Gegužė -
intensyvus metas. Iš vienos pusės, gal ir gerai - dažniau tenka lankytis įvairiose užkandinėse, tačiau iš kitos pusės - gal ir ne, nes įspūdžiams aprašyti laiko vis pritrūksta. Vis dėlto radus šiek tiek apylaisvę valandėlę, reikia aptarti - kas naujo ar nenaujo atsirado Vilniuje, ir kur veganai (ar šiaip, besiilsintys nuo mėsų) gali skaniai papietauti?
Anayor (Aušros vartų g. 27)
Apžvalgą pradėsiu nuo savo "meilės iš pirmo žvilgsnio" - nediduko ir tiesiog nepakartojamo indiško šeimos restoranėlio "
Anayor", įsikūrusio tarp Aušros vartų ir stoties. Ateini čia ir... įstringi, nes pakliūni ne į šiaip kokią paprastą maitinimo įstaigą, bet drauge ir pas seniai matytus draugus, rūpestingas tetas ir dėdes, skrandžius prikimšti nuolat besikesinančias močiutes ir senelius, ar dar kur, kur esi apipilamas rūpesčiu ir skanėstais. Gaila, kad "Anayor" nedirba pirmadieniais - būtent tą dieną, kurią ir leidžiu Vilniuje (kaip, beje, ir daugybė kitų kavinukių ir restoranų...), tačiau visus tuos kartus, kai atsiduriu Vilniuje ne pirmadieniais, ir mano keliai vingiuoja per senamiestį, stengiuosi ir stengsiuosi eiti pietų ar vakarienės būtent ten. Įsivaizduokite - tokia stipri rekomendacija net nepriėjus pasakojimams apie maistą. Kaip taip gali būti? O vat ir būna!
|
Chana masala su kopūstėliais |
Pirmą kartą atkeliavau čia pavalgyti su krūva daiktų, besiruošdama kelionei. "Anayor" siūlo Lietuvoje dar nematytą maistą - dosas. Visas meniu - vegetariškas ir veganiškas, todėl turėjau problemų nesugebėdama pasirinkti - ką gi čia valgyti? Ar dosą su tofu, ar su baklažanais? O gal bulvėm? O gal... galiausiai man buvo pasiūlytas kompromisas - su viskuo po truputį. Puiku! Už dosą sumokėsite ~5-6 €, tačiau didelės imti nerekomenduoju, nes visą kalną maisto įveikti gan sunku. Man dar nė karto nepavyko. O nepavyko ir dėl kitos priežasties: nors valgai vieną, bet maloniai besišnekučiuojant su šeimininkais paragauji ir antrą, ir trečią. Nemanau, kad kažko panašaus pavyko patirti valgant Lietuvoje. Bet juk tai nuostabu ir nepakartojama! Šiame skubančiame pasaulyje su minimaliais small-talk galima atsipūsti, skaniai pavalgyti ir pasibendrauti dažniausiai (kodėl???) tuščioje ar tuštokoje kavinukėje.
|
Dosa su sriuba, baklažanais ir tofu |
Dėl maisto autentikos čia nekyla jokių abejonių; tik jei nesibaidote aštrumo, apie tai įspėkite iš anksto, kad jūsų maistas nebūtų lietuviškai "sušvelnintas". Bet ar švelnesnis, ar aštresnis, jis tiesiog puikus: avinžirnių miltų duonelė visada kepama šviežia, greta galima pasiurbčioti šiltos sriubos bei paskanauti vis besikeičiančio kariško (nuo žodžio "karis", ne "karas"!) priedo. Galima valgyti "europietiškai", su įrankiais, bet daug smagiau valgyti taip, kaip įprasta - rankomis. Tada valgymo-plepėjimo ritualas tampa dar smagesniu. Reziume trumpa: šviežias, skanus, skoniu turtingas maistas, tiekiamas didelėmis porcijomis, su "bonusais" ir šilčiausiais jausmais. Turbūt daugiau nieko ir nebereikia. 10/10
Spice (K. Sirvydo skveras)
|
General Tsao Tofu (6,5 €) |
Iš vienos Azijos pusės - į kitą pusę: teko aplankyti ir seniai nužiūrinėtą "
Spice". Originaliu adresu nieko nepavyko rasti (hmmm... gal akys
nedažlibino, o gal trūksta iškabų?), tad esant gražiam orui, nusikrausčiau į vasaros rezidenciją K. Sirvydo skvere, kurį visi žino kaip Prancūzparkį. Meniu čia trumpas, bet trumpas meniu reiškia, kad patiekalai gerai "atidirbti". Užsisakau General Tsao su tofu ir rozmarinų limonado. Galbūt porcija ir nėra labai didelė, na, ir kaina už
gatvės maistą nėra pati mažiausia, bet generolo skonis buvo puikus. Lengvai aštrus, kiek saldokas, gražiai ir sklandžiai buvo suvalgytas. Pats tas vasaros dienai, o ypač - limonadas. Šiaip nesu rozmarino gerbėja, bet likau itin maloniai nustebinta. Ar eičiau valgyti dar kartą? Taip, tik veikiausiai jei kažkas vaišintų, jei pakeltų mokslininkams algas, arba jei tiesiog nustočiau lyginti Vilniaus kainas su Kaunu, Berlynu ar Varšuva :) 8/10
Miyako (Vokiečių g. 24)
|
Vegan ramen (4,7 €) |
Gerai, čia jau turbūt teks prisipažinti, jog esu didžiulė azijietiško maisto gerbėja - nes trečia aplankyta vieta - japonų restoranas "
Miyako", Vilniuje turintis dvi lokacijas. Pietavome Vokiečių g. įsikūrusiame restorane ir žavėjomės jo patalpomis - veikiausiai kadaise tai buvo pirklio namas; bet ir nenusimanantiems apie istoriją, skliautiniai rūsiai paliks gerą įspūdį.
Veganams čia skirtas atskiras meniu puslapis, tad rinktis tikrai yra iš ko. Užsisakėme veganiško rameno, Niki sushi rinkinį ir Nagano uramaki. Maistas atkeliavo gana greitai - pradėjome nuo rameno. Jame smagiai plaukiojo edamame pupelės, švieži shiitake grybai ir stikliniai ryžių makaronai. Tofu buvo trintas ir suteikė ramenui kremiškumo. Porcija nemaža, tačiau man norėjosi daugiau joje plaukiojančių dalykų (kad ir pačio tofu gabalėlių), o suvalgovui - daugiau skonio, mat buvo sunku pamiršti
TĄ rameną, kurį valgėme prieš gerus metus Portugalijoje. Aišku, kai standartų kartelė užkelta aukštai, sužavėti valgytojus sunku. Vis dėlto prisiminusi pabaisą pseudorameną, valgytą draugės viename semi-japoniškame Kauno restorane, manau, jog Miyako vegan ramenas - tikrai geras patiekalas. Ar valgyčiau dar? Turbūt ne, nes moku pasidaryti geresnį. Tačiau tiems, kurie su virtuve susipykę, bet norėtų vegan rameno, apsilankyti čia verta.
|
Niki rinkinys (7,9 €) ir Nagano uramaki (5,3 €) |
Toliau ant stalo atkeliavo sushi. Tikrai suintrigavo visų suktinukų ingredientai: Niki rinkinyje buvo sušiai su edamame ir keptais svogūnais, sušiai su cukinija, salotomis, avokadu, wakame, o papildomai pasirinkti Nagano uramaki turėjo mano mylimą daiktą - smidrus, taip pat avokadą, keptus svogūnus, morką ir juoduosius sezamus. Sushi nebuvo labai tvarkingai susukti, na, bet ką padarysi. Iki burnos beveik visi buvo nunešti sėkmingai. Sushių įdarų komplektacija patiko, bet va ryžiams kažkas buvo ne taip. Kas - tikrai nepasakysiu; gal buvo per šviežiai išvirti, nes buvome pirmieji klientai? Tas pats ir su wakame (nors ir kitoje sušinėje gavau kažką tokio pačio - kitoks apdorojimas? kitokia partija?). Kas be ko, sušius suvalgėme skaniai ir likome sotūs. Duodu 7/10.
Sultenė (S. Konarskio g. 21)
|
Daržovių sriuba su bolivine balanda (1,6 €) |
Pabaigai - iš Azijos grįžtame į Lietuvą ir į ne(visai) centrinėje miesto dalyje įsikūrusią "
Sultenę". Ji mane sugundė pigiais veganiškais dienos pietumis (4,95 € už kompleksą). Daugiausiai jie gamina išsinešimui, kadangi viduje - tik keli įsispraudę staliukai. Taip, čia vieta su mintimi
ateini-suvalgai-išeini. Gal ir neblogai, ypač jei dirbi kur netoliese? Be to, pliusą rašau ir už tai, jog čia vandenį galima gerti nemokamai.
Užsisakiau daržovių sriubos su bolivine balanda ir piemenų pyrago kompleksą. Ant stalo tuoj pat atkeliavo sriuba. Daržovių joje tikrai netrūko, kaip ir druskos - turbūt virtuvėje dirbę žmonės buvo labai pavasariškai ką įsimylėję, mat sriuba buvo persūdyta. Na, nieko tokio - vanduo nemokamas, galima kiek gerklę prasiskalauti.
|
Piemenų pyragas (3,8 €) |
Tuščiai sriubos lėkštei palikus stalą, ant jo atkeliavo ir didžiuuulis piemenų pyragas - saldžių bulvių apkepas su lęšiais, grybais ir daržovėmis, dosniai apkrėstas naminiu pomidorų padažu, o kaip garnyras pateiktos salotos su sultenėmis (cha!). Labai naminis skonis ir laaaabai sotus maistas. Kad ir kaip stengiausi įveikti šią porciją, to padaryti nepavyko. O gaila - nemėgstu palikinėti skanaus maisto lėkštėje... Bendri įspūdžiai: "kaip namie" - paprastas maistas, kurį gali sau kasdien ramiai kramsnoti pietų pertraukų metu. Laimė, jog Naujamiesčio ir krasnūchos veganai taip pat turi kur papietauti. 7/10