2016 m. gruodžio 30 d., penktadienis

"KingWinn" - kol kas dar tikrai ne "win"

Visai neseniai Kaune atsidarė vaflinė, pasivadinusi "Kingwinn" (Vilniaus g. 15). Dar prieš atsidarymą ji erzino savo facebook'o sekėjus apetetingomis vaflių nuotraukomis, o svarbiausia, žadėjo ir veganiškų vaflių!

Todėl nuvaikius tinginį ir radus progą, teko čia apsilankyti ir išmėginti tuos vaflius - visgi veganiški vafliai nėra dažnas ir lengvai aptinkamas reikalas. Vaflius ragauti padėjo pieno produktų nevartojanti ir Belgijoje dažnai besisvečiuojanti draugė - tikrai patikimas teisėjo pagalbininkas!

Vaflinė (užkandinė?) nedidelė, viduje stovi keli stalai ir garsiai pliekia muzika. Nesu didelė gerbėja triukšmingų vietų, ypač tada, kai susitikimo tikslas - pasišnekučiuoti. Prisėdus prie staliuko pašnekesiui, darbuotojos muziką net pagarsina. Aišku, nėra čia ko šnekėtis, gi valgyt reikia ateit, o ne socializuotis!

Vaflius galima susikomplektuoti pagal savo pomėgius arba rinktis iš poros įrėmintų dienos pasiūlymų (dėl to spėju, kad pasiūlymai tikrai ne dienos, o ilgesnio periodo). Kadangi dienos pasiūlymai pigesni, renkamės iš jų. Draugė užsisako saldų veganišką vaflį su obuolių tyre, džiovintomis spanguolėmis, kiviais ir veganiškais ledais. Ledų likę tik obuolinis šerbetas. Tad nenorėdama obuolių su obuoliais, užsisakau vaflį-sumuštinį su salotomis, vegan sūriu, alyvuogėmis ir džiovintais pomidorais. Imame mažas porcijas, t.y. 1 vaflį. Didelė porcija - 2 vafliai (ir iš pažiūros tas pats kiekis priedų kaip ant mažosios - bent kažką tokio mačiau ant kaimynų staliuko, ups...). Gaila, bet kainų nebepamenu... Saldus vaflis buvo pigesnis, trys su kapeikom. Sūrusis kainavo keturis su kapeikom. Gaminama čia ir kava su augaliniu pienu, cappuccino kainavo 1,7 €. 


Pirmiau staliuką pasiekė draugės vaflis. Jį nužiūrėjau, piktai pašnairavau į tą kietą kivio kotelį, o tada supratau kad ne tik matau, ko nereikia, bet ir nematau to, ko reikia: ant vaflio trūko ledų. Parodžius šitą bėdą bėdelę, darbuotojos ją greit ištaisė, o draugė ėmė kirsti vaflį. Tik jos veidas neatrodė labai laimingas - nors obuolių šerbetą išgyrė ir sakė, kad jis pats geriausias, kokį tik teko valgyti Lietuvoje (o tai tikrai rimtas komplimentas, nes skanaus šerbeto Lietuvoje tikrai nesu valgiusi), bet pats vaflis... paklausiau, ar panašus į tuos, katruos jai teko ragauti Belgijoje - atsakymas neigiamas. Gal dėl to kad vaflis veganiškas?.. Ragauju gabaliuką ir aš - tikrai kažkas ne taip... Įpusėjus vaflį (o man saviškio dar nesulaukus), paaiškėjo ir antra bėda bėdelė - tik daug rimtesnė - vaflio viduje - žalia tešla. Štai kame replės ir tas keistumas... kadangi nesam kokios žaliavalgės, jog žalius vaflius graužtumėm, grąžinam jį atgal (čia reikia pagirti darbuotojas - patirti nemalonumai kompensuojami ledais, o po kiek laiko, draugė sulaukia ir tinkamai iškepto skanaus vaflio, valio!).


O aš sulaukiu ir saviškio sūriojo. Em... ne visai. Vaflio skonis lygiai toks pat, kaip ir saldžiojo. Saldus. Minkštas. Purus. Skiriasi tik tai, kas ant jo pabarstyta. Bet OK, per daug tas saldumas nesipyksta su sumuštinio viršumi. Tik tiek, kad kaip veganė ir ne žoliavalgė nebuvau per daug patenkinta proporcijomis - dauuuug salotų ir mažai visa ko kito. Alyvuogių viduje - neaišku kas, mat jos įdarytos kažkuo oranžiniu. Negana to, įdaras želė konsistencijos, tad kyla daug klaustukų ar jis vegan. Alyvuogę ragauja neveganė draugė, bet nustatyti kas per daiktas viduje - nepavyksta. Krapštau įdarą lauk, ir jau tingiu dar kartą kreiptis į darbuotojas ir aiškintis kaip čia kas ką. Tiek to. Visgi socializuotis, o ne valgyti čia atėjome. Paįdomauti ir pirmą kartą gyvenime suvalgyti belgišką veganišką vaflį tikrai buvo įdomu. Bet ar grįžčiau čia dar sykį - kol kas nežinia. Nebent paragauti saldų vaflį su smagesniu combo, pvz. braškėmis ir mėlynėmis?.. Gal taip kada ir padarysiu, kai bus šilčiau lauke. Kodėl?..

Įsitaisius prie staliuko staiga mums socializuotis tampa sunku: pasirodo, užkandinėje įgyvendinama praktika, kurią puikiai pažįstu iš savo tyrimų - prieš kokį 80-90 metų Kauno fabrikuose būta problemų su ventiliacija, todėl kai kur vasarą vietoje ventiliatorių būdavo atidaromi visi langai ir durys, paleidžiant per dirbtuves skersvėjį, kad šios prasivėdintų. Prabėgo beveik šimtmetis, o praktikos ir nepasikeitė: veikiausiai ventiliacijos trūksta ir "KingWinn" (nors toks įspūdis nesusidarė), mat man įpusėjus savo vaflį, buvo iki galo atidarytos lauko durys ir priremtos su kėde - kad prasivėdintų. Grynas ir vėsus gruodžio oras skverbėsi į užkandinę, šaltu žvarbiu vėjeliu kutendamas mano nugarą ir sopančius kelius. Spėkite, ar buvo smagu?..

Bet labiausiai nepatikęs dalykas buvo ne "ventiliacija", o anti-ekologija, ar kaip gi tą dar pavadinti?.. Toli gražu negyvenu pagal zero-waste ideologiją (nors rūšiuoju atliekas ir vengiu bereikalingo plastiko, upcyclinu įvairias pakuotes ir t.t. ir pan.), todėl ekologiniai traukuliai ištinka tikrai retai. Tačiau vėlgi buvau nustebinta užkandinės sprendimais. Taip, greitmaistis yra greitmaistis, o indų plovimas prie greitumo nesiderina. Bet kuomet visi karšti gėrimai net sėdint viduje pilstomi į vienkartinius puodelius, vaflis pateikiamas ant popierinės lėkštės, į kurią patiestas popierius su logotipu, duodami įrankiai - vienkartinės plastikinės šakutės, tai nori nenori pradeda trūkčioti kairioji akis. Greita, paprasta, pigu, bet šioji kombinacija tolygi dideliam ir aukštai iškeltam viduriniam pirštui, nukreiptam į ekosistemą. Jei eičiau čia valgyti dar sykį, atsineščiau savo puodelį. Ir savo šakutę - pastarąją ne tik dėl ekologijos. Pateikti vienkartiniai įrankiai "per silpni" ir vaflio nei papjauna, nei pasmeigia. Laimei, nelūžta "padaliai", bet ir be to valgymas tampa panašiu į kokio vakarėlio žaidimą...

Taip, užkandinė dar labai jauna, tad gal daug ką galima nurašyti "nesklandžiai pradžiai". Tad reiks sulaukti pavasario ir bandyti "KingWinn" dar kartą.

Veganų verdiktas:
Maistas - 7/10
Vegan friendly - 7/10
Aptarnavimas - 10/10
Aplinka - 6/10

2016 m. gruodžio 22 d., ketvirtadienis

Kas naujo Vilniuje ir Kaune?

Visada galvojau, jog veganizmui tapus mainstream'u, pirmiausiai atsiras daug namų gamybos tofu. Ir didelei mano nuostabai, iš vegan basic produktų (apie visokias sojos dešras ir pan. nekalbu) anksčiau atsirado... tempeh!

Pirmą kartą tempeh paragavau atvežtos iš Lenkijos ar Čekijos, nešviežios, marinuotos ar rūkytos, ir skonis pasirodė esąs bjaurus, tikrai bjaurus. Tad Lietuvoje tempeh nebuvo - ir netrūko. 

Gyvenant Amsterdame, kur iš prekybos centro kinų kvartale ėsdavau įvairiausią tofu ir kitus įdomius produktus, pardavinėjo ir šviežią tempeh. Puskilogramis kainavo apie 1,5 €, tad nutariau suteikti jai dar vieną šansą. Ir ką jūs sau galvojate - šviežia tempeh nė kiek nepanaši į tą, kurią ragavau pirmąjį kartą. O grįžus į Lietuvą, tempeh tapo ta viliojančia egzotika, kurios praktiškai niekur neįmanoma gauti - belieka tik svajoti, svajoti... 


Ir štai vieną gražią dieną (nors veikiau negražią - jau buvo ruduo) pamatau, jog čia, Lietuvoje atsirado namų gamybos tikros šviežios tempeh! Ji užvadinta Preston's tempeh ir gaminama Vilniuje. Įsigyti galima sostinėje, bet galima tartis dėl atvežimo ir į Kauną bei Klaipėdą. Pakuotė, žinoma, ne tokia didelė ir ne tokia pigi kaip Olandijoje (250 g kainuoja 2 €), bet oooo vaikyti! Pati pačiausia ir pati puikiausia! 

Pamarinavus tempeh su aštriu parduotuviniu marinatu galima ją pakepinti keptuvėje ar orkaitėje bei taip nustebinti ir sojos nemėgstančius žmones: tempeh tekstūra daug malonesnė, ne tokia "kempiniška" kaip sojos kubelių. O dar visos gerosios šio produkto savybės!

Daržovių ir tempeh iešmeliai

Antrasis džiaugsmas - papilnėjusios prekybcentrių lentynos! Maximose atsirado daugiau vegan produktų - Sojade desertų, jogurtų, augalinių pienų, Joya graikiško jogurto (nors taip ir nesupratau kuo jis skiriasi nuo kitų augalinių jogurtų) bei kavos skonio deserto. O dar sklando gandai, kad pačiose didžiausiose parduotuvėse (XXX) yra ir įmantresnio augalinio fast food'o. Šnipai atsiuntė toliau esančią nuotrauką. Aišku, gal ir ne pati geriausia mintis sudėti sojos produktus prie dešrų (nes man nešautų į galvą jų ten ieškoti), bet ką jau padarysi...

Maximos lentyna. Nuotraukos autoriai ir keliai nežinomi.

O trečiasis nudžiuginęs reikalas nutiko Kaune. Jau kuris laikas turiu įtarimą, jog dešinysis Nėries krantas pamažėle taps įdomiausia ir spalvingiausia miesto dalimi: kuriasi čia studentai iš užsienių, nemažai ir lieka gyventi Lietuvoje. Studentus iš LSMU sėkmingai maitina puiki kinų užkandinė, ir jau kuris laikas akis vis traukė nedidelė iškaba apie indišką maistą Jurbarko g., tad pagaliau atsirado galimybė nepatingėti ir pažiūrėti - kas gi ten per maistas?

"Tuk tuk Indija" slepiasi čia, Jurbarko g. 23
Sprendimas labai netradiciškas, tačiau nepaprastai gudrus: seną maisto ir alkoholio (gerai, gerai, labiau alkoholio...) parduotuvę nupirko naujas savininkas (jei gerai supratau, pakistanietis, puikiai kalbantis lietuviškai), ir be to pačio alkoholio (kuris, deja, veikiausiai ir yra populiariausia prekė) prekiauja indišku maistu, ką ir sako "Tuk Tuk Indija" iškaba. Kaunas virsta Europos miestu! Dar sykį po 90 metų! Ir ne dėl pačios parduotuvės istorijos, o dėl to, ką galima rasti jos lentynose: daugybę prieskonių, kokybiškų ryžių, ankštinių, užkandžių, padažų ir fast food'o. Dauguma maisto yra vegan! Net ir greitai paruošiami desertai bei vaisių želė veganiški. Yra ir žymių (bet mūsuose dar nežinomų) aštrių traškučių, avinžirnių, bananų čipsų. Pažiūrėkite patys, nufotografavau vos kelias lentynas:

Prieskoniai ir saldumynai
Veganiškas greitmaistis!!!

Daugiau prieskonių, lęšių, pupelių, avinžirnių ir kito džiaugsmo.

Tai štai, teks apsilankyti Slabotkėj gerooookai dažniau, kiek visokių išragautinų gėrybių! Net ir ybiškių bei marinuotų mangų yra, dėl ko paliksiu skaitytojus varvinti seilę su šia gražia daina:


2016 m. gruodžio 19 d., pirmadienis

Kerobo ir apelsinų pyragas


Reikės:

1,5 puodelio rupių kvietinių miltų
50 ml kerobo sirupo
1/4 stiklinės rapsų ar kokosų aliejaus 
2/3 puodelio vandens arba riešutų pieno
šlakelio aliejaus kepimo skardai patepti
2 šaukštų rudojo cukraus ar 1 šaukšto melasos 
1/2 šaukštelio sodos
1 šaukštelio acto
1 didelio apelsino
1 šaukštelio kepimo miltelių
1 šaukštelio apelsinų žievelių

Paruošimas:

Į dubenį suberti miltus, cukrų, kepimo miltelius ir apelsino žieveles, supilti kerobo sirupą, aliejų ir vandenį (ar riešutų pieną). Viską gerai išmaišyti iki gražios, vientisos ir tirštos tešlos. Suberti sodą, įpilti acto ir dar sykį viską gerai išmaišyti.
Nulupti ir supjaustyti apelsiną riekelėmis (galite tešlai naudoti tarkuotas to pačio apelsino žieveles, jei nebijote, kad jis nupurkštas "kuo nors baisiu"). 
Įkaitinti orkaitę iki 180°C.
Nedidelę kepimo skardą ištepti aliejumi. Į formą supilti 1/2 tešlos, ją padengti apelsinų riekelėmis. Tada supilti likusią tešlą ir pyrago paviršių taip pat nukloti apelsinu. 
Pašauti pyragą į orkaitę ir kepti vidutiniame aukštyje ~25 minutes.

2016 m. gruodžio 16 d., penktadienis

Moliūgų kepsneliai


Reikės (3-4 porcijoms): 

0,8 kg moliūgo
125 g natūralaus sojos jogurto
2/3 puodelio miltų
šlakelio vandens
1/2 šaukštelio kepimo miltelių
1/2 šaukštelio druskos
1/2 šaukštelio ciberžolės
aliejaus kepimui

Paruošimas:

Nulupti moliūgą ir supjaustyti ~0,5-0,7 cm storio kvadratėliais.
Sumaišyti tešlą iš miltų ir jogurto. Jos skystį reguliuoti vandeniu (galite naudoti bet kokius miltus, tad vandens kiekis priklausys nuo miltų rūšies): tešla turi būti lipni ir tiršta. Į tešlą įberti kepimo miltelių, druskos, ciberžolės ir gerai išmaišyti.

Keptuvėje įkaitinti aliejų, pamirkyti moliūgo gabalėlius tešloje ir kepti porą kartų apverčiant ant vidutinės ugnies iki kol kepsnelių tešla gražiai apskrus.

Valgyti su augalinės grietinėlės padažu ar augaliniu jogurtu. Kepsneliai yra švelnaus, salsvo skonio, todėl tinka ir su saldžiu padažu, gal net su uogiene!

2016 m. gruodžio 14 d., trečiadienis

Bruschetta su artišokais


Reikės: 

4 riekių ciabatta duonos
4 artišokų širdžių
12 špinatų lapelių
gabalėlio vegan sūrio
2 šaukštų kapotų pomidorų
1 skiltelės česnako
2 šaukštų alyvuogių aliejaus
trupučio druskos

Paruošimas:

Smulkiai sukapoti česnaką ir sumaišyti su aliejumi ir druska. Ištepti mišiniu duonos riekeles.
Supjaustyti į kelias riekeles artišokus. Sutarkuoti vegan sūrį.
Duonos riekeles 3-5 minutes apkepti iki 170°C įkaitintoje orkaitėje. Tada jas ištraukti, ant jų kloti špinatus, apdėlioti artišokais, trintais pomidorais ir pabarstyti vegan sūriu. Vėl pašauti į orkaitę ir pakepti dar 1-2 minutes.

2016 m. gruodžio 9 d., penktadienis

Rūkytos kreivabudės aka "vegan bacon"

Kadangi labai labai mėgstu dūmo skonį ir kvapą, tai nuolatos mėginu naujas variacijas. Kažkodėl daug kam dūmas siejasi su mėsos gaminiais, nors pats savaime yra visiškai augalinis reikalas, tad tie, kuriems nepatinka veganiško maisto gretinimas su mėsišku, neturėtų baisiai pykti ant rūkytų kreivabudžių. Tai, kad amerikiečiai šį patiekalą vadina "vegan bacon" yra jų reikalas, o mums dėl to viso labo tik lengviau googlinėti receptus!

Šios rūkytos kreivabudės buvo "pirmas blynas", tad pateiktos neįmantriai. Esu įsitikinusi, jog jos puikiausiai tiktų prie britiškų pusryčių, taip pat į vegeburgerius o gal net ant picos?


Reikės (3-4 porcijoms):

1 pakuotės kreivabudžių
1 šaukštelio rūkytos paprikos miltelių
pagal skonį druskos
2 šaukštų alyvuogių ar kokosų aliejaus
žiupsnelio česnakų granulių

Paruošimas:

Nuplauti ir nusausinti kreivabudes.
Iš aliejaus, druskos ir prieskonių išmaišyti marinatą. 
Supjaustyti kreivabudes juostelėmis ir sudėti į dubenį.
Užpilti grybus marinatu ir gerai išmaišyti, paminkyti rankomis, kad pasidengtų dūūūūmais! Palaikyti ir leisti pasimarinuoti bent 15 minučių.
O tolesnis paruošimas priklauso nuo jūsų: grybus galima kepti paskleistus ant folijos orkaitėje (~180°C ir kepti ~10 minučių), kepti [mikrobangų] krosnelėje (~7 minutes), ar kepti keptuvėje (ant vidutinės ugnies, ~10 minučių). Rezultatas visais atvejais turėtų būti puikus: malonios tekstūros, traškiais krašteliais pasipuošusios nuostabaus dūmo skonio grybų juostelės!

Skanaus!

2016 m. lapkričio 30 d., trečiadienis

"Elite" cafe & shawarma: tikrų tikriausia arabiška užkandinė Vilniuje

Viešnagių Vilniuje metu keliaudama nuo stoties į miestą kelis kartus praėjau kavinukę pavadinimu "Elite cafe & shawarma" (Pylimo g. 25), į kurią neatkreipiau dėmesio iki tol, kol vienos iš tų viešnagių metu nepastebėjau ant lango priklijuoto skelbimo, jog kavinė nedirbs dėl musulmoniškos šventės. Aha, vadinasi jos viduje ne šiaip kokia turkiška ar turkiškai-lietuviškai "fusion" kebabinė su lygiai 0 pasiūlymų veganams! Įkišu nosį vidun ir žvilgteliu į meniu - jame randu falafelius ir humusą. Jėga! Net pasigailiu, jog pilvą jau užpildžiau beigeliais, tad nutariu artimiausios viešnagės sostinėje metu būtinai ten apsilankyti.

Savo pažadą ištesėjau - apsilankiau ne kartą, ir ne du, tik kažkur rašytas pasakojimas pasimetė... tad tenka šią apmaudžią klaidą taisyti ir rašyti apie "Elitinę kavinę" dar sykį.

Pirmą kartą užsakinėdama falafelį perklausiau dėl padažo - ar tik jis nebus jogurtinis? O tai matyt savininkui (? - visur dėsiu klaustukus, nes beveik garantuoju, jog mano spėjimas teisingas, bet gi visiems pasitaiko suklysti, tai...) nuskambėjo kone įžeidimas - nee, falafeliai daromi su tahini padažu - išdidžiai atsakė. O didžiuotis yra ko: kiek galima kęsti tą česnakinio padažo nesusipratimą?.. Tad falafeliai yra visiškai veganiški, ir jų papildomai veganizuoti nereikia. Panašios reakcijos sulaukė ir atsivesto svečio "lavašu" išpravardžiuota arabiška duona. Ech, gi mes dar neišprusę valgytojai! Išvis, dar gi nebuvo mūsuose tokio tipo užkandinės, kur gali nutūpt prie stalo su falafeliu ar įsigyti didžiulį sumuštinį už teisingą kainą išsinešimui. Libanietiški semi-restoranai bei Zatar su savo bjauriai sveikuoliška šalta pita nesiskaito. Pirmieji per daug įpareigojantys ir gatvės maistui netinkamomis kainomis, o antrasis visai neįpareigojantis, tinkamomis kainomis, bet su mažai autentiškumo. Ir "Elite" užpildė šią skylę bei siūlo tikrus falafelius geromis kainomis tikriems falafelių valgytojams. Pagaliau Vilnius šiuo klausimu gali lygiuotis į Vakarų Europos miestus!

Kitas dalykas, kas mane žavi (bet visokius heiterius erzina), tai lietuvių kalba užkandinėje. Savininkas (?) priima užsakymus ir su klientais bendrauja lietuviškai. Su akcentu, su truputuką klaidų, bet vis tiek labai smagu. Lietuviškai, kaip suprantu, patys rašosi ir skelbimus bei pildo kuklų feisbuko puslapį. Visa tai tik padaro užkandinę jaukesne ir svetingesne. O patys šeimininkai yra iš Palestinos. Nedažnai klausinėju dalykų maitinimo įstaigų darbuotojų, bet čia buvau suintriguota receptūra (apie tai - toliau), todėl peržengiau per save ir pasiteiravau iš kurio gi regiono čia siūlomas maistas. Beje, jei esate panašių pažiūrų kaip Rasa Juknevičienė, šią vietą geriau aplenkite, kaip ir kokius baisiuosius Aušros Vartus, nes netyčia galite pamatyti tikinčių žmonių atliekamų religinių praktikų.


Užkandinė neretai būna tuštoka, todėl jei matote viduje žmonių, tačiau išjungtą dalį šviesų, tai nereiškia, kad ji nedirba. Tiesiog taip taupo elektrą? Jei taip, ir gerai! Bet paskutinį kartą ji buvo pilnut pilnutėlė. Pagaliau pasklido žodis apie šią vietą po miestą?..

Kafa su prieskoniais

Nors "Vegan friendly Lietuva" siūlė valgyti falafelius lėkštėje (3,8 €), visgi savo balsą atiduosiu už falafelio sumuštinį (3 €). Dėl labai banalios priežasties - taip daug gudriau pinigų ir maisto kiekio prasme (3 falafeliai lėkštėje vs. 4 falafeliai sumuštinyje). Humusas su daržovėmis ir duona kainuoja 3,2 €. Ir dar, būtinai paragaukite kafos (arabiškos kavos su prieskoniais), kurią čia verda kaip ir pridera - ant smėlio, nes kam tokioje vietoje gerti nuobodžią Lavazzą iš aparato? Jei negeriate kavos, tada rinkitės arbatą su kardamonu. Paskutinį apsilankymą prekystalį papildė ir, jei neklystu, siriški saldumynai iš Berlyno. Nežinia ar jie veganiški, todėl pasvajosiu, jog lentynėles papildytų ir alyvuogės bei alyvuogių aliejus iš Vidurio Rytų.

Humusas su daržovėmis, 3,2 €


Štai ko gausite užsisakę humuso lėkštę. Garnyras karts nuo karto keičiasi - esu gavusi su kardamonu marinuotų traškių morkyčių, kurios visiškai susuko man galvą. Bet ir šitoks salotų, marinuotų daržovių ir tabouleh variantas visiškai tenkina. Na, gal išskyrus svogūnus. Daug svogūnų. Svogūnus valgau, bet toks jų pateikimas valgyti nekeptus, nemarinuotus ir vienus buvo (ir vis dar yra) labai keistas. Tai buvo viena iš priežasčių, dėl kurių vis kilo mano antakis - konkrečiai kokio krašto šis maistas? Tabouleh tikrai valgoma Libane, Izraelyje. Bet svogūnai?..

Pirmą kartą ragautas humusas buvo kartokas nuo didelio tahini kiekio. Antrą kartą jis buvo daug smagesnis ir švelnesnis, ne toks kartus, ne toks sūrus. Pateikiamas su geru ir kvapniu alyvuogių aliejumi bei arabiška duona. Ar tai tik nebus geriausias humusas (įvertinus ir kainą, ir skonį, ir jų santykį) Vilniuje? Žinoma, lyginti lėkštės turinį su humuso ir falafelių kilmės vietomis, kur petražolių šluota kainuoja vos keliasdešimt centų, būtų visiškai nesąžininga. Todėl ir nelyginsiu. Ir eisiu jo valgyti dar ir dar - gera lokacija, maloni aplinka (negaliu pakęsti rėkavimo Zatare). Ir pasistengsiu paprašyti nedėti svogūnų : )

Falafelio sumuštinis, 3 €
Visgi karalius čia yra ponas falafelis. Lėkštėje taip ir neparagautas, bet sumuštinio formoje jau pamėgtas. Pirmus kartus buvo sūrokas, turėjo mažiau daržovių, bet tai nebuvo lemiami dalykai, dėl kurių tektų rašyti neigiamą pažymį. Mat patys falafeliai buvo švieži, minkšti, malonios tekstūros ir skanūs. Nei prisigėrę riebalų, nei perdžiūvę, kaip nutinka vietose, kur falafeliai šaldomi ar nešvieži dėl kitų priežasčių. Nors falafelių skonis pernelyg neišraiškingas, o man patinka turtingi skoniai, vėlgi, neigiamo balo niekaip neparašyčiau ir dėl to. Tiesiog teisingas, tikras falafelis, be jokių sveikuoliškų nesąmonių kaip rupi pitos duonelė, be jokių Rytų Europos nesąmonių kaip česnakinis/jogurtinis padažas, teisingo dydžio, teisingos kainos. Dar tokių daugiau, ir žiū, Vilnius bus kaip Berlynas. Ar bent kaip Varšuva.

Visgi smagiausia buvo spręsti sau kilusią mįslę apie falafelio gimtinę. Padaže nebuvo mėtų, nebuvo jogurto, falafeliai iš avinžirnių ir ne iš pupų/lęšių, geltonos, ne žalios spalvos. Jokio panašaus skonių ir produktų komplekto nesu valgiusi. Siriškus falafelius valgiau tik kartą ir Turkijoje, tad pastarųjų eksperte dar nesijaučiau, todėl nutariau, jog "Elite" falafeliai ir humusas bus iš Sirijos arba Palestinos. Kaip jau žinote, mano šūvis buvo labai taiklus. Todėl net nedrįskit aiškinti, jog nieko apie falafelius nesuprantu!

Kuomet esi laimingas žmogus ir falafelius valgyti ne tik Lietuvoje, bet ir tuose kraštuose, iš kurių šie ir kilo, arba valgyti ten, kur ilgus metus gyvena ir maistą gamina didelės bendruomenės iš Vidurio Rytų, žinoma, gali užsikelti standartus iki aukštumų aukščiausių. Bet tada gyvenimas tampa labai sunkiu, nes žiū didelius norus patenkinančių falafelių rasti visai gali nebepavykti! O jei žiūri į dalykus realistiškai - kad čia ir dabar esi Lietuvoje, šalyje, kuri neturi ir neturėjo normalios gatvės maisto kultūros, kurios restoranų kultūra vis dar vaikystėje, tada norėdamas gurgiantį skrandį užkimšti falafelį, žinai, kur reikia eiti...

Veganų verdiktas:
Maistas - 9/10
Vegan friendly - 9/10
Aptarnavimas - 10/10
Aplinka - 10/10

2016 m. lapkričio 28 d., pirmadienis

Dūminė moliūgų sriuba



Reikės (4 porcijos): 

1 kg moliūgo
1 skardinės konservuotų smulkintų pomidorų
1 l vandens
1 svogūno
šlakelio alyvuogių aliejaus (tinkančio kepimui)
1 nubraukto šaukšto rūkytos paprikos miltelių
1/2 šaukštelio saldžiosios paprikos
1/2 šaukštelio ciberžolės 
1/3 šaukštelio maltų juodųjų pipirų
pagal skonį druskos
čili dribsnių papuošimui

Paruošimas:

Nulupti ir supjaustyti moliūgą. Nulupti ir susmulkinti svogūną.
Į puodą įpilti aliejaus ir įkaitinti, tada jame ant silpnos ugnies 3-5 minutes pakepinti svogūną.
Supilti vandenį, pomidorus ir suberti smulkintą moliūgą. Uždengti ir užvirti (~3/4 kaitrumo). Verdant stebėti kaip gi sekasi virti tam moliūgui (viskas priklauso nuo jūsų naudojamo moliūgo rūšies bei jo gabalėlių dydžio, tad universalaus virimo laiko nėra): kai gabalėliai ims pasileidinėti, suberti prieskonius ir gerai išmaišyti. Pavirti 7-10 minučių ir sutrinti trintuve.
Pateikiant pabarstyti čili dribsniais.

2016 m. lapkričio 25 d., penktadienis

Majonezo sąmokslas!!!

Visai neseniai teko pastebėti, jog majonezas "Vilnius" išleido seriją veganiško majonezo. Iki tol pirkdavau "netyčia veganišką" to pačio gamintojo majonezą "Be cholesterolio" (~1 € arba 2,24 €/l). Todėl likau nepaprastai nustebinta produktų kainų skirtumu: 0,45 l pastarojo majonezo plastikiniame indelyje kainuoja gerokai pigiau nei veganišku įvardintas majonezas 250 ml stikliniame indelyje (2,69-2,99 € arba ~10,76 €/l). Kaip taip gali būti?

Žiūrime produktų sudėtis ir aiškinamės. Paryškinu pasikartojančias sudėtines dalis, raudonai pažymiu tas, kurių yra pigiasniame majoneze ir nėra veganiškame, o žaliai žymiu tas, kurių yra veganiškame, ir nėra pigesniame "Be cholesterolio".

Majonezas "Vilnius Be cholesterolio". Sudėtis: vanduo, rapsų aliejus, pakeistų savybių krakmolas, cukrus, druska, joduota druska, rūgštingumą reguliuojančios medžiagos acto ir pieno rūgštys [taip, pieno rūgštis yra vegan], vyno actas, stabilizatoriai - ksantano ir guaro dervos, konservantai - kalio sorbatas, natrio benzoatas, dažiklis - beta karotenas.

Produkto maistingumas 100g / 100ml:
Energinė vertė (kcal/kj) 1038 kJ / 252 kcal
Riebalų 25 g
Sotieji riebalai 0 g
Angliavandeniai 6,6 g
Cukrus 0 g
Baltymai 0,1 g
Druska 0 g


Majonezas "Vilnius Vegan klasikinis". Sudėtis: rapsų aliejus, vanduo, cukrus, rūgštingumą reguliuojanti medžiaga - spirito actas [ar spirito actas nėra tas pats noname actas garantuoti negaliu], tirštiklis – pakeistų savybių krakmolas, garstyčios, druska, joduota druska, bulvių ir žirnių baltymai, citrusinės skaidulos, citrinų sultys, stabilizatoriai – ksantano ir guaro dervos.

Produkto maistingumas 100g / 100ml:
Energinė vertė (kcal/kj) 1828 kJ / 437 kcal
Riebalų 45 g
Sotieji riebalai 3,4 g
Angliavandenis 7,1 g
Cukrus 5 g
Baltymai 0,8 g
Druska 1,2 g


Taigi esminis skirtumas - veganišku pavadintas majonezas truputį natūralesnis, neturi konservantų kalio sorbato ir natrio benzoato, dažiklio beta karoteno. Kita vertus, kaip manote, ar vartojantys tokį daiktą kaip majonezas yra dideliausi sveikuoliai?.. Veikiausiai nelabai... Toliau - rūgštingumas veganiškame majoneze reguliuojamas spirito actu ir citrusų skaidulom bei citrinų sultimis, o ne pieno rūgštimi ir vyno actu. Pieno rūgštis yra vegan, tad toks recepto pakeitimas kelia įtarimą, jog pieno rūgštis išimta nes gi pieno!!! ir vyno rūgštis, nes ji vyno, o veganai gi alkoholio nevartoja!!! [sarkazmas]. Veganiškame majoneze atsiranda garstyčios, kurios nėra brangus reikalas ir kainos taip užkelti negalėtų. Tad esminis pokytis - vegan majoneze atsiradę bulvių ir žirnių baltymai, kurie veikiausiai pakeičia kiaušinius maistingumo ir baltymų kiekio kontekste. 

Kitas Vilniaus veganiškas majonezas - su kaparėliais - sudėtyje turi ir 8 proc. kaparėlių bei džiovintų bazilikų. Galbūt kaparėliai kainą užkelti ir galėtų, bet tikrai ne daugiau nei dvigubai, kaip nutiko dabar.

Produkto maistingumas 100g / 100ml:
Energinė vertė (kcal/kj) 1816 kJ / 434 kcal
Riebalų 45,9 g
Sotieji riebalai 3,4 g
Angliavandenis 4,6 g
Cukrus 2,6 g
Baltymai 0,9 g
Druska 1,0 g
 
Paskutinis veganiškas Vilniaus majonezas turi 1,3 proc. jūros kopūstų ir džiovintų svogūnų. Būtų tiek triufelių... tada kaina gal ir įtikintų, bet dabar - tikrai ne. 

Produkto maistingumas 100g / 100ml:
energetinė vertė (kj/kcal) 1590 kJ / 380 kcal
riebalai 40 g
sotieji riebalai 3 g
angliavandeniai 4,2 g
cukrus 2,3 g
baltymai 0,8 g
druska 1,3 g

Bet nagrinėjant maistingumą... Ohoho, koks Vegan majonezų skirtumas nuo "Be cholesterolio"! Daug daugiau riebalų, yra sočiųjų riebalų, mažiau angliavandenių, daugiau cukraus, daugiau baltymų (0,1 g vs. 0,8/0,9 g, tad tas "daugiau" - labai sąlyginis), ir nemažai druskos (~40-50 proc. RPN). Taigi veganišku besivadinantis majonezas sveikumo požiūriu atrodo gerooookai blogiau.

Žiūrime daugiau majonezų.

"Sojalita" gamina sojų majonezą, kuris taip ir vadinasi, jo pavadinime žodžio "vegan" nėra. Etiketėje pažymėta, jog jis neturi cholesterolio, tad matyt labiau taikytasi į cholesterolio vengiančius žmones nei į veganus. Kainuoja jis panašiai kaip ir Vilniaus "Be cholesterolio", tik kiekis mažesnis - 350 ml, vadinasi, jis taip pat truputį brangesnis. 

Sudėtis: Vanduo, sojos pupelės, rapsų aliejus, cukrus, druska, rūgštingumą reguliavimo medžiaga: citrinų rūgštis, acto rūgštis, tirštikliai: modifikuotas krakmolas, guaro derva, ksantano derva, konservantai: kalio sorbatas, natrio benzoatas.

Produkto maistingumas 100g / 100ml:
Energinė vertė (kcal/kj) 1296 kJ / 310 kcal
Riebalų 30,7 g
Sotieji riebalai 0 g
Angliavandenis 5,9 g
Cukrus 0 g
Baltymai 2,7 g
Druska 0 g
 
Matome, jog nuo "Vilniaus Be cholesterolio" majonezo sudėties jį skiria tik sojos pupelės ir citrinų rūgštis. Sojos pupelės sudėtyje žymiai produkto nepabrangino.

Be to, nagrinėjant maistinę vertę, ji taip pat atrodo smagiau už veganiško majonezo - baltymų, kurių taip trūksta vargšams veganams daugiau, nėra tiek daug druskos, sočiųjų riebalų ir cukraus. 

Bet svarbiausia čia - kainų skirtumai. Visi majonezai veganiški, tačiau tik vienas savo etiketėje giriasi esąs "VEGAN". Ir tai yra pagrindinė priežastis, dėl ko gamintojas jį parduoda tokia aukšta kaina. Gamintojai žino, jog veganai dėl savo mitybinių ypatumų yra pasiryžę sumokėti didesnę kainą už sau skirtą retesnį produktą, todėl tuo ir piktnaudžiauja - pradedant sojos pieno mokesčiu kavinėse ir baigiant akiplėšiškai brangesniu vegan majonezu. 

Gaila, kad šis įrašas taip ir turės baigtis, be skonių aprašymo - nekyla kažkaip ranka pirkti majonezą, kuris "litų laikais" paprašytų už save Dariaus ir Girėno... Todėl visiems palinkėsime nesivaikyti etikečių!

2016 m. lapkričio 22 d., antradienis

"Biokosmetikos laboratorijos" veganiška kosmetika


Karts nuo karto į viešumą "išplaukia" labai keistų "veganų", kurie tik ir pasakoja apie savo stebuklingas dietas, tirpstančius riebaliukus ir krentantį svorį. Tuo tarpu tokias istorijas beskaitantiems etiniams veganams belieka tik gūžčioti pečiais.

Veganiškas gyvenimo būdas - tai ne tik augalinė mityba, bet ir visiškas gyvūninės kilmės produktų atsisakymas savo gyvenime, taip pat pastangos kuo labiau eliminuoti gyvūnų išnaudojimą iš savo kasdienių įpročių. Taigi, etiniai veganai ne tik atidžiai seka kas atsiduria jų lėkštėje, bet ir neina į cirkus, zoologijos sodus, nedėvi odos, kailio bei skaito higienos produktų etiketes - ar jie nebandyti su gyvūnais? Ar jų sudėtis veganiška?

Kadangi veganai garsėja savo užsispyrimu ir principingumu (kartais šios savybės tikrai naudingos!), į jų poreikius bei pasiūlymus po truputį ima atsigręžti ne tik užsienio gamintojai, bet ir Lietuvos verslininkai. Maitinimo įstaigų meniu pildosi vegan patiekalais, o štai kosmetikos pramonė veganišką produkciją siūlo jau gan seniai. Juk vis daugiau ir daugiau žmonių nori įsigyti kuo natūralesnių produktų - ar juos dėtų į skrandį, ar juos teptų ant savo veido.

Dar 2009 m. "Biokosmetikos akademija" pristatė savo produkciją - natūralią rankų darbo kosmetiką. Šiandien jie siūlo daugybę įvairių produktų, kurie, dideliam veganų džiaugsmui, yra 100 proc. vegan ir nebandyti ant gyvūnų. Be to, kosmetika yra draugiška ne tik gyvūnams, bet ir žmogui: joje nėra tokių priedų kaip SLS ar aliuminio druskų, o įsigydama kosmetikai reikalingus produktus įmonė renkasi atsakingus tiekėjus, kurie laikosi Fair trade (sąžiningos prekybos) bei neišnaudoja savo darbuotojų.

Jau visą mėnesį su savo oda atlieku eksperimentą - naudoju tik "Biokosmetikos akademijos" produktus veido priežiūrai. Pagal didžiausias maniškės odos bėdas (mišri oda, bėrimai vs. išsausėję plotai) man buvo pasiūlytos trys priemonės: vaisinis odos šveitiklis su AHA rūgštimis, drėkinantis alijošių serumas su hialurono rūgštimi bei jauninamasis avižų veido kremas.
 

Pirmiausia išbandžius šias priemones teko atkreipti dėmesį į jų konsistenciją bei kvapą. Šveitiklis visiškai skystas, tad jį naudoti kiek sunkoka, tačiau kaskart jį naudojant nosį maloniai kutena švelnus gėlių ir vaisių kvapas. Dėl sudėtyje esančių AHA rūgščių jis naudojamas vakarais. O rytus pradedu alijošiaus serumu, kuris taip pat gana skystas, mažiau kvapnus, kas visai smagu, nes nuo kai kurių priemonių kvapų stiprumo galima ir stipriai užsičiaudėti. Pasitepus serumu odą lengvai ima tempti, tačiau tuo pačiu dingsta ir bjaurokas sausumo pojautis. Veido priežiūros ritualą vainikuoja avižų kremas, kuris dėl malonaus levandų kvapo daug "levandiškesnis" nei "avižinis" - pasitepus veidą taip ir įsivaizduoji save gulint kur Pietų Europos pievoje po levandų krūmeliu... Pats kremas gan riebokas, tad nežinia kaip sektųsi jį naudoti tvankią lietuvišką vasarą, bet žiemą kovojant su žandus gnaibančiu šaltuku - pats tas!

Vartojant "Biokosmetikos akademijos" priemones pokyčiai ėmė jaustis jau po pirmosios savaitės. Visų pirma, kaip iš kokio pragaro velniai, taip ir iš mano odos ėmė valytis visokios negandos. Taip pat sumažėjo išsausėjusių bei susiriebalavusių odos plotų, veido oda tapo švelnesne ir lygesne.


Po mėnesio "komplekto" vartojimo galima darytis didesnes išvadas. Visų pirma, tenka labai teigiamai įvertinti veido priežiūros priemonių natūralumą ir švelnumą. Niekas nesukelia odai "šoko", šveitiklis nesausina, kremas neriebina, serumas puikiai susigeria ir minkština odą. Velniai iš odos taip smarkiai lauk nebelekia, ir nebeužstringa kažkur tarp pragaro ir paviršiaus sukeldami kokį bjaurų uždegimą. Čia matyt reikia dėkoti avižų kremo antiuždegiminiui poveikiui. Bene svarbiausia, kad turbūt pirmą kartą nuo nežinia kada šaltuoju metų laiku nebesikankinu dėl sausėjančios kone iki žaizdelių odos. Gal čia klimato atšilimas kaltas? O gal ir ne. Vienintelė nepasitaisiusi bėda - bėrimai, kurios matyt su jokiomis priemonėmis išspręsti nepavyks - ne visiems pasisekė turėti puikią sveikatą ir nesirgti jokiomis ligomis, įtakojančiomis tokias "smulkmenas" kaip odos būklė. Ir, galų gale, tobula oda egzistuoja tik reklamose (prieš tai ją nudailinant nuotraukų redagavimo programėlių pieštuku). Todėl išsispręndus 2 iš 3 bėdų savo eksperimentui rašau aukštą pažymį ir manau, jog ištuštinus dabar naudojamų priemonių indelius atkeliausiu įsigyti papildymo.

"Biokosmetikos akademijos" produkcijos galite įsigyti e-parduotuvėje arba nurodytose prekybos vietose.

2016 m. lapkričio 19 d., šeštadienis

Daržovių sriuba su pupelėmis


Reikės (3-4 porcijoms):

1 skardinės baltų pupelių
2 nedidelių bulvių
1 vidutinės morkos
1 poro
prieskoninių žolelių
šaukšto alyvuogių aliejaus
5 pipirų žirnelių
2 lauro lapų
pagal skonį druskos
1,5 litro vandens

Paruošimas:

Nuskusti ir supjaustyti bulves, morkas kubeliais, o salierą - griežinėliais.
Konservuotas pupeles nusunkti ir perplauti vandeniu.
Užkaisti puodą su vandeniu, suberti bulves ir morkas, įmesti pipirų ir lauro lapų.
Užvirus įpilti aliejaus, druskos, suberti porus. Virti ~12-15 minučių.
Sukapoti prieskonines žoleles. Į verdančią sriubą suberti žoleles ir pupeles. Virti dar apie 5 minutes.

2016 m. lapkričio 16 d., trečiadienis

Greitmaisčiavimai Vilniuje ir Kaune

Vieną darbų ir veiklų pilną dieną skubėjau iš Vilniaus į Kauną, o pakeliui į stotį supratau, jog dar nieko nebuvau valgiusi ir karštas maistas geriausiu atveju lauks tik vakare. Vadinasi, pavalgyti reikia čia ir dabar!

Važiavome pro Žirmūnus ir prisiminiau, jog šalia prokuratūros veikė dešraininė "Dešrainis24", kuri siūlė ir veg dešrainius. Darome greitą sustojimą.

Užeinu į vidų - o ten - visiškai tuščia. Du įjungti televizoriai rodo futbolą ir erzina mane savo garsu - dėl technikos problemyčių abiejų garsas nesusinchronizuotas ir aidi nemaloniu aidu. Apžiūriu meniu, į akis krenta neblogas lietuviško alaus pasirinkimas bei fancy limonadai. Bet kadangi skubu, užsisakau veg-dešrainį, kuris, kaip sako, jei be majonezo, yra ir veganiškas. Bijodama, jog vieno dešrainio nepakaks, imu jį su bulvytėmis. Klausia apie aštrumą - sakau, jog darytų aštriai.

Kadangi buvau vienintele lankytoja, greitai paruošiamo maisto laukiau truputį per ilgai. Jau ir nuobodoka pasidarė, ir nesmagu, jog automobilyje manęs priversti laukti kiti... Veikiausiai, dėl mažo lankytojų skaičiaus, produktai nelaikomi paruošti (aka supjaustyti). 

Vegetariškas dešrainis su bulvytėmis (4,20 €)
Pagaliau gaunu savo dėžutę su pietumis. Joje - tikrai dailus dešrainis: bandelė išklota salota, ant jos - agurkėlis ir pomidorai, į kurių lopšį paguldyta dešrelė. Ant jos - garstyčių bei pomidorų padažo vingiai, o dešrainio viršus apibarstytas svogūnų laiškais ir aplietas balzamiko padažu. Kažkur nematomuose pataluose pasislėpęs ir aštrus padažas (tabasco?), dėl kurio valgydama išspaudžiu kelias ašaras. Laukti teko ilgokai, bet dešrainis - nepriekaištingas.
Bulvytes ragauju laukdama traukinio, deja, jos tokio gero įspūdžio nepalieka. Per sūrios (o jei per sūrios man, mėgstančiai sūrų maistą, tai tikrai tikrai PER sūrios), ir šiaip neįsimintinos basic šaldytos bulvytės. Na, bent pomidorų padažas buvo geras, tirštas ir sodrus - ne kokia rausva pliurzytė iš bevardžio buteliuko. 
Verdiktas: dešrainį tikrai dar kartą valgyčiau, tačiau be bulvyčių.
 
Antrą kartą maistinė bėda ištiko Kaune, kuomet turėjau mažiausiai valandą (ir dar pietų metu) pasisukioti po Vilijampolę. Žinojau, jog kažkur netoliese veikė kinų užkandinė, siūlanti maistą išsinešimui, tad imu į kompaniją giminaitę ir keliaujam po Slabotkę ieškoti Kinijos. Kioskelis neoriginaliu pavadinimu "Hongyan" įsikūręs Raudondvario plente 60b greta transporto žiedo (trikampio?). 
 
 
Viduje stovi vienas apkrautas staliukas, prie kurio galima vargais negalais prisėsti dviese. Taip, iškaba apie tai, kad maistas tik išsinešti - nemeluoja. Ir klientų čia netrūksta: be mūsų užsisakinėjo ir nemažas būrys studentų. O kaip gi kitaip: meniu nemažas, daug vegetariškų patiekalų ir nebrangu.

Giminaitė užsisako ryžių su daržovėmis (1,6 €!), o aš išsirenku daržoves su saldžiarūgščiu padažu (3,8 €), nes keli baklažanų variantai (aštrūs ar su ananasais) tą kartą nesuviliojo. 

Vėlgi, laukiame kiek per ilgai, daugiau nei 20 minučių. Čia galbūt bėda ta, kad užsakymų daug, o darbuotojų - per mažai. Prie kasos dirba viena mergina, o atviroje virtuvėje sukiojasi vienas virėjas. Na, sunkoka su fast food Lietuvoje, gal iš dalies dėl to, jog ir gatvės maisto kultūros niekada neturėjome, ir greitmaistis atkeliavo gan vėlai. Laukti viduje tarp visokiausių kvapų nėra labai smagu, bet lauke laukti šaltyje taip pat nesinori. Visgi Vilijampolė tikrai nėra ta vieta, kur tikėtumeis rasti gero maisto ar išvis ieškotumei kur papietauti (nebent čia dirbi/studijuoji), tad per daug skųstis negalima. O mėsos nevalganti giminaitė netgi apsidžiaugė, kad nuo šiol galės kur papietauti vegetariškai ir skaniau nei graužt bulvytes kavinėje, siejamoje su Kauno kriminaliniu pasauliu.

Daržovės saldžiarūgščiame padaže (3, 8 €)
Užtad kai gaunu savo dėžę maisto - visi skundai išgaruoja. Ji kraute prikrauta maisto - daržovių salotų, kiek lipnokų ryžių ir padaže skęstančių daržovių. Ne, tai nėra maisto porcija. Tai porcija dviems. Ir kaip ją reikės įveikti?.. Didžiausia bėda tame, kad maistas skanus! O skanaus maisto dar labiau nesinori švaistyti, tad gaunu nenumatytą iššūkį - įveikti viską! 

Dėl didelio lankytojų skaičiaus čia maistas yra tikrai šviežias. Kalne daržovių matau morkas, kalafijorus, brokolius, pievagrybius, žirnelius, juoduosius ir baltuosius grybus, papriką. Kiniškus grybus tiesiog dievinu, o čia jų daug - ne tik dėl vaizdo. Maloniai nustebina ir tai, kad daržovės (na, veikiausiai išskyrus žirnelius) nėra šaldytos. Nėra čia ir daug bjaurių didelių svogūno gabalų, kas būdinga kitoms panašioms užkandinėms. O ir pats padažas skanus, daugiau saldus nei rūgštus, bet ką jau čia... Galų gale, taip ir likau nesupratusi kur visas tas kiekis maisto man įtilpo, bet užbaigiau visą dėžę! Et, jei tik užkandinė būtų įsikūrusi truputį patogesnėje vietoje, tikrai užsukčiau čia dažniau - jei nenuvylė daržovės, gal pradžiugintų ir baklažanai?..

2016 m. lapkričio 13 d., sekmadienis

Energomakaronai


Reikės (2 porcijoms):

1/2 pakelio pilno grūdo makaronų-sraigtelių
4 kale kopūsto lapų
4 pievagrybių
1/2 skardinės konservuotų pupelių
1/4 svogūno
3 šaukštų vegan bechamelio padažo
pagal skonį druskos
1/2 šaukštelio rūkytos paprikos
šlakelio aliejaus kepimui

Paruošimas:

Užvirti nedidelį puodą vandens, pasūdyti, suberti makaronus.
Per tą laiką pasiruošti padažą-pagardą - nuplauti, susmulkinti visas daržoves.
Keptuvėje įkaitinti aliejų, suberti ir apkepinti svogūnus. Tada suberti pievagrybius, išmaišyti, įberti druskos, bechamelio padažo, rūkytos paprikos ir patroškinti. Po 5 minučių suberti smulkintą kale bei konservuotas pupeles. Išmaišyti ir patroškinti 5-10 minučių (priklausomai nuo to, ar norite "skystesnio", ar kietesnio padažo).
Makaronai išverda per ~10 minučių - nepervirkite! Jiems išvirus, nukoškite ir suberkite į keptuvę su paruoštu padažu. Išmaišykite ir patiekite.

2016 m. lapkričio 9 d., trečiadienis

Patobulinti "Fruinergy" džiovinti vaisiai

Šaltuoju metų laiku kai visi aplink koso ir čiaudo, tai ir mūsų imunitetai nusigąsta bei bėga kur pasislėpti. O tada ir sulaukiam nelauktų svečių - visokiausio plauko bakterijų, virusų ir peršalimo ligų.
Taip pat anksti temstant, dažnai snyguriuojant, sunkiau ir kibti į darbus, norisi tik susirangyti kur po šilta antklode, laikyt rankose puodelį karštos arbatos ir ne tik nekišt nosies lauk, bet ir neišlįst iš po antklodės - niekada niekada!

Ir kol visi Šiauriniame pusrutulyje kovoja su artėjančia žiema, dalykai nestovi vietoje - kas bando naujo tipo variklius, kas bando naujo tipo prezidentus, o kas tobulina maisto pramonę. 

Įsivaizduokite: jums reikia vartoti maisto papildus, bet nemėgstate tablečių, ar tiesiog pamirštate jas išgerti. Išeičių nėra? Cha! Yra! Jei kas būtų man apie tokius išradimus papasakoję prieš dešimtį metų, gal ir nebūčiau patikėjusi. O šiandien jau niekuo žmogaus nebenustebinsi. Augaliniai pienai su vitaminais D, B12, kalciu? Sena naujiena. O kas, jei visokių vitaminų ir mineralų pridėti į... užkandžius?

Išgirdusi apie imunitetą stiprinančias "Fruinergy" spanguoles ar energijos suteikiančius abrikosus pagalvojau - va čia tai idėja! Nereikia prisiminti išgert vitaminą - jį gauni be jokio vargo užkandžiaudamas. 


Džiovinti vaisiai patogiai supakuoti - elegantiškoje 200 g dėžutėje (kuri, beje, panaši į vitaminų dėžutes) supakuoti keturi maišeliai džiovintų vaisių/uogų. Taip pat pridėta medinė šakutė (galėtų jų būti keturios).

Pirmiausiai apsigydžiusi bėgančią nosį nutariau pabandyti "Confort Féminin" spanguolių, kurios padeda palaikyti gerą imuninę sistemą, o taip pat kovoti su šlapimo takų infekcijomis.
Kaip visada pradedu nuo skaitinių ant dėžutės. Kaip rašoma, spanguolės ekologiškos ir mirkytos čiobrelių, meškauogių, kadagių ir acerolos ekstraktuose. Viskas labai paprasta ir labai natūralu. 100 g spanguolių (2 maišeliai) turi 12 mg vitamino C (15 proc. RDN). Nėra jo tiek ir daug, bet ir perdozuoti nesinorėtų...

Džiovintos spanguolės „Cranberry Comfort“, 200 g, 8,95 €
Pačios spanguolės visai nepanašios į įprastas, perkamas prekybos centruose. Jos minkštutės, švelnutės, kone tirpstančios burnoje. Spanguolių skonis stiprus, jo "nenumušė" kiti augalai, naudoti gaminant šį produktą. Todėl gan rūgščios ir vienu prisėdimu visą maišelį (~50 g) suvalygti nelabai įmanoma. Kas gal ir gerai, jei mėgstate užkandžiauti - didelio kiekio šių spanguolių per trumą laiką sušlamšti tikrai nepavyks. 

Džiovinti abrikosai „Energy & Vitality“, 200 g, 8,95 €
O kai su spanguolių pagalba grąžinau savąjį imunitetą ten, kur ir priklauso, teko griebtis susikaupusių darbų. Ir kad dirbti būtų lengviau bei linksmiau, prieš tai atsidariau dėžutę džiovintų abrikosų "Energy and vitality". Viskas beveik tas pats: dėžutė, dėžutėje šakutė ir keturi maišeliai su džiovintais vaisiais.

Šie persikai mirkyti cinamonų, kolamedžio, imbiero, guaranos, jūros vandens ir acerolos ekstraktuose, taigi, turėtų tonizuoti ir budinti iš beužklumpančio žiemos miego. Vėl džiaugiuosi tuo, kad jie minkštučiai, švelnučiai. Gal mažiau džiaugiuosi jų rūgštele. Energijos tiek, kiek geras espresso puodelis abrikosai tikrai nesuteiks, bet natūralaus cukraus ir energizuojančių augalų pakako, kad smegenys užsikurtų sparčiau nei įprastai.

Gamintojai siūlo šiuos džiovintus vaisius įsidėti užkandžiams - tikrai taip, tai puikus sprendimas dirbantiems, studijuojantiems ar norintiems, kad jų vaikai užkandžiautų ne bulvių traškučiais ir kebabais, o sveikesniu maistu. Vienintelė bėda - ta viena vienintelė šakutė. Nes neturint šakutės lipnius vaisius pirštais iš pakuotės rankioti nėra labai smagu. Todėl reikia pasirūpinti papildomais valgymo įrankiais ar pasiruošti šiek tiek pasiteplioti bei apgalvoti kur bus įmanoma nusiplauti rankas.

Tad jei norite nušauti du zuikius nuskinti du vaisius vienu metu - ir paužkandžiauti, ir pasirūpinti savo sveikata, ieškokite "Fruinergy" džiovintų vaisių visose "Livinn" - sveiki produktai parduotuvėse.

2016 m. lapkričio 5 d., šeštadienis

Žalia pho chay

Vieną (ne)gražų rudens vakarą ėmiau ir užsimaniau vietnamietiško pho. Ir net nebūčiau sumąsčiusi, kad šio patiekalo paruošimas bus vienas didesnių iššūkių.
Kodėl?
Ogi dėl reikalingų ingredientų. Teko prabėgti pro kelias skirtingas parduotuves, kol radau viską, ko reikia. Ir tai, kai kur teko daryti šiokius tokius kompromisus. 
Bet kai po ilgų vargų ir ilgo pasiruošimo srebi sultinį ir kabini daržoves, kiekvieną kąsnį palydinti palaima atperka visas į ją vedusias kančias.


Reikės:

saujos daigintų mung pupelių
1 ryšulio rytietiškų makaronų (man pasisekė rasti tik stiklinius ryžių makaronus)
1 didelės kreivabudės
poros lapų kale kopūsto
1 pakelio šviežios kalendros
1 mažos morkos
1/4 žaliosios paprikos
Sriracha padažo
poros šaukštų sojos padažo
3-4 žvaigždinio anyžiaus žvaigždžių
2 cinamono lazdelių
5 kardamono ankščių
5 pipirų žirnelių
gabalėlio imbiero

Paruošimas:

Į puodą įpilti 500 ml vandens, sudėti anyžių, cinamoną, kardamoną, imbierą, pipirus ir virti ant lėtos ugnies apie valandą. 
Kol verda sultinys, pasiruošti daržoves ir grybus. Supjaustyti viską šiaudeliais, suplėšyti kale lapus, susmulkinti kalendrą.
Baigus virti sultiniui, į jį įpilti sojos padažo ir išmaišyti. Jis suteiks sultiniui gražesnę spalvą.
Į didelį dubenį įdėti makaronus ir užpilti verdančiu sultiniu. Tada į dubenį suberti mung pupeles, smulkintas daržoves, ant viršaus pabarstant kalendra.
Sultinį srėbkite šaukštu, o daržoves ir makaronus iš jo kabinkite lazdelėmis.
Greta pateikiamas sriracha padažas, į kurį galite padažyti iš sriubos sužvejotas daržoves.

Skanaus!

2016 m. spalio 23 d., sekmadienis

Sveikuoliškas moliūgų pyragas

Kiekvienais metais tos pačios bėdos - "per daug cukinijų" keičia "per daug moliūgų", ir vis reikia galvot kažką naujo ir kūrybiško - kaip tas daržoves sunaudoti.

Prakračiusi virtuvės spinteles radau ir užsilikusių kanapių baltymų, tad truputį pagalvojusi, patyrinėjusi kitų spintelių turinį, supratau, jog nieko nebus - reiks kepti moliūgų pyragą!

Pyragas-pagrandukas-netyčiukas išėjo labai purus ir skanus; maloniai drėgnas, bet ne šlapias, ir ne perdžiūvęs, tad jokios bėdos, dažnai pasitaikančios kepant moliūgų pyragus, šį kartą neužpuolė.


Reikės (didžiuuuuliam pyragui):

gero gabalo moliūgo (~400 g)
poros šaukštų melasos
1/2 puodelio vandens
1 puodelio pilno grūdo miltų
3 šaukštų (su kaupu) kanapių baltymų
1/3 puodelio rapsų ar kokosų aliejaus
šlakelio aliejaus kepimo formai ištepti
1/3 puodelio cukraus ar kito saldiklio
1 a. š. sodos
1 a. š. acto (naudojau avietinį)
2 a. š. pyrago ar keksų prieskonių

Paruošimas:

1. Melasą ištirpinti šiltame vandenyje.
2. Moliūgą nulupti, supjaustyti nedideliais gabalais, suberti į kokteilinę ir supilti vandenį su melasa. Trinti viską iki pliurzelės.
3. Į tą pačią kokteilinę su moliūgo pliurzele įpilti ir aliejaus, prieskonių, sodos ir acto. Dar viską truputį paplakti.
4. Supilti kokteilinės turinį į dubenį, suberti miltus, kanapių baltymus ir gerai išmaišyti.
5. Įkaitinti orkaitę iki 180-190°C
6. Augaliniais riebalais ištepti didelį kepimo indą. Į jį supilti pyrago tešlą, sulyginti jos paviršių pakratant kepimo indą. Pašauti į orkaitę.
7. Po 25-30 minučių pyragas bus iškepęs. Išjunkite orkaitę ir palikite pyragą ataušti (arba praverkite orkaitę ir taip pašildykite rudeniškus ir šaltus namus, kaip bonusą paskleisdami malonų pyrago kvapą).

Pyragą valgyti ataušusį. 
Šitokį pyrago kiekį dviese (ir vaišindami draugus bei kolegas) įveikėme per tris dienas! Ir visas tas dienas pyragas buvo skanus tarsi ką tik ištrauktas iš orkaitės!

2016 m. spalio 18 d., antradienis

Čikagietiška vegan pica

Jei esate greito maisto ar picų fanai arba nemažai laiko praleidžiate žiūrėti amerikietiškus sitcom'us, tikrai žinote, matėte ir girdėjote apie čikagietišką deep dish picą. Jei galima veganizuoti įprastą plonapadę picą, vadinasi, įmanoma tą patį padaryti ir su čikagietiškąja!


Reikės:

Tešlai -
2,5 puodelių miltų
1/3 pakelio mielių
3/4 puodelio šilto vandens
1 arbatinio šaukštelio cukraus
pagal skonį druskos
3-4 šaukštų alyvuogių aliejaus

Visa kita -
2 pomidorų
1/2 nedidelio svogūno
4-5 pievagrybių
šaukšto kaparėlių
gabalėlio sojos dešros (nebūtinai)
6 riekelių vegan sūrio
šviežio baziliko
2/3 puodelio pomidorų tyrės
raudonėlio, juodų maltų pipirų
šlakelio alyvuogių (ar kito) aliejaus kepimui
(iš tiesų, galite susikomplektuoti 
visiškai kitokią picą pagal tai, ką mėgstate : )

Paruošimas:

Į pusę puodelio šilto (ne karšto!) vandens įdėkite mieles, įberkite cukrų, šaukštą miltų. Gerai išmaišykite ir palaukite, kol mielės ims augti.

Dubenin sudėkite visus likusius tešlai skirtus produktus. Supilkite aktyvuotas mieles iš puodelio, gerai išmaišykite, išminkykite tešlą (jei bus kietoka ar sausoka, patepkite alyvuogių aliejumi ar pareguliuokite konsistenciją papildomais miltais/vandeniu). Uždenkite virtuviniu rankšluosčiu ir padėkite šiltai, kad pakiltų.

Kol tešla kyla, pasiruoškite picos įdarą. Susmulkinkite visas daržoves, prieskonines žoleles. Tešlą kildinti reikėtų bent valandą (dar geriau - porą valandų), tad nesiskubinkite su visais tais pjaustymais : )

Imkite pakilusią tešlą ir iš jos iškočiokite blyną, kuriuo padengsite apvalią kepimo formą tarsi keptumėte pyragą. Prieš klodami tešlą, ištepkite formą 

Įjunkite orkaitę ir įkaitinkite ją iki 190°C.

Tešla išklotą formą padenkite veganiško sūrio riekelėmis. Tada ant jų sluoksniuokite ar berkite sumaišytas daržoves, sojos dešrą, prieskonines žoleles.

Sumaišykite pomidorų tyrę su raudonėliais ir pipirais, o tada padenkite ją visą picą. Jei norite, ant viršaus dar galite pabarstyti tarkuoto vegan sūrio.

Pašaukite picą į orkaitę ir kepkite 20-25 minutes.

Iškepus ištraukite, leiskite kiek praaušti ir... mėgaukitės!


2016 m. spalio 15 d., šeštadienis

Veganiškų gėrybių paieškos Birmingeme

Rudenėjantis Lietuvos oras ir vis dažniau ant žemės benusileidžiantis rūkas išgynė trumpam ieškoti saulės, šilumos ir veganiškų skanėstų į Didžiąją Britaniją, į salos viduryje įsikūrusį Birmingemo miestą. Per tris dienas ir tris naktis tikėjausi išragauti kuo daugiau dalykų, kuriuos man galėjo pasiūlyti antras pagal dydį Anglijos miestas.

Nors miestas - didžiulis, bet jo centras - mažulytis ir apvaikščiojamas pėstute. Užtad priemiesčiai tęsiasi ištisus kilometrus ir pėstiesiems sunkiai pasiekiami. Tad ir mano veganavimai apsiribojo tik miesto centru. Nepaisant to, vis tiek jaučiausi nepatyrusi nė mažytės Birmingemo dalelės. Žavėjo pastangos mieste palaikyti Art Deco dvasią (net ir nauji pastatai imituoja šį XX a. pradžios architektūrinį stilių) bei veik kiekvienoje gatvelėje pūpsantys žavūs britiški barai.

Tam, kad pirmoji viešnagė Britanijoje būtų įtvirtinga kažkuo itin britišku, nukeliavau ragauti veganiškų angliškų pusryčių į centre, John Bright gatvėje įsikūrusią kavinę-barą (cha, gan smagus šis pavadinimas!) "Cherry Red's".

Hearty vegan English breakfast (6 £)
Čia galima įsigyti ne tik super kaloringų, riebių ir nesveikų tradicinių angliškų pusryčių, bet ir vegetarišką ar veganišką jų variantą. Visi kainuoja po 6 svarus. Tad nekantriai laukiu savo veganiškos lėkštės. 

Palaukus 10 minučių, atkeliauja didžiulė krūva maisto. Lėkštėje - pupos pomidorų padaže, kepti pievagrybiai su vyšniniais pomidorais, tofu gabalėliai, veganiška dešrelė, bulvių košės apkepas (hash brown), skrebučiai ir veganiškas margarinas (galėjo būt ir Marmite, ech...). Pusryčiai?.. Juos valgiau tikrai ne patį ankstyviausią rytą. Neįsivaizduoju kaip kažkas tokį maisto  kiekį valgydamas pusryčiams po to gali dirbti. Ar šiaip - pajudėti!

Patys pusryčiai tikrai skanūs. Sužavi bulvių apkepas. Dešrelė nebuvo itin skani - nepatiko jos tekstūra. Lenkiškos tikrai geresnės. Bet visi pusryčiai (hmm...) - puikūs! Juos pavyko įveikti visus, tada dar šiek tiek pasėdėti ir pavirškinti, kad galėčiau užsiiminėti miesto tyrinėjimais toliau.

Spicy satay su vegetariška "ėriena" (6,9 £)
"Cherry Red's" radau tikrai nesunkiai, bet antrąją nužiūrėtą vietą - "Cafe Soya" rasti buvo laaabai sunku! Viena pasislėpusi nedidelėje pėsčiųjų gatvelėje 70 Hurst Street (šios ir neradome), o didesnė įsikūrusi greta turgaus (Unit 2 Upper Dean Street). Čia galima paskanauti vietnamietiškų ir kiniškų patiekalų. Restorane naudojama ir mėsa, tačiau vegetarams ir veganams siūloma Pietryčių Azijoje populiari "mock meat", t.y. augalinės kilmės "mėsa". 

Nors veganiškų patiekalų pasirinkimas - didžiulis, išsirinkau ir užsisakiau Spicy Satay su vegetariška "ėriena" iš augalinių baltymų. Kadangi ėrienos gyvenime nesu valgiusi, ar panašu, pasakyti negaliu. Bet patiekalas buvo skanus! Didžiulė porcija paskandinta saldžiai aštriame padaže, greta "apgavikės mėsos" puikavosi ir šviežios daržovės. Aštrių pojūčių mėgėjai gali dar pasiaštrinti patiekalą ant stalo pateiktu čili padažu. 

Nyonya tofu su daržovėmis ir saldžiarūgščiu padažu (7,8 £)
Kiti mano pietūs taip pat buvo kinų kvartale, Ladywell walk 6 esančiame restorane "Malaysian Delight", kuris suviliojo mane savo pavadinimu - malaizietiško maisto nesu ragavusi! Užsisakau, deja, vienintelį vegetarišką/veganišką patiekalą - "Nyonya bean curd".

Kadangi pietų metu trūko laisvų stalų, prie manęs prisėdo moteris, su kuria ėmėm šnekučiuotis. Kaip paaiškėjo, ji buvo gimusi Malaizijoje, todėl padėjo įvertinti gautą patiekalą. Jos teigimu, gavau adaptuotą versiją - įprastai malajų virtuvės patiekalai turi daug daugiau padažo ir yra laaaabai aštrūs. 

Padažo trūkumu visgi nesiskundžiau, mat pati porcija - milžiniška. Ją reikėtų dalintis keliems žmonėms. Tačiau po truputį įveikiau ją ir viena. Pakako visai dienai. Iš esmės, gautas patiekalas buvo viso labo tik apkepti tofu gabalai padaže su agurkais, svogūnais, mangu ir sezamu. Nieko ypatingo. Bet jei reikia prikimšti kūną baltymais - pats tas.

Thai burgeris (7, 85 £)
Vakarieniauti reikėjo su kitais žmonėmis, o visoje grupėje mėsos nevalgiau vienintelė. Todėl reikėjo rasti visiems tinkamą kompromisą - vietą, kur būtų ir veganiškų, ir mėsiškų patiekalų. Originalus planas buvo keliauti į Birmingemo veganų rekomenduotą "Damasceną", bet ji įsikūrusi toli nuo centro. Taip pat labai norėjau išbandyti kitą rekomendaciją - "Vegan Grindhouse" mobilią užkandinę ir jos burgerius, tačiau ši irgi buvo per toli Kompromisu tapo "Handmade burger Co" tinklo užkandinė, esanti netoli Brindley place, mat jų meniu tupėjo ir keli veganiški burgeriai.

Norėjau užsisakyti falafelio burgerį, bet sekmadienio vakarą šių nebeturėjo. Todėl teko rinktis Thai burgerį. Kuris (kaip beje, ir mėsiški burgeriai, valgyti kitų) buvo tikras nusivylimas. Burgerio paplotėlio masė buvo prastai išmaišyta, dėl ko visi prieskoniai (ir skonis) buvo susikoncentravę vienoje paplotėlio pusėje. Tačiau net ir pagaliau pajaustas skonis nepaaiškino - kodėl gi tas burgeris tailandietiškas?.. Iš sumuštinio šonų kyšojo kelios pavytusios rukolos, ant paplotėlio buvo paguldyta stora ir kieta paprikos riekė, kuri vis stengėsi ištrūkti lauk man tą burgerį kandant. Bandelė skani, puri, tačiau viršutinė buvo šalta. Ant stalo būta dviejų rūšių naminių aštrių padažų. Raudonasis nebuvo aštrus, o žaliųjų čili padažo skonis priminė pamazgas, liekančias po indų plovimo.  

Nerekomenduoju.

Jamaican jerk "vištienos" suktinukas (3,6 £) ir "Bacon chorizo" suktinukas (3,35 £)
Užtad kitos dienos pavakariai atpirko burgerio nesėkmę. Ieškojom jamaikietiško restoranėlio, tačiau jo meniu nuvylė. Tad prisėdom kavinėje "3 Three's" (17 - 19 Martineau Place), kurioje galima gauti ne tik kavos, bet ir vegetariškų/veganiškų užkandžių ir desertų. Kavinukė visiškai vegetariška!

Kadangi norėjau paragauti jamaikietiško maisto, išsirinkau "Jamaican jerk chicken style" suktinuką, o sesuo nutarė išmėginti "Bacon chorizo" suktinuką. Mums juos pašildė ir perpjovė pusiau, tad pasidalinome ir paragavome po pusę kiekvieno. Jamaikietiškas suktinukas buvo aštrokas, viduje nemažai padažo ir augalinės "vištienos" ir daržovių. "Bacon chorizo" suktinukas visgi man patiko labiau - švelnaus skonio, malonesnės tekstūros, ne toks šlapias kaip jamaikietiškasis.

Oreo tortas (2,85 £), avietiniai ir šokoladiniai vegan ledai (2,8 £)
Bet daug labiau nei užkandžiai mane viliojo desertų vitrina. Čia gundė tortai, keksiukai, sausainiai ir ledai. Nors suktinukai alkį tikrai numalšino, nejaugi neparagauti to didžiulio gabalo veganiško "Oreo" torto ir veganiškų ledų?..

Neįsivaizduoju, kur viską sutalpinau, bet matyt teks patikėti kito (ne)žymaus valgytojo pasakojimu apie du skrandžius, kai vienas skirtas tik desertam ir jame vietos visada atsiranda. Sukirtau ir tą didžiulį torto gabalą (nuotraukoje įprasta šakutė, ne desertinė!), ir ledus. Tortas buvo minkštas, purus, kremas nuodėmingai riebus ir saldus. Torto viršus padengtas cukraus glajumi. Tad jei skaičiuojate kalorijas, kavinukė tikrai ne jums. Ledai buvo dar saldesni nei tortas, ypač avietiniai. Et, bet jei jau daryt nuodėmes, tai iki galo!..

Viešnagei Birmingeme einant į pabaigą apsižiūrėjau, jog liko dar neišleistų svarų. Kadangi jų kursas taip baisiai krenta (iš kitos pusės - skaičiuoti kainas pagal naują kursą buvo smagu ir leido pasijusti visai turtinga!), privalėjau juos išleisti kažkur oro uoste...

Veganiškas svogūnų bhaji sumuštinis iš "Meal deal" (3,99 £)
Birmingeme gyvenanti sesuo pasakojo, jog čia labai populiarūs "Meal deal" (sumuštinių, užkandžių ir gėrimų rinkiniai). Todėl oro uosto parduotuvėje pamačiusi tokį pasiūlymą nutariau kelionę taip pat baigti itin britiškai. Vitrinoje radau ir veganišką sumuštinį, todėl nesunkiai susikomplektavau sau rinkinuką iš sumuštinio, kokosų vandens ir bulvių traškučių. Toks variantas tikrai apsimoka; pirkdama viską atskirai būčiau paklojusi ~7 svarus. 

Sumuštinį skanavau jau sėdėdama lėktuve ir keliaudama atgal į Lietuvą. Šis buvo gan sotus. Sodriai aštrokas, su daug daržovių ir dar daugiau veganiško majonezo. Žinoma, jei jūsų kažkas laukia oro uoste ir turite bent mažiausią šansą būti nubučiuoti, svogūninio sumuštinio geriau nevalgykite : ) Bet visais kitais atvejais - pirmyn! Ir pavydu, jog išskrendant iš Birmingemo galima daug skaniau ir smagiau pasisotinti negul skrendant iš Vilniaus. Čia vargšai veganai turi tenkintis tik kūdu ir nuogu "Subway" sumuštiniu su daržovėmis ir be paplotėlio (vegetariško paplotėlio sudėtis nevegan).

O į Birmingemą, manau, dar sugrįšiu. Juk taip ir liko neišbandyti žymieji ir skanieji burgeriai, nepaskanavau Vidurio Rytų virtuvės patiekalų, liko neišragauti ir jamaikietiški užkandžiai. Dar tikrai norėsiu sugrįžti ir į veikiausiai visiems craft alaus gerbėjams žinomą "Brew dog" barą, kur be daugybės įspūdingo alaus galima gauti ir veganiškų užkandžių. Ech...