Tofu ir brokolių karis

Reikės:

 1 brokolio galvos;

1 pakelio kieto tofu;

2 vidutinių svogūnų;

2 nedidelių pomidorų;

didelės saujos špinatų;

1 puodelio sojos jogurto;
0,5 puodelio pomidorų tyrės;

2 šaukštų augalinio ghee / aliejaus;

gabalėlio imbiero šaknies;

juodųjų garstyčių sėklų;

garam masala prieskonių;

čili pipirų;

ciberžolės;

žiupsnelio druskos;
šaukšto citrinos sulčių.

Paruošimas:

Susmulkinti brokolio žiedyną ir nuplikyti verdančiu vandeniu. Supjaustyti svogūnus. Įkaitinti gilią keptuvę, ištirpdyti ghee / įpilti aliejaus. Jam ištirpus / įkaitus, suberti prieskonius. Išmaišyti ir suberti svogūnus. Supjaustyti pomidorus, tofu. Sutarkuoti imbierą. Visas daržoves ir tofu suberti į keptuvę su apkepusiais svogūnais. Įberti druskos. Supilti sojos jogurtą, pomidorų tyrę, citrinos sultis. Išmaišyti ir troškinti ant silpnos ugnies 10-15 minučių. Patiekti su mėgstamais ryžiais.

Skanaus!

„Moksha“

Nuo šiol projektas „Ką valgo veganai“ skelbs ne tik veganiško maisto receptus, bet ir vietų, kuriose galima rasti vegan maisto, recenzijas.

Recenzijų seriją pradedame papasakodami apie Kaune, Vasario 16-osios g. 6 įsikūrusį nediduką indian/thai restoranėlį „Moksha“.

Nuotrauka: Moksha

Nors šis restoranas gamina ne tik vegetariškus, bet ir mėsos, pieno produktų patiekalus, tačiau, kaip pasakojo savininkas Kuru, „Mokshoje“ apsilanko ne tik etiniai vegetarai ir veganai, bet ir tokią mitybą propaguojantys dėl religinių įsitikinimų, todėl ateityje planuojama tokį maistą ruošti kita įranga, kad nekiltų jokių abejonių dėl veganiškumo/halal.

Restorano meniu siūlo net 12 veganiškų ir 6 vegetariškus patiekalus (visi atitinkamai sužymėti), tarp jų - salotas, užkandžius, sriubas, karštuosius patiekalus ir desertus. Kiekvieną dieną facebook'e paskelbiamas dienos pietų meniu, kuriame neretai būna vegetariškų ir veganiškų patiekalų. Norintys gauti dienos pietus turėtų ilgai nelaukti - „Mokshoje“ pietauja nemažai žmonių, todėl maistas greit (iki 14-15 val.) baigiasi. Tiesa, kelis kartus teko pastebėti, jog prie veganiškų patiekalų buvo priskirti patiekalai su medumi, tačiau po komentarų, jog medus - neveganiškas produktas, daugiau tokie atvejai už akių neužkliuvo.

Nuotrauka: Moksha

Nuolatinio meniu patiekalai ruošiami „nuo nulio“, o veganai netgi turi galimybę pasiūlyti virtuvės valdovams paeksperimentuoti ir paruošti vegan patiekalą „iš galvos“. „Moksha“ yra H2O tinklo narė, todėl lankytojai visada gali nemokamai gauti vandens iš čiaupo su citrina. Kokteiliai ir kiti gėrimai, siekiant sumažinti išmetamo plastiko kiekį, pateikiami be šiaudelių (norintieji gali jų paprašyti). Taigi, šiam restoranėliui nesvetimos ekologinės idėjos.

Patiekalų kainos, deja, nestudentiškos ir truputį kandžiojasi (sriuba+karštas patiekalas+garnyras gali kainuoti ~25-30 Lt). Kita vertus, visai smagu žinoti, jog tuos pinigus sumoki už tikrai kokybišką maistą.

O dabar apie svarbiausią - „Mokshos“ siūlomus vegan patiekalus. 

Ugnė: Prisipažinsiu, pirmą kartą ten užklydau suviliota „Vasaknų juodo“ alaus, tačiau likau sužavėta veg* maisto pasirinkimu. Todėl ten apsilankius ne kartą, buvo išragauti beveik visi patiekalai. Indiško maisto gerbėjams „Moksha“ turėtų būti tikras rojus, tačiau kitiems dalis maisto gali pasirodyti per aštri. Kadangi esu kulinarijos fanatikė ir didelė rytietiško maisto mėgėja, galiu pasakyti, jog iš visų Lietuvoje ragautų veganiškų indiškų patiekalų, geriausią įspūdį paliko „Mokshos“ virtuvė. Pačiu pačiausiu šio restoranėlio patiekalu įvardinčiau Malabar mangų karį. Gerą įspūdį paliko visi užkandžiai - naminiai bulvių traškučiai, traškūs svogūnai, avinžirnių užkandėlė, o tobulu vasaros desertu gali tapti aviečių šerbetas.

Nuotrauka: Moksha

Vainius: Aš šio restorano ieškojau išgirdęs rekomendacijas. Tikrai nenuvylė nei maisto kokybė, nei aptarnavimas. Prie trūkumų pridėčiau tai, kad kartais tenka ilgokai palaukti, bei ne visada galima rasti laisvų vietų, nors visa tai yra suprantama, įvertinus restorano mastelius. O dėl patiekalų - nors Malabar mangų karis ir nusipelno pagyrų, visgi mano mėgstamiausias pasirinkimas - Svogūnų pakoda, kuri kiekvieną kartą šiek tiek varijuoja, pvz. paskutinį apsilankymą ji pasirodė ne tokia traški, bei, berods, švelnesnio skonio.

Svogūnų pakoda. Nuotrauka Vainiaus.

Žygintas: mane sužavėjo „Mokshos“ interjeras. Patalpos neperkrautos rakandais, įrengta skoningai. Šeimininkas malonus, bendraujantis, atviras. Aprodė visas patalpas! Smagu kai savininkas (ypač tai galioja maitinimo įstaigoms) neturi ko slėpti! Labai vertinu tai, kad lankytojams pasiūlomas vanduo, pagardintas citrina. Ragavau sriubą su špinatais, pavadinimu "Dal Palak" - LABAI patiko. Taigi, „Mokshą“ įtraukiu į savo mėgstamų užeigų sarašą. Ilgainiui apie maistą pakomentuosiu daugiau.

Veganų verdiktas

Maistas - 9,7/10

Aptarnavimas - 10/10

Vegan friendly - 9/10

Norite, kad jūsų kavinė patektų į šį blogą

ir būtų įvertinta veganų-gurmanų?

Rašykite: ugne@animalrights.lt

Vegetarizmas Lietuvoje: trumpa istorija

Įvairiuose interneto portaluose vis dažniau pasirodo straipsnių, kuriuose diskutuojama apie vegetarizmą Lietuvoje: filosofiją, gyvenimo būdą ir vegetarizmo praktiką. Tuose pačiuose straipsniuose ir pokalbiuose su pačiais vegetarais ir veganais neretai iškeliama mintis, kad „visuomenė Lietuvoje dar nėra subrendusi nei veganiškam, nei vegetariškam judėjimui.“¹ Norėčiau kiek užginčyti šį teiginį ir pamėginti papasakoti apie vegetarizmo istoriją mūsų krašte.

Turbūt visi yra girdėję apie Vydūną (tikr. Vilius Storostas) ir jo vegetarišką mitybą, išgydžiusią džiovą?.. Vydūnas veikiausiai kurį laiką vis dar išliks žymiausiu Lietuvos vegetaru, tačiau XX a. pradžioje jis su savo mitybiniais ir gyvenimo būdo įpročiais toks buvo toli gražu ne vienintelis. Štai, pavyzdžiui, vienas vegetaras – Lietuvos Valstiečių Liaudininkų Sąjungos atstovas Kazimieras Ralys – buvo išrinktas Steigiamojo, I, II ir III-ojo Seimo nariu.²

Kazimieras Ralys (1885-1958)

 

Jau nuo XX a. trečio dešimtmečio Lietuvos vegetarai ėmė organizuotis. 1924 m. sausio 13 d. Kaune įsikūrė Vegetarų draugija, „kurios tikslas yra plėsti vegetarizmo idėją visoj Lietuvoj.“ Į draugijos valdybą buvo išrinkti gydytojas V. Ingelevičius, J. Vanagas, S. Matuzevičius, N. Lukavičius ir P. Skardžius. Draugija planavo išleisti savo almanachą, įkurti vegetarišką valgyklą ir knygynėlį.³ Vegetarų draugija savo patalpų neturėjo, todėl susirinkimus Kaune rengdavo Blaivybės draugijos patalpose,⁴ Liaudies namuose ir kitur.⁵ 1926 m. Lietuvos vegetarų draugija buvo pakviesta į Londone vykusį Tarptautinės vegetarų sąjungos kongresą, tačiau ten nuvykti negalėjo, todėl nusiuntė „pasveikinimą ir linkėjimus sėkmingai platinti humanią vegetarizmo idėją viso pasaulio tautų tarpe.“⁶ 1924 m. kovo 9 d. susibūrė 8 Telšių vegetarai. Telšiškiai savo susirinkimuose skaitė pranešimus apie vegetarizmą, išleido kelis rankraštinio žurnalo „Širdies liepsna“ numerius.⁷ Į vegetarų būrelį susispietė ir Lietuvos Universiteto (dab. Vytauto Didžiojo universiteto) studentai,⁸ o 1931 m. vegetarų draugiją įregistravo ir šiauliečiai.⁹ Aktyviai visose vegetarų draugijose dalyvavo iš Sedos kilęs A. Krausas; studijuodamas universitete jis laikė bibliotekėlę, iš kurios buvo galima pasiskolinti įvairių knygų ir laikraščių (užsienio kalbomis) apie vegetarizmą.¹⁰ Lietuvių kalba pasirodė dvi vegetariškų receptų knygos.¹¹

 

Lietuvoje tikrai veikė bent kelios vegetariškos maitinimo įstaigos, vegetarišką maistą siūlė ir nakvynės paslaugas kurortuose teikiantys verslininkai. Tikslų jų skaičių ir lokacijas nustatyti prireiktų daugiau laiko. Tačiau žinoma apie kelias Kaune, Laisvės alėjoje veikusias vegetariškas valgyklas, Šiauliuose vegetarai galėjo papietauti apsilankę pas Alseikų šeimą.¹² 

Nors atsiliepimų apie vegetariško maisto kokybę tarpukario Lietuvoje neteko matyti, tačiau motociklu po Bulgariją 1930-aisiais keliavęs A. Paškevičius gyrė vegetarišką Bulgarijos virtuvę ir rašė:

Bulgarai turi savo vynuogių, figų, valakiškų ir minkštų riešutų, alyvų, visokių daržovių; dėl to nestebėtina, kad dauguma bulgarų yra vegetarai. Sofijoj iš 18 didesnių valgyklų 12 yra vegetariškų. Vegetariškas valgis yra daug skanesnis, 

 sveikesnis, ir kas svarbiausia, pigesnis.¹³

Tarpukario Lietuvos spaudoje pasirodydavo ir diskusinių straipsnių apie vegetarizmą. 1934-aisiais bulvarinio laikraščio „Diena“ skaitytojai klausti - „Ar sveika būti vegetaru?“ Aptarus įvairius mitybos aspektus, straipsnyje padaryta išvada, jog „Svarbiausia – reguliarus maitinimasis, švieži, sveiki produktai – yra pirmoji sveikatos garantija“, tačiau itin daug pagyrų skirta vegetariškai mitybai:

Griežtas, tikslus vegetariškas režimas turi nuostabias pasekmes: jis favorizuoja protinį darbą, padaro žmogų švelnų, ramų, pamažu išnyksta žiaurūs veido bruožai. Kas svarbiausia, kad vegetarizmas ilgai išsaugo žmogaus jaunystę ir odos šviežumą. Daugelis žymių žmonių savo amžiuje buvo vegetarai. Žinoma, vegetariško gyvenimo tvarka daugelio temperamentų žmonėms yra nepakeliama našta. Bet kiekviena moteris, jeigu ji nori būti graži – turi pasistengti būti jeigu jau ne visiškai, tai bent pusvegetare.¹⁴

Periodinėje spaudoje taip pat buvo aptariami su vegetariška mityba susiję mitai, žmonės skatinti rinktis vegetarizmą: 

 

Suaugusieji žmonės gali visai apsieiti be mėsos arba vartoti ją tik retkarčiais. <...> Pavyzdžiais jau įrodyta, kad vegetarai atletai yra atsparesni nuovargiui ir patvaresni. Nuovargį stipriau ir greičiau pajunta tie, kas valgo mėsišką. <...> Pagyvenę žmonės, net tuo atveju, jei jie visada pasižymėjo puikia sveikata ir tobulu skilviu, vis dėlto gerai padarytų, pradėję kaip galima mažiau vartoti mėsos. <...> Mažindami mėsos vartojimą, pagyvenę žmonės pataisytų savijautą, miegą ir laimėtų dar keletą metų gyvenimo.¹⁵

Vegetarų draugijos narys gydytojas Vladas Ingelevičius „Lietuvos aide“ išspausdino atsaką į rašinį, kuriame teigta, jog lietuviai privalo valgyti mėsą. V. Ingelevičiaus rašinyje natūraliu žmogui maistu įvardintas augalinis, nevirtas maistas, daugiausiai vaisiai; tuo tarpu mėsa (įskaitant žuvį) įvardinta kaip kenksmingas valgis, kurį žmonės ėmė vartoti verčiami nepalankių sąlygų. „Lietuvos Aido“ skaitytojams buvo pristatyta rekomenduota užsienio mokslininkų mityba, kurios „pagrindinis reikalavimas yra tas, kad maiste būtų daugiau žalių nevirtų valgių ir mažiau virto ir gyvuliško valgio, mėsos, žuvies.“¹⁶

 

Taigi, Lietuvoje taip pat buvo žinomas veganizmas, kai žmonės „vengia ne tik mėsos, bet ir visko, kas gaunama iš gyvulių“¹⁷ ir žaliavalgystė - „idėja maitintis tik vienu žaliu maistu, tapti visiškais vegetarais“.¹⁸ Tačiau šis mitybos būdas tiek pritarimo nesulaukė: „dabar kai kieno propaguojamas žalias maistas – daržovės, vaisiai, yra tolimas nuo natūralaus žmogaus idealo. Na, o maitintis žalia mėsa, jau nekalbant apie vikšrus, vabzdžius, vargu kas panorės, nors ir būtų didžiausias natūralaus maisto šalininkas.“¹⁹ Kita vertus, teigta, jog „negalima visai atmesti žalio vegetariško maisto. Jis turi didžiausios reikšmės ir sveikam ir net ligotam žmogui, <...> taip pat vegetariškas režimas naudingas, kai žmogus per daug nutunka ir pasunkėja.“²⁰

Prieš 80-90 metų augalinė mityba Lietuvoje nebuvo visiška naujovė, ir nors iš vegetarų kartais buvo pasijuokiama dėl jų įsitikinimų panašumo į religiją,²¹ tačiau į vegetarišką mitybą dažniausiai žiūrėta palankiai. Vegetarai būrėsi į draugijas, leido savo leidinius, organizavo viešas paskaitas. Vegetariško maisto nesunkiai buvo galima rasti Kaune ir kurortinuose miestuose. Taigi, galime drąsiai teigti, kad Lietuvos visuomenė vegetariškai ir veganiškai mitybai yra subrendusi, o ir tam subrendo jau gana seniai. 

Parengė:

Ugnė Marija Andrijauskaitė

Kaunas, 2013

Naudojant šio straipsnio informaciją ar jį perpublikuojant, 
labai prašome nurodyti autorystę ir nuorodą į originalą www.kavalgoveganai.lt
 

1Garsūs vegetarai: Lietuvos kavinėse beveik nėra ką valgyti. 2010-10-01.

2Kur jie dabar? Diena,1933-12-24.

3Lietuvos žinios, 1924-01-26.

4Lietuvos žinios, 1924-11-12.

5Lietuvos žinios, 1925-03-10.

6Lietuvos žinios, 1926-06-09.

7Širdies liepsna, 1924 m., Nr. 1, p. 98-99.

8Lietuvos žinios, 1929-03-02.

9Organizuojasi vegetarai. Dienos naujienos, 1931-04-30.

10Širdies liepsna, 1924 m., Nr. 1, p. 101-102.

11Vegetariški ir pasnikiški valgiai, 1934; Vegetariškoji virtuvė: pamokymai, kaip gaminami įvairūs augaliniai, pieniški ir kiti nemėsiški valgiai, 1936.

12Šiaulių naujienos, 1924-11-07

13Motociklu po Bulgariją. Diena, 1930-05-11.

14Diena, 1934-10-21.

15Ar reikia būti vegetaru žiemą? Diena, 1939-01-01.

16Gyd. V. Ingelevičius. Dėl žmonių maisto reformos. Lietuvos aidas, 1932-01-27.

17Ar reikia būti vegetaru žiemą? Diena, 1939-01-01.

18Koks gi pagaliau sveikas valgis. Diena, 1936-01-05.

19Ten pat.

20Ten pat.

21XX amžius, 1937-06-26.

Tofu apkepas

Reikės:

600 g tofu;
2/3 stiklinės manų kruopų; 
1/2 stiklinės cukraus;
1 šaukštelio kepimo miltelių;
1/2 šaukštelio vanilinio cukraus;
žiupsnelio druskos;
1/2 šaukštelio cinamono;
žiupsnelio maltų džiūvėsėlių.

Paruošimas:

Su blenderiu sutrinti tofu ir cukrų, įmaišyti manus, prieskonius, kepimo miltelius. Ištepti skardą aliejumi, pabarstyti džiūvėsėliais, sukrėsti gautą masę. Įkaitinti orkaitę iki 200°C ir kepti apkepą ~20 minučių, kol gražiai pakils ir taps rusvas.

Patiekti su uogiene. Skanu valgyti ir šaltą.

Skanaus!

Žalias citrininis „sūrio“ tortas

Reikės:

pagrindui -

1 puodelio migdolų (arba graikinių riešutų;

3/4 puodelio datulių be kauliukų;

žiupsnelio druskos.

kremui - 

1,5 puodelio anakardžių riešutų;

1/4 puodelio šviežių citrinos sulčių (~2 citrinos);

1/4 puodelio agavos sirupo;

1/4 puodelio kokosų aliejaus.

Paruošimas:

Išmirkyti anakardžių riešutus per naktį. Valandą prieš ruošiant tortą, užmerkite datules. Pamirkytas datules, migdolus (arba graikinius riešutus) bei žiupsnelį druskos sumalkite blenderiu iki vienalytės grūdėtos masės. Išlipdykite ja torto formos (kurios šonas nusiima) apačią. Jei naudosite didesnę formą (21 cm skersmens ir daugiau), recepto ingridientų kiekį padidinkite.

Išmirkytus anakardžius, citrinos sultis, sirupą ir kokosų aliejų sutrinkite blenderiu iki košelės masės, padenkite pagrindą. Galite papuošti vaisiais ar uogomis. Įdėkite į šaldymo kamerą 2 valandoms. Po to tortą ištraukite ir laikykite šaldytuve.

Skanaus!

Receptas iš: http://www.anjasfood4thought.com/

Mieliniai kakaviniai blynai

Reikės:

2 stiklinių miltų;
1,5-2 stiklinės šilto vandens arba augalinio pieno;
1 arbatinio šaukštelio sausų mielių;

1 šaukšto rapsų aliejaus;

1 šaukšto kakavos;
1 šaukšto melasos (nebūtinai);

1 arbatinio šaukštelio vanilinio cukraus

0,5 arbatinio šaukštelio cinamono;

0,5 stiklinės cukraus (jei dedate melasos - tai mažiau).

Paruošimas:

Šiltame vandenyje/augaliniame piene ištirpdyti melasą. Supilti į dubenį visus sausus ingridientus, aliejų, užpilti vandeniu/augaliniu pienu. Gerai išmaišyti ir palikti pastovėti šiltai, pridengus virtuviniu rankšluosčiu. Galima laikyti šiltoje, kiek pravertoje orkaitėje. Tešlai iškilus dvigubai, krėsti ją šaukštu į įkaitintą keptuvę su aliejumi : )
Galite pagardinti klevų sirupu arba uogiene.
Skanaus!

Keptos pupos

Reikės:

 

stiklinės pupų;

aliejaus;  

vieno vidutinio dydžio svogūno; 

druskos.

Paruošimas:

Pupas mirkyti vandenyje apie dvi paras. Išvirti vandenyje (apie 45 minutes). Svogūną nulupti ir smulkiai supjaustyti. Į keptuvę įpilti aliejaus ir jame pakepinti svogūną. Sudėti išvirtas pupas, įberti druskos  ir pakepti dar keletą minučių. 

spaghetti su pomidorų tyre (ne kečupu)!

Reikės:

500 g spaghetti makaronų;
1 vidutinio-didelio svogūno;
5-6 skiltelių česnako;
16 šaukštų alyvuogių aliejaus;
2 pilnos stiklinės pomidorų tyrės (NE kečupo);
3 vidutinio dydžio pomidorų;
žiupsnelis druskos, baziliko, pipirų.

Padažo ruošimas:

Svogūną ir česnaką supjaustome. Į puodą supilame alyvuogių aliejų. Į įkaitusį aliejų sudedame svogūną, jam švelniai apkepus, sudedame česnaką, pakepiname dar truputį. Sudedame supjaustytus pomidorus ir pomidorų tyrę. Verdam ant mažos (ar net labai mažos ugnies). Padažas linkęs taškytis, tad nepamaišys ant puodo uždėti dangtį (uždengti ne aklinai). Verdam 10-15 min ant mažos ugnies, galiausiai pasūdom, pagardinam prieskoniais.

Geriausia, kad baigiant ruošti padažą - makaronai jau būtų išvirę. Virimas paprastas: užverdam pasūdytą vandenį, sumetam makaronus, verdam 5-6-7 min (kietagrūdžius virti ilgiau, kiek nurodyta ant pakelio), pastoviai paragaujam. Kai tik makaronai pasidaro pakankamai minkšti valgymui - iškart baigiam virti. Nukošiam. Sumaišom makaronus su padažu ir gardžiuojamės! Skanaus! :)

Migdolų sūris

Reikės:

2 puodelių 24-48 val. mirkytų migdolų;
0,5 šaukštelio probiotikų;*

1-2 skiltelių česnako;

2 šaukštelių alyvuogių aliejaus;

3 šaukštelių citrinos sulčių;

žiupsnelio druskos.

Paruošimas:

Išmirkytiems migdolams nulupti odeles - turi nusiimti nesunkiai. Sudėti į indą (ar maisto smulkintuvą), užpilti vandeniu kad apsemtų, įdėti probiotikus*, ir sumalti blenderiu. Malama ilgai, neskubėkite ir nesudeginkite blenderio : )

Ištiesti koštuvą sūrmaišiu ar dviguba marle. Sukrėsti gautą masę. Apačioje pastatyti indą. Pridengti ir palaikyti šiltai per naktį arba ~8-12 valandų. Geriausiai sūris fermentuojasi 42°C temperatūroje, todėl turintys orkaites su temperatūros nustatymo galimybę, galite laikyti joje, nustatę ~40°C.

Į susifermentavusią migdolų masę įmaišyti sutrintą česnaką, druską, aliejų, citrinos sultis. Galima įmaišyti ir šviežių žolelių, mielių dribsnių. Gautą masę „užsukti“ sūrmaišyje/marlėje ir, palikus koštuve, prislėgti sunkiu daiktu ir laikyti šaldytuve. Po ~8 valandų sūris bus paruoštas.

Turintys maisto džiovyklę gali gautą sūrį padžiovinti, kad būtų kiek kietesnis.

Sūrį suvartoti reikia per 5 dienas.

*vaistinėse yra pirkti vegan probiotikų „Vega“; sūriui reikalingas 3 kapsulių turinys.

Manų chalva

Reikės:

1 stiklinės manų;

4-5 šaukštų veganiško ghi;*

2/3 stiklinės cukraus arba 1/3 stiklinės melasos;

1/2 stiklinės razinų;

1/2 stiklinės anakardžių riešutų;

kelių gvazdikėlių;

cinamono;

malto kardamono;

vandens arba sojos pieno.

Paruošimas:

Į indelį sudėti razinas, cukrų, prieskonius ir užpilti puodeliu verdančio vandens (arba užvirinto sojos pieno). Įkaitinti keptuvę (be aliejaus) ir joje ant lėtos ugnies pakepinti riešutus. Riešutus suberti į lėkštę. Gilioje keptuvėje ištirpdyti ghi ir iš lėto, nuolat maišant, pilti manus. Nupilti nuo razinų gautą saldų sirupą į kitą indą. Apkepinti manus, sudėti riešutus, razinas, išmaišyti. Pamažu maišant pilti sirupą, kol gausis vienalytė, minkšta masė.
Chalvą skaniausia valgyti šiltą, tačiau galima sukrėsti į gilesnį indą, atšaldyti ir patiekti supjaustytą gabalėliais.

*Veganiško ghi galima rasti Prismose ir kai kuriose sveiko maisto parduotuvėse.

Rasutės mėgstamiausi karšti sumuštiniai

 

Reikės:

Duonos (naudoju juodą bemielę, bet galima eksperimentuoti);

svogūnų;

kreivabudžių arba pievagrybių;

pomidorų;

druskos;

aliejaus;

mėgstamų prieskonių.

Paruošimas:

Duona suraikoma, riekės ištepamos aliejumi, sudedami pusžiedžiais supjaustyti svogūnai. 

Tuomet galima pabarstyti mėgstamais prieskoniais. 

Ant svogūnų sluoksnio dedami kreivabudžių gabalėliai arba pievagrybių riekelės. Kreivabudės orkaitėje keptiems sumuštiniams yra idealios, nes puikiai atsiskleidžia jų skonis, bet pievagrybiai taip pat tinka.

Ant viršaus dedami riekelėmis supjaustyti pomidorai taip, kad uždengtų beveik visą sumuštinio plotą. Kepant pomidorai maloniai apskrunda, o tuo pačiu ir apsaugo svogūnus ir grybus nuo perkepimo bei neleidžia sumuštiniui išdžiūti.

Sumuštiniai sukeliami į kepimo popieriumi išklotą skardą ir pašaunami į iki 200' C įkaitintą orkaitę maždaug penkiolikai minučių.

Sumuštiniai yra iškepę kai pakvimpa ir kai lengvai apkepa pomidorų riekelės.

Ištraukti iš orkaitės sumuštiniai pabarstomi druska ir palaukus, kol atvės iki valgymui tinkamos temperatūros, skaniai suvalgomi.

Spanguoliniai- obuoliniai veganiški keksiukai

Reikės:

2 puodelių miltų;
1 valg. šaukšto kepimo miltelių;
1,5 arbatinio šaukštelio sumalto cinamono;
0,5 arbatinio šaukštelio druskos;
0,5 puodelio cukraus;
0,3 puodelio sojos pieno (Jei tešla labai kieta, galima įpilti kiek daugiau);
0,25 puodelio obuolių padažo/tyrės/trintų obuolių;
2 valg. šaukštų alyvuogių aliejaus;
1 didelis obuolys, nuluptas ir sutarkuotas;
0,75 puodelio džiovintų spanguolių;

Paruošimas:

1. Įjunkite orkaitę 200' C.
2. Dideliame puode išmaišykite miltus, kepimo miltelius, cinamoną ir druską.
3. Kitame dideliame inde išmaišykite cukrų, sojos pieną, obuolių padažą, aliejų ir suplakite iki vientisos masės. Įmaišykite sutarkuotą obuolį ir spanguoles. 
4. Šlapius ingredientus įpilkite į sausus ir sumaišykite, bet nepermaišykite, tik kad maždaug vientisa masė pasidarytų. 
5. Į keksiukų kepimo formą įdėkite popierėlius keksiukams ir supilkite tešlą. Jei norite, kad keksiukai būtų iškilę, tešlą pilkite beveik iki viršaus. Ant viršaus dar galite uždėti spanguolių.
6. Keksiukus įkiškite į orkaitę ir kepkite iki kol paruduos arba kol įbestas dantų krapštukas lieka švarus (apie 25 minutes). 
7. Išėmę keksiukus ant viršaus užbarstykite cukraus pudros. Leiskite atvėsti (5 minutes) ir  patiekite, dar šiltus! Skaniausi su šiltu sojos pienu! Skanaus. :)

Veganiški graikinių riešutų sausainiai

 

Reikės:

1/2 puodelio veganiško margarino.

3/4 puodelio cukraus.

3/2 arbatinio šaukštelio vanilės esencijos.

Keturių valgomųjų šaukštų vandens.

2 puodelių miltų.

1/2 arbatinio šaukštelio druskos.

2 arbatinių šaukštelių kepimo miltelių.

3/4 puodelio sumaltų graikinių riešutų.

Paruošimas:

1) Viename inde gerai išmaišyti margariną, cukrų, vanilę, vandenį.
2) Išmaišius, į tą indą suberti miltus, druską, kepimo miltelius, maltus graikinius riešutus ir išmaišyti tešlą. Jei labai sausa gaunasi, galima dar šiek tiek vandens arba sojos pieno įpilti. Bet tešla turi būti tokia gana kieta!
3) Įkaitinti orkaitę iki 175 c ir į skardą ant kepimo popieriaus sudėti rankomis suformuotus sausainiukus. Ant viršaus galima uždėti dar viena sveiką graikinį riešutą!
4) Kepti apie 15 min, kol paruoduos. Skanaus!

Salotos su avokadiniu majonezu

                                                                                                        Autoriaus fotografija                                       

                                              

Salotoms reikės: 

2 didelių pomidorų;

  6 didelių salotų lapų;
1 raudonosios paprikos;
1 agurko (10cm);
  didelės saujos kalafijorų (susmulkintų rankomis);
mažo ryšulėlio svogūnų laiškų;
mažo ryšulėlio petražolių;
 stiklinės pjaustytų konservuotų juodųjų alyvuogių

Padažui reikės:

pusės citrinos sulčių;
1 sunokusio avokado;
žiupsnelio saldžiųjų raudonųjų pipirų;
druskos pagal skonį;
žiupsnelio česnako miltelių;
3 šaukštų alyvuogių aliejaus
 
 

Paruošimas:

Avokadą išskuobiame, įdedame druskos, česnako miltelių, saldžiųjų raudonųjų pipirų prieskonių, įspaužiame pusę citrinos ir blendiname įpilant vandens iki gražios padažo konsistencijos masės.
Supjaustytas daržoves užpilame padažu, išmaišome. Skanaus!!!