"Zatar" atsidarymo reikėjo laukti ilgai, labai ilgai. Turėjo atsidaryti liepą, liepą keitė rugpjūtis, o durys (adresu Vilnius, Vokiečių g. 9) atsivėrė tik rugsėjį. Ar laukti buvo verta?..
 |
| "Zatar" falafelinė. Paveikslėlis iš jų facebook'o. |
Į falafelinę išsiruošiau matyt pačiu blogiausiu laiku – per pietus. Užsukus į “Zatar” pusę pirmos, teko pastovėti gan ilgoje eilėje. O užsakant falafelį buvau įspėta, jog laukti teks apie pusvalandį. Taigi, nors daug kur falafeliai – greitasis maistas, tačiau čia jis būtų lėtas, labai lėtas (gal dėl to, jog jie vis dar ieško darbuotojų?..). Na, ne bėda. Skubėti neskubu, o laukdama galiu apžvelgti ir įvertinti aplinką.
Pirmas dalykas, ką pamato alkanos akys - saldumynų šaldytuvas, kuriame tupi veganiški keksiukai bei raw pyragai. Valio! Belaukiantys gali pradėti nuo deserto! Keksiukas kainuos 1,79€, o už gabalą pyrago teks pakloti tiek pat, kiek už falafelius pitoje.
Falafelinė – vos atsidariusi, todėl vidus vis dar (?) blizga. Baltos sienos, medinės kėdės ir stalai, tvarkingos darbuotojų uniformos – viskas “signalizuoja” užkandinę, orientuotą į “mandresnį” centre dirbantį vilnietį. Lankytojai būtent tokie – hipserjugendas bei prabangiais paltais ir/ar brangiais aukštakulniais pasidabinusi "grietinėlė". Falafelis, “liaudies maistas”, tapo maistu ir ponams. Gal gerai?.. bet tikrai gerai tai, jog kainos – anaiptol ne poniškos: falafelis pitoje kainuoja 3,85, tiek pat sumokėsite už lėkštę humuso. Falafelis lėkštėje kainuos brangiau – 4,85 – ir tai vis dar “proto ribose”. O teko girdėti apie falafelių išsiilgusius draugus, kurie sugebėjo jų rasti Vilniuje už… septynis eurus! Tačiau tai jau - “ekstrymas”.
Eilė nemažėja, laikas bėga, falafelių vis dar laukiu, todėl stebiu ir jų gamybos procesą. Galbūt falafelių burtininkė vis dar neįgudusi, o galbūt stengiasi kiekvieną falafelį sulipdyti laaaabai kruopščiai, tad jie formuojami lėtai, labai lėtai ir nė kiek neprimena artimųjų rytų falafelinių, kur vietoje burtininkų darbuojasi androidai berte beriantys falafelius į karštą aliejų. Kita vertus, labai smagu, jog gali matyti falafelių gaminimo procesą – nekyla jokių abejonių dėl jų šviežumo.
Savo pitą (beje, suvyniotą į nelabai patogų popierių, kurį paskui plėšau gabalais) gaunu po pusvalandžio. Sistema nelabai patogi – šaukia klientus vardais, viduje gan triukšminga, todėl išgirsti apie paruoštą patiekalą sunkoka. Vietoje vardų verčiau naudotų numeriukus (kaip
Krowarzywa Varšuvoje), ar/ir prieš pranešant apie baigtą užsakymą, suskambintų skambučiu, nes sunku atrinkti darbuotojų žodžius iš lankytojų pašnekesių.
Paėmus pitą į ranką, deja, nusiviliu, nes ji nėra šilta. Viso labo kambario temperatūros (kas nėra taip blogai kaip šalta iš šaldytuvo), tačiau dalį valgymo džiaugsmo prarandu. Nepasakyčiau, jog esu sužavėta ir “sveikuolišku” sprendimu pitą kepti iš pilno grūdo miltų. Norėtųsi greta turėti ir įprastos pitos pasirinkimą.
Falafelius užsakiau vegan – su pomidoriniu ir tahini padažu. Didelį riebų pliusą dedu už tai, kad į pitą įkraunama ir humuso. Pitoje taip pat randu keturis falafelius, alyvuogių, špinatų, pomidorų ir agurkų. Dirbantiesiems puiku, nes tikrai neparsinešite į biurą svogūnų kvapo : ) o laisvo oro direktoriai kaip aš gali pasigesti aštrumėlio – ar iš svogūnų, ar iš marinuotų čili.
Patys falafeliai – beveik be priekaištų. Gal kiek rieboki, bet jei rinktis tarp riebumo ir sausumo, rieboki falafeliai dušimtuskartų geriau nei sausi. Būtų buvę smagu kiek daržovių ar padažų turėti ir ant, o ne vien po falafeliais, bet ką jau čia. Už falafelius - dar vienas riebus pliusas.
Restoranėlyje – savitarna, indus reikia nusinešti patiems. O taip pat galima apsitarnauti ir įsipilti vandens. Kiek nori. Dar vienas didelis riebus pliusas – esu įsitikinusi, jog kiekviena save gerbianti maitinimo įstaiga stalo vandens turi duoti nemokamai ir neribojamai.
Kadangi jaukiai pasisėdėti per pietus čia neįmanoma, grįžtu ir vakarienės, tik ragauju humusą. Laukti taip ilgai nebereikia, net randu vietos prisėsti antrame aukšte. Belaukdama klausausi greta sėdinčių jaunuolių pokalbį apie maistą (ak, kaip nemandagu, bet nesusilaikiau :) Vienas jų pristatė falafelius kaip “naujovišką kebabą”, kur yra “vegetariškas pupų kažkas”. Iš esmės, jis buvo teisus. Ech, kaip keičiasi miestas ir žmonės – skustas galvas keičia išpuoselėtos barzdos, o kebabines matyt pakeis falafelinės? Jei taip – laukiu nesulaukiu...
Prie humuso randu papjaustytos pitos, špinatų, alyvuogių, cukinijos šiaudelių ir morkyčių. Iš humuso supiltas tikrų tikriausias vulkanas, kurio krateryje plaukioja alyvuogių aliejus, o šlaitas nusėtas za'atar “pelenais”. Aliejaus net ir vizualiai man yra per daug. Kabinu pirmąjį kąsnį humuso, pažeidžiu “vulkano” sieną ir aliejus išteka į lėkštę. Mat jį bala, nežadėjau jo į humusą viso įmaišyti. Bet va citrinos sulčių būčiau įmaišiusi mielai, tik jos lėkštėje (kaip ir humuse) pasigedau. Nepaisant šių neesminių trūkumų, humusas tikrai neblogas ir valgyčiau jo dar kartą.
Jei kam priekaištai pasirodė baisūs, siūlau neišsigąsti - "Zatar" falafeliai - be jokių abejonių geriausi Lietuvoje. Todėl juos valgyti verta, o gal net ir būtina. O falafelininkam galime palinkėti sėkmės ir daugiau klientų - kad stalai liktų jaukiai aptrinti, o falafelių burtininkai išmoktų jais žongliruoti ir grąžintų falafelius į fast street food kultūrą.
Veganų verdiktas:
Maistas - 9/10
Vegan friendly - 10/10
Aptarnavimas - 8/10
Aplinka - 8/10
