IKEA - pilnas paketas

Dažnai mėgstama kalbėti ne tik apie  maistą, bet ir išgyvenimus, kurį sukuria aplinka. O IKEA restorano (jie taip save vadina, pasitikrinau) atvejis tai puikiai patvirtina: net jei užsukai tik maisto, gausi visa ispūdžių paketą. Bet apie viską nuo pradžių.

Draugai prasitarė, kad jau kuris laikas valgo pusryčius ar pietus IKEA restorane (tikrai taip vadinasi, patikrinau), nes pigu, greita bei netoli. Taigi, susigundžiau ir prisijungiau prie artimiausios kelionės kartu su savo naujaisiais gidais.

Užtaikėm kaip tik į pietus, apie 12h (nuo 11 keičiasi meniu iš pusryčių į pietus). Tą patį darančių žmonių irgi nemažai, taigi, greit nubėgom į konvejerio galą, kur, stovint eilutėje, galėjau baksnoti į viską pirštu ir klausinėti. Principas gana paprastas: dalį įsidedi pats, dalies paprašai. Žinoma, rinkausi garsiuosius vegetariškus (veganiškus) kukuliukus. Buvo ir daugiau veganiškų pasirinkimų tarp sriubų ir salotų.

Susimokėję už maistą (10 kukuliukų 2,5 €, 15 - 2,99), sustojom prie pirmosios atrakcijos - gėrimų automato (nusiperki puodelį ar stiklinę ir gali kiek nori kartoti), o čia iškart virš kolos ir sulčių kranelio priminimas apie cukraus žalą. 

Beje, mano gidai patvirtino įtarimą, kad žmonės kartais bando gudrauti ir pilasi viską į visokią tarą, tai juos apsauginiai kartais pavaiko. Kaip sako legenda, šioje vietoje tokio incidento metu ir užgimė gana sukta frazė "Gėrimų gerti iš puodelio negalima" (skirta klientui, kuris norėjo į kavos puodelį piltis kolą). 

Su padėklais įsitaisėm prie lango su puikiu vaizdu į stovėjimo aikštelę ir keletą pušelių. Tuomet ir atėjo kukuliukų eilė.

Gidai sakė, kad estetinis vaizdas lekštėje priklauso nuo žmonių kiekio ir virėjų nuotaikos. Galima spėti, jog šiandien diena buvo vidutinė. 

Kukuliuką sudaro įvairios daržovės: žirneliai, kukurūzai, morkos, avinžirniai, paprikos tešloje. Kartu patiekta kuskuso su saulėje džiovintais pomidorais ir pomidorų pastos. Pačių kukuliukų skonis gana blankokas - jie ganėtinai trapūs ir mėgsta suirti transportavimo šakute metu. Ne kulinarinis stebuklas, bet tikrai nieko. Ir sotūs - įveikus 10, su likusiais jau net problemų kilo. Taip pat sotumo pojūtis pasirodė tikrai ilgalaikis. Kukuliukai gal ir baigėsi, bet tikrai ne pats apsilankymas. 

Nusinešus padėklus ir išrūšiavus savo šiukšles, laukė įdomioji dalis - išėjimas. Pasirodo, jis veda per visą prekybos salę, net ir žinant trumpiausią kelią, jis užtrunka 5-10 minučių. 

Taigi, apibendrinat galima pasakyti, kad apsilankyti bent kartą tikrai verta. Gal net ir dažniau.

Veganų verdiktas:

Maistas - 7/10
Vegan friendly - 6/10

Aptarnavimas - 10/10
Aplinka - 10/10

"Biona" Cocobella šokoladinis kokosų sviestas

Tikrą smagurį papirkti nesunku - viskas, ko reikia - tik truputis šokolado!

Tikrą smagurį taip pat galima ir nustebinti, tačiau tą padaryti kiek sunkiau. Bet atidarytas stiklainėlis "Chocobella" šokoladinio kokosų sviesto tą tikrai sugebėjo padaryti.

Biona Cocobella šokoladinis kokosų sviestas, 250 g

Ant etiketės parašyta - kokosų sviestas skirtas naudoti kaip užtepams arba į trintų vaisių ir uogų kokteilius ("for spreading and smoothies"). Žinoma, pradedu nuo "teplionių" ir pamėginu jį užtepti ant duonos riekės. Ėė, čia sunkesnis darbas, nei atrodė, kadangi sviestas sukasi aplink peilį ir niekaip "nelimpa" prie duonos. Apžiūriu atidžiau stiklainėlį ir randu po lietuviška etiketę pasislėpusią anglišką instrukciją - jei sviestas tepasi sunkiai, siūloma dešimt minučių stiklainėlį palaikyti karštame vandenyje. Tą ir padarau. Sviestas kiek suskystėja, tačiau tepasi vis tiek nenoriai. Na, ir tegul, vis tiek aš jį suvalgysiu! Dedu nedailią riekę burnon ir ragauju. O skonis - nuostabus! Maloniai saldus šokoladas bei jame pasislėpęs kokosas. Už tokį derinuką galima atleisti ir tuos "ožius" dėl tepimosi. Bijau, kad jei šis sviestas stovėtų kur panosėj, iškabliuočiau visą tiesiog pirštu. Todėl paslepiu giliai lentynoje, iki kito karto.

Kitą kartą nutariu pamėginti antrą siūlomą būdą - įdėti sviesto į kokteilį. Pusryčiams imu trejetą bananų, pusę stiklinės sojos pieno, šaukštą šokoladinio kokosų sviesto ir trinu trintuvėje. Prieš trintuvės peiliukus sviestas "ožių" nebevarinėja ir ištirpsta bananų gėrime. Saldus, labai saldus pusrytinis gėrimas su smagiu šokolado skoniu bei juntamomis kokosų užuominomis. Tačiau to ir reikia, kad visą dieną po to skirtum intensyviam protiniam darbui, ar ne?

 

Ieškokite "Biotekoje":

Vilnius, Klaipėdos g. 3 arba PC "Ozas"

Kaunas, PC "Akropolis"

Klaipėda, PC "Herkaus Galerija"

arba e-parduotuvėje.

Burokėlių lapų troškinys

Yra vaisių ir daržovių, kuriuos galima sėkmingai suvartoti nuo pat šaknų iki lapų galiukų. Kas žino, o kas ne, bet burokai - vieni tų daržovių. Kaip puikiai galima valgyti jų šaknis, taip pat puikiai galima ir skanauti lapus. Ar dėti į sriubas, ar jaunus lapelius - į salotas. Tačiau taip pat burokų lapai gali tapti ir pietų pagrindu. Jūsų dėmesiui - burokėlių lapų troškinys su kapareliais ir perlinėmis kruopomis!

Reikės:

burokų lapų (naudojau nupjovusi nuo 3 suaugusių burokų šakniavaisių)

1 nedidelio violetinio svogūno

šaukšto kaparelių

1 stiklinės virtų perlinių kruopų

1/4 stiklinės sojų (ar kitos augalinės) grietinėlės

šaukštelio česnakinės druskos

trupučio pipirų

alyvuogių (ar kito mėgiamo) aliejaus kepimui

Paruošimas:

Smulkiai sukapoti svogūną. Supjaustyti burokų lapus ir lapkočius.

Įkaitinti wok keptuvėje aliejų ir suberti svogūnus. Kepinti juos ant silpnos ugnies ~10-15 minučių, kol ims karamelizuotis.

Suberti smulkintus burokų lapus, supilti augalinę grietinėlę, įberti druskos bei pipirų ir maišant troškinti ant vidutinės ugnies, kol lapkočiai suminkštės (~10 minučių).

Į keptuvę suberti perlines kruopas, kaparelius, viską gerai išmaišyti ir leisti pasitroškinti dar 5 minutes.

"Allos" Shiitake grybų užtepas

Allos shiitake grybų paštetas. 125 g, 3,50 €

Šį užtepą paragauti norėjau jau labai seniai. Kadaise gavau indelį lauktuvių iš Vokietijos, tačiau nenuovokūs bendragyventojai po vieno gero vakarėlio sušlamštė šį paštetą nė nesupratę, jog čia kažkoks veganiškas deficitas.

Po kelių metų tas pats paštetas vėl atsidūrė mano rankose, tik šį kartą saugiai tupėjo spintelėje iki kol atėjo TIE pusryčiai, kada išsitraukiau paštetą degustacijai.

Paštetas pagamintas gana neįprastu pagrindu - ne sojos, ne kitų ankštinių, ne daržovių ir ne riešutų, o... mielių! Todėl mielių skonis ir kvapas čia gan stiprus. Tiems, kas mielių nemėgsta ar vengia, galbūt jis ir nebus maloni staigmena, tačiau mielių mėgėjų ar nepriešų tikrai neatbaidys. Be to, juk mielės - puikus B grupės vitaminų šaltinis! Galbūt pasirinkimas į sudėtį įtraukti mieles turėjo "simuliuoti" sūrio skonį (taip daroma gana dažnai), tačiau "sūriškumo" pajusti nepavyko. Tačiau paštete esantys shiitake grybai (lietuvių kalbos gynėjai liepia juos vadinti valgomaisiais danteniais) tikrai jaučiasi (ir matosi!). 

Paštetas gražiai ir lengvai tepėsi ant šviežios duonos ir kone nepastebėtai tokie sumuštinukai dingo iš pusryčių lėkštės. Dėl savo tekstūros ir patogaus indelio (skardinė turi papildomą plastikinį dangtelį, todėl atidarius metalinę skardinės dalį, ją patogiai galima uždengti plastikiniu dangteliu, kad paštetas nedžiūtų) jį taip pat puikiai galima įsimesti į krepšį ar kuprinę užkandžiauti ne namuose, "kabliuojant" duonos lazdele ar duoniuku. 

Ieškokite "Biotekoje":

Vilnius, Klaipėdos g. 3 arba PC "Ozas"

Kaunas, PC "Akropolis"

Klaipėda, PC "Herkaus Galerija"

arba e-parduotuvėje.

Muhamara

Darže (ar šaldytuve) užderėjus paprikoms, galima jas panaudoti kiek išradingiau, nei pjaustyti į salotas ar troškinius. Kaip ir iš bet kurių kitų daržovių ar ankštinių, taip ir iš paprikos galima pasidaryti puikiausią užtepą - rytietišką muhamarą, kuri Lietuvoje vis dar menkai žinoma. Tačiau sykį jos paragavę, skonio neužmiršite ilgai ir šio skanėsto norėsis dar, ir dar, ir dar...

Reikės:

2 raudonųjų paprikų

1 čili pipiro

3-4 česnako skiltelių

1/2 stiklinės graikiškų riešutų

žiupsnio druskos

1/2 šaukštelio kumino

1 šaukštelio rūkytos paprikos miltelių

citrinos sulčių

šlakelio alyvuogių aliejaus

Paruošimas:

Sunkiausia muhamaros gaminimo dalis - paprikų kepimas. Jei turite grilį - bus paprasta: kepkite grilyje nepjausytas paprikas ir vartykite tol, kol jų paviršius apanglės (tik paviršius, ne visos paprikos!). O jei grilio neturite - galite paviršių "nudeginti" paprikas sukiodami virš dujinės viryklės liepsnos arba naudodami creme-brulee "liepsnosvaidį". Paprikos odelėms suanglėjus, jas karštas įdėkite į sandarų indą ir uždenkite. Po šių "grožio procedūrų", paprikos odelė lengvai nusilups, o pati paprika bus įgavusi malonų dūmo kvapą.

Tada į trintuvę sudėkite čili, česnaką, prieskonius, smulkintą ir nusėklintą papriką - viską, išskyrus alyvuogių aliejų. Sutrinkite iki tyrelės ir pastatykite šaldytuve bent porai valandų. Tada ištraukite, įpilkite šlakelį alyvuogių aliejaus, išmaišykite ir pateikite vartojimui.

Muhamarą galite tepti ant duonos, naudoti kaip padažą ar ištepti pitos vidų falafeliams.

Skanaus!

"Simply raw" batonėliai

Kol dar už lango šypsosi saulė, o lietus - retas (tiksliau, jau per retas) svečias, verta įsimesti į krepšį vandens, užkandžių ir eiti pramogauti gamtoje. Kas važiuoja į naujai atsidariusį ir jau perpildytą Lajų taką (puikus įrodymas, kad tokio pobūdžio pramogų ir joms pritaikytų vietų Lietuvoje laaaaabai trūksta!), kas prie vandens telkinių, dar kiti - lankyti istorinių vietų. Tačiau visus pramogautojus vienija vienas bendras dalykas - visi jie išalksta.

Bene geriausias maistas trumpose išvykose - vadinamieji "power bars" - riešutų ir vaisių batonėliai, kurie negenda, užima mažai vietos, tačiau suteikia reikalingą energijos kiekį aktyviai pramogaujant. Paragavome porą "Simply raw" batonėlių iš "Livinn".

"Simply Raw" batonėlis su bertoletijų riešutais ir guarana, 40 g, 1,44€

Pirmasis pasirinkimas buvo batonėlis su guarana, kadangi pastaroji suteikia ne tik energijos, bet ir pažadina smegenis ir įjungia jas protiniam darbui. Nežinia, ar suveikė placebo efektas, ar pats batonėlis, tačiau priešpiet pievoje skaityti e-knygas tapo lengviau - alkis nekankino ir akys nelipo sekdamos nuobodoko teksto eilutes. O ir skonis geras - nors batonėlio sudėtyje cukraus nėra, tačiau jo ir netrūko. Kita vertus, e-parduotuvėje prie informacijos apie batonėlį yra įspėjimas, jog jis nerekomenduojamas vaikams ir besilaukiančioms moterims - matyt dėl tos pačios guaranos...

"Simply raw" batonėlis su ananasais ir mangais, 40 g, 1,44€

Antrąjį batonėlį - su ananasais ir mangais - pamėginau besidarbuodama vėlai vakare prie kompiuterio ir jusdama, jog protiniam darbui trūksta šiek tiek cukraus. Nors žaliavalgiškas iš vaisių pagamintas batonėlis savyje cukraus turi tikrai nemažai, tačiau saldumo šį kartą pasigedau - matyt smegenims "įjungti" reikia ne tik molekulių, bet ir paspaustų skonio receptorių mygtukų. Tiems, kam saldumas nėra pagrindinis kriterijus (o tikrai ir neturėtų būti), o ypač tiems, kurie vengia [rafinuoto] cukraus savo mityboje šis batonėlis tiks kuo puikiausiai - galiu kirsti lažybų, jog jis daug sveikesnis nei cukraus/fruktozės sirupu "suklijuoti" ir jogurtu glaistyti batonėliai, įprastai randami prekybos centrų lentynose!

Dūminiai kalafijorų kotletai

Reikės:

1 kalafijoro galvos

2/3 puodelio miltų

2 nedidelių morkų

saujos žalumynų (krapų, salierų lapų, petražolių ir pan.)

nubraukto šaukšto rūkytos paprikos miltelių

1/2 šaukštelio kepimo miltelių

žiupsnio druskos

pipirų

aliejaus kepimui

Paruošimas:

Apvirti kalafijoro galvą. Ją nusausinti, palaukti, kol atauš ir sukapoti.

Nuskusti ir sutarkuoti morkas. Sukapoti prieskonines žoleles.

Iš kapoto kalafijoro, morkų, žolelių, prieskonių ir miltų sumaišyti lipnią tešlą. Drėgmės turėtų pakakti iš kalafijoro. Jei jos trūktų - pareguliuoti tešlos lipnumą įpilant vandens. Tešla turi lipti, bet nebūti vienalyte.

Įkaitinti keptuvėje aliejų. Dideliu šaukštu įkrėsti tešlą į keptuvę, kepti ant vidutinės ugnies vartant, kol kepsneliai gražiai apskrunda ir pasidengia traškia plutele.

"Lisa's" bulvių traškučiai

Nors veganaujantys dėl sveikatos/dietos (o tikslesnis pavadinimas šiai grupei žmonių būtų "besimaitinantys augaliniu maistu") "nesveiko" maisto baidosi kaip vampyras česnako, tačiau etinis veganizmas (kuomet augalinė mityba pasirenkama dėl neigiamo požiūrio į gyvūnų išnaudojimą žmogaus poreikiams patenkinti) maitintis "nesveikai" nedraudžia, todėl ant etinių veganų stalo bei jų šaldytuvuose ir spintelėse rasite ir cukraus, ir pusfabrikačių, ir... bulvių traškučių!

Bet ir bulvių traškučiai, kurie, nors ir kai kurių vadinami "skrandžio šiukšlėmis", gali būti ir smagi veganų mitybos dalis. Juo labiau pastaruoju metu populiarėja teigiamas požiūris į "comfort food" - saldų, riebų maistą, kuris galbūt su sveikuoliška mityba ir nedera, tačiau pakelia nuotaiką - gi ne veltui įvairių filmų ir serialų veikėjams liūdint siūloma nuotaiką pasikelti suvalgius didelį kibirėlį ledų! Žinoma, bulvių traškučiais ir bulvytėmis fri grįsta vegan dieta nebūtų pats geriausias sprendimas, tačiau karts nuo karto tokiu maistu pasilepinti yra... būtina!

Po truputį imama kitaip žiūrėti ir į pačius bulvių traškučius - nuo lietuviško košmaro - "Oho" bulvių traškučių bei kitų bulvių miltų gaminių jau nuėjome ilgą kelią ir vejamės Vakarų valstybes: parduotuvių lentynose greta žinomų traškučių gamintojų atsiranda ir gourmet tipo čipsai - rankų darbo, iš skirtingų bulvių rūšių, su skirtingais, natūraliais skoniais bei prieskoniais. Taip pat ir restoranuose ir baruose greta alaus užkandžiu pasirinkti galima nebe tik duoną su česnaku ir majonezo/sūrio padažu, bet ir daug kur įmanoma paragauti naminių bulvių traškučių, kurie beveik be išimčių yra veganiški.

Kuomet "comfort food" užsimanote namuose, galite paragauti "Biotekos" siūlomų ekologiškų "Lisa's" bulvių traškučių. Traškučiai yra rankų darbo, sudėtyje neturi gliuteno, palmių riebalų ir, žinoma, yra veganiški.

Lisa's sweet chilli bulvių traškučiai. 110 g, 2 €

Paragauti "Sweet chilli" traškučiai - kiek storesni nei įprasta, todėl yra traškesni ir burnoje netirpsta kaip kokie iš bulvių miltelių gaminami "Pringle's" ir panašūs gaminiai. Taip pat lyginant su kitais traškučiais, neturi jie ir to nemalonaus riebumo, kuomet traškinant čipsus susiriebaluoja ir išsiprieskoniuoja visi pirštai. Pavadinimas atitinka skonį, o saldumas puikiai subalansuotas su aštrumu. Pirmiausiai liežuvį užkabina jūros druska, ją palydi silpnas saldesys, o po to burnoje lieka čili poskonis, tačiau pakankamai silpnas, kad tokie traškučiai patiktų ir tiems, kurie nemėgsta aštraus maisto.

Lisa's chilli and lime bulvių traškučiai. 110 g, 2 €

Antrieji ragautieji traškučiai - "Lisa's chilli and lime". Kitaip nei didžiuosiuose prekybos centruose pardavinėjami analogiško skonio traškučiai, šie paliko tikrai gerą įspūdį. Nepajutau jokio pašalinio saldumo (nė neįsivaizduoju, nuo ko anas atsiranda kitų gamintojų traškučiuose...), o burnoje žaidė ryškūs čili ir laimo skoniai. Panašiai kaip ir su anksčiau ragautais traškučiais, šiuose iš pradžių pajaučiau druską, tada laimą, o po to išryškėja stiprus čili skonis, kuris ilgainiui maišosi su laimo rūgštele. Pasaka! Pats tas užkandis žiūrint įtempto siužeto filmus!

Ieškokite "Biotekoje":

Vilnius, Klaipėdos g. 3 arba PC "Ozas"

Kaunas, PC "Akropolis"

Klaipėda, PC "Herkaus Galerija"

arba e-parduotuvėje.

Trupininis kriaušių pyragas su karobu

Reikės:

3 kriaušių

2 stiklinių miltų

150 g vegan margarino

1/5 stiklinės karobo sirupo

1 šaukštelio kepimo miltelių

1/2 stiklinės cukraus

1/2 šaukštelio vanilinio cukraus

Paruošimas:

Jei margarinas kietas - palaikyti kambario temperatūroje, kad suminkštėtų.

Tada į dubenį suberti miltus, cukrų, kepimo miltelius, vanilinį cukrų ir išmaišyti. Sukrėsti margariną ir išminkyti tešlą. Pastaroji turi būti biri ir nesulipti į vieną gumulą, bet patrynus tarp delnų formuotis į stambius trupinius.

Supjaustyti kriaušes griežinėliais (jei jų odelė kieta - nulupti).

Tešlą padalinti į dvi dalis. Pirmąją dalį sutrupinti į kepimo formą (naudojau 18 cm skersmens) ir šiek tiek spustelėti jos paviršių pirštų galais ar šaukštu, jog taptų kiek stabilesnė. Tešlą iškloti dalimi kriaušių skiltelių, jas aplieti karobo sirupu (jei neturite karobo sirupo - apibarstykite sutarkuota 1/2 plytele juodojo šokolado) ir iškloti antrą sluoksnį kriaušių. Ant kriaušių sutrupinkite likusią tešlą.

Pyragą kepti 30 minučių 170°C orkaitėje.

"Nirwana vegan" šokoladas

Kas gali būti geriau už veganišką pienišką šokoladą?

Ogi veganiškas pieniškas šokoladas su įdaru!

Labai džiaugiausi kramsnodama ryžių pieno šokoladą, tačiau džiaugsmas buvo dar didesnis, kuomet gelbėdama šokoladą nuo karščio (taip, visur taip karšta, jog šokoladas lydosi neprašytas...) išpakavau antrąją "Rapunzel" vegan šokolado plytelę. Koks būdas gelbėti šokoladą nuo karščio geresnis nei šokolado perkėlimas iš pakuotės į burną? : )

Rapunzel "Nirwana Vegan" ryžių pieno šokoladas su triufelių įdaru.
100 g, 3,10 €

Gelbstint šokoladą, burną užliejo malonus, švelnus bet ne per saldus skonis. O kandant gabalėlį laukia siurprizas - minkštas triufelių skonio įdaras. Šokolado kūrėjams vėlgi pavyko puikiai subalansuoti jo sudėtį: įdaro tik tiek, kiek reikia ir ne daugiau - nereikia svarstyti, ar valgai šokoladą su triufeliais ar triufelius šokolade (kas dažnai pasitaiko Lietuvos šokolado gamintojų tarpe).

Kiek teko girdėti iš "Biotekos" atstovų, "Rapunzel" veganišką pienišką šokoladą pradėjo gaminti visai neseniai, tačiau jis jau tapo viena populiariausių ekoparduotuvės prekių - ir visiškai nesunku suprasti kodėl. Skanus, kokybiškas, veganiškas (todėl, žinoma, tinka ir pieniško šokolado mėgėjams, netoleruojantiems laktozės). Ko daugiau reikia?..

Daugiau galima tik pasvajoti - galbūt atsiras panašus šokoladas, tik ne su triufelių, o mėtiniu įdaru?..

Ieškokite "Biotekoje":

Vilnius, Klaipėdos g. 3 arba PC "Ozas"

Kaunas, PC "Akropolis"

Klaipėda, PC "Herkaus Galerija"

arba e-parduotuvėje.

Vengriškas guliašas

Reikės:

1/2 maišelio sojos lakštinių

2 vidutinių morkų

1 svogūno

1 paprikos

1 dėžutės/skardinės pomidorų tyrės

šlakelio alyvuogių aliejaus

maltos saldžiosios paprikos

pipirų

jautienos prieskonių

druskos

1 šaukšto miltų

virtų bulvių ar kito garnyro

Paruošimas:

Paruošti sojos lakštinius (apvirti ar užplikyti verdančiu vandeniu ir išbrinkinti), įberti prieskonių, druskos, gerai išmaišyti, kad lakštiniai apsiprieskoniuotų ir palikti pastovėti.

Susmulkinti svogūną, papriką, sutarkuoti morkas.

Gilioje keptuvėje ant aliejaus pakepinti svogūną. Šiam apkepus, suberti morkas ir paprikas, pakepinti ant vidutinės ugnies dar 7-10 minučių. Tada suberti prieskoniuotą soją ir viską maišant dar pakepinti apie 5 minutes.

Pasiruošti padažą - sumaišyti trintus pomidorus su vandeniu ir miltais. Priklausomai nuo to, kokio tirštumo ir sodrumo padažo norite, maišykite tokiomis proporcijomis: 1 skardinė pomidorų tyrės + 1 stiklinė vandens + 1 šaukštas miltų (sodresniam padažui) arba 1 skardinė pomidorų tyrės + 2 stiklinės vandens + 1 šaukštas su kaupu miltų (skystesniam padažui). Maišant pilti padažą į apkepintas daržoves. Virti guliašą ant silpnos ugnies maišant, kol šis ims tirštėti.

Pateikti su karštomis bulvėmis, nors tirštesnį guliašą skanu ir kabliuoti šaukštu vieną!

"Rapunzel" ryžių pieno šokoladas

Su savo draugais "Bioteka" tęsiame veganiškų produktų recenzijų seriją ir šįkart ragaujame "Rapunzel" veganišką šokoladą su ryžių pienu.

"Rapunzel" Rice Milk veganiškas bio šokoladas, 100 g.

Pirmas dalykas krintantis į akį - mielas įpakavimas su gausybe informacijos - iškart matyti, jog šokoladas pieniškas, veganiškas ir biologiškas. Kitoje pakuotės pusėje besipuikuojanti šokolado šalies Šveicarijos vėliava sufleruoja, jog šokoladas turėtų būti tikrai neprastas.

Pakuotės viduje visas puslapis vokiečių kalba pasakoja apie šio šokolado gamintojų istoriją, tačiau nesuprantantiems vokiškai - lietuviškoji etiketė trumpai ir drūtai pasako esmę:

Veganiškas pieniškas šokoladas yra sukurtas visiems šokolado fanams, kurie vis dar nori mėgautis pienišku šokoladu, tačiau atsisako gyvūlinės kilmės produktų ar tiesiog mėgsta išbandyti naują skonį. Švelnaus skonio ryžių sirupas šiam šokoladui suteikia nenugriebto pieno prieskonį.

Tiesą sakant, sunku prisiminti koks gi tas pieno prieskonis, o ir vartodama pieną pieniško šokolado nemėgdavau - jis būdavo per saldus bei per riebus.

Tačiau ragautas "Rapunzel" šokoladas tikrai nudžiugino - etiketė nemelavo ir pirmasis gabalėlis užpildė gomurį švelniu ir saldžiu skoniu, nepalikdamas jokio nemalonaus riebumo ar per didelio cukraus (ar kitų saldiklių) pojūčio. Po pirmo gabalėlio sekė ir antras, ir trečias, tad šokoladas - pavojingas reikalas! 

Skonis galbūt šiek tiek primena vaikystę - kaip vasarą keliaudavome į Klaipėdą pirkti kažkokių ypatingų glaistytų ledų ant pagaliuko - tai vat to glaisto skonio ir buvo jų šokoladas (beje, dėl visokiausių sovietmečio gyvenimo ypatybių, kurį laiką ledus glaistė citrininiu sviestu, taigi, ne kažką, ne kažką... o vaikui saldus ir skanus glaistas juk svarbus reikalas!), ar bent tokius malonius atsiminimus sukėlė. Pieniškas šokoladas buvo neragautas kone dešimtį metų, ir tik dabar suvokiau porą dalykų: visgi daug praradau valgydama vien tik juodą/kartų šokoladą ir kiek gaila, jog pastarąjį šokoladą paragavau tik dabar.

Iš tiesų, veikiausiai šokolado mėgėjai apskritai yra pasiskirstę į dvi stovyklas - arba grynas, juodas, kartus šokoladas, arba pieniškas šokoladas ar šokoladai su įvairiausiais priedais. Pirmosios stovyklos atstovai veganaudami nepraranda nieko - doras juodasis/kartusis šokoladas visada yra veganiškas (na, jei nekreipsime dėmesio į visokias urban legends apie šokolade ištirpusius vorus:) tačiau antrosios stovyklos atstovai jaučiasi kiek nuskriausti - bent jau anksčiau veganiškas pieniškas šokoladas Lietuvoje buvo sunkiai aptinkamas. Todėl labai smagu, jog šiandien galime nesunkiai įsigyti vegan pieniško šokolado, kuris ne tik "teisingas" savo sudėtimi, bet ir savo skoniu pamalonina ir didžiausius smagurius.

Ieškokite "Biotekoje":

Vilnius, Klaipėdos g. 3 arba PC "Ozas"

Kaunas, PC "Akropolis"

Klaipėda, PC "Herkaus Galerija"

arba e-parduotuvėje.