Vis dėlto kokia nesąmonė, jog draudžiama vadinti augalinius produktus neugalinių vardais - sojos sūris negali būti sūris, migdolų pienas negali būti pienas... Bet anglų kalba leidžia šiek tiek smagiau pažiūrėti į augalinio maisto alternatyvas - Škotijoje gaminami veganiški produktai slepiasi po Sheese etikete.
Pusryčiams paragavome augalinės kreminės užtepėlės. Ji tepėsi lengvai ir maloniai, o ragaujant liežuvį lengvai kuteno druska ir švelni, vos juntama rūgštelė. Ar tai ne pati puikiausia pusrytinė užtepėlė?
Ragavau ją užteptą ant šviežio prancūziško batono riekelės. Ant speltos duonos riekelės. Ant riestainio. Veikiausiai ji puikiai tiktų ir sukant sushius vietoje populiaraus filadelfijos sūrelio.
Keista, bet ir smagu, jog užtepėlės sudėtis - minimali: vanduo, kokosų aliejus, sojos baltymai, druska, pieno rūgštis (taip, ji vegan! kaip ir skruzdžių rūgštis nėra gaminama iš skruzdžių, taip ir pieno rūgštis negaminama iš pieno!), cukrus, karageninas.
Indelyje 170 g užtepėlės, nykiai lietuviškai užvadintos "kreminiu augalinės kilmės riebalų gaminiu"; daugiausia čia, žinia, riebalų (28 g / 100 g, sočiųjų - 23 g, tad piknaudžiauti nereikėtų?..), 6 g baltymų nemažai ir druskos (1,2 g / 100 g). Tol, kol nesukirsite trijų indelių per dieną - mėgaukitės šita gerybe. Tikrai valgysiu jos dar ir dar.
Lygiai taip pat nenuvylė ir kita Sheese veganiško tepamo sūrelio rūšis - pavasariškesnė su svogūnų laiškais ir juodaisiais pipirais. Čia skonį praturtino svogūnėliai (ir berods ne tik laiškai), o pipirų grūdeliai įnešė lengvo, bet smagaus aštrumo. Tokios užtepėlės net nereikia niekuo papildomai gardinti - tepi ir valgai.
Greitai užimtos dienos vakarienei tądien viriausi špinatų skonio tagliatelle makaronus, kuriuos pagardinau pomidorų padažu, džiovintais pomidorais, cukinija, špinatais, kaparėliais, baziliku ir augaliniu (ne)sūriu. Mėginau dar nebandytą graikiško stiliaus vegan sūrį iš tų pačių Sheese.
Per ilgai nevalgau gyvūninės kilmės produktų, kad gebėčiau prisiminti graikiško sūrio skonį, o gal ir išvis niekada tokio neragavau. Bet augalinis jo variantas - labai patiko. Visų pirma, nuo kitų (ne)sūrių jis skiriasi savo tekstūra: kiti tokie guminukiški arba plastmasiški, o štai šis minkštas ir trapus, bei daug smagiau valgomas, mat po truputį tirpo burnoje išskleisdamas savo lengvą sūrų skonį (aha, sūrų, bet juk sūris?..).
200 g svorio pakuotėje tupi (ne)sūrio blokas, pagamintas iš vandens, kokosų aliejaus, krakmolo, avižų ir nepiktų maisto priedų. Baltymų čia beveik nerasite - dominuos riebalai ir angliavandeniai. Tačiau dar sykį - bet juk sūris?.. Ir jis turi toks būti? Jei nekemšate jo be proto ir be saiko, džiaukitės, skanaukite! Kad ir kaip būtų sunku nesuryti viso gabalo vienu prisėdimu, nes jis tikrai laaaabai skanus...
Sheese produkcijos galite rasti didelėse Maximose.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą