Mmmm, Turkija!

Šie metai nebuvo itin sėkmingi Turkijai ir jos turizmui. Kurortai bei kurortų restoranai ištuštėję, viešbučių kainos kritusios... O ir mums pasisekė (hmm, hmm) čia apsilankyti "tarp dvejų audrų" - išpuolio Stambulo orouoste bei perversmo... Nors vietiniai gyventojai ir nesijaučia saugiai bei liūdi dėl turizmo sektoriaus patiriamų problemų, tačiau gyvenimas tęsiasi. Turguje prekeiviai pardavinėja kalnus šviežių baklažanų, siūlo paragauti prieskonių, kavinėse verda turkišką kavą ir arbatą bei čirškina tuos pačius "varguolių mėsa" vadinamus baklažanus.

Nors pelnytai Turkijos kulinarine sostine laikomas Stambulas, mūsų maršrutas Turkijoje driekėsi nuo Bodrumo šalies Pietvakariuose iki Izmiro, trečio pagal dydį miesto Turkijos Vakaruose, užsukant į UNESCO paveldo sąraše esančią Pamukalę. Kadangi Turkijoje maistas nebrangus, šviežias ir veg-draugiškas, stengėmės jo kuo daugiau išragauti.

Pirmieji pietūs Bodrume buvo suvalgyti atsitiktinai pasirinktoje vietoje - restorane "Bodrum Balikevi" (Çarşı Mah 13). Kadangi per karštį valgyti karšto maisto nesinorėjo, nutarėm dviese pasidalinti užkandžių rinkinį bei išgerti po puodelį turkiškos kavos. Meze rinkinys kainuoja ~4,5 €. Iš tikrai nemenko veg-draugiškų užkandžių pasirenkame humusą, favą, keptus baklažanus su pomidorais ir kai ką įdomesnio - jūros pupas - mums nematytas ir negirdėtas jūržoles. Skanaujame užkandžius su šviežia ir šilta pitos duonele. Puikumėlis!

Viršuje - fava (pupų pasta), kairėje - humusas,
dešinėje - baklažanai, apačioje - jūros pupos.

Kitą dieną tyrinėjome miestelį, o vakarop varomos gurgiančio pilvo užsukome alkio malšinti į kitą restoraną "Nazik Ana" (Eski Hükümet Sokak 5). Restoranas vėlgi buvo tuštokas, daugiausia matėme valgančių vietinių gyventojų. Panašu, kad tai šeimos restoranas; buvo smagu stebėti kaip įsijautęs darbuotojas formavo kukulius šokdamas pagal skambančios muzikos ritmą : ) Kadangi norėjome pavalgyti kuo greičiau, rinkomės užkandžių asorti už 15 TL - pupos, artišokai, kepti baklažanai su bulvėmis ir pitos duonelė. Ant stalo tupėjo ir stiklainėlis marinuotų čili pipirų - gyvenimui pasiaštrinti. Ach, viskas taip pat laaaabai skanu!

Nedidelis Pamukalės miestukas sulaukia lankytojų, tokštančių pasivaikščioti po įspūdingą baltą kalkių kalvą su natūraliais terminiais baseinais bei antikinius griuvėsius. Čia tėra vos kelios gatvelės su restoranais ir kavinėmis, bet net ir ten vegetarai ir veganai neturėtų bėdų su maistu. Pietų užsukome į vienintelį restoraną, iš kurio nieks nešūkavo ir nekvietė vidun - "Ünal". Jų iškaba skelbia, jog restoranas veikia dar nuo 1989 m.! Kadangi pilvai groja orkestrus, užsisakome pomidorų sriubos (5 TL, ~1,5€) ir veg-asorti dviems (12 TL, ~3,6€).

Sriuba maloniai sušildė skrandį; buvo labai švelnaus skonio, kaip suprantu, ruošta iš (grilyje?) keptų pomidorų. Atkeliavus veg-asorti pagalvojome, jog reikėjo paprašyti nedėti pieno produktų, bet ką jau čia... ir taip dažnai mano neveganė ir nevegetarė kelionių draugė yra "skriaudžiama" kai nutariam maistu dalintis : )

Į rinkinį įėjo kofte vynuogių lapų suktinukai su ryžiais, įvairiausios grilyje keptos bei troškintos daržovės. Prisivalgėm tikrai sočiai. Ir vėlgi, skaniai!

Palikdamos Pamukalę pusryčiauti neketinome, bet užsukome į osmanų stiliumi įrengtą restoranėlį "Yldiz" išgerti kavos. Kol gurkšnojome kavą, aplink tvarkėsi moteriškė, kuri pasiūlė ir papusryčiauti: baigusi tvarkymąsi ji keps turkiškus blynelius. Kadangi blynelių kepimo įtaisas (dujomis "varoma" metalinė statinė) suintrigavo, priėmėme pasiūlymą. Užsisakiau špinatų blynelių (10 TL, apie 3 €), o draugė - blynelių su tahini. Puikiausia buvo tai, jog galėjome stebėti visą gamybos procesą.

Ir ką gi manote? Blynelių buvo daug, labai daug. O skonis - puikių puikiausias ir patobulinamas pagal užsakovų pageidavimus. Gavau aštresnę blynelių versiją su čili dribsniais. Ak, kaip džiaugiuosi, jog buvome sugundytos tuo pasiūlymu!

Izmire daugiausiai gaminomės namuose. Vienintelis dalykas, kurį tikrai norėjome išbandyti - siriškas maistas. Mieste įsikūrę daugybė sirų, palikusių pilietinio karo draskomą šalį. Iki neramumų Sirijoje teko daug girdėti apie puikią Sirijos virtuvę iš po kraštą keliavusių draugų. Pirmą kartą siriško maisto paragavau Kipre. O šį sykį pasinaudojau proga sukirsti sirišką falafelį. Už tris falafelius su gėrimais (kava ir arbata) sumokėjome 19 TL (~6 €). Galbūt skonis ir nebuvo perdėm įsimintinas, tačiau jei norisi pavalgyti sočiai ir pigiai, siriškos užkandinės tam kuo puikiausiai tiks!

Apskritai, Turkijoje gauti veganiško maisto tikrai nesunku. Turgūs pilni vaisių ir daržovių, parduotuvėse galima gauti alyvuogių, tahini kremo su vynuogių džemu, chalvos, tarp pusgaminių tupi vynuogių lapų suktinukai, kepti baklažanai, humusas. O jei mėgstate gatvės maistą, galite griebti virtą kukurūzą ar riestainį.

Riestainių pardavėjas Izmire