"Ką valgo veganai" komanda apsilankė restorane "Vegan Rawhouse", kur galėjo išragauti naujai pristatytus žiemos patiekalus.
Turbūt jau žinote - žaliavalgišku maistu laikomas toks maistas, kuris gaminamas nenaudojant aukštesnės nei 42 laipsnių temperatūros - teigiama, kad taip jis išlaiko daugiau naudingųjų medžiagų ir nežūsta sveikatai būtini fermentai. Asmeniškai pati daug tokio maisto vartoti negalėčiau, ypač žiemą, kuomet visur norisi šilumos, bet iš tikrųjų būna, kad po raw maisto būna smagiau, tik reikia nemažos porcijos.
Vegan Rawhouse (Rūdininkų g. 12, Vilnius, anksčiau vadinosi Raw42) išdidžiai laiko save pirmuoju ir vieninteliu žaliavalgių restoranu, nors tikrai nėra. Jie įsikūrė 2012 m., o štai "RawRaw" (dabartinis nebe žaliavalgiškas "Botanique") atsidarė 2010 m., tuo metu sukėlęs žaliavalgystės bangas Lietuvoje. Labai gerai tai prisimenu, nes būdama vegane nuo 2008-tųjų, žinodavau viską, kas vyksta ir bent kiek susiję su veganizmu, nes nevykdavo itin daug dalykų. Taip kad - dabar tai jau vienintelis, bet tikrai ne pirmasis!
Taigi, apie patiekalus:
Žaliųjų žirnelių sriuba su kajanu - gaivi, lengva, raw sriubytė. Skani, nors gan švelnaus skonio. Kajano nepasijautė labai.
Baklažanų traškučiai su avokadų užtepėle buvo visai įdomūs. Jei tikitės tikrų (traškančių) traškučių, tai nusivilsite, bet jei mėgstate džiovyklėje ruoštas daržoves, tai jums visai patiks. Tiesiog baklažanai, ruošti džiovyklėje su rūkytų paprikų nata (!) ir tradicine guakamole.
Imbierinė kriaušių duonelė visai nepaliko įspūdžio kaip ir migdoliniai sausainiai. Kažkaip tiesiog meh. Kas buvo ne meh - tai su migdoliniais sausainiais pateikiamas aguonpienis. Labai žiemiška, labai old-school'as, labai skanu. Genialu. Net pagalvojau, kodėl aguonpienis nėra daugelio Lietuvos kavinių ir restoranų pasirinkimas?
Sušiai su baltuoju ridiku ir krienų padažu (kaip šefė sakė - išrado lietuvišką wasabi) buvo neblogi - gražūs ir spalvoti, nors, kadangi viduje ne ryžiai, o ridikas ir kt daržovės, tai dumblis greitai permirksta ir tai ne visiems gali patikti. Lietuviškas wasabis tiko puikiai.
Ok, na ir dabar visų to vakaro ragautojų top'as (tame tarpe ir mano) - tadadadam - kiaušinių skonio salierų mišrainė! Kiaušinių skonį suteikia, kaip žinia, juodoji druska, o pati mišrainė labai skani ir gana paprasta - pasirodo, pagrindiniai ingridientai tik du - salierai ir svogūnų laiškai! Na, ir labai skanus padažas iš riešutų padažo (ir jo namuose paprastai nepasidarysi, nes riešutus reikia susifermentuoti, kad, kaip teigė virtuvės šefė Irena Žentalytė, jie būtų geriau pasisavinami organizmo). Na tikrai labai labai skani mišrainė. Kartojau net kelis kartus. Verta grieko.
Na ir išskirtinai skanus desertas, dėl kurio tikrai dar užsuksiu kada nors čia, buvo mocha tortas. Pagrinde gaminamas iš anakardžių riešutų ir migdolų pieno, jis, kaip viskas čia, švelnaus, bet ir išraiškingo skonio. Šefė minėjo, kad čia virtuvėje dažniausiai nenaudoja sojų produktų ir kokoso aliejaus, ką aš greičiausiai dėčiau į tokį tortą, bet buvo įdomu suvokti, kad tortą galima paruošti ir be to.
Nors tai - tikrai nepigi vieta - šitų patiekalų kainų dar nežinau, bet dienos pietūs čia kainuoja 6-7 Eu, tai dažnai čia tikrai nenueisiu. Šventinei progai irgi nežinau, ar eičiau, nes vistiek ne visai mano skonio tas raw maistas, bet tos mišrainės ir mocha torto tai visai užsukčiau kada.
Turbūt jau žinote - žaliavalgišku maistu laikomas toks maistas, kuris gaminamas nenaudojant aukštesnės nei 42 laipsnių temperatūros - teigiama, kad taip jis išlaiko daugiau naudingųjų medžiagų ir nežūsta sveikatai būtini fermentai. Asmeniškai pati daug tokio maisto vartoti negalėčiau, ypač žiemą, kuomet visur norisi šilumos, bet iš tikrųjų būna, kad po raw maisto būna smagiau, tik reikia nemažos porcijos.
Vegan Rawhouse (Rūdininkų g. 12, Vilnius, anksčiau vadinosi Raw42) išdidžiai laiko save pirmuoju ir vieninteliu žaliavalgių restoranu, nors tikrai nėra. Jie įsikūrė 2012 m., o štai "RawRaw" (dabartinis nebe žaliavalgiškas "Botanique") atsidarė 2010 m., tuo metu sukėlęs žaliavalgystės bangas Lietuvoje. Labai gerai tai prisimenu, nes būdama vegane nuo 2008-tųjų, žinodavau viską, kas vyksta ir bent kiek susiję su veganizmu, nes nevykdavo itin daug dalykų. Taip kad - dabar tai jau vienintelis, bet tikrai ne pirmasis!
Taigi, apie patiekalus:
Žaliųjų žirnelių sriuba su kajanu - gaivi, lengva, raw sriubytė. Skani, nors gan švelnaus skonio. Kajano nepasijautė labai.
Baklažanų traškučiai su avokadų užtepėle buvo visai įdomūs. Jei tikitės tikrų (traškančių) traškučių, tai nusivilsite, bet jei mėgstate džiovyklėje ruoštas daržoves, tai jums visai patiks. Tiesiog baklažanai, ruošti džiovyklėje su rūkytų paprikų nata (!) ir tradicine guakamole.
Imbierinė kriaušių duonelė visai nepaliko įspūdžio kaip ir migdoliniai sausainiai. Kažkaip tiesiog meh. Kas buvo ne meh - tai su migdoliniais sausainiais pateikiamas aguonpienis. Labai žiemiška, labai old-school'as, labai skanu. Genialu. Net pagalvojau, kodėl aguonpienis nėra daugelio Lietuvos kavinių ir restoranų pasirinkimas?
Sušiai su baltuoju ridiku ir krienų padažu (kaip šefė sakė - išrado lietuvišką wasabi) buvo neblogi - gražūs ir spalvoti, nors, kadangi viduje ne ryžiai, o ridikas ir kt daržovės, tai dumblis greitai permirksta ir tai ne visiems gali patikti. Lietuviškas wasabis tiko puikiai.
Ok, na ir dabar visų to vakaro ragautojų top'as (tame tarpe ir mano) - tadadadam - kiaušinių skonio salierų mišrainė! Kiaušinių skonį suteikia, kaip žinia, juodoji druska, o pati mišrainė labai skani ir gana paprasta - pasirodo, pagrindiniai ingridientai tik du - salierai ir svogūnų laiškai! Na, ir labai skanus padažas iš riešutų padažo (ir jo namuose paprastai nepasidarysi, nes riešutus reikia susifermentuoti, kad, kaip teigė virtuvės šefė Irena Žentalytė, jie būtų geriau pasisavinami organizmo). Na tikrai labai labai skani mišrainė. Kartojau net kelis kartus. Verta grieko.
Na ir išskirtinai skanus desertas, dėl kurio tikrai dar užsuksiu kada nors čia, buvo mocha tortas. Pagrinde gaminamas iš anakardžių riešutų ir migdolų pieno, jis, kaip viskas čia, švelnaus, bet ir išraiškingo skonio. Šefė minėjo, kad čia virtuvėje dažniausiai nenaudoja sojų produktų ir kokoso aliejaus, ką aš greičiausiai dėčiau į tokį tortą, bet buvo įdomu suvokti, kad tortą galima paruošti ir be to.
Nors tai - tikrai nepigi vieta - šitų patiekalų kainų dar nežinau, bet dienos pietūs čia kainuoja 6-7 Eu, tai dažnai čia tikrai nenueisiu. Šventinei progai irgi nežinau, ar eičiau, nes vistiek ne visai mano skonio tas raw maistas, bet tos mišrainės ir mocha torto tai visai užsukčiau kada.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą