2015 m. rugsėjo 28 d., pirmadienis

Švelni moliūgienė

Vėl ruduo, vėl moliūgų derliaus metas... Moliūgas - puiki daržovė tingiems daržininkams: priežiūros daug nereikia, o platūs dideli lapai uždengia saulės šviesą, todėl po jais nesiveisia piktžolės ir ravėti nereikia! Todėl dažnai "nutinka" moliūgų perteklius. O vieną didžiūną prapjovus, reikia suvartoti greitai - taip ir fantazijos pritrūkti gali...
Vienas iš būdų apdoroti moliūgą - išvirti moliūgienės. Tik šį kartą pasiūlysime švelnios kreminės moliūgienės su kokosų pienu - vos iš kelių ingredientų!


Reikės:

~1 kg moliūgo
1 skardinės kokosų pieno
žiupsnio druskos
1 l vandens

Paruošimas:

Nulupti ir supjaustyti moliūgą. Užpilti jį puode vandeniu, įberti druskos ir virti ant nedidelės ugnies, kol ims minkštėti (~10-15 min, priklauso nuo to, kokio dydžio gabalais pjaustysite). Tada supilti kokosų pieną, sutrinti sriubą trintuve ir dar pavirti ~10 minučių.
Jei norite skystesnės sriubos, "skystinkite" ją vandeniu.

Skanaus!

2015 m. rugsėjo 24 d., ketvirtadienis

"Biona" seitanas + paprikinis seitano troškinys

Veganai yra dviejų rūšių: vieni gliuteno bijo ir nevalgo (na, mažuma iš jų iš tiesų turi ko bijoti dėl celiakijos ar kitų bėdų), o kiti - jį dievina.

Taigi, tiems, kurie gliuteną, ar tiksliau, jo gaminį - seitaną, myli kaip artimą draugą, ir skiriamas šis įrašas.

Turėjo prabėgti nemažai laiko, kol seitanas "prasimušė" į parduotuvių lentynas - gal iš pradžių jo bijota, paskui jis prisijaukintas ir "lengviau prieinamas". Nebereikia šlapti rankų ir terliotis skalbiant kvietinių miltų tešlą. Pakanka nužygiuoti į parduotuvę ir jo įsigyti jau paruošto. Ragavome "Biona" organišką seitaną iš "Biotekos". 350 g talpos stiklainėlis užpildytas seitano gabalėliais (grynoji masė - 200 g) ir imbieriniu marinatu. Seitanas jau paruoštas vartojimui ir etiketė net siūlo jį dėtį, pavyzdžiui, į salotas. Tačiau drįsčiau su etikete pasiginčyti dėl vienos paprastos priežasties:


Štai kaip atrodo seitanas, vos išimtas iš stiklainėlio ir niekaip neapdorotas. Ne itin apetetingai, ar ne? Nors jo skonis - tikrai puikus ir gabalėliuose jaučiasi malonus imbierinio marinato saldžiarūgštis skonis, bet abejoju ar tokie gabalėliai salotose atrodytų geriau už visokius mėsgalius. Todėl 1/3 stiklainėlio seitano sunaudoju gamindama troškinį / sotų makaronų padažą / dar kažką, ką kad ir kaip pavadinsite, nepagadinsite ir skonio nesugadinsite.

"Biona" organiškas seitanas, 350 g (200 g), 5,40 €
Troškiniui - padažui reikės:

1/3 stiklainio "Biona" seitano gabalėlių
1 mažos cukinijos
prieskoninių žolelių (baziliko, raudonėlių)
2/3 puodelio ajvaro
makaronų (nes jie tapo pietų pagrindu, bet galite naudoti ryžius ar dar ką)
aliejaus kepimo (naudojau alyvuogių)


Paruošimas: 

Kadangi seitanas - jau paruoštas ir turi puikų skonį, nereikia jo niekaip apdoroti ar prieskoniuoti - tai didžiausias jo privalumas. Todėl belieka supjaustyti cukiniją, sukapoti prieskonines žoleles, keptuvėje įkaitinti aliejų ir pakepinti seitaną ir cukiniją. Cukinijai apkepus, o seitanui ėmus kiek apskrusti, suberti kapotas žoleles, supilti ajvarą, gerai išmaišyti ir patroškinti ant silpnos ugnies apie 7 minutes. 
Kaip paruoštą daiktą vartosite, jau yra jūsų reikalas. Aš jį valgiau kaip makaronų padažą. Gal kažkas jį maišys su ryžiais. Gal kažkas kirs vieną. O gal sugalvosite kokį originalesnį panaudojimą?..

Trumpai tariant, ragautas seitanas paliko labai gerą įspūdį ir pagreitino apsukas virtuvėje bent 20 minučių, jei ne geru pusdieniu, jei būčiau nutarusi seitaną gamintis pati. Lengvas marinatas leidžia "vogti" seitano gabaliukus iš stiklainėlio ir jais gardžiuotis iki kol paruošite dorus pietus, o taip pat pritaikyti seitaną labai skirtingiems receptams ir skirtingiems skoniams.

Ieškokite "Biotekoje":
Vilnius, Klaipėdos g. 3 arba PC "Ozas"
Kaunas, PC "Akropolis"
Klaipėda, PC "Herkaus Galerija"

2015 m. rugsėjo 23 d., trečiadienis

"Zatar" - pirmoji falafelinė Lietuvoje

"Zatar" atsidarymo reikėjo laukti ilgai, labai ilgai. Turėjo atsidaryti liepą, liepą keitė rugpjūtis, o durys (adresu Vilnius, Vokiečių g. 9) atsivėrė tik rugsėjį. Ar laukti buvo verta?.. 

"Zatar" falafelinė. Paveikslėlis iš jų facebook'o.
Į falafelinę išsiruošiau matyt pačiu blogiausiu laiku – per pietus. Užsukus į “Zatar” pusę pirmos, teko pastovėti gan ilgoje eilėje. O užsakant falafelį buvau įspėta, jog laukti teks apie pusvalandį. Taigi, nors daug kur falafeliai – greitasis maistas, tačiau čia jis būtų lėtas, labai lėtas (gal dėl to, jog jie vis dar ieško darbuotojų?..). Na, ne bėda. Skubėti neskubu, o laukdama galiu apžvelgti ir įvertinti aplinką. 

Pirmas dalykas, ką pamato alkanos akys - saldumynų šaldytuvas, kuriame tupi veganiški keksiukai bei raw pyragai. Valio! Belaukiantys gali pradėti nuo deserto! Keksiukas kainuos 1,79€, o už gabalą pyrago teks pakloti tiek pat, kiek už falafelius pitoje.

Falafelinė – vos atsidariusi, todėl vidus vis dar (?) blizga. Baltos sienos, medinės kėdės ir stalai, tvarkingos darbuotojų uniformos – viskas “signalizuoja” užkandinę, orientuotą į “mandresnį” centre dirbantį vilnietį. Lankytojai būtent tokie – hipserjugendas bei prabangiais paltais ir/ar brangiais aukštakulniais pasidabinusi "grietinėlė". Falafelis, “liaudies maistas”, tapo maistu ir ponams. Gal gerai?.. bet tikrai gerai tai, jog kainos – anaiptol ne poniškos: falafelis pitoje kainuoja 3,85, tiek pat sumokėsite už lėkštę humuso. Falafelis lėkštėje kainuos brangiau – 4,85 – ir tai vis dar “proto ribose”. O teko girdėti apie falafelių išsiilgusius draugus, kurie sugebėjo jų rasti Vilniuje už… septynis eurus! Tačiau tai jau - “ekstrymas”.

Eilė nemažėja, laikas bėga, falafelių vis dar laukiu, todėl stebiu ir jų gamybos procesą. Galbūt falafelių burtininkė vis dar neįgudusi, o galbūt stengiasi kiekvieną falafelį sulipdyti laaaabai kruopščiai, tad jie formuojami lėtai, labai lėtai ir nė kiek neprimena artimųjų rytų falafelinių, kur vietoje burtininkų darbuojasi androidai berte beriantys falafelius į karštą aliejų. Kita vertus, labai smagu, jog gali matyti falafelių gaminimo procesą – nekyla jokių abejonių dėl jų šviežumo.

Savo pitą (beje, suvyniotą į nelabai patogų popierių, kurį paskui plėšau gabalais) gaunu po pusvalandžio. Sistema nelabai patogi – šaukia klientus vardais, viduje gan triukšminga, todėl išgirsti apie paruoštą patiekalą sunkoka. Vietoje vardų verčiau naudotų numeriukus (kaip Krowarzywa Varšuvoje), ar/ir prieš pranešant apie baigtą užsakymą, suskambintų skambučiu, nes sunku atrinkti darbuotojų žodžius iš lankytojų pašnekesių.

Paėmus pitą į ranką, deja, nusiviliu, nes ji nėra šilta. Viso labo kambario temperatūros (kas nėra taip blogai kaip šalta iš šaldytuvo), tačiau dalį valgymo džiaugsmo prarandu. Nepasakyčiau, jog esu sužavėta ir “sveikuolišku” sprendimu pitą kepti iš pilno grūdo miltų. Norėtųsi greta turėti ir įprastos pitos pasirinkimą.

Falafelius užsakiau vegan – su pomidoriniu ir tahini padažu. Didelį riebų pliusą dedu už tai, kad į pitą įkraunama ir humuso. Pitoje taip pat randu keturis falafelius, alyvuogių, špinatų, pomidorų ir agurkų. Dirbantiesiems puiku, nes tikrai neparsinešite į biurą svogūnų kvapo : ) o laisvo oro direktoriai kaip aš gali pasigesti aštrumėlio – ar iš svogūnų, ar iš marinuotų čili. 


Patys falafeliai – beveik be priekaištų. Gal kiek rieboki, bet jei rinktis tarp riebumo ir sausumo, rieboki falafeliai dušimtuskartų geriau nei sausi. Būtų buvę smagu kiek daržovių ar padažų turėti ir ant, o ne vien po falafeliais, bet ką jau čia. Už falafelius - dar vienas riebus pliusas.

Restoranėlyje – savitarna, indus reikia nusinešti patiems. O taip pat galima apsitarnauti ir įsipilti vandens. Kiek nori. Dar vienas didelis riebus pliusas – esu įsitikinusi, jog kiekviena save gerbianti maitinimo įstaiga stalo vandens turi duoti nemokamai ir neribojamai.

Kadangi jaukiai pasisėdėti per pietus čia neįmanoma, grįžtu ir vakarienės, tik ragauju humusą. Laukti taip ilgai nebereikia, net randu vietos prisėsti antrame aukšte. Belaukdama klausausi greta sėdinčių jaunuolių pokalbį apie maistą (ak, kaip nemandagu, bet nesusilaikiau :) Vienas jų pristatė falafelius kaip “naujovišką kebabą”, kur yra “vegetariškas pupų kažkas”. Iš esmės, jis buvo teisus. Ech, kaip keičiasi miestas ir žmonės – skustas galvas keičia išpuoselėtos barzdos, o kebabines matyt pakeis falafelinės? Jei taip – laukiu nesulaukiu... 


Prie humuso randu papjaustytos pitos, špinatų, alyvuogių, cukinijos šiaudelių ir morkyčių. Iš humuso supiltas tikrų tikriausias vulkanas, kurio krateryje plaukioja alyvuogių aliejus, o šlaitas nusėtas za'atar “pelenais”. Aliejaus net ir vizualiai man yra per daug. Kabinu pirmąjį kąsnį humuso, pažeidžiu “vulkano” sieną ir aliejus išteka į lėkštę. Mat jį bala, nežadėjau jo į humusą viso įmaišyti. Bet va citrinos sulčių būčiau įmaišiusi mielai, tik jos lėkštėje (kaip ir humuse) pasigedau. Nepaisant šių neesminių trūkumų, humusas tikrai neblogas ir valgyčiau jo dar kartą. 

Jei kam priekaištai pasirodė baisūs, siūlau neišsigąsti - "Zatar" falafeliai - be jokių abejonių geriausi Lietuvoje. Todėl juos valgyti verta, o gal net ir būtina. O falafelininkam galime palinkėti sėkmės ir daugiau klientų - kad stalai liktų jaukiai aptrinti, o falafelių burtininkai išmoktų jais žongliruoti ir grąžintų falafelius į fast street food kultūrą.


Veganų verdiktas:
Maistas - 9/10
Vegan friendly - 10/10
Aptarnavimas - 8/10
Aplinka - 8/10

2015 m. rugsėjo 21 d., pirmadienis

"Bohlsener Mühle" mišinys falafeliams su kariu

"Bohlsener Mühle" falafelių mišinys, 250 g, 3,30 €
Vieną iš tų dienų, kada virtuvėje nesinorėjo leisti laiko, nutariau išmėginti falafelių mišinį su kariu. Bandymus pradedu nuo sudėties skaitymo - joje galiu rasti ne tik įprastų sudėtinių dalių kaip avinžirniai, bet ir tokios "egzotikos" kaip bananų dribsniai ir obuolių miltai. Bananai ir obuoliai falafeliuose?.. Hm, bus įdomu!

Šie falafeliai - puikus tinginių maistas. Tereikia mišinį užpilti 300 ml karšto vandens, palaukti apie 10 minučių kol išbrinks ir virti suformuotus falafelius aliejuje.

Nuo įprastų falafelių šie skiriasi, ir skiriasi smarkiai. Ryškiai geltona spalva išduoda ciberžolę ir kario prieskonius sudėtyje. Skonis saldokas (matyt tie bananai ir obuoliai?), su aštrumo gaidele. Tačiau ir pažįstamas iš falafelių, kuriuos kadaise Vilniuje gamino viena užkandinė Pilies gatvėje.

Nors mano konservatyvūs virtuviniai įsitikinimai vertė dvejoti dėl derinio "falafeliai + karis", tačiau skonis nenuvylė, o priešingai - pradžiugino. Mėgstu ir kario prieskonius, ir falafelius, tad šis "du viename" tikrai pavykęs.

Kadangi neįprasti patys falafeliai, tad ir pasirinktas garnyras buvo netradicinis - tahini padažą pakeitė sojos grietinėlė su libanietišku prieskonių mišiniu za'atar ir grilyje keptos burokėlių riekelės. Viskas tarpusavyje tiko be priekaištų, sutaupė tingios dienos popietę virtuvėje, todėl vakarieniaudama galėjau be sąžinės graužaties sutaupytą laiką iškeisti į filmo peržiūrą.


Ieškokite "Biotekoje":
Vilnius, Klaipėdos g. 3 arba PC "Ozas"
Kaunas, PC "Akropolis"
Klaipėda, PC "Herkaus Galerija"

2015 m. rugsėjo 18 d., penktadienis

Piemenų pyragas su daržovėmis



Reikės:

6 vidutinių bulvių
2 šaukštų miltų
1 didelės morkos
2 paprikų
1 vidutinio svogūno
1/2 cukinijos
2 saliero lapkočių
(galite naudoti ir daugiau/kitokių daržovių) 
prieskoninių žolelių
druskos
pipirų
aliejaus

Paruošimas:

Išvirti ir sutrinti bulves. Praaušusią bulvių košę sumaišyti su miltais.
Susmulkinti daržoves. Ištepti aliejumi kepimo indą, o dugną plonu sluoksniu padengti bulvių koše (sunaudoti apie 1/3 košės). Tada ant viršaus suberti susmulkintas daržoves, apibarstyti druska, pipirais, prieskoninėmis žolelėmis. Padengti likusia bulvių koše spaudžiant ir lyginant pyrago paviršių. Viršų dar galima patepti alyvuogių aliejumi ir pabarstyti svogūnų laiškais ar kitais mėgstamais prieskoniais.
Kepti uždengus 180°C orkaitėje 15 minučių, o po to 10 minučių kepti atidengus.

Skanaus!

2015 m. rugsėjo 14 d., pirmadienis

"Allos" vaisių batonėliai

Prasidėjus mokslo metams, dažnas svečias mano krepšyje - saldainiai, vaisiai ir įvairiausi batonėliai. Deja, ne visada pakanka laiko deramai papietauti arba tarpai tarp pusryčių ir pietų ar pietų ir vakarienės tokie dideli, jog skrandis nesiruošia tylėti ir ramiai laukti maisto.

Taip į krepšį atkeliavo ir trys "Allos" vaisių batonėliai - rūgščiųjų vyšnių, aviečių bei mangų. Sėdėjo ten tyliai ir kantriai, laukė ištinkančio alkio priepuolio.

Pirmojo priepuolio metu paragautas buvo labiausiai "intriguojantis" batonėlis - rūgščiųjų vyšnių.

¨Allos¨ vaisių batonėlis su vyšniomis, 30 g, 1,60 €
Nagi pavadinimas tikrai nemelavo - batonėlis buvo laaaabai rūgštus! Tikra skonio bomba! Ne veltui jo etiketėje rašoma:

100 % vaisių ir 0 % maivymosi: veganiški vaisiniai batonėliai yra nuostabiai tikro vaisių skonio, o viename batonėlyje yra mažiau nei 1 gramas riebalų! Skirtingai nuo kitokių vaisinių batonėlių, šiuose nerasite riešutų, marcipanų, sausblynių [kad ir kas tai bebūtų... - KVV], medaus, cukraus ar kitų priedų.

Abejonių tikrai neliko, tik vyšninė rūgštelė burnoje, tačiau šnekusis skrandis tapo nuramintas. 

¨Allos¨ vaisių batonėlis su avietėmis, 30 g, 1,60 €
Antrasis batonėlis - avietinis. Aišku, jo sudėtyje - ne vien avietės, bet ir obuoliai bei razinos. Smagu, kad razinų [tik ar tikrai geras sudėties vertimas, nes rašoma vokiškai ne "razinos", o "vynuogės"... - KVV] ten beveik nesijaučia - nesu didžiulė jų gerbėja. Pastarasis avietinis batonėlis nebuvo toks rūgštus, veikiau saldokas. Avietės jautėsi puikiai ir jei ne vizualiai matomi obuolių gabalėliai, nė nebūčiau patikėjusi, jog sudėtyje yra ir ko daugiau.

¨Allos¨ vaisių batonėlis su mangais, 30 g, 1,60 €
Paskutinis ragautas batonėlis buvo mangų skonio. Tačiau kitaip nei pirmuose batonėliuose, mangai itin smarkiai nesijautė - ryškiausias buvo obuolių skonis. Kadangi nesu didžiausia mangų mylėtoja (gal tiesiog Lietuvoje sunku rasti deramai sunokusių - dauguma būna arba žalutėliai, arba pernokę ir patižę...), didelio nusivylimo dėl to nepajutau ir skaniai sukramsnojau savo užkandį.

Iš tiesų, nedažnai veganai pagalvoja apie tai, jog yra nemažai žmonių, alergiškų riešutams ir saulėgrąžoms - būtent šių produktų dažniausiai būna batonėlių sudėtyje. Tačiau "Allos" vaisiniai batonėliai - vien tik iš vaisių. Todėl tinkami iš esmės visiems! Labai patiko ir ant įpakavimo surašyti duomenys - štai mangų batonėlyje yra 1/10 mango, 1/4 obuolio ir 6 vynuogės. Tikrai nieko daugiau! Vadinasi, galiu įsimesti "vaisių lauknešėlį" į krepšį ir nebijodama jokių pavojų tuos vaisius sutrinti, nešiotis tol, kol "prispirs reikalas" juos suvalgyti.


Ieškokite "Biotekoje":
Vilnius, Klaipėdos g. 3 arba PC "Ozas"
Kaunas, PC "Akropolis"
Klaipėda, PC "Herkaus Galerija"

2015 m. rugsėjo 12 d., šeštadienis

To vienintelio burgerio beieškant...

Kuomet Lietuvoje ėmė plisti burgerių mada, o greta burgerių mados - ir veganizmo/žaliavalgystės/sveikos mitybos idėjos, jų susidūrimas buvo neišvengiamas. Greta mėsiškų, labai mėsiškų burgerių ėmė rastis ir vegetariški ar veganiški burgeriai. 

Šiame įraše trys veganai pasistengė apžvelgti kuo daugiau Lietuvoje kepamų veg-burgerių. Ar jie būtų skanūs, ar neskanūs, ar dideli, ar maži, ar pigūs, ar brangūs - liaudis turi teisę žinoti!

Tiesa, ne visi burgeriai pažymėti kaip veganiški, todėl kliovėmės pa(r)davėjų sąžingumu klausdami apie sudėtį. Tikėkimės, mums nemelavo. O jei melavo, lai užauga jiems pinokio nosys!

BIX, Vilnius

Libanietiškas BIX burgeris, 4€. Foto iš BIX'ų facebook.
Bene pirmasis, dar 2014 m. Lietuvoje paragautas veggie burgeris buvo žymiųjų Bix'ų Vilniuje (Etmonų g. 6) libanietiškas falafelio burgeris. Tiesa, tai buvo ir pirmasis nusivylimas - padavėjos paklausus, ar burgerio sudėtyje nėra pieno produktų ar kiaušinių - ji be jokios abejonės atsakė - ne, nėra. Tačiau gavau dosniai jogurtiniu padažu "sulaistytą" burgerį. Pasinaudodama tokiu baro dosnumu, sunaudojau visas ant stalo buvusias servetėles bandydama tą padažą nuo bandelės nukrapštyti. Maisto švaistyti nemėgstu, o išalkusi buvau labiau nei vilkas. Truputis antihistamino, daug pykčio, bet burgeris buvo suvalgytas. Falafelis buvo neblogas, bulvytės - smagios, tačiau daugiau ten nebeinu. Nors gal reiktų apsilankymą pakartoti - dabar su ta nuostabia taisykle apie alergenus galėčiau už tokį pokštą "be pieno produktų" užtraukti šiai įstaigai nemenką bėdą.
Šiandieninėje sudėtyje jogurto nėra: "mūsų kepta bandelė, avinžirnių falafeliai, kapoti pomidorai, raudonieji svogūnai, petražolės ir avinžirnių humuso padažas" - gal Bix'ai verti reabilitacijos?.. 

Įvertinimas: 5/10

 Talutti Tex-Mex, Kaunas

Kaune verkiant trūksta vietų papietauti ar pavakarieniauti prie universiteto ir Laisvės al. fontano. Ypač jei esi vegetaras/veganas. Maisto kainos - kitas klausimas, tačiau karts nuo karto, ypatingomis progomis galima užsukti burgerio ir į pernai atsidariusį "Talutti Tex-Mex" (Laisvės al. 74). Meniu čia didelis, per didelis, veg pasirinkimų - daugybė, o likę patiekalai nesunkiai veganizuojami. Vienas iš vegetariškų burgerių, pasitikslinus ir pasiklausius padavėjos apie bandelės sudėtį, yra vegan (beje, niekada nereikia atmesti ir to, jog kartais visgi, kaip sako Daktaras Hausas, visi meluoja...). Taigi, jei padavėja nemelavo, burgeris "Jasmine" ir mini-burgeriai "Mia" su grilyje keptomis daržovėmis iš tiesų turėtų būti vegan ir jų net nereikia veganizuoti - nėra nei jogurtinių padažų, nei majonezų, nei sūrio. 
O burgeriai tiesiog puikūs - šviežia bandelė, puikiai iškepusios daržovės ir tikrai karamelizuoti svogūnai (būna, jog kartais vietoj karamelizuotų svogūnų gauni vandenizuotus arba sudegėsintus). Vienintelė bėda - jie didžiuliai ("Jasmine" dydžiu, "Mia" - aukščiu), todėl valgosi itin netvarkingai. Su baltais drabužiais burgerintis geriau neikite. Ir per verslo susitikimą taip pat geriau nevalgykite.

ATNAUJINTA: kitam veganui visgi sakė, jog bandelėse yra kiaušinių. Taip ir lieka neaišku, ar čia sudėtys keičiasi, ar visgi spėjimas apie melus buvo teisingas...

Įvertinimas: 9/10

Vieta, Vilnius


"Vieta" (Šv. Ignoto g. 12-1) - bene populiariausia vieta Vilniuje, kurioje keliauju pietų. Bet tą patį daro ir dar daugybė kitų, todėl didžiausias "Vietos" trūkumas - mažai vietos. Dienos pietų metu ne visada rasi kur padėti "uodegą". Tačiau pliusas - burgeriai puikuojasi ne tik vakaro meniu, bet kartais juos aptiksi ir ant dienos pietų lentos.
Ragavau burgerį su sojos paplotėliais, kuris kainavo 5€. Galbūt daugoka, tačiau prisivalgiau tiek, kad pakako visai dienai. Burgeris pateiktas su salotomis, padažu ir tortilijos traškučiais. Skonis - puikus. Nors dažnos maitinimo įstaigos sojos paplotėlius paruošia bjaurokai, tačiau Vieta - džiugi išimtis, kadangi paplotėliai turi skonį, gerą skonį, yra malonios tekstūros - ne per sausi, nepavandeniavę. Nei pridėti, nei atimti. Bandelė, panašu, jog pirktinė, tačiau tai anaiptol ne trūkumas, kadangi visas burgeris iš esmės yra "teisingas" ir gerai subalansuotas tiek skoniais, tiek temperatūra, tiek drėgnumu/sausumu. Vietos burgeriai - be abejonės vieni geriausių vegeburgerių Lietuvoje.

Įvertinimas: 9/10
                                                                   
Raw Inn, Kaunas


"Raw Inn" (Vilniaus g. 30-1) Kaune siūlo net kelis burgerius (įskaitant ir žaliavalgišką) bet žinoma, pats pačiausias burgeris - su "felafeliu" išpravardžiuotu falafeliu (5,30 €). Vienas neiprasčiausių iš sarašo, bet ir labiausiai intriguojančių su specialiai keptomis oranžinės spalvos bandelėmis iš kepyklėlės greta, su storoku falafeliniu paplotėliu, kuriame slepiasi nemažai prieskonių ir kumino sėklų. Be paplotėlio burgeryje dar rasite pomidorų, baklažanų ir kitų priedų "pagal nuotaiką" - vieną kartą ten radome kimči ir rukolos, kitą kartą kalną saulėgrąžų daigų. Greta burgerio vietoje bulvyčių pateikiamos keptos morkytės.
Burgeris milžiniškas, todėl jo apžioti neįmanoma net iš jo iškrapščius dalį priedų. O gaila! Su peiliu ir šakute jį doroti būtų tikra nuodėmė, tad tenka kiek "pasiterlioti". Ir tikrai verta. Burgeris visokeriopai nuostabus, dar nuostabesniu jį daro riešutinis sūrio padažas, kurio pakanka ne tik burgeriui, bet ir iš jo "išprašytiems" žalumynams apšlakstyti bei morkytėm padažyti. Dėl viso to dera jį laikyti vienu geriausiu Lietuvoje randamu burgeriu.

Įvertinimas:10/10

Gyvas baras, Vilnius


Gyvame bare (Odminių g. 15), galima aptikti patį brangiausą burgerį (5,90 €), o jo išbandymas netgi turi visa atskira pasakojimą su nuviliančiomis nesėkmėmis ir įspūdinga kulminacija.

Pirmas dublis. Burgerio gamybą ir pateikimą lydėjo krūva techninių (?) nesklandumų: laukti teko virš 25 minučių, nors buvo užimtas tik dar vienas staliukas su lankytojais. Vienintelis tofu paplotėlis buvo šiltas, o apatinis bandelės kampas dar tebešaltas (matyt nespėjo pasiekti kambario temperatūros išimtas iš šaldytuvo), o bulvės šalia jau pradėjusios aušti...  Kaip ir galima spėti tą lydėjo visiškas mano nusiminimas ir bambėjimas apie patirtis pažįstamiems. O šis bumbėjimas per pažįstamus paiekė ir Gyvo baro ausį, kas lėmė jog gavau pranešimą, jog už nemalonias patirtis manęs laukia nemokamas burgeris.

Antras dublis. Nuėjau jau šiek tiek skeptiškai nusiteikęs, bet atrodo lyg bučiau nuėjės į kita restorana. Nors ir buvo pilna žmonių, burgeris man atkeliavo per 10 min ir buvo tikrai puikus. Tofu traškioje plutelėje, puikiai jo sausumą atsveriant padažu, tiesiog nuostabu, bet... Tada perėjau prie bulvyčių, kurios buvo neiškepę... Situacija jau gavosi visai komiška, už savo nesekmes dar gavau ir nemokamo pyrago su ledais (kurie buvo puikūs). Gyvo baro kolektyvo entuziazmas ir dėmesys teikia vilčių, kad kokybės kartelė galiausiai nusistovės, bet kol kas panašu, kad viskas smarkiai banguoja ir priklauso nuo visiškai neaiškių priežasčių.

Įvertinimas: 7/10 arba 9/10 - priklausomai kaip "pataikysite"

Roll box, Kaunas

Vegeburgeriai su soja ir falafeliais, kiekvienas - 2,60 €
Kaunas kurį laiką galėjo pasidžiaugti labai neveganiškai besivadinančioje užkandinėje "ChickenGo" gaminamais falafelių burgeriais ir lavašais. Tačiau viščiukai išskrido ir į jų vietą (Laisvės al. 15c) nutūpė "Roll Box". Tikėkimės, kad jų nenutiks panašaus pavadinimo užkandinės "Lunch Box" likimas ir bent kurį laiką užkandinė išsilaikys - visgi nėra tiek daug užkandinių aplink universitetų centrinius fakultetus, kurių tiek maistas, tiek kainos būtų tokios student-friendly. O ir vegetarais bei veganais čia pasirūpinta - siūloma salotų, sumuštinių, falafelių bei burgerių. Kadangi tyrinėjame burgerius, tad ir ragavome burgerius. Jų čia du - su sojos paplotėliu ir su falafeliais.
Pasiteirauju apie sudėtį, o pardavėja įvertinusi mano klausimus paklausė - "Tai jūs veganė?" - kas maloniai nustebino. Burgeriai lengvai veganizuojami užsakant juos be sūrio ir valgant su žolelių bei džiovintų pomidorų padažu.
Užsakiau burgerį su sojos paplotėliu - o jį gavus spėjau, kad viduje bus "Burgis". Klydau (arba Sojalita pakeitė paplotėlio receptą). Panašu, jog paplotėlis - namų gamybos, "sulipdytas" iš sojos dribsnių ir "suklijuotas" batonu ar džiūvėsėliais. Prieskonių netrūksta. Druskos netrūksta. Skonis neblogas. Šiek tiek galėtų būti sausesnis, bet ką jau čia... Bandelė šviežia, daržovės šviežios, salotos nesuvytę, padažo pakankamai (dar gauname papildomai - kad įrodytų, jog tikrai mums padarytas veganiškas - išvis - rūpinosi valgančiaisiais labai smarkiai - nejaugi įtarė, kad vertinsime?..).
RollBox falafelio burgeris paliko tikrai gerą įspūdį: bandelė puri ir ne guminė, netrūksta daržovių, o falafelis pasirinktas indiškas - minkštas ir aromatingas. Viskas be didesnių priekaištų dera tarpusavyje. Nėra nei per prėska, nei perkrauta skoniais, nei per riebu, nei per sausa. Jeigu būti priekabiam, galima paprašyti falafelį iškepti vieną didesnį, burgerio dydžio, nes dabar įdedamus tris mažesnius reikia prižiūrėti, kad neiškristų.
Norint kažkokio ypatingo maisto ten galbūt tokio ir nerastumėte, tačiau tiems, kas nori pavalgyti pigiai, sočiai, neprastai ir veganiškai - Roll Box - tobulas pasirinkimas.

Įvertinimas: 8/10


Radharanė, Vilnius (Gedimino pr. 32)


Studijuojant Kaune teko kokį pusmetį beveik kasdien lankytis Radharanėje Laisvės alėjoje, todėl skonis jau buvo stipriai pabodęs ir į Vilniuje esanče teko užsukti tik retkarčiais. Žinios, kad ten atsirado burgerių labai suviliojo, o įžengus aplinka tikrai nustebino. Restorano įvaizdis visiškai pasikeitęs - nuo baldų iki meniu dizaino. Panašu, jog Radharanė bando artėti prie tokio mažo hipsteriško centre esančio restolranėlio stiliaus. Meniu yra net trys burgeriai - su sojos paplotėliu, tofu ir gvakamole (visi kainuoja po 4 €). Gvakamolės burgerio apsilankymo metu nebuvo, tai teko išbandyti kitus du. Tai ir atskleidė, kad pokyčiai restorane labiau išoriniai: maistas liko lygiai toks pats. Sojos burgeris priminė įprastą jų maltinuką, tik įdėtą į bandelę, o tofu burgerio paplotėlis tebuvo riekelė pakepto įprasto tofu su truputėliu šilkinio tofu. Greta burgerio buvo patiektos tos tradininės salotos, kurios pateikiamos ir prie visų kitų patiekalų. Skonis ganėtinai vidutiniškas, visi priekoniai - "tipiniai Radharanės" - viską suvienodinantys. 

Įvertinimas: 6/10
  

2015 m. rugsėjo 11 d., penktadienis

Ajvaras

Kažkurią dieną galvojau - ką gi veikti su kalnu paprikų? Ir tada prisiminiau vieną nuostabų dalyką, kurį šaukštais kabliavau bei ant šviežios duonos tepiau keliaudama po Balkanų šalis. Ajvaras! Tradicinis paprikų ir baklažanų užtepas/padažas! Nors, žinoma, skaniausias ragautas ajvaras buvo vieno draugo iš Serbijos mamos gamybos, bet ne ką prastesnio pavyko pasigaminti ir pačiai čia, Lietuvoje.


Reikės:

5-6 paprikų (dėl spalvos gražiausia naudoti raudonas)
1 nedidelio baklažano
1 čili pipiro
5 skiltelių česnako
šlakelio alyvuogių aliejaus
žiupsnio druskos
šlakelio baltojo vyno acto

Paruošimas: 

Paprikas sudėti ir iškepti grilyje. Jei grilio neturite, kepkite (apverčiant) orkaitėje ant grotelių ne mažiau nei pusvalandį. Nebijokite, jei odelė ims anglėti - vis tiek reiks ja atsikratyti! Baklažaną taip pat kepti ~30 minučių grilyje arba orkaitėje, tik suvyniojus į foliją.
Iškepusias ir dar karštas daržoves sudėti į indą ir uždengti, kad dar "pavirtų" savo garuose.
Daržovėms praaušus, jas galima lengvai nulupti ir "nusėklinti". 
Tada visus produktus sudėti į trintuvę ir sutrinti iki tyrelės. Jei ajvarą norite konservuoti (iš šio kiekio išeis 500-700 ml ajvaro), tuomet dar jį pavirkite prieš krėsdami į stiklainius. Jei norite valgyti iš karto - nesivarginkite ir tepkite ant duonos iš karto.
Ajvaras taip pat puikiai tinka naudoti kaip padažą.
Nuostabus, universalus ir skanus reikalas, niam!

2015 m. rugsėjo 7 d., pirmadienis

"Amisa" traškios duonelės

Visiems, kas nemėgsta duonos gaminių, kas laikosi dietų, kas serga celiakija arba tiesiog šiaip jaučia neapykantą kviečiams, traškios duonelės veikiausiai jau yra tapę įprastu bei dažnu maistu. Dažniausiai mano lėkštėje duonelės atsiduria kai keliauju ir reikia vežtis drauge kažką, kas svertų nedaug, būtų sotu ir greit negestų. Taigi, išeitis kaip ir aiški.

Tačiau "Amisa" traškias duoneles su daržovėmis paragavau ne keliaudama, o tiesiog vieną nuobodų ir vėsų lietuviško rudens rytą, kuomet tingėjau darytis pusryčius, o šaldytuve kelias dienas būti suvalgomas laukė namų gamybos ajvaras


Visada ragauti maistą pradedu nuo etikečių skaitymo (galbūt "blogas įprotis", kuomet skaitai visas etiketes ir aiškiniesi, ar produktas veganiškas, ar ne?). Ir čia pasitinka intriga - duonelių sudėtyje be tokių įprastų produktų kaip ryžių, kukurūzų ir žirnių miltai, rasime ir svogūnų, pastarnokų, morkų, petražolių, laiškinių česnakų, gelsvės bei bulvių. 

Sudėtis nemeluoja - ragauju duonelę ir iš tiesų jaučiu visą daržovių skonių puokštę. Tepu ant duonelės ajvarą ir džiaugiuosi - ne tik mano užtepas pavykęs, bet ir puikiai dera su duonele bei padeda vienas kitam atskleisti savo skonius.

Amisa traškios duonelės su daržovėmis. 100 g, 2,80 €

Papusryčiavusi pasigilinu į gražią duonelių dėžutę ir paskaitau kas gi ten pripasakota. Gamintojai sako, jog šios duonelės pagamintos tam, kad būtų šiek tiek kitokios. Mes suprantame, kad kiekvienas kūnas - unikalus, todėl sukūrėme produktą, kuris tinka visiems individams. Mūsų produkte suderinta sielos ramybė su grynu malonumu, dėl ko "Amisa" yra tobulas pasirinkimas jūsų gyvenimo būdui. Tai maistas, kuris puikiai jums tinka. Ir gamintojai nemeluoja - duonelių sudėtyje nėra gliuteno, kviečių, mielių, jos veganiškos, organiškos ir turi mažai riebalų. Sunku sugalvoti kam gi jos ir netiktų!

Ieškokite "Biotekoje":
Vilnius, Klaipėdos g. 3 arba PC "Ozas"
Kaunas, PC "Akropolis"
Klaipėda, PC "Herkaus Galerija"

2015 m. rugsėjo 4 d., penktadienis

Purpurinės keptos daržovės

Rugsėjis - derliaus mėnuo. Pilni turgai, rūsiai ir šaldytuvai šviežiai nukastų bulvių, morkų, burokų, svogūnų ir kitų gėrybių. Todėl rugsėjį kone būtina valgyti šviežias lietuviškas daržoves. O kad jos nepabostų, pasigaminkite ką paprasto, bet tuo pačiu ir mažiau įprasto, bet jokiu būdu ne prasto!


Reikės:

4 bulvių
1 didelio raudonojo svogūno
1 nedidelės cukinijos arba baklažano
2 didelių arba 4 mažų burokėlių (nevirtų)
alyvuogių aliejaus
druskos, pipirų
krapų ir petražolių (tinka ir švieži, ir džiovinti)

Paruošimas:

Nuskusti bulves, nulupti svogūnus ir burokėlius. Visas daržoves supjaustyti riekelėmis ir išdėlioti aliejumi išteptame dideliame kepimo inde keliais sluoksniais. Baigus dėlioti kiekvieną sluoksnį, daržoves apšlakstyti aliejumi ir apibarstyti druska bei prieskoniais. Kepti orkaitėje uždengus folija ~20 minučių 180°C temperatūroje.

2015 m. rugsėjo 1 d., antradienis

"Spacebar" vegan dešrelės

Kas kartą džiugiai pasitinku naujienas apie atsiradusius naujus vegan produktus. Todėl ir "Livinn" atsiradę vegan dešrelės suintrigavo - ar jos bus tokios pat nenusisekusios kaip ir lietuviškos tofu dešrelės, ar visgi galės tapti ir dažnesniu svečiu mano virtuvėje, ar, tiksliau, mano... krepšyje.

Krepšyje dėl to, jog dešrelės supakuotos po vieną - vadinasi, yra skirtos valgyti ne namie, o patogiai sukirsti ten, kur užpuola alkis - ar universitete, ar darbe, ar kelionėje. 


Kadangi labiausiai suintrigavo kanapių batonėlis, degustaciją pradėjau nuo jo. Jis išsiskyrė ir savo išvaizda - kai kitos atrodė "dešreliškai", ši buvo panašesnė į šokoladinį batonėlį. Tokia išvaizda apgavo ir draugus - susidomėję ką gi aš čia kramsnoju, taip pat paragavo kasnelį kanapinės dešrelės - ir jų nuostabai, vietoje saldumo jų laukė dūmo skonis : )
Angliškoje etiketėje šis gaminys vadinamas neutraliai - "užkandžiu", o lietuviškuose produktų įvardinimuose atsirado "dešrelės". Tačiau vardan teisybės reiktų pasakyti bei pasiūlyti, jog daug korektiškiau būtų pastarąjį užkandį įvardinti "sūriu". Nes skonis ir tekstūra buvo daug panašesnis į rūkytą sūrį (bent jau tą tvirtino draugai - pačiai rūkyto sūrio skonis jau nebepamenamas) - batonėlis gan kietas ir kiek "guminis" kandant; kanapių skonis nejuntamas (kas nėra didelis praradimas - juk maistinė vertė vis dar ten), tačiau jaučiasi stiprus dūmo skonis ir kvapas. Jei ilgitės rūkyto maisto (ar, vėlgi, tikint draugais - rūkyto sūrio), batonėlis jums kaip tik.

Veganiška dešrelė su kanapių sėklomis „Wheaty, 40 g, 1,85 €

Antrąją dešrelę, pavadintą ne tokiu aiškiu pavadinimu "Chorizo", nusprendžiau pakepti ir įkomponuoti į vokiškai-lietuviškus pietus (troškinti rauginti kopūstai su bulvėmis ir dešrelėmis. Beje, internetai sako, jog "Chorizo" - portugališka kiaulienos dešra, pasižyminti stipriu dūmo skoniu. Įdomu, kodėl jai pasirinktas šis pavadinimas ir kokia yra dešrelės tikslinė auditorija - veganei pavadinimas jokių asociacijų nesukėlė.
Pati dešrelė pakepinta tikrai skani - jos pagrindą sudaro seitanas, todėl ji taip pat kietoka bei be jokių bėdų išlaikanti savo formą. Skonis geras - šiek tiek aštrumo, stiprus dūmo skonis, kurį duoda rūkyta paprika - pastarosios sudėtyje "nepagailėta", bet tai anaiptol ne trūkumas.

Veganiška dešrelė CHORIZO „Wheaty“, 40 g, 1,93 €
Dešrelė su moliūgų sėklomis tapo "maištininke" ir buvo sėkmingai sukramsnota pačioje neįprasčiausioje vietoje - Lietuvos Respublikos Seime. Vėlgi - maloni seitano tekstūra, dūmo skonis ir kvapas, nemažai prieskonių, tačiau moliūgo sėklų skonio kiek pasigedau. Apskritai, skonis itin švelnus, o aš mėgstu "aštrius pojūčius", todėl šią rekomenduočiau tiems, kurie dėl vienų ar kitų priežasčių renkasi švelnesnį ir "konservatyvesnį" maistą. Nepaisant to, dešrelė sėkmingai užkimšo maištaujantį ir didelius reikalavimus keliantį skrandį.

Veganiška dešrelė su moliūgų sėklomis "Wheaty", 40 g, 1,85€
Paskutinioji ragauta dešrelė buvo gana muzikali ir pavadinta "Red hot chilli peppers" (nagi kaip muzikos grupė, jei tokios nežinote). Tai, kad šioji dešrelė degustuoti liko paskutinė, taip pat puikus atsitiktinumas, nes iš visų keturių ragautųjų, čili skonio seitano dešrelė - pati skaniausia. Tekstūra geriausia - ne per kieta, ne per minkšta, nėra klastingų prieskonių, kurie įsispraudžia tarp dantų ir slapta gadina šypseną. O ir skonis be priekaištų - dūmo kvapas, tačiau prieskonis - tik minimalus, čili pipirai - puikus atitaikymas: ne per aštru aštriai nemėgstantiems, ne per švelnu aštriai mėgstantiems. Jei reikėtų daryti varžybas tarp visų "Wheaty" dešrelių, "Red hot chilli peppers" taptų lydere be didesnių sunkumų.

Dešrelių ieškokite visose "Livinn - sveiki produktai" parduotuvėse ar e-parduotuvėje.