Kuomet dienos po truputį vėsta, o naktimis jau spusteli šaltukas, ir visi sušokame į šiltus bei patogius drabužius, nutinka... patys žinote kas! Galima kaip kokiems lokiams ar barsukams imti kaupti žiemos atsargas pačioje saugiausioje vietoje - ant savęs.
Arba ne.
Arba galima tiesiog būti smaguriu ir paskanauti veganiškų pyragų. Išbandėme jų visus tris, ir visus skirtingus.
 |
| Vegan "Napoleonas su vyšniomis"; 2 gabalėliai pakuotėje |
Pirmasis į trasą atkeliavo veganiškas "Napoleono" tortas. Ir ne bet koks, o su vyšniomis! 200 g pakuotėje tupi du gabaliukai torto, tad galite antru pavaišinti brolį, sesę, tėvus ar kokią savo simpatiją :) "Napoleonas" yra rankų darbo, todėl jo sudėtis - gana trumpa, ir joje nėra nieko, ko neturėtų būti (dažikliai ir kt.).
Įspūdžiai apie pyragą - dvejopi: skonis tikrai sužavėjo, ypač dėl to, jog "Napoleonas" buvo nepersaldus ir gan gaivus (kiek begali būti tortas su pertepimais). Vyšnios tesudarė lengvą akcentą, kas irgi gerai konservatyvių pažiūrų žmonėms, kurių manymu, napoleonuose uogų ar uogienių neturi būti. Kita vertus, nelabai patiko deserto tekstūra. Atgnybti skanėstą buvo gan sunku, o apatinis lakštas tapo nemenku iššūkiu. Aišku, dantys - galingesnis ginklas nei šakutė, todėl pyragas buvo sėkmingai ir skaniai suvalgytas.
 |
| Vegan "Crazy cake"; 2 gabalėliai pakuotėje. |
Antrasis į kelią išriedėjo šokoladinis "Crazy Cake". Kiek drūtesnis nei imperinis "Napoleonas" (250 g), ir daug rimtesnis ir žiemiškesnis pagal savo sotumą. Šokolado mėgėjai valgydami džiaugsis kiekvienu kąsneliu: biskvitas perteptas šokoladiniu kremu, o ant torto viršaus dar ir šokolado pabarstukai. Džiugu tai, jog šis pyragas vėl nebuvo per saldus, o skoniai buvo gerai subalansuoti: kuklesnis biskvitas + saldus ir turtingas kremas. Galbūt norėtųsi kiek drėgnesnio biskvito, bet ar reikia skelbti pageidavimų koncertą geram, prekybos centruose randamam veganiškam desertui? Tikrai ne. Valgykit ir džiaukitės.
 |
| Vegan pyragas "Saldžioji brunetė"; 2 gabalėliai pakuotėje |
Paskutinis paragautas buvo pyragas, pavadinimu "Saldžioji brunetė". Iš karto turiu prisipažinti, jog šis pavadinimas man labai nepatinka - nematau reikalo maistą vadinti nei ten kokiom moterų arbatom, nei tikrų vyrų krienais. Tai ir saldžios brunetės lai lieka kur miegamuosiuose ar asmeninėse fantazijose, o ne virsta tortais ant kavos staliuko, nenoriu aš jų valgyt, nors tu ką.
Jei nesprendžiame apie knygą iš jos viršelio ir vertiname patį desertą - jis vėlgi palieka gerą įspūdį. Pats saldžiausias ir rimčiausias (260 g) iš visų ragautų. Jei paimtumėme tinginį ir sukergtumėme jį su saldžiąja bulvyte, gautume šį pyragą. O kadangi tiek tinginys, tiek ir bulvytė (kurios skonį tik iš vaikystės ir teprisimenu) yra gerai, tai gerą įvertinimą gauna ir paskutinis paragautas pyragas.
Visų šių gardėsių ieškokite Maximose ir Rimi, valgykite patys ir maitinkite kitus - visi nusipelnėme šiek tiek daugiau džiaugsmo bei žemiškų malonumų savuose gyvenimuose!
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą