2019 m. kovo 11 d., pirmadienis

Niujorkietiški beigeliai

Įgyvendinusi seną norą - grįžti į Niujorką - ir nusipirkus ten šiai vasarai bilietus - įnešiau daugiau Niujorko ir į savo virtuvę. Žinia, vienas labiausiai Didįjį Obuolį garsinančių maistų yra žymieji niujorkietiški beigeliai. Aišku, pati laiko pavirti ir pakepti tikrą beigelį nesuradau, o ir kam vargintis, kai jau visai greitai galėsiu juos kramsnoti kur užkandinėje Manhetene, tad nuotaikai susikurti tiko ir lietuviškos baronkos, kurias paverčiau sumuštinukais su veg-lašiša ir kreminiu sūreliu.


Reikės:

minkštų riestainių (skaitykite sudėtį!)
kreminio augalinio sūrelio
šviežių svogūnų laiškų

Paruošti tokį amerikietišką užkanduką - paprasčiau nei paprasta. Beigelį galima valgyti arba šiltą, arba šaltą. Šiltam reiktų perpjautą riestainį paskrudinti skrudintuvėje arba orkaitėje, o jei tinka ir šaltoji versija - tiesiog tepti ant viršaus kreminio sūrelio (naudojau Sheese Original), uždėti kelias riekeles veg-lašišos (receptas čia) bei pabarstyti ant viršaus smulkintų svogūnų laiškų. Galima suvožti riestainį, susipakuoti ir neštis darban ar į paskaitas. Galima vežtis į kelionę ir valgyti kur prisėdus pakeliui į kelionės tikslą. O galima tiesiog čiupti riekelę to skanėsto bei sukramsnoti čia ir dabar.

Skanaus!




2019 m. kovo 5 d., antradienis

Say Sheese: augalinis kokosinis (ne)sūris

Vis dėlto kokia nesąmonė, jog draudžiama vadinti augalinius produktus neugalinių vardais - sojos sūris negali būti sūris, migdolų pienas negali būti pienas... Bet anglų kalba leidžia šiek tiek smagiau pažiūrėti į augalinio maisto alternatyvas - Škotijoje gaminami veganiški produktai slepiasi po Sheese etikete.



Pusryčiams paragavome augalinės kreminės užtepėlės. Ji tepėsi lengvai ir maloniai, o ragaujant liežuvį lengvai kuteno druska ir švelni, vos juntama rūgštelė. Ar tai ne pati puikiausia pusrytinė užtepėlė? 

Ragavau ją užteptą ant šviežio prancūziško batono riekelės. Ant speltos duonos riekelės. Ant riestainio. Veikiausiai ji puikiai tiktų ir sukant sushius vietoje populiaraus filadelfijos sūrelio. 

Keista, bet ir smagu, jog užtepėlės sudėtis - minimali: vanduo, kokosų aliejus, sojos baltymai, druska, pieno rūgštis (taip, ji vegan! kaip ir skruzdžių rūgštis nėra gaminama iš skruzdžių, taip ir pieno rūgštis negaminama iš pieno!), cukrus, karageninas. 

Indelyje 170 g užtepėlės, nykiai lietuviškai užvadintos "kreminiu augalinės kilmės riebalų gaminiu"; daugiausia čia, žinia, riebalų (28 g / 100 g, sočiųjų - 23 g, tad piknaudžiauti nereikėtų?..), 6 g baltymų nemažai ir druskos (1,2 g / 100 g). Tol, kol nesukirsite trijų indelių per dieną - mėgaukitės šita gerybe. Tikrai valgysiu jos dar ir dar.


Lygiai taip pat nenuvylė ir kita Sheese veganiško tepamo sūrelio rūšis - pavasariškesnė su svogūnų laiškais ir juodaisiais pipirais. Čia skonį praturtino svogūnėliai (ir berods ne tik laiškai), o pipirų grūdeliai įnešė lengvo, bet smagaus aštrumo. Tokios užtepėlės net nereikia niekuo papildomai gardinti - tepi ir valgai.



Greitai užimtos dienos vakarienei tądien viriausi špinatų skonio tagliatelle makaronus, kuriuos pagardinau pomidorų padažu, džiovintais pomidorais, cukinija, špinatais, kaparėliais, baziliku ir augaliniu (ne)sūriu. Mėginau dar nebandytą graikiško stiliaus vegan sūrį iš tų pačių Sheese. 

Per ilgai nevalgau gyvūninės kilmės produktų, kad gebėčiau prisiminti graikiško sūrio skonį, o gal ir išvis niekada tokio neragavau. Bet augalinis jo variantas - labai patiko. Visų pirma, nuo kitų (ne)sūrių jis skiriasi savo tekstūra: kiti tokie guminukiški arba plastmasiški, o štai šis minkštas ir trapus, bei daug smagiau valgomas, mat po truputį tirpo burnoje išskleisdamas savo lengvą sūrų skonį (aha, sūrų, bet juk sūris?..).

200 g svorio pakuotėje tupi (ne)sūrio blokas, pagamintas iš vandens, kokosų aliejaus, krakmolo, avižų ir nepiktų maisto priedų. Baltymų čia beveik nerasite - dominuos riebalai ir angliavandeniai. Tačiau dar sykį - bet juk sūris?.. Ir jis turi toks būti? Jei nekemšate jo be proto ir be saiko, džiaukitės, skanaukite! Kad ir kaip būtų sunku nesuryti viso gabalo vienu prisėdimu, nes jis tikrai laaaabai skanus...

Sheese produkcijos galite rasti didelėse Maximose.

2019 m. sausio 25 d., penktadienis

Ofiso pietūs: kreVEGANetės ir medaus tortas

Ir ko gi tie veganai neprisigalvoja! Sojos dešros, augalingi burgeriai, kokosiniai sūriai, o dabar - ir veganiškos krevetės!..

Taip. Ir dar ne tokių man teko ragauti - gyvenant Olandijoje ragavau ir seitano anties, seitano jautienos. Žinoma, ir tokių pačių, tik dar įmantresnių seitano krevečių, kurios savo išvaizda tikrai labai priminė anas beplaukiojančias jūroje.

Atidariusi tofu kreveganečių pakelį šiek tiek nusivyliau - na, radau juostelėmis supjaustyto tofu, o nuo krevetiškos išvaizdos jam buvo oooi kaip toli


Kreveganečių sudėtis - labai įdomi: jos pagamintos iš tofu su dabar supermadinga kombuča (!!!), jūros dumbliais, morkų sultimis ir netgi baltuoju vynu - matyt taip bandant joms suteikti krevečių skonį. Koks tas krevečių skonis man, niekada jų tikrų neragavusiai, pasakyti sunku. Tačiau paruošus šiuos tofu gabalėlius pagal rekomendacijas, t.y. pakepinus alyvuogių aliejuje su šviežiu česnaku, skonyje būtent šie du dalykai - aliejus ir česnakai - ir dominavo. Todėl geriau neklausykite šio patarimo ir pamėginkite paragauti kreveganetes paruoštas kitaip, pvz. keptas ant iešmelio orkaitėje ar griliuje. Nors dėl skonio kiek ir nusivyliau, bet greitai ir patogiai susirankiojau savo augalinių baltymų dozę!


Sotūs pietūs, žinia, prašosi vietoje vakarienės sukirsti kokį saldų desertą! Anksčiau veganiškais medaus torčiukais apsimetinėdavo vegetariški tikro medaus torčiukai, tačiau - o, džiaugsme džiaugsmeli - pagaliau ir veganai gali pasigardžiuoti visiškai augaliniu medučiu

Aišku, sveikuolius tiek sudėtis, tiek ir pats desertas - didžiulis, saldus, vos vos riebus tortas - veikiausiai atbaidys. Bet patys jie ir kalti, lai gyvena savo liūdnus gyvenimus, o man tuo tarpu liks daugiau tortų! Šitas tiesiog puikus - minkštutis kaip šilti namuose laukiantys patalai, toks didelis, kad gali būti su kuo jaukiai pasidalintas ir suvalgytas dviese. Nors saldumynus valgau labai retai, bet esu visiškai tikra, jog šį skanėstą pasičiupsiu dar kartą ir apsidovanosiu save už kokius didelius ir svarbius atliktus darbus.

Tiek kreveganečių, tiek ir "Medučio" torto ieškokite "Maximose" vegetarų ir veganų skyreliuose!

2019 m. sausio 23 d., trečiadienis

Žiemiškos daržovės

Kuomet už lango balta ir šalta, o namuose vis dar pilna rudens gėrybių, galima imti ir sukombinuoti jas visas į šiltą, maistingą ir gardų veganišką patiekalą. Bonus taškai: jį paruošti labai paprasta ir greita!



Reikės:

1 saldžiosios bulvės
1 paprastos bulvės
1 morkos
1 riekės moliūgo
1/2 puodelio virtų avinžirnių
1 didelio arba 2 mažų burokėlių
1-2 lapų kale kopūsto
1 mažo svogūno
alyvuogių aliejaus
viduržemio jūros prieskonių
druskos

Paruošimas:

1. Supjaustyti visas daržoves nedideliais kubeliais.
2. Gilioje keptuvėje aliejuje ant lėtos ugnies pakepinti svogūnus.
3. Suberti visas likusias daržoves, prieskonius, gerai išmaišyti. Pamaišant ant lėtos ugnies ir po dangčiu kepinti apie 15 minučių.
4. Suberti avinžirnius, išmaišyti ir pakepinti dar 5 minutes ar daugiau - priklausomai nuo to, kokią viryklę ir kokią keptuvę naudojate.

Viskas! Skanaus!

2019 m. sausio 20 d., sekmadienis

"Well well" užtepėlės

Nemažai įvairiausių augalinės mitybos tinklaraščių ir tinklaraštininkų pasakoja apie savo puikią sveiką mitybą, detoksikuojančius kokteiliukus ir kitus įmantrius dalykus.

Tuo tarpu visai ne prieš daug laiko, bet tolimoje tolimoje galaktikoje paprastesni žmonės gyvena paprastesnius gyvenimus. Jiems veganizmas ar apskritai mityba nėra ašis, aplink kurią sukasi visas jų pasaulis. Augalinis maistas patenkina kasdienius mitybinius poreikius. O geras augalinis maistas dar ir suteikia džiaugsmo. Abi funkcijas atlieka paragautos "Well Well" užtepėlės su sėklomis.


Gana dažnai veganiški produktai mėgina imituoti mėsiškus. Taip būna ir su paštetais - atsidarai indelį, ir užtepėlės kvapas tave priverčia jaustis nepatogiai. O čia - maloni išimtis. "Well well" moliūgų sėklų ir brokolių užtepėlė nevaidina mėsų, o yra tiesiog savimi. Daug moliūgų sėklų (beveik 15 proc.), dar daugiau brokolių (apie 23 proc.). Visa kita - žirniai ir prieskoniai. Labai paprasta, bet tuo ir džiugu. Skanaujant jaučiu tai, ką ir turiu jausti - moliūgų sėklas bei brokolius. Abu labai mėgstu, tai džiaugiuosi skaniais pusryčiais (kurie sužavėjo ir visiškai neveganę katę).


Kita paragauta "Well well" užtepėlė buvo su raugintais agurkais ir krapais. Dievinu šitą derinį. Užtepėlė buvo skystesnė jei lygintume su kitomis (matyt rauginti agurkėliai daro savo!), bet turbūt ir skaniausia - dievinu raugintą ir marinuotą maistą visose jo formose. Agurkai recepte groja pagrindiniu smuiku (25 proc.), jiems pritaria saulėgrąžos bei žirniai. Tad jei norisi kažko įprasto, lietuviško, skanaus ir veganiško - griebkit šitą reikalą ir tikrai nenusivilsite.


Paskutinė į trasą atkeliavo saulėgrąžų užtepėlė su džiovintais pomidorais ir baziliku. Labai itališka ir labai skanu. Vėlgi, džiovinti pomidorai - tai vienas iš tų dalykų, kuriais mane nesunkiai galima papirkti. O kuomet jie suderinti su baziliku - išvis tai kažkoks džiaugsmas burnoje. Skonis nebuvo itin intensyvus - saulėgrąžos viską sušvelnino iki lengvo ir gardaus užkandžio (prie kurio ir vėl, kaip matote, prisistatė didi plėšrūnė ir įvertino mano pusrytinį pasirinkimą itin teigiamai).

Visos šios užtepėlės veganiškos, visų jų sudėtyje nėra sojos, ir visos ragautojų laukia Maximų lentynose.

2019 m. sausio 5 d., šeštadienis

Patifu užtepėlės

Ką veganai valgo pusryčiams?

Savaitgaliais ar kuomet turiu daugiau laiko, stengiuosi išsivirti grikių ar kokios kitos košės. Bet intensyviomis darbo dienomis ieškau greitesnių užkandžių - ar tai būtų sausi pusryčiai su augaliniu pienu, ar koks nors sumuštinukas. Todėl visuomet labai mielai išragauju naujas užtepėles, palengvinančias mano kasdienybę bei galvos sukimą apie tai, ką gi valgyti.

Jau kuris laikas prekybos centruose galima rasti Patifu veganiškų užtepėlių. Pripažinkime - pavadinimas kaip ir tofu nėra pats smagiausias, ir iškart galvoje suskamba pati tu fu! Nepaisant to, indelių turinys - toli gražu ne fu. Šiek tiek nepatiko ir pakuotė - pašteto indelis labai minkštas, dangtelis prilipdytas itin tvirtai, tad atidarinėjant pakuotę tenka kiek paprakaituoti. Tačiau verta!


Pirmoji ragauta užtepėlė buvo su grybais, ir tapo mano neabejotina favorite. Sudėtyje be kreivabudžių ir tofu buvo mielių dribsnių, todėl paštetas turėjo itin malonų skonį. Net nežinau, kaip jį apibūdinti, nes jis tiesiog nepanašus į nieką, bet veganams labai gerai pažįstamas. Patiko, jog užtepėlė neapsimetinėjo mėsiška, o mėgino atrasti savitą stiliu ir skonį.



Kita ragautoji buvo Gourmet stiliaus tofu užtepėlė. Vėlgi, mano kreivos mintys ją tuoj pat pagal pavadinimą nunešė kažkur prie žinomo katėms skirto pašteto prekinio ženklo. Ot tos mintys! 
Pastaroji tofu užtepėlė nežinau kaip ir kodėl turėtų būti gurmaniška, nes iš tiesų imitavo mėsiškus paštetus - kvapas gan neblogai glumino, glumino šiek tiek ir skonis. Tiems, kas pasiilgę mėsiškų produktų - čia puikus pasirinkimas. Bet jei esate lengvai sugluminamas žmogus, tai pasiruoškite šitokiai nuotaikai!


Toliau atėjo eilė paragauti toskanietišką užtepėlę su daržovėmis. Ši buvo smagesnė, nes daržovių poskoniai kiek numušė tą keistą "o dievai dievulėliai, ar čia tikrai veganiška???" jausmą. Paprikos saldumas dėliojant užtepėles į eilutę pagal gerumą kilstelėjo šią į antrąją vietą.


Paskutinę atidariau delikatesinę užtepėlę. Ji taip pat labai smarkiai bandė apsimetinėti neveganiška. Išskirtinis jos bruožas - sudėtyje esantys svogūnai ir česnakai, kurie, tiesa pasakius, labai smarkiai neišsiskyrė ir solo negrojo. Todėl daviau užtepėlei garbingą trečiąją vietą, į galą padėdama gluminančią gourmet. 

Ar verta pirkti, ragauti ir valgyti Patifu užtepėles? Tikrai verta. Kaina nepikta, baltymų porcija garantuota, skrandis greitai ir sočiai užpildytas. O su gourmet skoniu net ir mėsavalgius galima išdūrinėti. Tad planuodami artimiausius darbo dienos pusryčius ar sumuštininius pietus, keliaukite į Maximas ieškoti Patifu.