Ši vasara - ypatinga. Pirmą kartą turime progos savo skaitytojams papasakoti apie veganiškus skanumynus kitame mūsų planetos pusrutulyje! Klajonės nuvedė į tolimąją Keniją, kuri (dar) nėra dažnas atostogautojų iš Lietuvos pasirinkimas. Tačiau čia sau mėgstamos veiklos rastų visi: ir gyvūnėlius mylintys vaikai, ir tingių atostogų paplūdimyje su baltu smėliu ir žydru vandenynu norintys nuo ofisinio darbo pavargę suaugusieji, ir smalsūs nuotykiautojai, pasiryžę pažinti egzotišką kraštą pradedant jo gyventojais ir kultūra, o baigiant, žinoma, vietine virtuve.
Keliaujant už "vakarų civilizacijos" (ghm, ghm) ribų žmonės gąsdina - oi, jau veganams tai nebus ką valgyti. Netikėkite jais. Tai, kas taikoma amžinojo įšalo žemėje ar sausringame Kazachstane, tikrai netinka Kenijai. Metų laikų čia nėra, tik sezonai - sausasis ir drėgnasis. Važiavome tuo metu, kai buvo "žiema" - t.y. sausa ir "vėsu" - vietiniai gyventojai traukė varvančias nosis, mat aukštikalnėse temperatūra nukrito iki +20. Bet, žinoma, vaismedžiams toks "šaltis" nė motais - šviežių vaisių ir daržovių čia galima gauti ištisus metus; nuo sezoniškumo skiriasi tik jų kainos bei kaip lengvai jų gausite. Šai liepą Kenijoje avokadų sezonas - įsigyti galima ant kiekvieno kampo iš daržovių ir vaisių prekeivių. Priklausomai nuo dydžio, avokado kaina svyruoja nuo 30 iki 50 Kenijos šilingų (apie 0,25-0,40 €). Visi avokadai prinokę ir nuo-sta-būs. Pardavėjai paklausia, ar avokadus valgysite iš karto ar kitą dieną ir parenka tinkamiausius. Mangų sezonas buvo beprasidedantis. Mini (japoniški?) mangai kainuoja vos po penkis šilingus, o įprasto dydžio mangų kainos prasideda nuo 30 šilingų. Tiesa, skaniausi mangai - sausį, mat patys saldžiausi. Lietuviškos vasaros mangai Kenijoje primena mangus Lietuvos parduotuvėse - ne tokie sunokę ir rūgštūs. Jei labiau mėgstate ne mangus, ar papajas, Kenija taip pat patiks: maža papaja kainuoja nuo 30 šilingų, už miiiilžinišką gali tekti pakloti ir 200 - ir vis tiek - dauuug kartų pigiau nei Lietuvoje. Jau nebekalbant apie skonį: papajos prinokę ir saldžios (aišku, reikia mokėti gerai pasirinkti vaisių). Gatvės ir turgaus prekeiviai taip pat siūlo pasiflorų, anonų, ananasų, bananų ir t.t. Visgi skaniausi bananai - ne tie, kokius mes valgome Lietuvoje, o saldieji bananai, pasižymintys mažu dydžiu, o juos netgi pranoksta iš Ugandos atkeliaujanti rausvos spalvos bananai, pasižymintys medaus skoniu ir malonia, nekrakmolinga tekstūra.
 |
| Pirkiniai Iten turguje, sumokėjome vos daugiau nei 1 € |
Žemyninė Kenija skiriasi nuo pajūrio; prie vandenyno auga kokoso palmės, todėl tiek miestuose, tiek paplūdimiuose už 30-50 šilingų galite įsigyti kokoso riešutų. Pardavėjas jo viršūnę "nuskalpuos" mačete ir įduos į rankas šiaudelį kokoso vandeniui išgerti, o po to iš to pačio kokoso pagamins šaukštelį, kuriuo galėsite iškabliuoti mėsingus kokoso "vidurius". Jei kokosas tiek daug malonių jausmų nesukelia, visada galite gurkšnoti šviežiai spaustas vaisių sultis. Mangų, pasiflorų, ananasų ar apelsinų sultys kainuoja po 80-250 šilingų. Kainų skirtumas didelis, mat kuo "mandresnė" kavinė, tuo aukštesnės kainos.
Dažnai liūdžiu, jog Lietuva neturi gatvės maisto kultūros. Kenijoje - priešingai. Miestų gatvėse be didelių sunkumų rasite maisto prekeivių. Nemaža dalis maisto - neveganiška ir neveganiška, bet kuo pasidžiaugti turi ir veganai. Kad ir keptais kukurūzais. Kenijos kukurūzai skiriasi nuo auginamų aplink Lietuvą - jie balti, krakmolingesni ir sausesni. Todėl ir keptas baltas kukurūzas valgosi ne taip smagiai kaip geltonas. Bet išalkus galite čiupti pusę kukurūzo už vos 10 šilingų, o visas kukurūzas atsieis 20.
 |
| Cukranendrių pardavėjas. Daivos Repečkaitės nuotrauka. |
Kur kas įdomiau buvo išbandyti kitą populiarų užkandį - cukranendres. Jas po miestą vėžina karučiuose, tada mačete "nudrožia" žievę ir minkštimą sukapoja į plastikinį maišelį. Imi gabaliuką, meti į burną ir iščiulpi sultis. Sumedėjusią dalį spjauni ant gatvės kaip kokią "sėmkę". Maišelis užkandžio kainuoja 20 KSH.
 |
| Cukranendrės |
Tokius dalykus valgysite kontinentinėje Kenijos dalyje. Bet prie vandenyno pasitiks kitoks maistas. Būtina pabandyti kasavos traškučių su masala prieskoniais (30-100 KSH). Daug kur rasite ir spurgytes
pajia su žalumynais (~30 KSH už maišelį). Jos tikrai puikios!
Jei norisi "kažko saldesnio" galite čiupti ir saldžią mandazi spurgą. Dairykitės kur jas kepa - šviežios skanesnės. Ir, dėmesio! Prie vandenyno spurgos veganiškos, ruošiamos su kokosu, tačiau žemyninėje dalyje - ne, joms naudojamas pienas.
Jei trūksta drąsos mėgautis gatvės maistu, galima juo gardžiuotis gausybėje restoranų ir užkandinių. Nors prieš išvykstant buvome prigąsdintos būsimomis pilvo bėdomis, laimei, jų neturėjome, nors tikrai lankėmės ne tik pačios aukščiausios klasės restoranuose : ) Žinoma, maitinantis veganiškai
šansai apsinuodyti maistu gerokai sumažėja! Todėl vegan mityba rekomenduojama tiems keliautojams, kurie labai bijo pasigauti kokią piktą pilvo bakteriją ar virusą. Bet įveikus baimes (ar geriant nemažai kokakolos), veganai ir neveganai Kenijoje gali klestėti. Pirmasis ragautas keniškas maistas buvo gan stereotipinis (ką supratome kelionės eigoje) - ugali ir sukuma wiki. Sukuma wiki - įvairių žolių ir žalumynų troškinys su trupučiu svogūno ir pomidoro. Išvertus patiekalo pavadinimą iš swahili kalbos jis reiškia kažką panašaus į "prastumti savaitę". Bet jį valgo ir mėgsta visi! Ugali - tai svarbi kenijiečių mitybos dalis (Lietuvoje tai būtų bulvės ir duona kartu) - iš kukurūzų miltų pagaminta duona, kuria ir kabinamas maistas. Taip, Kenijoje valgoma rankomis!
 |
| Naminis maistas - ugali ir sukuma wiki - pats skaniausias! |
Maitinimo įstaigos, tiesa, Kenijoje vadinamos netikėtai - "Hotel". Todėl gan ilgai stebėjomės visur pridygusiais "viešbučiais". Didžiulėje ir triukšmingoje sostinėje galite paragauti ne tik keniško maisto, bet ir kitų skanėstų iš Rytų Afrikos regiono, žemyno ar Rytų Azijos, mat didmiesčio gyventojai čia sukeliavę iš viso pasaulio. Todėl ir pasakojimą apie viešojo maitinimo ypatumus pradėsiu nuo Nairobio.
Kadangi pirmąją dieną miestą tyrinėjome su nairobiečiais, tad jie mus atsivedė papietauti į populiarią vietą, kurios, deja, pavadinimo nei mačiau, nei atsimenu (nors... gal ir ne bėda?). Kavinė įrengta pastogėje, ir iš žmonių kiekio atrodo, jog maistas čia geras ir lankytojų trūkumu skųstis tikrai negalima. Pagrindinis dienos meniu mėsiškas, galima rinktis vištieną ar žuvį, tačiau paprašius, mums pagamina veganiškai, t.y. duoda ugali ir sukuma wiki. Nebuvo labai skanu. Visgi naminis maistas čia smarkiai pirmauja prieš "valgyklinį".
 |
| Veganiško maisto puota restorane "Abyssinia" |
Nairobyje naudojomės proga skanauti ne tik kenijietišką maistą. Kadangi abi* mėgstame etiopišką maistą ir kavą, keliavome jo paragauti Etiopijos kaimyninėje valstybėje - ar jis skirsis nuo to, kurį ragavome Europoje?.. Nors keli žmonės mums rekomendavo restoraną "
Habesha", bet jis mums buvo siaubingai nepakeliui, todėl nutarėme vėlyvų pietų / ankstyvos vakarienės keliauti į restoraną "
Abyssinia". Valgėme trise, todėl užsisakėme ne tik įprastą variantą - injerą su vegetarišku asorti, bet ir papildomą troškinuką, kurį taip pat reikia kabliuoti su injeros duonele. Čia galėjome pasirinkti kokios injeros norime (cha, o apie du variantus ir nežinojau!) - tamsios ar šviesios. Rinkomės tamsią. Ir... tenka prisipažinti - trise tos milžiniškos lėkštės pilnos maisto lengvai neįveikėme. Būtų pakakę ir pagrindinio asorti patiekalo, kuris čia kainavo 850 KSH (apie 8 €) ir, žinoma, nuostabios etiopiškos kavos. "Abyssinia" restorane galima sudalyvauti ir kavos gėrimo ceremonijoje, kurios, deja, mums teko atsisakyti. Bet net ir be jokių ceremonijų kava (120 KSH) nuostabi. Ją atneša virtą moliniame ąsotyje ir patiekia su... popkornais (kaip neįprasta!) bei greta padėtais etiopiškais smilkalais. Maisto ir kavos įvertinimas: 10 balų. Čia bene buvo vienas skaniausių mūsų valgytų maistų visos 6 savaičių kelionės metu.
 |
| Sprogstam nuo baltymų "Jia Yuan Shi Fu" restorane |
Nairobyje teko matyti nemažai indų, japonų ir kinų restoranų. Bet sekmadieniais papietauti mieste sunku - beveik viskas uždaryta. Keliavome antram dubliui pas etiopus į "Habeshą", bet jos... neradome, arba restoranas buvo uždarytas. Todėl pietums pasirinkome netoliese buvusį ir atidarytą kinų restoraną "
Jia Yuan Shi Fu". Vieta buvo tuštoka, bet labai švari ir tvarkinga (išskyrus WC) - kas gali būti svarbu tiems, kam atsibodo valgyti pirštais namų ar kaimiškos aplinkos valgyklose. Užsisakėme aštrų tofu troškinį - originale turėjo būti ir mėsos, bet ją paprašėme pakeisti tofu (po to gailėjausi, jog neprašėme mėsą pakeisti daržovėmis), garnyru pasirinkome ryžius su anakardžių riešutais ir gurkšnojome žalią arbatą. Man tofu buvo kiek per daug ir trūko daržovių, bet maistas tikrai skanus, o darbuotojai labai paslaugūs ir draugiški.
Dar vienas "netyčiukas" - ankstyvi pietūs beieškant kavos ir interneto (taip, wi-fi nėra dažnas dalykas) Nairobyje nutiko restorane
Valley Coffe&Shake. Vieta nėra vegetariška, tačiau vegetarai gali rasti burgerį, o veganams pasiūlė daržovių kario su ryžiais ir salotomis. Pavarčius meniu spėjome, jog vieta somalietiška (ožkiena, kupranugarių pienas). Įdomu, įdomu. Kario porciją gavau milžinišką; patiekalas tikrai skanus, paruoštas iš šviežių daržovių. Netikėta sėkmė.
 |
| Liūdni pietūs restorane "Dass" |
Etiopiško maisto antrą dublį nutarėme daryti ir prieš paliekant Keniją. Dėl patogios vietos pasirinkome kitą restoraną -
"Dass".
Nors ant durų kybojo lipdukas, kad galima mokėti kortele, perklausę
išgirdome, jog ne, kortelių jie nepriima. Mūsų grynieji ėjo į pabaigą,
todėl vietoj norėto asorti teko rinktis tik vieną patiekalą iš juodųjų
lęšių (500 KSH), kurio neragavome Abyssinia restorane ir kavos. Atnešto
patiekalo spalva kėlė daug dvejonių - ar tikrai jis iš juodųjų lęšių?..
na, tiek to. Buvome išalkusios kaip žvėriūkščiai, tad suvalgėme tai, ką
gavome. Deja, maisto skonis buvo neišskirtinis, t.y. prastesnis už
vidutinį. O kava... kava buvo siaubinga! Kilo daug abejonių ar tai iš
tiesų garsioji etiopiška kava. Nors pateikta iš molinio ąsočio (bet be
smilkalų) ji panašėjo į pigią lietuvišką "užpiltinę" kavą. Etiopiška
kava įprastai "duoda į galvą" kofeino antplūdžiu, jo staigaus taip pat
nesulaukėme. Ir tik kai nukabinę nosis išėjome iš restorano, pradėjome
justi besiplečiančias kraujagysles ir kavos poveikį. Etiopiška. Tai kas
nutiko su skoniu?.. Paliksime tą aiškintis kitiems ir į "Dass" negrįšime
bei nerekomenduosime jo kitiems.
 |
| Pirmadienį pupos, antradienį pupos... maistas safaryje |
Po Nairobio laukė ne ką nuobodesnės patirtys - kelionė į safarį Masaai Maroje. Įspėjome agentūrą dėl savo mitybos (viena keliautoja valgo veganiškai, kita nevartoja pieno produktų), bet dar iš Lietuvos turėjau prisikrovusį visokių tirpių sriubų - netikėjau, jog veganais bus pasirūpinta tinkamai. Ir... klydau! Stovyklavietės šefas dėl manęs gamino atskirą veganišką patiekalą, kuriuo džiaugėsi ir kiti atvykę vegetarai. Tiesa, maistas visas dienas buvo daugiau mažiau tas pats - karštas patiekalas - pupų ir daržovių troškinys, o pusryčiams - duona su žemės riešutų sviestu ir/ar uogiene; visada būdavo šviežių vaisių. Po 3 dienų pupų ėmiau nekęsti : )) Į pietų lauknešėlius vežtis į safarį gavome kiek liūdnokų sumuštinių su daržovėmis, vaisių, virtą tapioką, samosą su daržovėmis. Kita vertus, jaučiausi daug smagiau ir geriau valgydama patižusį daržovinį sumuštinį, kuris karštyje ir ne šaldytuve pragulėjo gerą pusdienį nei tokiose pačiose sąlygose prakeliavusią vištieną...
 |
| Safario pietūs - samosa su daržovėmis. |
Taigi, maisto safaryje buvo tikrai pakankamai. Netgi pakeliui į ir grįžtant iš safario mūsų grupė stojo pakelės kavinėse, kur mūsų laukė švediškas, taigi, vegan friendly stalas. Mano greitai paruošiamos sriubos liko nepanaudotos...
 |
| Jei ne sukuma wiki, pakelės kavinės maistas atrodytų labai lietuviškai : ) |
|
Keliaudamos iš Eldoret miesto aukštikalnėse į Nairobį, sustojome persėsti į kitą autobusiuką ir papietauti Nakuru mieste. Vietos specialiai nesirinkome ir paėję nepertoliausiai nuo stoties, užsukome į kažkokį "hotel", kurio meniu nudžiugino. Daugybė vegetariškų variantų, patiekalų kainos apie 150 KSH už vieną. Užsisakėme matoke (plantanų troškinio) su chapati duonele ir daržovių nduma (troškinį) su kasava (čia tokia krakmolinga šaknis). Žemyninis maistas prieskonių gausa nepasižymi (bet gal lietuviškam liežuviui tas patiktų?), bet pavalgėme visai neprastai, ir, kas be ko, įdomiai!
 |
| Plantanų troškinys ir daržovės su kasava. (ne)paprasta ir sotu! |
Po žemyninės Kenijos dalies mūsų laukė daug smagesnis ir šiltesnis (mat aukštikalnėse "žiema") laikas pakrantėje. Pakrantės maistas nuo žemyninio skiriasi - patiekaluose dažnai atsiranda kokosas. Kadangi kokosą die-vi-nu, dar prieš išvykdama atostogų užsirašiau, jog noriu paragauti
wali wa nazi - kokosinių ryžių. Ak, ironija, jų taip ir neparagavau. Užtai kažkokioje kavinukėje netoli garsiojo Diani paplūdimio paskanavau įdomaus reikalo - kokosinių pupų.
 |
| Kokosinės pupos su ryžiais |
Beje, labai svarbu paminėti, jog Kenijoje viso maisto porcijos - milžiniškos. Todėl dažniausiai užsisakydavome vieną porciją ar keletą užkandžių dviems. Ir privalgydavome tikrai sočiai. Tokiu atveju, pietūs vienai atsieidavo vidutiniškai apie 2€.
Gyvenome Mombasos priemiestyje Bamburi, todėl daugiausiai maisto išragavome ten esančiame Bamburi paplūdimyje. Džiugino tai, jog galėjome sau leisti pietauti paplūdimio restoranuose - kainos tikrai nesikandžiojo (ir net nelojo); vegetariškų ir nevegetariškų patiekalų kainos prasideda nuo 400 KSH (mažiau nei 4 €), o kokteilių - nuo 450 KSH. Todėl vandenynu galima mėgautis nuo-iki ir visą dieną.
 |
| "Ziwa" restoranas ant vandenyno kranto |
Gan dažnai nutūpdavome užtiktame pilnai vegetariškame restorane
"Ziwa". Čia sėdėdavome prie staliukų žiūrėdamos tiesiai už keliasdešimt metrų krantą skalaujantį Indijos vandenyną ir pietums rinkomės iš gausybės vegetariškų patiekalų (400-600 KSH). Pasirodo, jog Kenijoje yra populiarinama soja (sutikome ir ją valgančių dėl to, jog soja - gerokai pigiau nei mėsa), todėl "Ziwa" meniu atradę sojos karį, nutarėme paragauti būtent jo, kartu su chapati ir daržovėmis.
Garuose virtos daržovės buvo nykios, tačiau karis nenuvylė. Tirštas, maloniai aštrus ir prieskoningas. Ko gi daugiau reikia jei ne lašelio Indijos skonių pietaujant karštą vasaros dieną ir prisėdus pavėsyje su tobulu vaizdu?
 |
| Daržovių kukuliai - panašiau į patiekalą, nei į užkandį. |
Antrą kartą paplūdimyje pietavome neatmenamo pavadinimo restorane-picerijoje. Sudomino spagečiai su žemės riešutų padažu, bet deja, dėl gan įprasto "service problem" žemės riešutų sviesto jie neturėjo ir spagečių paruošti negalėjo. Todėl užsisakiau užkandžių - daržovių kukulių (berods ~200 KSH) ir blynelį su vaisiais ir daržovėmis (~350 KSH, suintrigavo salieras bei agurkai deserte). Kukulių maniau tik užkąsianti, tačiau puikiai papietavau, mat jie nemaži ir sotūs. Na o desertas buvo... skrudinta sumuštinių duona (tiesa, plutelės nupjaustytos) su kalnu pjaustytų vaisių ir daržovių ant viršaus, tad teko juo nusivilti.
 |
| Už originalumą ir desertą "ant batono" galbūt galima ir pagirti?.. |
Pačioje Mombasoje pietavome nedaug. Tačiau pasitaikius unikaliai progai pasivaikščioti po somaliečių kvartalą ir paragauti somalietiško maisto, sutikome. Valgyklėlė turbūt sužavėtų ne kiekvieną - stalus apsėdę vieni vyrai, o aplink zuja daugybė kačių, kurios, jei per daug lenda į akis, nustumiamos į šalį koja ar lazda. Savotiškai žavinga? Valgome mchicha - žolių troškinį, maharagwe - pupas ir mchele - ryžius su žolėmis ir prieskoniais. Viską vardan sveikatos užgeriame kokakola. Maistas panašus į žemyninį Kenijos maistą - sotus, bet pernelyg neišraiškingas. Tačiau galėsiu pasigirti, jog ragavau somalietiškų veganiškų patiekalų! Beje, padarėme klaidą imdamos dvi porcijas. Pusę nesuvalgyto maisto teko nedorai palikti : (
 |
| Somalietiškas maistas Mombasoje |
Visgi Kenijoje buvo sunku rasti ne veganiško maisto, o... kavos! Pasirodo, jog (beveik) visa kava Kenijoje auginama tik eksportui, o štai vietinei rinkai jos nelieka, arba ji paliekama prastesnės kokybės, arba... na, čia žmonės geria kenišką arbatą su pienu, o jei kavą, tai tiesiog geria tirpią Nescafe. Tačiau nepasidavėme ir su retai prieinamu internetu sugebėjome
išgooglinti, kad Mombasoje yra kavinė "
Jahazi", siūlanti puikią swahili kavą ir užkandžius.
Internetai nemelavo. "Jahazi" mus pasitiko ne tik puikia aplinka - žaviomis ištapytomis kėdėmis, arbatos kambariu, bet ir puikiu meniu. Galėjome rinktis iš keturių skirtingų kavų! Kavos negeriantys čia rastų arbatos ir gaiviųjų gėrimų, o taip pat galima ir užsakyti degustacinį swahilietiško maisto meniu. Paragavome tradicinę swahili kavą su prieskoniais, kuri buvo tikrai nuostabi; taip pat susigundėme saldžia prieskonine tamu kava bei vietine chalva, kuri buvo panašesnė į vaisinius guminukus ar Kaukazo
churchkhela. Kavos kainos nedidelės, už ąsotėlį, kurio pakako dviems (pakaktų ir trims) mokėjome po 150 KSH.
Tai štai, tokie įspūdžiai apie gastronautiką Kenijoje, turbūt pačiame ilgiausiame KVV įraše per visą blog'o istoriją! Paliekame skaitytojus su kai kuo maloniau nei maistu - nuotrauka iš rojų primenančio Diani paplūdimio. Gražios besibaigiančios vasaros!
