2016 m. gegužės 28 d., šeštadienis

Pitarija "Fire place": šeimyniška vakarienė Šeimyniškių g.

Vilniuje apsilankyti tenka gan retai, o besilankant pietų ir/ar vakarienės vietų dažniausiai dairausi centre ar senamiestyje. Tačiau šį kartą nutiko taip, jog: 1) reikėjo pavalgyti netoli Žirmūnų/Antakalnio; 2) gavau rekomendaciją aplankyti pitariją. Taigi, gan sudėtingai (nes joks viešasis transportas tiesiai nuo stoties iki Šeimyniškių g. nevažiuoja) ir per kamščius nudardėjau iki pitarijos "Fire place" (Šeimyniškių g. 17).

Čia keps ir mūsų pitos...
Viduje buvo tuščia, kažką prie stalo žaidė ir čiauškėjo maža mergaitė. Palikusi krepšius, užmečiau akį į meniu. Meniu nedidelis (valio, taip ir reikia!), jame - keturių rūšių pitos, iš kurių viena vegetariška ir viena veganiška, taip pat veg užkandžiai - humuso, daržovių rinkiniai ir japchae (kas yra stikliniai aštrūs makaronai su daržovėmis). Kadangi pilvas groja orkestrus, o draugai dar nepasirodė, užsakau daržovių rinkinį ir japchae pasidalinimui ir padegustavimui. Vandens iš čiaupo įpila nemokamai (valio! visos maitinimo įstaigos turėtų tą daryti!) ir dar į taurę įmeta apelsino skiltelę. 

Japchae
Draugai ir maistas atkeliauja beveik tokiu pačiu metu. Japchae (5 €) man palieka labai gerą įspūdį, draugams truputį per aštru. Daržovių rinkinys (2 €) labiau daržovės (vienaskaita) rinkinys - lėkštėje aštrios morkos, greta (kaip ir prie makaronų) aštrus salieras ir agurkas. Tokias morkas mėgstu, bet tikėjausi ko įdomesnio prisimindama kuo mus vaišino turgaus prekeivė Kryme...

Daržovių rinkinys
Užkanda
Sudoroję užkandžius (dalintis jais visgi nėra labai patogu), laukėme atkeliaujančių pitų (4,5 € - įdomu, kodėl veg pitos brangesnės už pitas su mėsa ir žuvimi?..). Ir sulaukėme - vaizdas buvo puikus, pitos minkštos, šiltos, viduje sutalpinusios švelnų humusą ir cukinijas. Po aštrių užkandžių pitos buvo švelnios ir nemėgstantiems aštraus maisto nuramino gomurį. Man, aštrių pojūčių ir prieskoningo maisto gerbėjai norėjosi kažko įdomesnio, pitos viduje būtų labai smagiai įsitaisęs kažkas rūgštesnis (pasvajokime - kimchi? marinuoti pipirai? šlakelis citrinos sulčių?), bet tos galutinės skonio natos truputį trūko. Nepaisant to, pavalgėme tikrai skaniai.

Pita su humusu ir cukinijomis
Tiesa, reikia įvardinti dar vieną pitarijos pitų (bent jau mūsų ragautos veganiškosios) bruožą - nėra jos tvarkingas maistas: turinys gana šlapias, todėl visai neelegantiškai gali varvėti per smakrą ar barzdą, dėl ko barzdotasis KVV komandos narys labai patenkintas nebuvo. Todėl jei norite pavalgyti elegantiškai, švariai ir tvarkingai, apsistokite ties makaronais : )

Tiems, kam norisi ir desertų - pitarija siūlo veganiškų keksiukų. Todėl ir iš kuklaus meniu galėsite susikomplektuoti pilnus pietus ar vakarienę. 

Jei vis dar gyvenčiau netoli Borgų kubo (prokuratūros), manau, į pitariją karts nuo karto papietauti ar pavakarieniauti užsukčiau. Juk ne tiek jau daug vietų ruošia maistą tikrų tikriausioje krosnyje!

Veganų verdiktas:
Maistas - 8/10
Vegan friendly - 10/10
Aptarnavimas - 10/10
Aplinka - 9/10

2016 m. gegužės 11 d., trečiadienis

Vanilinis-citrusinis tortas su tofu kremu



Reikės:

300 g miltų (+ truputis skardai pabarstyti)
300 g vegan margarino (+ gabalėlis skardai ištepti)
300 g cukraus
1/2 pakelio kepimo miltelių
1/2 pakelio vanilinio cukraus
1/3 buteliuko apelsinų ar citrinų kvapiklio kepiniams
2 šaukštų maltų apelsinų ar citrinų žievelių
1 šaukštas EggReplacer (nebūtinai)
šlakelis augalinio pieno
1 skardinės kokosų kremo (būtent kremo, ne pieno!)
300 g kieto tofu
uogų, vaisių papuošimui

Paruošimas:

Dubenyje išmušti margariną su 200 g cukraus, kol taps vienalyte mase (tą dariau naudodama trintuvę). Tada suberti miltus, kepimo miltelius, žieveles, kvapiklį, paruoštą kiaušinių pakaitalą ir darsyk gerai viską išplakti. Jei tešla atrodo kietoka, plakdami įpilkite šlakelį augalinio pieno.

Įkaitinkite orkaitę iki 190°C. Perskirkite tešlą į dvi dalis. Biskvitams naudokite dvi vienodo dydžio apvalias formas (jei tokių neturite - ne bėda, galite kepti du biskvitus atskirai, tiesiog bus ne taip ekonomiška : )
Ištrinkite margarinu kepimo formą, pabarstykite ją (ne tik dugną, bet ir kraštus) miltais. Sukrėskite tešlą ir pamėginkite paskleisti ją tolygiai (galite patepti pirštus rapsų ar kokosų aliejumi - tą padaryti bus lengviau ir tešla nelips prie pirštų), dėkite į orkaitę ir kepkite 15-20 minučių, arba kol biskvitas lengvai parusvės, o į jį įkištas pagaliukas ištrauktas bus sausas ir švarus.
Ištraukite biskvitus iš orkaitės ir palikite praaušti 5 minutes, o po to apverskite ir iškratykite iš skardos aušti toliau ant grotelių.

Pasiruoškite kremą: į trintuvę sudėkite tofu (kuo kietesnį naudosite, tuo stabilesnis bus kremas; todėl naudojau Sojalitos tofu), sukrėskite kokosų kremą, suberkite likusį cukrų ir vanilę. Ilgai ir nuobodžiai viską trinkite, kol pavyks išgauti daugiau mažiau vienalytę masę, kurioje nesijaus tofu grūdeliai. Įdėkite ją į šaldytuvą ir palaikykite bent kelias valandas.

Ataušusius biskvitus pertepkite kremu (~1 cm sluoksnis tarp biskvitų), o tada likusiu kremu aptepkite visą tortą. Viršų papuoškite mėgstamais vaisiais ir uogomis. Palikite pastovėti šaldytuve porai valandų ar per naktį (jei laikysite per naktį, papuošimą iš vaisių ir uogų uždėkite prieš pateikiant tortą ant stalo).

Šis tortas tikrai visus sužavės ne tik savo išvaizda, bet ir puikiu skoniu!

Skanaus!

2016 m. gegužės 7 d., šeštadienis

Lietuva kaip Kinija, arba kas sieja mėsą ir socialinį statusą?


Artėjant rinkimams, kiekviena politinė partija stengiasi į savo pusę palenkti rinkėjus: vieni siūlo XIX a. dvelkiančius įstatymus, reguliuojančius privačius šeimų gyvenimus, kiti stato dangoraižius miesto centre, o treti siūlo dar keistesnį dalyką - PVM mažinimą mėsos produktams. Ketvirti siūlo prie mėsos prijungti dar 11 produktų - duoną, makaronus, kruopas, pieną, kefyrą, sviestą, žuvį, aliejų, miltus, daržoves ir vaisius bei cukrų. Jei Lietuvoje būtų hakerių partija, neabejoju, kad prie šio tuzino produktų jie galėtų motyvuotai (ir netgi gan nuosekliai) pasiūlyti pridėti ir bulvių traškučius, energetinius gėrimus ar bent kavą. Sunkiau besiverčiančių žmonių maisto krepšelio didžiąją dalį ir taip sudaro būtent duona, makaronai, kruopos ir pieno produktai, o štai daržovių ir vaisių (be bulvių, burokų, kopūstų, morkų, obuolių) įpirkti gali tikrai ne kiekvienas, ir net gaunantys vidutines ar aukštesnes pajamas palinguoja galvą žiūrėdami į pomidorų ar agurkų kainas. Galų gale, juk didysis sujudimas dėl augančių maisto kainų prasidėjo nuo kalafioro, o ne nuo lašinių palties!

Kuomet Danijoje atsiranda priešingų pasiūlymų - didesnis mėsos apmokestinimas dėl ekologinių priežasčių, Lietuva, panašu, linkusi eiti kitu keliu. Kodėl ir kaip? Ogi todėl, kad šnekėdami apie mėsą, tiek politikai, tiek veganizmo šalininkai užmiršta vieną svarbų dalyką: mėsa yra prekė, glaudžiai susijusi su socialiniu statusu. Tą puikiai galime matyti Kinijoje, kur auganti vidurinioji klasė sparčiai augina ir raudonos mėsos paklausą. Mėsa turi panašų vaidmenį ir Lietuvoje: prieš kokius 5-6 metus miestuose atsirado plakatai su senoliu "vegetaru", kuris taip maitinasi, mat neišgali įpirkti mėsos. Tuo tarpu tyrėjai teigia, kad: vien tik maisto kaina negali paaiškinti kodėl vegetarizmas egzistuoja; tačiau tokie "racionalūs" paaiškinimai dažnai priimami kaip tiesa bei naudojami kai kurių į rinką orientuotų ekonomistų darbuose, tačiau visiškai ignoruojant kitus mitybą lemiančius faktorius.(1)

Taigi, išgalėjimas valgyti mėsą Lietuvoje (kažkieno nuomone) skiria "varguolį" nuo "nevarguolio"; deja, šalyje egzistuojančias gilias socialines problemas politikai linkę spręsti "nuo antro galo", t.y. ne realiai pagerinti gyvenimo sąlygas sunkiau besiverčiantiesiems, o leisti jiems pasijusti "aukštesnio socialinio sluoksnio atstovais" kaip šuniui numetant pigesnį kepsnį. Greitas, paprastas ir populiarumą auginantis sprendimas, ar ne?... Nors...

Pasaulio sveikatos organizacija taip pat kreipia dėmesį į augantį mėsos vartojimą besivystančiose šalyse, tačiau lygiai taip pat įspėja, jog jis susijęs ir su nutukimo problema. O ji išties aktuali: lietuviai yra labiausiai nutukusi tauta iš visų buvusių sovietinio bloko valstybių.

Mėsos vartojimo ir socialinio statuso sąsajas tyrinėjantys mokslininkai pastebi, jog socialinė klasė turi įtakos mėsos suvartojimo kiekiui: darbininkiškų profesijų atstovai suvartoja daugiau mėsos nei tarnautojai ar specialistai, labiau išsilavinę asmenys suvartoja mažiau mėsos. Tačiau įdomu tai, jog pajamos žymiai neįtakoja bendro mėsos suvartojimo: didesnes pajamas gaunantys JAV gyventojai suvartoja daugiau jautienos, bet ne mėsos apskritai, taigi, aukštesnės pajamos lemia tik mėsos rūšies pasirinkimą(2). Todėl galime abejoti, ar mėsos kainų sumažinimas pagerintų sunkiau besiverčiančių asmenų gyvenimo/mitybos kokybę. Galų gale, PVM mažinimo siūlytojai nepagalvoja, jog socialinis statusas (laikantis nuomonės, jog mėsos vartojimas kaip ir kitų maisto produktų ar net prekybos tinklų pasirinkimas yra labiausiai susijęs su socialiniu statusu) gali būti išreiškiamas ne tik per mėsos pirkimą ir vartojimą, o ir per kitus maisto ritualus:

Maisto vartojimo įpročių skirtumai gali tapti skirtimi tarp kelių socialinių grupių; pavyzdžiui, aukštesniosios klasės atstovai valgys grilyje keptus portabelo grybus su rukola, tuo tarpu žemesniosios klasės atstovai valgys šiupinį su bulvėmis(3).

PVM mažinimo siūlytojai ignoruoja ir tai, jog daugelyje pasaulio vietoje apie 80 procentų viso suvartojamo maisto sudaro augalinės kilmės produktai (4). Tačiau nesinorėtų vien tik barti įstatymkurių; tie, kas siūlė Lietuvoje mėsą apmokestinti papildomai, taip pat yra neteisūs. Šiandieninė žmonių mityba bei šaldytuvų turinys yra glaudžiai susijusi ir su socialiniu statusu, ir su pajamomis. Asmenys, kurie dėl kažkokių priežasčių nesimaitina sveikai ir kokybiškai yra nuolatos gėdinami ir auklėjami. Tuo tarpu bene svarbiausia galvoti apie tai, jog maitintis makdonaldo mėsainiais yra pigiau nei ekologiškomis, fair-trade, cruelty-free daržovėmis. Todėl norėtųsi tikėti, kad diskusijos apie mėsos kainą išsirutulios į diskusijas apie pilnavertę Lietuvos gyventojų mitybą ir kaip ji susijusi su socialiniu statusu bei pajamomis. Juk tai daug svarbesni klausimai nei pigesnės dešros maksimoje, ar ne?.. 

Kiekvienas turi turėti galimybę maitintis pilnaverčiu maistu!

(1),(4) N. Fiddes. Social aspects of meat eating. Proceedings  of  the Nutrition  Society, Vol. 53, 1994.
(2),(3) M. Hill Gossard, R. York. Social Structural Influences on Meat Consumption. Human Ecology Review, Vol. 10, No. 1, 2003