2019 m. lapkričio 14 d., ketvirtadienis

"Gourmet Green" augaliniai sūriai

Žmonės sako, o mokslas - netgi pritaria, jog sūris sukelia priklausomybę. Laimei, veganai yra kiek laisvesni žmonės ir turi mažiau šansų įgyti tokią priklausomybę. Nepaisant to, karts nuo karto imi ir užsimanai kažko panašaus į sūrį, arba turi ieškoti, kuomet reikia pagaminti kokį įmantresnį patiekalą. Arba elementarų vegeburgerį. Ar sumuštinį. Jei prieš 10 metų apie tokius "sūrius" turbūt net nedrįsdavome pasvajoti, tai šiandien turime netgi iš ko rinktis.


Prekybos centruose galima rasti dviejų skirtingų skonio "Gourmet Green" augalinius ne-sūrius. Abu ir buvo išragauti.


Kadangi neteko patirti kas per daiktas yra tas tikras čederio ar gouda sūris, įvertinti augalines jų kopijas gana sunku. Didelio skirtumo tarp abiejų skonio pajusti nepavyko. Abu sūriai supjaustyti riekelėmis, tad patogu vartoti gaminantis sumuštinius ar suvožtinius. Kiek kietoki, bet neguminiai, o pašildyti - gražiai lydosi. Tuo jie ir pralenkia kai kuriuos savo Lietuvoje parduodamus "konkurentus".


Daugiau bonusų: šiame augaliniame sūryje nerasite ne tik laktozės, bet ir gliuteno, palmių aliejaus, sojos, tad jis tinka dideliam būriui įvairių dietų besilaikantiems, alergiškiems ar tam tikrų produktų vengiantiems žmonėms. Tačiau bene didžiausias įvertinimas būtų tas, jog neveganai sūriavalgiai šio produkto skonį įvertino teigiamai bei kaip skanią alternatyvą gyvūninės kilmės sūriui - bent jau veg-čederio skonis priminė nebrandų pienišką čederį. O tai jau mažas, bet svarbus žingsnelis link veganizmo populiarėjimo ir mažesnio pieno produktų kiekio suvartojimo! 

2019 m. lapkričio 2 d., šeštadienis

Komfortabilus savaitgalis su vegan picom

Pripažinkime faktą: tikrai ne kiekvieną dieną norisi skirti laiko maisto gaminimui. O kartais jo tiesiog tam per įtemptą gyvenimo ritmą nelieka. 

Jei visavalgiai tokiu metu verdasi visokius ten užkalnių koldūnus ar kapoja restoranų (?) tinklo cepelinus - o ką valgo veganai?

Taip, taip. Kaip ir bet kokie kiti nepaprastai paprasti žmonės, imasi ir jie gudrybių. Pavyzdžiui, keliauja į prekybos centrą (Maxima), kurio šaldytuvuose jau galima rasti veganiškų picų, slapta apsidairo, ar niekas nemato ir nesmerkia už nesveikuoliškus pasirinkimus, o tada kuo skubiau įsigytą picą paslepia pirkinių krepšyje. Grįžę namo, kiša picą į mikrobangų ar konvekcinę krosnelę ir po kelių minučių mėgaujasi komfortabiliu maistu.


Ragavau dvi "Apetit" veganams skirtas picas - Veganese ir Veganlover. Pirmoji - Veganese - kiek paprastesnė: ji tik su pesto padažu ir pomidorais. Vietoje mėsos - ant jos žirnių baltymų "faršas". Vietoje sūrio - augalinis "sūris". Šiaip lyg ir norėtųsi daugiau daržovių, tačiau padas ir taip pilnai padengtas, tad bet kokie papildomi priedai matyt paprastą kaip 2x2 patiekalą sugadintų, o padą - apsunkintų. Padas skanus, neprimena batono, o augalinis sūrio pakaitalas - nėra per riebus, tad nepaskandina picos aliejuje. Sočiai ir skaniai pavalgiau su minimaliomis pastangomis. Valio!


Antroji pica - Veganlover - kiek prašmatnesnė. Žinoma, pasaulis pasidalinęs į dvi stovyklas: ar ananasams ant picos vieta, ar ne. Jei manote, kad ananasai ant picos yra visiška nuodėmė, tuomet šia pica veikiausiai nesusigundysite. Mat ant pado - būtent skandalingasis vaisius, špinatai ir paprikos. Nors pakuotė ir nesigiria, tačiau be daržovių čia tupi ir žirnių baltymų "faršas". Tad antroji pica daug turiningesnė už pirmąją. Kita vertus, jos skonis mane sužavėjo kiek mažiau. Galbūt dėl to, kad ananasai užsaldino visus pietus? Galbūt dėl to, kad visko ant picos buvo vienu ingredientu per daug? O gal dėl to, kad konvekcinė krosnelė picą iškepė negražiai ir netolygiai? Nors... veikiausiai tik dėl to, jog buvo sunki diena. Įvertinus šį faktą, tai ir pica tampa penkis kartus skanesnė ir draugiškesnė: vietoje to, jog varginčiaus gamindama pietų dėžutę, šitą tereikėjo tik išsitraukti iš šaldymo kameros. Lengva, greita ir paprasta.

"Apetit" picų ieškokite didelėse Maximose.

Skanaus!

2019 m. spalio 3 d., ketvirtadienis

Rudens derliaus virsmai su slyvų kauliukų aliejumi

Moliūgai, obuoliai, morkos ir kiti rudeniški džiaugsmai šiuo metu keliauja iš močiučių daržų į mūsų namų lentynas, šaldytuvus ir rūsius. Kasmet iš viso parsigabento grobio kepu pyragus ir lepinuosi jais pati arba džiuginu draugus ir artimuosius.

Jei turite jautrią nosį ir išrankų liežuvį, tikriausiai pastebėjote, jog sintetiniai maisto gaminimo priedai palieka tą ne itin džiugų netikrumo jausmą. Todėl išgirdusi apie kažkokį stebuklingą migdolų skonio ir kvapo slyvų kauliukų aliejų, su malonumu jį išbandžiau.


Ką galiu pasakyti? Visiškas džiaugsmas! Nuostabus kvapas, nuostabus skonis, ir visi mano rudeniški kepiniai tarsi pražysta naujomis spalvomis, vos šlakelį jo į tešlą įmaišius. Jei trūksta dėmesio ir komplimentų, kepiniai su šiuo garduoliu jų tikrai jums atneš, ir daug! 

Itin rekomenduoju naudoti kepant pagal KVV receptus morkų pyragą arba moliūgų pyragą

"Ölmühle Solling" ekologiško slyvų kauliukų aliejaus ieškokite LIVIN - naujose sveiko ir ekologiško maisto parduotuvėms, gimusioms po Livinn - Sveiki Produktai ir Biosala jungtuvių.


2019 m. spalio 2 d., trečiadienis

KVV ragauja: lazdynų riešutų kremas


Visuomet labai smagu išragauti kokias vegan-draugiškas gastronaujienas, net jei tai ir iš pirmo žvilgsnio paprastai atrodantis riešutų kremas.

Itališkas "Aiello" iš lazdynų riešutų be luobelių pagamintas kremas puikiai tiko tepti ant itališkos duonos ir kramsnoti pusryčiams su šviežia ir gardžia kava. Kremo skonis - nepakartojamas: tiesiog lazdyno riešutai kvadratu. Jo tekstūra gan skysta, tad turėtų jis tapti ne tik puikiu tepamu kremu, bet ir tokiu, į kurį galima mirkyti obuolio skiltelę ar traputį, jei nesate "duonavalgiai". Turiu įtarimą, jog puikiai šis kremas pagardintų ir saldžius kepinius, o gamintojai netgi pataria su juo gaminti makaronų padažus. Italai sako - italai žino. Nė neabejoju, kad išmėginsiu ir šį pasiūlymą. O jei norite rudenį pasitikti su lazdynų skoniu ir kvapu - ieškokite šio gėrio Livinn - Sveiki produktai parduotuvėse.


2019 m. rugsėjo 27 d., penktadienis

Augalinis pienas - "mandroms" kavoms!


Koks didžiausias kavamano vegano nusivylimas?

Ogi kai negali gauti kavos su augaliniu pienu arba už jį mokėti papildomą mokestį!

Bet jei namuose ar darbuose turite kavos aparatą, galite puikią kavą pasigaminti patys! Daugelis augalinių pienų nėra patys tinkamiausi gaminti latte ar cappuccino, nes nesusiplaka puta, ar pienas ima sluoksniuotis, ar dar kokios bėdos. Tačiau Livinn - Sveiki Produktai savo asortimentą papildė augaliniais pienais, kurie puikiai tinka kavos aparatams, todėl mėgautis mėgiama kava nuo šiol taps daug paprasčiau.

Darbe išbandžiau migdolų pieną "EcoMil Barista". Pradėjau nuo cappuccino - ši sužavėjo mažiausiai, nes augalinis pienas nesielgė taip, kaip turėtų elgtis, o panašėjo į Guiness alaus burbuliukus, bekylančius aukštyn. Puta nusėdo per greitai, bet ką padarysi. Tiesiog bandysi dar kartą. 
Toliau buvo latte. Geriau, bet dar ne visai. Šį sykį džiaugiausi pačiu pieno skoniu - jis nenumušė kavos skonio, o ėjo žingsnis po žingsnio greta. 
Laimėjo visai netikėtas variantas - latte macchiato. Nepamenu, kad kada būčiau pasirinkusi tokį variantą kavinėse. Bet kadangi darbinis kavos aparatas jį siūlė, surizikavau ir laimėjau didįjį prizą. Standi, ilgai išliekanti puta ir puikus kavos bei migdolų pieno balansas suteikė džiaugsmo ir energijos visai darbo dienai.

Ieškokite "EcoMil" augalinių pienų Livinn parduotuvėse ar internete.

2019 m. rugpjūčio 13 d., antradienis

Tortilla de patatas - veganiška versija!

Vienas liūdniausių dalykų pasaulyje (bent jau man) - tai maisto švaistymas. Švaistome namuose, švaisto parduotuvės, švaisto gamintojai ir tiekėjai. Negaliu pakeisti pasaulio, bet galiu keisti savo elgesį ir savo daromą įtaką gamtai, todėl namuose išmesti maistą man yra tabu. 

Vis dėlto kartais nutinka taip, kad lieka nesuvalgytas tai tas, tai anas, tai kažkas dar kokią cukiniją padovanoja, o tada lieki virtuvėje su mįsle - kaip čia ką sukombinuoti, kad ir skaniai pavalgyti, ir nieko neišmesti? 

Vienas dažnesnių atsakymų į šią dilemą yra pica, tačiau kuomet suvalgyti prašosi bulvės, cukinija ir pomidorai, picos idėją tenka dėti į šalį ir galvoti kažką naujo. Ta proga, kad spintelėje tupėjo Veggs - augalinė kiaušinių alternatyva, ir kad prieš kurį laiką išmokau kaip skaniai ir tobulai sunaikinti cukinijas - įjungiau fantaziją ir sumąsčiau pasigaminti veganizuotą ispaniško omleto - tortilla de patatas - versiją. Gavosi viskas to-bu-lai.


Reikės (2 porcijoms) :

gabalo cukinijos (kumščio dydžio)
3 bulvių - gali būti ir virtos/keptos!
1,5 puodelio avinžirnių miltų
2/3 puodelio vandens
2 šaukštų augalinio "Nature moi" tarkuoto sūrio (nebūtina)
1 šaukštelio augalinio kiaušinio pakaitalo "Veggs" (nebūtina)
pagal skonį - juodosios himalajų druskos
pagal skonį - mėgstamų prieskoninių žolelių
1-2 pomidorų garnyrui
aliejaus kepimui


Paruošimas:

1. Supjaustyti bulves, sutarkuoti cukiniją burokine tarka.
2. Jei naudojate kiaušinio pakaitalą - jį pasiruošti su vandeniu.
3. Dubenyje sumaišyti visus ingredientus iki tirštos tąsios masės.
4. Įkaitinti keptuvėje aliejų ir supilti 1/2 tešlos bei tolygiai paskleisti ją per visą keptuvę. Kepti ant vidutinės ugnies, kelis kartus apverčiant apie 10 minučių.
5. Patiekti su pomidorais ar kitomis šviežiomis daržovėmis.

Skanaus :)

2019 m. rugpjūčio 11 d., sekmadienis

Ką valgo veganai pusryčiams?

Po ilgų ir puikių atostogų (jų gastronominiai nuotykiai vis dar laukia aprašymo) grįžus į darbus ir prie dienos ritmo, teko pasidžiaugti naujais augaliniais produktais, palengvinančiais buitį ir būtį. Kas rytą grikių pusryčiams nepasivirsi, vaisiai su augaliniu jogurtu ima ir pabosta, o dribsniai su sojų pienu primena viešbučius. 

Tada, kaip visiška biznisvuman gelbėjuosi parduotuvių teikiamais džiaugsmais: dažnai tai būna ciabatta su alyvuogių užtepėle ar humusu, tačiau mielai išbandau ir kažką naujo.

IKI parduotuvėse atsirado dip'ais - pavadintų įdomių reikalų. Esu labiau spread'ų nei dip'ų žmogus, tad žinoma, neklausau instrukcijų ir tepuosi mirkymui skirtus daiktus ant duonos riekės.


"Salsalicious" raudojųjų pupelių padažas-užtepas maloniai priminė skonius, patirtus prieš kažkiek metų Maltoje, kuomet gardžiavau maltietišką pupelių užtepėlę. Pupelių švelnumas gražiai suderintas su prieskoniais, ir išgautas pats tas balansas. Iškart gerai nuteikia toks pusrytis!


Pirmosios užtepėlės draugė "Guacalicious" - avokadinis geriausias hipsterių draugas. Puikiai teptųsi ant skrebučio ar beigelio, bet lieku ištikima sau ir itališkai duonai. Nors dėžutė sako "spicy" - aštri, gvakamolė nebuvo jau tokia aštri; pagal gvakamolės standartus - kiek aštresnė, bet aštriavalgei man tas papildomas liežuvio pakutenimas buvo vos juntamas. Labai pradžiugino sudedamųjų dalių negausa bei apie natūralumą liudijantis faktas, jog žalią užtepėlės spalvą ėmė keisti rusva (ech, tas deguonis!). Turėkite tą omenyje, nes antrą dieną užtepėlė į instagram jau nebepretenduos. Nors anokia čia bėda!


Jei IKI apdovanojo užtepėlėmis, tai Maximose atsirado "Well Well" firmos sojos kumpio su žaliaisiais pipirais. Sunku įvertinti, kiek ten to kumpio skonio, kai mėsos ragauti neteko daugiau nei dešimtį metų, bet likau visai patenkinta. Pipirų irgi nelabai pajutau, tačiau tas taip pat ne bėda. Tokius produktus vertinu itin užimtu metu (o tokia ir buvo ši mano savaitė), kuomet tept-lept, užsimeti baltymais gausų gaminį ant duonos riekės, pagardini šviežiomis daržovėmis, žalumynais ir štai turi pakankamai maistingą pusrytį. Mano pusryčiai sotūs, tad tai, kas man yra pusryčiai, kitiems gali virsti ir patogiai supakuojamais sumuštiniais, tinkamais išsitraukti darbe per pietų pertrauką. Maistingumas plius patogumas? Imu!



2019 m. birželio 12 d., trečiadienis

"Good Bite" falafeliai

Ar žinote, kad pasaulis birželio 12-ąją mini falafelių dieną?

SVEIKINAME!!!

Ta proga - dar viena apžvalga KVV fronte - Maximose parduodamų "Good Bite" falafelių. 


170 g svorio dėžutėje tupi 10 falafelių burbuliukų. Taigi, doros dvi porcijos. Juos paruošti nesunku - galima pasikepti orkaitėje (sveikuoliškai, be riebalų), keptuvėje ar apvirti aliejuje. O kaip juos valgyti - irgi, pagal kiekvieno fantaziją. Štai aš juos pasodinau į tahini padažą ir valgiau su gaiviomis agurkų ir įvairių daigų salotomis. Galbūt kažkas juos susisuks į suktinį. Galbūt kas kramsnos vienus.


Falafelių skonis - geras, tačiau jie nėra panašūs į mums visiems įprastus falafelius. T.y. jų sudėtis - nėra tik avinžirniai su prieskoninėmis žolelėmis. Juose dar įmaišyta daržovių - cukinijų, morkų ir svogūnų, o taip pat ir viskas sustiprinta kvietiniais miltais, tad, deja, sergantiems celiakija šie falafeliai netiks. Bet sveikuoliai gali mėgautis jais drąsiai - daug skaidulų, daug baltymų - viskas, ko reikia gerai dienai, pilnam skrandžiui bei pamalonintam liežuviui.

Skanaus!

2019 m. gegužės 27 d., pirmadienis

Didesnis tofu pasirinkimas prekybos centruose!

Tikri tofu mėgėjai žino: rasti gerą tofu gali būti sunku. Labai sunku. Vienas per kietas. Kitas per minkštas. Trečias per brangus. Ketvirto galima gauti tik specializuotoje parduotuvėje, kuri baisiai toli. O tofu norisi... Tad žinią, kad į Maxima prekybos centrus atkeliavo naujų tofu, o dar ir labai gera kaina, pasitikau itin džiaugsmingai.


Natūralus "Lunter" tofu - toks, kokio ir galima tikėtis. Paprastas, minkštas, drėgnas. Ne per kietas, ne per trapus. Todėl buvo sunaudotas ruošiant taip mėgiamą tofinienę - su smidrais, slyviniais pomidoriukais ir pavasariniais žalumynais. Be jokių abejonių šis tofu tiks ir pamarinavimui, ir į saldžius patiekalus, ir į karius ar į bet ką, kur besugalvotumėte. Tame ir natūralaus tofu žavesys - jis gali virsti kone bet kuo! Antra žavesio dalis - tofu maistingumas. Turintis dauuuuug baltymų jis tinka ir besportuojantiems, ir besidietinantiems, ar tiesiog paprastai veganaujantiems ar pieno produktų vengiantiems.


Antrasis paragautas buvo marinuotas tofu. Lūkesčiai buvo nedideli - mat anksčiau ragautiems marinuotiems tofu pritrūkdavo skonio, todėl pamarinuodavau juos antrąsyk. Vis dėlto šį kartą ko jau ko, bet skonio tikrai nepritrūko - - paragavusi kampuką nutariau transformuoti tofu gabalą į du tofu kepsnius bei tingius ofiso pietus. Jautėsi ten puikiai ir prieskoniukai, ir česnakiukai. O kas gali būti geriau tinginio dienai, nei greitai paruošiamas, bet kartu ir sveikas bei maistingas veganiškas maistas?


Norit išragaut "Lunter" tofu ir jūs? Pėdinkit į Maximą ir sekite KVV pavyzdžiu! Skanaukite paprastai, neįprastai ir pasidalinkite įspūdžiais socialiniuose tinkluose!

2019 m. gegužės 21 d., antradienis

Vegini burgeris

Vienas smagiausių dalykų būnant dėl maisto pakvaišusia vegane-gurmane - tai naujų produktų atsiradimas Lietuvoje bei jų išbandymas. Šiuo metu naujienų atkeliavo ir į IKI prekybos tinklus - austriška "Vegini" produkcija. 


Pirmasis ant mano stalo atkeliavo, žinoma, burgeris. Pagamintas žirnių baltymų pagrindu ir įtalpintas į, mano manymu, netinkamą pakuotę - didelėje plastikinėje dėžutėje tupėjo du paplotėliai. Laisvai būtų tilpę visi 4, bet nu ką padarysi, matyt techninės (ne)galimybės padiktavo tokį sprendimą.
Burgerio sudėtis - kukli: nėra nieko, ko nereikia. Druskos gal nemažai, bet baltymų kiekis čia tikra bomba. Aišku, bent jau aš kasdien burgerių tikrai nevalgau, tad kartą per savaitę, kokią intensyvią dieną susikonstruoti suvožtinį iš šio paplotėlio - pats tas.


Savąjį burgerį susikonstravau iš parduotuvinės bandelės, naminio karamelizuotų svogūnų ir BBQ padažo, špinatų, pomidoro, augalinio sūrio ir, žinoma, Vegini paplotėlio. Jį pagal rekomendacijas iš pradžių dar apkepiau keptuvėje. Kad heiteriai neheitintų mano nesveikuoliško maisto, viską užkandau špinatų salotomis ir užgėriau vandeniu.

Ką galiu pasakyti - šis burgerio paplotėlis neabejotinai yra skaniausiais augalinis burgerio paplotėlis, kurį galima įsigyti ir paragauti Lietuvoje. Bent jau kiek man teko ragauti. Ir bent jau kol kas. Puiki tekstūra - niekas nebyrėjo, bet ir nereikėjo kąsti kaip gumą, nuostabus ir skonis - galbūt paplotėlis bando kiek apsimesti mėsišku - jei tikrai taip, tai tą daro gerai ir teisingai, mat lengvai sužavėjęs veganus, gali paskatinti ir dažniau augalinį maistą rinktis užkietėjusius mėsėdžius.

O dabar bėkit į IKI ir čiupkit savo pietus ar vakarienę!

2019 m. balandžio 24 d., trečiadienis

Pavasariškos smidrų salotos


Reikės:

1/2 ryšulėlio smidrų
kelių saujų salotų mix'o (ar kitų Jūsų mėgstamų lapų)
70 g augalinio mocarelos ar graikiško tipo sūrio (naudojau Violife Greek)
saujos vynuoginių pomidoriukų
saujelės žaliųjų alyvuogių be kauliukų
alyvuogių aliejaus
1 skiltelės česnako
šlakelio citrinos sulčių
druskos
mėgstamų prieskoninių žolelių

Paruošimas:

- nuplaukite smidrus, nulaužykite sumedėjusius kotelius.
- sutrinkite česnaką, į keptuvę įpilkite aliejaus ir pakepinkite ten smidrus su česnaku apie 5 minutes. Baigiant kepti, pašlakstykite citrinos sultimis ir apibarstykite druska.
- į salotų dubenį sudėkite susmulkintas daržoves, alyvuoges ir vegan sūrį.
- iš aliejaus, citrinų sulčių, druskos ir prieskoninių žolelių susimaišykite salotų užpilą.
- ant salotų sudėkite praaušusius smidrus ir supilkite pasiruoštą užpilą.

Skanaus!


2019 m. kovo 11 d., pirmadienis

Niujorkietiški beigeliai

Įgyvendinusi seną norą - grįžti į Niujorką - ir nusipirkus ten šiai vasarai bilietus - įnešiau daugiau Niujorko ir į savo virtuvę. Žinia, vienas labiausiai Didįjį Obuolį garsinančių maistų yra žymieji niujorkietiški beigeliai. Aišku, pati laiko pavirti ir pakepti tikrą beigelį nesuradau, o ir kam vargintis, kai jau visai greitai galėsiu juos kramsnoti kur užkandinėje Manhetene, tad nuotaikai susikurti tiko ir lietuviškos baronkos, kurias paverčiau sumuštinukais su veg-lašiša ir kreminiu sūreliu.


Reikės:

minkštų riestainių (skaitykite sudėtį!)
kreminio augalinio sūrelio
šviežių svogūnų laiškų

Paruošti tokį amerikietišką užkanduką - paprasčiau nei paprasta. Beigelį galima valgyti arba šiltą, arba šaltą. Šiltam reiktų perpjautą riestainį paskrudinti skrudintuvėje arba orkaitėje, o jei tinka ir šaltoji versija - tiesiog tepti ant viršaus kreminio sūrelio (naudojau Sheese Original), uždėti kelias riekeles veg-lašišos (receptas čia) bei pabarstyti ant viršaus smulkintų svogūnų laiškų. Galima suvožti riestainį, susipakuoti ir neštis darban ar į paskaitas. Galima vežtis į kelionę ir valgyti kur prisėdus pakeliui į kelionės tikslą. O galima tiesiog čiupti riekelę to skanėsto bei sukramsnoti čia ir dabar.

Skanaus!




2019 m. kovo 5 d., antradienis

Say Sheese: augalinis kokosinis (ne)sūris

Vis dėlto kokia nesąmonė, jog draudžiama vadinti augalinius produktus neugalinių vardais - sojos sūris negali būti sūris, migdolų pienas negali būti pienas... Bet anglų kalba leidžia šiek tiek smagiau pažiūrėti į augalinio maisto alternatyvas - Škotijoje gaminami veganiški produktai slepiasi po Sheese etikete.



Pusryčiams paragavome augalinės kreminės užtepėlės. Ji tepėsi lengvai ir maloniai, o ragaujant liežuvį lengvai kuteno druska ir švelni, vos juntama rūgštelė. Ar tai ne pati puikiausia pusrytinė užtepėlė? 

Ragavau ją užteptą ant šviežio prancūziško batono riekelės. Ant speltos duonos riekelės. Ant riestainio. Veikiausiai ji puikiai tiktų ir sukant sushius vietoje populiaraus filadelfijos sūrelio. 

Keista, bet ir smagu, jog užtepėlės sudėtis - minimali: vanduo, kokosų aliejus, sojos baltymai, druska, pieno rūgštis (taip, ji vegan! kaip ir skruzdžių rūgštis nėra gaminama iš skruzdžių, taip ir pieno rūgštis negaminama iš pieno!), cukrus, karageninas. 

Indelyje 170 g užtepėlės, nykiai lietuviškai užvadintos "kreminiu augalinės kilmės riebalų gaminiu"; daugiausia čia, žinia, riebalų (28 g / 100 g, sočiųjų - 23 g, tad piknaudžiauti nereikėtų?..), 6 g baltymų nemažai ir druskos (1,2 g / 100 g). Tol, kol nesukirsite trijų indelių per dieną - mėgaukitės šita gerybe. Tikrai valgysiu jos dar ir dar.


Lygiai taip pat nenuvylė ir kita Sheese veganiško tepamo sūrelio rūšis - pavasariškesnė su svogūnų laiškais ir juodaisiais pipirais. Čia skonį praturtino svogūnėliai (ir berods ne tik laiškai), o pipirų grūdeliai įnešė lengvo, bet smagaus aštrumo. Tokios užtepėlės net nereikia niekuo papildomai gardinti - tepi ir valgai.



Greitai užimtos dienos vakarienei tądien viriausi špinatų skonio tagliatelle makaronus, kuriuos pagardinau pomidorų padažu, džiovintais pomidorais, cukinija, špinatais, kaparėliais, baziliku ir augaliniu (ne)sūriu. Mėginau dar nebandytą graikiško stiliaus vegan sūrį iš tų pačių Sheese. 

Per ilgai nevalgau gyvūninės kilmės produktų, kad gebėčiau prisiminti graikiško sūrio skonį, o gal ir išvis niekada tokio neragavau. Bet augalinis jo variantas - labai patiko. Visų pirma, nuo kitų (ne)sūrių jis skiriasi savo tekstūra: kiti tokie guminukiški arba plastmasiški, o štai šis minkštas ir trapus, bei daug smagiau valgomas, mat po truputį tirpo burnoje išskleisdamas savo lengvą sūrų skonį (aha, sūrų, bet juk sūris?..).

200 g svorio pakuotėje tupi (ne)sūrio blokas, pagamintas iš vandens, kokosų aliejaus, krakmolo, avižų ir nepiktų maisto priedų. Baltymų čia beveik nerasite - dominuos riebalai ir angliavandeniai. Tačiau dar sykį - bet juk sūris?.. Ir jis turi toks būti? Jei nekemšate jo be proto ir be saiko, džiaukitės, skanaukite! Kad ir kaip būtų sunku nesuryti viso gabalo vienu prisėdimu, nes jis tikrai laaaabai skanus...

Sheese produkcijos galite rasti didelėse Maximose.

2019 m. sausio 25 d., penktadienis

Ofiso pietūs: kreVEGANetės ir medaus tortas

Ir ko gi tie veganai neprisigalvoja! Sojos dešros, augalingi burgeriai, kokosiniai sūriai, o dabar - ir veganiškos krevetės!..

Taip. Ir dar ne tokių man teko ragauti - gyvenant Olandijoje ragavau ir seitano anties, seitano jautienos. Žinoma, ir tokių pačių, tik dar įmantresnių seitano krevečių, kurios savo išvaizda tikrai labai priminė anas beplaukiojančias jūroje.

Atidariusi tofu kreveganečių pakelį šiek tiek nusivyliau - na, radau juostelėmis supjaustyto tofu, o nuo krevetiškos išvaizdos jam buvo oooi kaip toli


Kreveganečių sudėtis - labai įdomi: jos pagamintos iš tofu su dabar supermadinga kombuča (!!!), jūros dumbliais, morkų sultimis ir netgi baltuoju vynu - matyt taip bandant joms suteikti krevečių skonį. Koks tas krevečių skonis man, niekada jų tikrų neragavusiai, pasakyti sunku. Tačiau paruošus šiuos tofu gabalėlius pagal rekomendacijas, t.y. pakepinus alyvuogių aliejuje su šviežiu česnaku, skonyje būtent šie du dalykai - aliejus ir česnakai - ir dominavo. Todėl geriau neklausykite šio patarimo ir pamėginkite paragauti kreveganetes paruoštas kitaip, pvz. keptas ant iešmelio orkaitėje ar griliuje. Nors dėl skonio kiek ir nusivyliau, bet greitai ir patogiai susirankiojau savo augalinių baltymų dozę!


Sotūs pietūs, žinia, prašosi vietoje vakarienės sukirsti kokį saldų desertą! Anksčiau veganiškais medaus torčiukais apsimetinėdavo vegetariški tikro medaus torčiukai, tačiau - o, džiaugsme džiaugsmeli - pagaliau ir veganai gali pasigardžiuoti visiškai augaliniu medučiu

Aišku, sveikuolius tiek sudėtis, tiek ir pats desertas - didžiulis, saldus, vos vos riebus tortas - veikiausiai atbaidys. Bet patys jie ir kalti, lai gyvena savo liūdnus gyvenimus, o man tuo tarpu liks daugiau tortų! Šitas tiesiog puikus - minkštutis kaip šilti namuose laukiantys patalai, toks didelis, kad gali būti su kuo jaukiai pasidalintas ir suvalgytas dviese. Nors saldumynus valgau labai retai, bet esu visiškai tikra, jog šį skanėstą pasičiupsiu dar kartą ir apsidovanosiu save už kokius didelius ir svarbius atliktus darbus.

Tiek kreveganečių, tiek ir "Medučio" torto ieškokite "Maximose" vegetarų ir veganų skyreliuose!

2019 m. sausio 23 d., trečiadienis

Žiemiškos daržovės

Kuomet už lango balta ir šalta, o namuose vis dar pilna rudens gėrybių, galima imti ir sukombinuoti jas visas į šiltą, maistingą ir gardų veganišką patiekalą. Bonus taškai: jį paruošti labai paprasta ir greita!



Reikės:

1 saldžiosios bulvės
1 paprastos bulvės
1 morkos
1 riekės moliūgo
1/2 puodelio virtų avinžirnių
1 didelio arba 2 mažų burokėlių
1-2 lapų kale kopūsto
1 mažo svogūno
alyvuogių aliejaus
viduržemio jūros prieskonių
druskos

Paruošimas:

1. Supjaustyti visas daržoves nedideliais kubeliais.
2. Gilioje keptuvėje aliejuje ant lėtos ugnies pakepinti svogūnus.
3. Suberti visas likusias daržoves, prieskonius, gerai išmaišyti. Pamaišant ant lėtos ugnies ir po dangčiu kepinti apie 15 minučių.
4. Suberti avinžirnius, išmaišyti ir pakepinti dar 5 minutes ar daugiau - priklausomai nuo to, kokią viryklę ir kokią keptuvę naudojate.

Viskas! Skanaus!

2019 m. sausio 20 d., sekmadienis

"Well well" užtepėlės

Nemažai įvairiausių augalinės mitybos tinklaraščių ir tinklaraštininkų pasakoja apie savo puikią sveiką mitybą, detoksikuojančius kokteiliukus ir kitus įmantrius dalykus.

Tuo tarpu visai ne prieš daug laiko, bet tolimoje tolimoje galaktikoje paprastesni žmonės gyvena paprastesnius gyvenimus. Jiems veganizmas ar apskritai mityba nėra ašis, aplink kurią sukasi visas jų pasaulis. Augalinis maistas patenkina kasdienius mitybinius poreikius. O geras augalinis maistas dar ir suteikia džiaugsmo. Abi funkcijas atlieka paragautos "Well Well" užtepėlės su sėklomis.


Gana dažnai veganiški produktai mėgina imituoti mėsiškus. Taip būna ir su paštetais - atsidarai indelį, ir užtepėlės kvapas tave priverčia jaustis nepatogiai. O čia - maloni išimtis. "Well well" moliūgų sėklų ir brokolių užtepėlė nevaidina mėsų, o yra tiesiog savimi. Daug moliūgų sėklų (beveik 15 proc.), dar daugiau brokolių (apie 23 proc.). Visa kita - žirniai ir prieskoniai. Labai paprasta, bet tuo ir džiugu. Skanaujant jaučiu tai, ką ir turiu jausti - moliūgų sėklas bei brokolius. Abu labai mėgstu, tai džiaugiuosi skaniais pusryčiais (kurie sužavėjo ir visiškai neveganę katę).


Kita paragauta "Well well" užtepėlė buvo su raugintais agurkais ir krapais. Dievinu šitą derinį. Užtepėlė buvo skystesnė jei lygintume su kitomis (matyt rauginti agurkėliai daro savo!), bet turbūt ir skaniausia - dievinu raugintą ir marinuotą maistą visose jo formose. Agurkai recepte groja pagrindiniu smuiku (25 proc.), jiems pritaria saulėgrąžos bei žirniai. Tad jei norisi kažko įprasto, lietuviško, skanaus ir veganiško - griebkit šitą reikalą ir tikrai nenusivilsite.


Paskutinė į trasą atkeliavo saulėgrąžų užtepėlė su džiovintais pomidorais ir baziliku. Labai itališka ir labai skanu. Vėlgi, džiovinti pomidorai - tai vienas iš tų dalykų, kuriais mane nesunkiai galima papirkti. O kuomet jie suderinti su baziliku - išvis tai kažkoks džiaugsmas burnoje. Skonis nebuvo itin intensyvus - saulėgrąžos viską sušvelnino iki lengvo ir gardaus užkandžio (prie kurio ir vėl, kaip matote, prisistatė didi plėšrūnė ir įvertino mano pusrytinį pasirinkimą itin teigiamai).

Visos šios užtepėlės veganiškos, visų jų sudėtyje nėra sojos, ir visos ragautojų laukia Maximų lentynose.

2019 m. sausio 5 d., šeštadienis

Patifu užtepėlės

Ką veganai valgo pusryčiams?

Savaitgaliais ar kuomet turiu daugiau laiko, stengiuosi išsivirti grikių ar kokios kitos košės. Bet intensyviomis darbo dienomis ieškau greitesnių užkandžių - ar tai būtų sausi pusryčiai su augaliniu pienu, ar koks nors sumuštinukas. Todėl visuomet labai mielai išragauju naujas užtepėles, palengvinančias mano kasdienybę bei galvos sukimą apie tai, ką gi valgyti.

Jau kuris laikas prekybos centruose galima rasti Patifu veganiškų užtepėlių. Pripažinkime - pavadinimas kaip ir tofu nėra pats smagiausias, ir iškart galvoje suskamba pati tu fu! Nepaisant to, indelių turinys - toli gražu ne fu. Šiek tiek nepatiko ir pakuotė - pašteto indelis labai minkštas, dangtelis prilipdytas itin tvirtai, tad atidarinėjant pakuotę tenka kiek paprakaituoti. Tačiau verta!


Pirmoji ragauta užtepėlė buvo su grybais, ir tapo mano neabejotina favorite. Sudėtyje be kreivabudžių ir tofu buvo mielių dribsnių, todėl paštetas turėjo itin malonų skonį. Net nežinau, kaip jį apibūdinti, nes jis tiesiog nepanašus į nieką, bet veganams labai gerai pažįstamas. Patiko, jog užtepėlė neapsimetinėjo mėsiška, o mėgino atrasti savitą stiliu ir skonį.



Kita ragautoji buvo Gourmet stiliaus tofu užtepėlė. Vėlgi, mano kreivos mintys ją tuoj pat pagal pavadinimą nunešė kažkur prie žinomo katėms skirto pašteto prekinio ženklo. Ot tos mintys! 
Pastaroji tofu užtepėlė nežinau kaip ir kodėl turėtų būti gurmaniška, nes iš tiesų imitavo mėsiškus paštetus - kvapas gan neblogai glumino, glumino šiek tiek ir skonis. Tiems, kas pasiilgę mėsiškų produktų - čia puikus pasirinkimas. Bet jei esate lengvai sugluminamas žmogus, tai pasiruoškite šitokiai nuotaikai!


Toliau atėjo eilė paragauti toskanietišką užtepėlę su daržovėmis. Ši buvo smagesnė, nes daržovių poskoniai kiek numušė tą keistą "o dievai dievulėliai, ar čia tikrai veganiška???" jausmą. Paprikos saldumas dėliojant užtepėles į eilutę pagal gerumą kilstelėjo šią į antrąją vietą.


Paskutinę atidariau delikatesinę užtepėlę. Ji taip pat labai smarkiai bandė apsimetinėti neveganiška. Išskirtinis jos bruožas - sudėtyje esantys svogūnai ir česnakai, kurie, tiesa pasakius, labai smarkiai neišsiskyrė ir solo negrojo. Todėl daviau užtepėlei garbingą trečiąją vietą, į galą padėdama gluminančią gourmet. 

Ar verta pirkti, ragauti ir valgyti Patifu užtepėles? Tikrai verta. Kaina nepikta, baltymų porcija garantuota, skrandis greitai ir sočiai užpildytas. O su gourmet skoniu net ir mėsavalgius galima išdūrinėti. Tad planuodami artimiausius darbo dienos pusryčius ar sumuštininius pietus, keliaukite į Maximas ieškoti Patifu.