2019 m. sausio 20 d., sekmadienis

"Well well" užtepėlės

Nemažai įvairiausių augalinės mitybos tinklaraščių ir tinklaraštininkų pasakoja apie savo puikią sveiką mitybą, detoksikuojančius kokteiliukus ir kitus įmantrius dalykus.

Tuo tarpu visai ne prieš daug laiko, bet tolimoje tolimoje galaktikoje paprastesni žmonės gyvena paprastesnius gyvenimus. Jiems veganizmas ar apskritai mityba nėra ašis, aplink kurią sukasi visas jų pasaulis. Augalinis maistas patenkina kasdienius mitybinius poreikius. O geras augalinis maistas dar ir suteikia džiaugsmo. Abi funkcijas atlieka paragautos "Well Well" užtepėlės su sėklomis.


Gana dažnai veganiški produktai mėgina imituoti mėsiškus. Taip būna ir su paštetais - atsidarai indelį, ir užtepėlės kvapas tave priverčia jaustis nepatogiai. O čia - maloni išimtis. "Well well" moliūgų sėklų ir brokolių užtepėlė nevaidina mėsų, o yra tiesiog savimi. Daug moliūgų sėklų (beveik 15 proc.), dar daugiau brokolių (apie 23 proc.). Visa kita - žirniai ir prieskoniai. Labai paprasta, bet tuo ir džiugu. Skanaujant jaučiu tai, ką ir turiu jausti - moliūgų sėklas bei brokolius. Abu labai mėgstu, tai džiaugiuosi skaniais pusryčiais (kurie sužavėjo ir visiškai neveganę katę).


Kita paragauta "Well well" užtepėlė buvo su raugintais agurkais ir krapais. Dievinu šitą derinį. Užtepėlė buvo skystesnė jei lygintume su kitomis (matyt rauginti agurkėliai daro savo!), bet turbūt ir skaniausia - dievinu raugintą ir marinuotą maistą visose jo formose. Agurkai recepte groja pagrindiniu smuiku (25 proc.), jiems pritaria saulėgrąžos bei žirniai. Tad jei norisi kažko įprasto, lietuviško, skanaus ir veganiško - griebkit šitą reikalą ir tikrai nenusivilsite.


Paskutinė į trasą atkeliavo saulėgrąžų užtepėlė su džiovintais pomidorais ir baziliku. Labai itališka ir labai skanu. Vėlgi, džiovinti pomidorai - tai vienas iš tų dalykų, kuriais mane nesunkiai galima papirkti. O kuomet jie suderinti su baziliku - išvis tai kažkoks džiaugsmas burnoje. Skonis nebuvo itin intensyvus - saulėgrąžos viską sušvelnino iki lengvo ir gardaus užkandžio (prie kurio ir vėl, kaip matote, prisistatė didi plėšrūnė ir įvertino mano pusrytinį pasirinkimą itin teigiamai).

Visos šios užtepėlės veganiškos, visų jų sudėtyje nėra sojos, ir visos ragautojų laukia Maximų lentynose.

2019 m. sausio 5 d., šeštadienis

Patifu užtepėlės

Ką veganai valgo pusryčiams?

Savaitgaliais ar kuomet turiu daugiau laiko, stengiuosi išsivirti grikių ar kokios kitos košės. Bet intensyviomis darbo dienomis ieškau greitesnių užkandžių - ar tai būtų sausi pusryčiai su augaliniu pienu, ar koks nors sumuštinukas. Todėl visuomet labai mielai išragauju naujas užtepėles, palengvinančias mano kasdienybę bei galvos sukimą apie tai, ką gi valgyti.

Jau kuris laikas prekybos centruose galima rasti Patifu veganiškų užtepėlių. Pripažinkime - pavadinimas kaip ir tofu nėra pats smagiausias, ir iškart galvoje suskamba pati tu fu! Nepaisant to, indelių turinys - toli gražu ne fu. Šiek tiek nepatiko ir pakuotė - pašteto indelis labai minkštas, dangtelis prilipdytas itin tvirtai, tad atidarinėjant pakuotę tenka kiek paprakaituoti. Tačiau verta!


Pirmoji ragauta užtepėlė buvo su grybais, ir tapo mano neabejotina favorite. Sudėtyje be kreivabudžių ir tofu buvo mielių dribsnių, todėl paštetas turėjo itin malonų skonį. Net nežinau, kaip jį apibūdinti, nes jis tiesiog nepanašus į nieką, bet veganams labai gerai pažįstamas. Patiko, jog užtepėlė neapsimetinėjo mėsiška, o mėgino atrasti savitą stiliu ir skonį.



Kita ragautoji buvo Gourmet stiliaus tofu užtepėlė. Vėlgi, mano kreivos mintys ją tuoj pat pagal pavadinimą nunešė kažkur prie žinomo katėms skirto pašteto prekinio ženklo. Ot tos mintys! 
Pastaroji tofu užtepėlė nežinau kaip ir kodėl turėtų būti gurmaniška, nes iš tiesų imitavo mėsiškus paštetus - kvapas gan neblogai glumino, glumino šiek tiek ir skonis. Tiems, kas pasiilgę mėsiškų produktų - čia puikus pasirinkimas. Bet jei esate lengvai sugluminamas žmogus, tai pasiruoškite šitokiai nuotaikai!


Toliau atėjo eilė paragauti toskanietišką užtepėlę su daržovėmis. Ši buvo smagesnė, nes daržovių poskoniai kiek numušė tą keistą "o dievai dievulėliai, ar čia tikrai veganiška???" jausmą. Paprikos saldumas dėliojant užtepėles į eilutę pagal gerumą kilstelėjo šią į antrąją vietą.


Paskutinę atidariau delikatesinę užtepėlę. Ji taip pat labai smarkiai bandė apsimetinėti neveganiška. Išskirtinis jos bruožas - sudėtyje esantys svogūnai ir česnakai, kurie, tiesa pasakius, labai smarkiai neišsiskyrė ir solo negrojo. Todėl daviau užtepėlei garbingą trečiąją vietą, į galą padėdama gluminančią gourmet. 

Ar verta pirkti, ragauti ir valgyti Patifu užtepėles? Tikrai verta. Kaina nepikta, baltymų porcija garantuota, skrandis greitai ir sočiai užpildytas. O su gourmet skoniu net ir mėsavalgius galima išdūrinėti. Tad planuodami artimiausius darbo dienos pusryčius ar sumuštininius pietus, keliaukite į Maximas ieškoti Patifu.