suvirškinti!) pietų - pats tas!

2015 m. spalio 15 d., ketvirtadienis

"De Rit" daržovių traškučiai

Ruduo - darbymetis ne tik ūkiuose, bet ir mokslo institucijose. Į mokyklas sugrįžta moksleiviai ir mokytojai, į universitetus suguža studentai ir dėstytojai. Todėl kol rudenėjančiuose laukuose burzgė žemės ūkio technika nurinkdama derlių, ar pjovė šieną, palikdama jo kūgius, lygiai taip pat burzgia ir kompiuteriai ir ant stalo auga ne daržovių, o knygų krūvos, padedančios nuimti kitokios rūšies "derlių".


Stalus "okupavus" knygoms, mažai ant jų belieka vietos ir maistui. Laimė, kad užsidirbus "maistiniai poreikiai" sumažėja, sočius, įmantrius pietus dažniau pakeičia puodelis kavos ar matės. O vakariene tampa laiko paruošimui visiškai nereikalaujantys užkandžiai.

Taip buvo atidaryti ir paragauti "De Rit" daržovių traškučiai. Gana valgyti bulvių traškučius - kartais reikia pokyčių! Pastarieji pagaminti iš ekologiškų burokėlių, morkų, saldžiosios bulvės ir pastarnoko, kepti saulėgrąžų aliejuje ir pabarstyti jūros druska. 

"De Rit" daržovių traškučiai, 75 g, 3,65€
Nors traškučiai su druska, jos beveik nesijaučia, arba sūrumą "užmuša" daržovių saldumas, todėl skonių derinys - itin neįprastas. Galim kirsti lažybų, jog šiuos daržovių traškučius nepaprastai tiktų mirkyti į kokį padažą - ar namų gamybos vegan "sūrį", ar pomidorų salsą, ar kokosinį-"grietininį" tzaziki. Kaip tyčia, nieko panašaus po ranka (ir šaldytuve) nebuvo, todėl šie eksperimentai turės likti jums : )

Norintiems tikro, nesveiko ir neįpareigojančio "comfort food" šie traškučiai veikiausiai nepatiks, tačiau propaguojantiems sveiką gyvenseną ir norintiems "mažytės nuodėmės" - tiks puikiai. O dar geriau tiks susirūpinusiems tėveliams, kurie galės lengvai išsisukti nepirkdami dėl "bumsių" iš maksimų bulvinių "čipsų" ir pasiūlydami nesveiko maisto prašantiems vaikams sveikesnę alternatyvą - ekologiškus traškučius, pagamintus iš daug sveikatai "draugiškesnių" daržovių. Be to, spalvoti traškučiai atrodo laaaabai gražiai, tad puikiai įsitaisytų per kokius pasisėdėjimus su draugais (nesvarbu kokio amžiaus tie draugai bebūtų, ir ar vaikų, ar tėvų) ant stalo, užkandžių lėkštėje!

Ieškokite "Biotekoje":
Vilnius, Klaipėdos g. 3 arba PC "Ozas"
Kaunas, PC "Akropolis"
Klaipėda, PC "Herkaus Galerija"

2015 m. spalio 9 d., penktadienis

Keptos baravykų salotos


Reikės:

1 stiklainėlio baravykų (tinka virti, sūdyti, marinuoti, šaldyti)
1 didžiulės morkos
1 mažo svogūno
1/3 stiklinės aliejaus
žiupsnio druskos
pipirų

Paruošimas:

Susmulkinti svogūną, sutarkuoti morkas. Įkaitinti keptuvėje aliejų ir jame apkepinti svogūnus bei morkas. Morkoms suminkštėjus, suberti grybus (atšildyti prieš kepant, jei naudojate šaldytus), įberti druskos, pipirų bei maišant patroškinti.

Salotas galima valgyti vienas ir šaltas, galima valgyti karštas su virtomis bulvėmis. Tokios salotos (ypač pabarstytos kanapių druska) puikiai tinka ir ant Kūčių stalo!

2015 m. spalio 1 d., ketvirtadienis

Troškinys morkiniame padaže

Ne, morkinis - tai ne spalva. Morkinis - tikrąja to žodžio prasme - iš morkų padarytas šio trokškinio padažas. Gana visur kaišioti pomidorus, kai morkų derlius šviežiai nukastas laukia būti suvalgomas!


Reikės:

3 didžiulių morkų
1 vidutinio svogūno
1/2 sultinio kubelio
1/2 stiklinės vandens
1 cukinijos (tos nedidutės)
2 nedidelių paprikų
1/2 puodelio marinuoto seitano*
šaukštelio juodųjų garstyčių sėklų
1/2 šaukštelio kumino sėklų
žiupsnio druskos
šlakelio alyvuogių aliejaus

Paruošimas:

Pirmiausiai reikės pasigaminti padažą. Kurį, žinoma, galite naudoti ir bet kur kitur - ar troškiniams, ar dažyti grikių ar kitus kotletėlius (svarbu kad veganiškus!). 
Nuskuskite morkas ir sutarkuokite stambia tarka. Nulupkite ir supjaustykite svogūną. Gilion keptuvėn šliūkštelkite aliejaus, suberkite sėklas ir kaitinkite tol, kol šios pradės spragsėti. Tada suberkite svogūną, morkas, šiek tiek druskos ir maištant kepinkite apie 5-7 minutes. Į keptuvę supilkite vandenį ir įmeskite sultinio kubelį. Gerai išmaišykite ir patroškinkite 10 minučių. Tada viską supilkite į kitą indą ir sutrinkite trintuve ("blenderiu").
Troškiniui supjaustykite daržoves. Keptuvėje įkaitinkite aliejų, suberkite ir ~3 minutes pakepinkite seitaną. Tada suberkite daržoves ir viską karts nuo karto pamaišydami kepinkite 5 minutes. Po to supilkite padažą, gerai išmaišykite ir troškinkite ant vidutinės ugnies 10-15 minučių.

*Galite tokio įsigyti ar pasidaryti bei pasimarinuoti patys.

2015 m. rugsėjo 28 d., pirmadienis

Švelni moliūgienė

Vėl ruduo, vėl moliūgų derliaus metas... Moliūgas - puiki daržovė tingiems daržininkams: priežiūros daug nereikia, o platūs dideli lapai uždengia saulės šviesą, todėl po jais nesiveisia piktžolės ir ravėti nereikia! Todėl dažnai "nutinka" moliūgų perteklius. O vieną didžiūną prapjovus, reikia suvartoti greitai - taip ir fantazijos pritrūkti gali...
Vienas iš būdų apdoroti moliūgą - išvirti moliūgienės. Tik šį kartą pasiūlysime švelnios kreminės moliūgienės su kokosų pienu - vos iš kelių ingredientų!


Reikės:

~1 kg moliūgo
1 skardinės kokosų pieno
žiupsnio druskos
1 l vandens

Paruošimas:

Nulupti ir supjaustyti moliūgą. Užpilti jį puode vandeniu, įberti druskos ir virti ant nedidelės ugnies, kol ims minkštėti (~10-15 min, priklauso nuo to, kokio dydžio gabalais pjaustysite). Tada supilti kokosų pieną, sutrinti sriubą trintuve ir dar pavirti ~10 minučių.
Jei norite skystesnės sriubos, "skystinkite" ją vandeniu.

Skanaus!

2015 m. rugsėjo 24 d., ketvirtadienis

"Biona" seitanas + paprikinis seitano troškinys

Veganai yra dviejų rūšių: vieni gliuteno bijo ir nevalgo (na, mažuma iš jų iš tiesų turi ko bijoti dėl celiakijos ar kitų bėdų), o kiti - jį dievina.

Taigi, tiems, kurie gliuteną, ar tiksliau, jo gaminį - seitaną, myli kaip artimą draugą, ir skiriamas šis įrašas.

Turėjo prabėgti nemažai laiko, kol seitanas "prasimušė" į parduotuvių lentynas - gal iš pradžių jo bijota, paskui jis prisijaukintas ir "lengviau prieinamas". Nebereikia šlapti rankų ir terliotis skalbiant kvietinių miltų tešlą. Pakanka nužygiuoti į parduotuvę ir jo įsigyti jau paruošto. Ragavome "Biona" organišką seitaną iš "Biotekos". 350 g talpos stiklainėlis užpildytas seitano gabalėliais (grynoji masė - 200 g) ir imbieriniu marinatu. Seitanas jau paruoštas vartojimui ir etiketė net siūlo jį dėtį, pavyzdžiui, į salotas. Tačiau drįsčiau su etikete pasiginčyti dėl vienos paprastos priežasties:


Štai kaip atrodo seitanas, vos išimtas iš stiklainėlio ir niekaip neapdorotas. Ne itin apetetingai, ar ne? Nors jo skonis - tikrai puikus ir gabalėliuose jaučiasi malonus imbierinio marinato saldžiarūgštis skonis, bet abejoju ar tokie gabalėliai salotose atrodytų geriau už visokius mėsgalius. Todėl 1/3 stiklainėlio seitano sunaudoju gamindama troškinį / sotų makaronų padažą / dar kažką, ką kad ir kaip pavadinsite, nepagadinsite ir skonio nesugadinsite.

"Biona" organiškas seitanas, 350 g (200 g), 5,40 €
Troškiniui - padažui reikės:

1/3 stiklainio "Biona" seitano gabalėlių
1 mažos cukinijos
prieskoninių žolelių (baziliko, raudonėlių)
2/3 puodelio ajvaro
makaronų (nes jie tapo pietų pagrindu, bet galite naudoti ryžius ar dar ką)
aliejaus kepimo (naudojau alyvuogių)


Paruošimas: 

Kadangi seitanas - jau paruoštas ir turi puikų skonį, nereikia jo niekaip apdoroti ar prieskoniuoti - tai didžiausias jo privalumas. Todėl belieka supjaustyti cukiniją, sukapoti prieskonines žoleles, keptuvėje įkaitinti aliejų ir pakepinti seitaną ir cukiniją. Cukinijai apkepus, o seitanui ėmus kiek apskrusti, suberti kapotas žoleles, supilti ajvarą, gerai išmaišyti ir patroškinti ant silpnos ugnies apie 7 minutes. 
Kaip paruoštą daiktą vartosite, jau yra jūsų reikalas. Aš jį valgiau kaip makaronų padažą. Gal kažkas jį maišys su ryžiais. Gal kažkas kirs vieną. O gal sugalvosite kokį originalesnį panaudojimą?..

Trumpai tariant, ragautas seitanas paliko labai gerą įspūdį ir pagreitino apsukas virtuvėje bent 20 minučių, jei ne geru pusdieniu, jei būčiau nutarusi seitaną gamintis pati. Lengvas marinatas leidžia "vogti" seitano gabaliukus iš stiklainėlio ir jais gardžiuotis iki kol paruošite dorus pietus, o taip pat pritaikyti seitaną labai skirtingiems receptams ir skirtingiems skoniams.

Ieškokite "Biotekoje":
Vilnius, Klaipėdos g. 3 arba PC "Ozas"
Kaunas, PC "Akropolis"
Klaipėda, PC "Herkaus Galerija"

2015 m. rugsėjo 23 d., trečiadienis

"Zatar" - pirmoji falafelinė Lietuvoje

"Zatar" atsidarymo reikėjo laukti ilgai, labai ilgai. Turėjo atsidaryti liepą, liepą keitė rugpjūtis, o durys (adresu Vilnius, Vokiečių g. 9) atsivėrė tik rugsėjį. Ar laukti buvo verta?.. 

"Zatar" falafelinė. Paveikslėlis iš jų facebook'o.
Į falafelinę išsiruošiau matyt pačiu blogiausiu laiku – per pietus. Užsukus į “Zatar” pusę pirmos, teko pastovėti gan ilgoje eilėje. O užsakant falafelį buvau įspėta, jog laukti teks apie pusvalandį. Taigi, nors daug kur falafeliai – greitasis maistas, tačiau čia jis būtų lėtas, labai lėtas (gal dėl to, jog jie vis dar ieško darbuotojų?..). Na, ne bėda. Skubėti neskubu, o laukdama galiu apžvelgti ir įvertinti aplinką. 

Pirmas dalykas, ką pamato alkanos akys - saldumynų šaldytuvas, kuriame tupi veganiški keksiukai bei raw pyragai. Valio! Belaukiantys gali pradėti nuo deserto! Keksiukas kainuos 1,79€, o už gabalą pyrago teks pakloti tiek pat, kiek už falafelius pitoje.

Falafelinė – vos atsidariusi, todėl vidus vis dar (?) blizga. Baltos sienos, medinės kėdės ir stalai, tvarkingos darbuotojų uniformos – viskas “signalizuoja” užkandinę, orientuotą į “mandresnį” centre dirbantį vilnietį. Lankytojai būtent tokie – hipserjugendas bei prabangiais paltais ir/ar brangiais aukštakulniais pasidabinusi "grietinėlė". Falafelis, “liaudies maistas”, tapo maistu ir ponams. Gal gerai?.. bet tikrai gerai tai, jog kainos – anaiptol ne poniškos: falafelis pitoje kainuoja 3,85, tiek pat sumokėsite už lėkštę humuso. Falafelis lėkštėje kainuos brangiau – 4,85 – ir tai vis dar “proto ribose”. O teko girdėti apie falafelių išsiilgusius draugus, kurie sugebėjo jų rasti Vilniuje už… septynis eurus! Tačiau tai jau - “ekstrymas”.

Eilė nemažėja, laikas bėga, falafelių vis dar laukiu, todėl stebiu ir jų gamybos procesą. Galbūt falafelių burtininkė vis dar neįgudusi, o galbūt stengiasi kiekvieną falafelį sulipdyti laaaabai kruopščiai, tad jie formuojami lėtai, labai lėtai ir nė kiek neprimena artimųjų rytų falafelinių, kur vietoje burtininkų darbuojasi androidai berte beriantys falafelius į karštą aliejų. Kita vertus, labai smagu, jog gali matyti falafelių gaminimo procesą – nekyla jokių abejonių dėl jų šviežumo.

Savo pitą (beje, suvyniotą į nelabai patogų popierių, kurį paskui plėšau gabalais) gaunu po pusvalandžio. Sistema nelabai patogi – šaukia klientus vardais, viduje gan triukšminga, todėl išgirsti apie paruoštą patiekalą sunkoka. Vietoje vardų verčiau naudotų numeriukus (kaip Krowarzywa Varšuvoje), ar/ir prieš pranešant apie baigtą užsakymą, suskambintų skambučiu, nes sunku atrinkti darbuotojų žodžius iš lankytojų pašnekesių.

Paėmus pitą į ranką, deja, nusiviliu, nes ji nėra šilta. Viso labo kambario temperatūros (kas nėra taip blogai kaip šalta iš šaldytuvo), tačiau dalį valgymo džiaugsmo prarandu. Nepasakyčiau, jog esu sužavėta ir “sveikuolišku” sprendimu pitą kepti iš pilno grūdo miltų. Norėtųsi greta turėti ir įprastos pitos pasirinkimą.

Falafelius užsakiau vegan – su pomidoriniu ir tahini padažu. Didelį riebų pliusą dedu už tai, kad į pitą įkraunama ir humuso. Pitoje taip pat randu keturis falafelius, alyvuogių, špinatų, pomidorų ir agurkų. Dirbantiesiems puiku, nes tikrai neparsinešite į biurą svogūnų kvapo : ) o laisvo oro direktoriai kaip aš gali pasigesti aštrumėlio – ar iš svogūnų, ar iš marinuotų čili. 


Patys falafeliai – beveik be priekaištų. Gal kiek rieboki, bet jei rinktis tarp riebumo ir sausumo, rieboki falafeliai dušimtuskartų geriau nei sausi. Būtų buvę smagu kiek daržovių ar padažų turėti ir ant, o ne vien po falafeliais, bet ką jau čia. Už falafelius - dar vienas riebus pliusas.

Restoranėlyje – savitarna, indus reikia nusinešti patiems. O taip pat galima apsitarnauti ir įsipilti vandens. Kiek nori. Dar vienas didelis riebus pliusas – esu įsitikinusi, jog kiekviena save gerbianti maitinimo įstaiga stalo vandens turi duoti nemokamai ir neribojamai.

Kadangi jaukiai pasisėdėti per pietus čia neįmanoma, grįžtu ir vakarienės, tik ragauju humusą. Laukti taip ilgai nebereikia, net randu vietos prisėsti antrame aukšte. Belaukdama klausausi greta sėdinčių jaunuolių pokalbį apie maistą (ak, kaip nemandagu, bet nesusilaikiau :) Vienas jų pristatė falafelius kaip “naujovišką kebabą”, kur yra “vegetariškas pupų kažkas”. Iš esmės, jis buvo teisus. Ech, kaip keičiasi miestas ir žmonės – skustas galvas keičia išpuoselėtos barzdos, o kebabines matyt pakeis falafelinės? Jei taip – laukiu nesulaukiu... 


Prie humuso randu papjaustytos pitos, špinatų, alyvuogių, cukinijos šiaudelių ir morkyčių. Iš humuso supiltas tikrų tikriausias vulkanas, kurio krateryje plaukioja alyvuogių aliejus, o šlaitas nusėtas za'atar “pelenais”. Aliejaus net ir vizualiai man yra per daug. Kabinu pirmąjį kąsnį humuso, pažeidžiu “vulkano” sieną ir aliejus išteka į lėkštę. Mat jį bala, nežadėjau jo į humusą viso įmaišyti. Bet va citrinos sulčių būčiau įmaišiusi mielai, tik jos lėkštėje (kaip ir humuse) pasigedau. Nepaisant šių neesminių trūkumų, humusas tikrai neblogas ir valgyčiau jo dar kartą. 

Jei kam priekaištai pasirodė baisūs, siūlau neišsigąsti - "Zatar" falafeliai - be jokių abejonių geriausi Lietuvoje. Todėl juos valgyti verta, o gal net ir būtina. O falafelininkam galime palinkėti sėkmės ir daugiau klientų - kad stalai liktų jaukiai aptrinti, o falafelių burtininkai išmoktų jais žongliruoti ir grąžintų falafelius į fast street food kultūrą.


Veganų verdiktas:
Maistas - 9/10
Vegan friendly - 10/10
Aptarnavimas - 8/10
Aplinka - 8/10

2015 m. rugsėjo 21 d., pirmadienis

"Bohlsener Mühle" mišinys falafeliams su kariu

"Bohlsener Mühle" falafelių mišinys, 250 g, 3,30 €
Vieną iš tų dienų, kada virtuvėje nesinorėjo leisti laiko, nutariau išmėginti falafelių mišinį su kariu. Bandymus pradedu nuo sudėties skaitymo - joje galiu rasti ne tik įprastų sudėtinių dalių kaip avinžirniai, bet ir tokios "egzotikos" kaip bananų dribsniai ir obuolių miltai. Bananai ir obuoliai falafeliuose?.. Hm, bus įdomu!

Šie falafeliai - puikus tinginių maistas. Tereikia mišinį užpilti 300 ml karšto vandens, palaukti apie 10 minučių kol išbrinks ir virti suformuotus falafelius aliejuje.

Nuo įprastų falafelių šie skiriasi, ir skiriasi smarkiai. Ryškiai geltona spalva išduoda ciberžolę ir kario prieskonius sudėtyje. Skonis saldokas (matyt tie bananai ir obuoliai?), su aštrumo gaidele. Tačiau ir pažįstamas iš falafelių, kuriuos kadaise Vilniuje gamino viena užkandinė Pilies gatvėje.

Nors mano konservatyvūs virtuviniai įsitikinimai vertė dvejoti dėl derinio "falafeliai + karis", tačiau skonis nenuvylė, o priešingai - pradžiugino. Mėgstu ir kario prieskonius, ir falafelius, tad šis "du viename" tikrai pavykęs.

Kadangi neįprasti patys falafeliai, tad ir pasirinktas garnyras buvo netradicinis - tahini padažą pakeitė sojos grietinėlė su libanietišku prieskonių mišiniu za'atar ir grilyje keptos burokėlių riekelės. Viskas tarpusavyje tiko be priekaištų, sutaupė tingios dienos popietę virtuvėje, todėl vakarieniaudama galėjau be sąžinės graužaties sutaupytą laiką iškeisti į filmo peržiūrą.


Ieškokite "Biotekoje":
Vilnius, Klaipėdos g. 3 arba PC "Ozas"
Kaunas, PC "Akropolis"
Klaipėda, PC "Herkaus Galerija"

2015 m. rugsėjo 18 d., penktadienis

Piemenų pyragas su daržovėmis



Reikės:

6 vidutinių bulvių
2 šaukštų miltų
1 didelės morkos
2 paprikų
1 vidutinio svogūno
1/2 cukinijos
2 saliero lapkočių
(galite naudoti ir daugiau/kitokių daržovių) 
prieskoninių žolelių
druskos
pipirų
aliejaus

Paruošimas:

Išvirti ir sutrinti bulves. Praaušusią bulvių košę sumaišyti su miltais.
Susmulkinti daržoves. Ištepti aliejumi kepimo indą, o dugną plonu sluoksniu padengti bulvių koše (sunaudoti apie 1/3 košės). Tada ant viršaus suberti susmulkintas daržoves, apibarstyti druska, pipirais, prieskoninėmis žolelėmis. Padengti likusia bulvių koše spaudžiant ir lyginant pyrago paviršių. Viršų dar galima patepti alyvuogių aliejumi ir pabarstyti svogūnų laiškais ar kitais mėgstamais prieskoniais.
Kepti uždengus 180°C orkaitėje 15 minučių, o po to 10 minučių kepti atidengus.

Skanaus!

2015 m. rugsėjo 14 d., pirmadienis

"Allos" vaisių batonėliai

Prasidėjus mokslo metams, dažnas svečias mano krepšyje - saldainiai, vaisiai ir įvairiausi batonėliai. Deja, ne visada pakanka laiko deramai papietauti arba tarpai tarp pusryčių ir pietų ar pietų ir vakarienės tokie dideli, jog skrandis nesiruošia tylėti ir ramiai laukti maisto.

Taip į krepšį atkeliavo ir trys "Allos" vaisių batonėliai - rūgščiųjų vyšnių, aviečių bei mangų. Sėdėjo ten tyliai ir kantriai, laukė ištinkančio alkio priepuolio.

Pirmojo priepuolio metu paragautas buvo labiausiai "intriguojantis" batonėlis - rūgščiųjų vyšnių.

¨Allos¨ vaisių batonėlis su vyšniomis, 30 g, 1,60 €
Nagi pavadinimas tikrai nemelavo - batonėlis buvo laaaabai rūgštus! Tikra skonio bomba! Ne veltui jo etiketėje rašoma:

100 % vaisių ir 0 % maivymosi: veganiški vaisiniai batonėliai yra nuostabiai tikro vaisių skonio, o viename batonėlyje yra mažiau nei 1 gramas riebalų! Skirtingai nuo kitokių vaisinių batonėlių, šiuose nerasite riešutų, marcipanų, sausblynių [kad ir kas tai bebūtų... - KVV], medaus, cukraus ar kitų priedų.

Abejonių tikrai neliko, tik vyšninė rūgštelė burnoje, tačiau šnekusis skrandis tapo nuramintas. 

¨Allos¨ vaisių batonėlis su avietėmis, 30 g, 1,60 €
Antrasis batonėlis - avietinis. Aišku, jo sudėtyje - ne vien avietės, bet ir obuoliai bei razinos. Smagu, kad razinų [tik ar tikrai geras sudėties vertimas, nes rašoma vokiškai ne "razinos", o "vynuogės"... - KVV] ten beveik nesijaučia - nesu didžiulė jų gerbėja. Pastarasis avietinis batonėlis nebuvo toks rūgštus, veikiau saldokas. Avietės jautėsi puikiai ir jei ne vizualiai matomi obuolių gabalėliai, nė nebūčiau patikėjusi, jog sudėtyje yra ir ko daugiau.

¨Allos¨ vaisių batonėlis su mangais, 30 g, 1,60 €
Paskutinis ragautas batonėlis buvo mangų skonio. Tačiau kitaip nei pirmuose batonėliuose, mangai itin smarkiai nesijautė - ryškiausias buvo obuolių skonis. Kadangi nesu didžiausia mangų mylėtoja (gal tiesiog Lietuvoje sunku rasti deramai sunokusių - dauguma būna arba žalutėliai, arba pernokę ir patižę...), didelio nusivylimo dėl to nepajutau ir skaniai sukramsnojau savo užkandį.

Iš tiesų, nedažnai veganai pagalvoja apie tai, jog yra nemažai žmonių, alergiškų riešutams ir saulėgrąžoms - būtent šių produktų dažniausiai būna batonėlių sudėtyje. Tačiau "Allos" vaisiniai batonėliai - vien tik iš vaisių. Todėl tinkami iš esmės visiems! Labai patiko ir ant įpakavimo surašyti duomenys - štai mangų batonėlyje yra 1/10 mango, 1/4 obuolio ir 6 vynuogės. Tikrai nieko daugiau! Vadinasi, galiu įsimesti "vaisių lauknešėlį" į krepšį ir nebijodama jokių pavojų tuos vaisius sutrinti, nešiotis tol, kol "prispirs reikalas" juos suvalgyti.


Ieškokite "Biotekoje":
Vilnius, Klaipėdos g. 3 arba PC "Ozas"
Kaunas, PC "Akropolis"
Klaipėda, PC "Herkaus Galerija"