Okaros zuikis

Pats didžiausias vegan maisto pranašumas - beveik visi produktai ir subproduktai gali būti sėkmingai suvartojami, ir kitaip nei ten kokie mėsos subproduktai, daržovių ar ankštinių "atliekos" tikrai neatrodo bjauriai!

Jei namuose gaminatės tofu, tuomet gaunate maistingą "atlieką", vadinamą okara. Galima iš jos keptis kotletėlius, naudoti įdarams, arba pasigaminti apkepą - okaros "zuikį". Kaip ir daugelis veganiškų apkepų, smagesni jie būna praaušę, papildomų skonių įgauna pašildyti. Pagaminti okaros apkepą nesunku, o jo skonis - nepaprastai paprastas, todėl puikiai tiks tiems, kurie nesitiki jokių ten skonio sprogimų ir/ar ilgisi neįmantrių lietuviškų (neveganiškų?) patiekalų.

Reikės (4 porcijoms):

3 stiklinių okaros (galima naudoti ir užmerktą bei nusunktą sojos faršą)

2 šaukštų su kaupu kukurūzų miltų

1 šaukšto pomidorų pastos

1/2 nedidelio svogūno

3 skiltelių česnako

1/2 pomidoro

1/2 tarkuotos morkos

mėgstamų prieskonių (naudojau paukštienos prieskonių mišinį)

žiupsnelio druskos

alyvuogių (ar kito) aliejaus

Paruošimas:

Smulkiai supjaustyti pomidorą, svogūną, sukapoti česnaką. 

Užkaisti orkaitę (~180°C, arba 3/4 kaitrumo, jei naudojate senutėlę orkaitę kaip aš)

Dideliame dubenyje sumaišyti okarą, daržoves, pomidorų pastą. Suberti kukurūzų miltus, prieskonius, šliūkštelėti aliejaus ir dar sykį gerai išmaišyti (ar, verčiau, suminkyti). 

Kepimo formą (duonai/apkepams) ištepti aliejumi, sukrėsti apkepo masę. Gražiai išlyginti apkepą ir tolygiai suspausti. Aptepti viršų aliejumi, uždengti aliuminio folija ir pašauti į orkaitę. Jei neturite tokios skardos, galite tiesiog suformuoti "kepalėlį" ir suvynioti jį į foliją. Tik prabadykite viršuje skylučių dantų krapštuku, kad zuikis galėtų "nuleisti garą".

Kepti ~20 minučių, tada nuimti aliuminio foliją (arba atvynioti viršų, jei kepate ne skardoje) ir pakepti dar ~10 minučių, kol viršus pasipuoš rusva plutele.

Valgyti karštą ar šaltą, greta pateikus bet kokį mėgstamą garnyrą - namuose buvo bulvių ir pomidorų, tad šalia nutūpė jie. Bet puikiai susivalgytų ir su agurkėliais, salotomis ir t.t. ir pan.

Nūdlkūgl - makaronų kugelis!

Taip, kugelis (arba kitaip - bulvių plokštainis) - vienas iš nacionalinių Lietuvos patiekalų. Bet ar žinote, jog iš tiesų kugelis - labai žydiškas patiekalas, kuris iki Europą pasiekus bulvėms gamintas iš miltų ir duonos, vėliau - iš makaronų, ir tik vėliausiai - iš bulvių, ir tapo panašiu į tą, kurį valgome ir mes. Makaroniniai kugeliai vis dar populiarūs JAV ir Izraelyje, tad kodėl gi jo nepasigaminus ir čia, Lietuvoje, kurios sostinė Vilnius kadaise vadintas Šiaurės Jeruzale?

Pirmiausiai tenka pripažinti - kugelis nebuvo mano planuose. Bet kadangi "nutiko" per daug makaronų, maisto švaistyti nemėgstu, o šalti spagečiai - ne kažką, tad pašlakščius spagečius alyvuogių aliejuje, palikau ramybėje iki kol reikėjo ruošti sekančius pietus ar vakarienę, kada jie greitai ir nesudėtingai transformavosi į kugelį. Tradicinis makaroninis kugelis - nelabai draugiškas veganams, tad leidau sau jį perinterpretuoti ir įnešti kiek itališkų poskonių. Štai kas išėjo:

Reikės:

2/3 virtų spagečių ar kitų makaronų;

100 g vegan sūrio

geros saujos špinatų 

3 skiltelių česnako

2/3 stiklinės pomidorų tyrės

poros šaukštų alyvuogių aliejaus

baziliko, raudonėlio, druskos, pipirų.

Paruošimas:

Sukapoti česnaką, sutarkuoti sūrį, suplėšyti špinatus.

Užkaisti orkaitę ir kaitinti, kol pasieks ~180°C

Ištepti kepimo formą alyvuogių aliejumi.

Sumaišyti makaronus, sūrį, česnakus, špinatus ir prieskonines žoleles bei šaukštą alyvuogių aliejaus, žiupsnį druskos ir pipirų. Jei gaminate iš spagečių, juos galite pasismulkinti.

Sukrėsti visą makaroninę masę į kepimo skardą, sulyginti ir spustelėti, kad gražiai ir tvirtai susigulėtų.

Pašauti į orkaitę ir kepti apie 20 minučių, kol viršus apskrus iki žavios plutelės.

Skanaus!

Korėjietiškas tofu

Kuomet parduotuvėje atrandi kažkokį nematytą azijietišką daiktą, tai negi jo neišbandysi? Taip namo atkeliavo kažkuriame prekybos centre rasta dėžutė korėjietiško Ssamjang padažo. Ilgai ji tupėjo lentynoje ir laukė savo eilės būti suvalgoma, kol galiausiai vieną dieną, kai atsibodo beveik viskas, ką valgiau anksčiau, atėjo laikas kažką pasigaminti su šiuo reikalu!

Šiaip ssamjang pasta yra skirta naudoti kaip padažą, tačiau norėjosi ko įdomesnio nei šiaip mirkyti kokią daržovę į tą mandrą reikalą, todėl kiek pasidomėjusi korėjietiško maisto ruošimo ypatumais, nusprendžiau sugalvoti ir sukombinuoti ką įdomesnio. Radau, jog nemažai maisto patiekiama suvynioto į salotų lapus, tad pritaikiau šią tradiciją ir savo kūrybai. Štai kas pavyko:

Reikės:

1/2 dėžutės ssamjang pastos (~4 šaukštai)

1 pakelio tofu

1/2 morkos

1 šaukšto sojos padažo

žiupsnelio česnakų granulių

žiupsnelio malto imbiero

bet kokių mėgstamų ryžių

salotos lapų

sezamų (ar kito) aliejaus kepimui

Paruošimas:

Susipjaustyti tofu kubeliais ir šiek tiek pamarinuoti - apvolioti marinate, sumaišytame iš sojos padažo ir prieskonių.

Kol tofu marinuojasi, užkaisti virti ryžius, nuplauti salotų lapus ir padėti ant virtuvinio rankšluosčio, kad šie pradžiūtų.

Šiaudeliais supjaustykite morką. 

Keptuvėje įkaitinkite aliejų ir pakepinkite morkas. Tada sudėkite tofu kubelius, pamaišykite ir leiskite tofu kiek paskrusti. Tuomet sukrėskite ssamjang pastą, gerai išmaišykite ir patroškinkite viską ~5 minutes ant vidutinės ugnies. 

Sudėkite troškintą tofu, ryžius ir salotas į lėkštę, o valgykite pasigaminę sumuštinį su ryžiais ir tofu, susuktą salotos lape. Keista? Taip. Skanu? Taip!