Vasaros ir veganiško maisto paieškos Zagrebe

Eilinį kartą tas pats: vėl KVV prapuolė iš eterio, mat tenka daug dirbti, daug keliauti, ir beveik visiškai nesilankyti savo namų virtuvėje. Bet kaip visada tyla nereiškia mirties - kad ir receptų skaičius bus sumažėjęs, tačiau laukia nemažai įspūdžių apie veganišką maistą Lietuvoje ir svetur.

Įspūdžių seriją pradedame nuo Zagrebo. Kroatijos sostinė birželio pabaigoje kitaip nei Lietuva palepino puikiais orais - saulėtomis dienomis ir iki 30°C pakilusia temperatūra. Iki pilnos laimės tetrūko tik gero veganiško maisto, o jo atgijusiame mieste rasti buvo tikrai nesunku.

Katės prie "Medenko" irgi slepiasi nuo kaitros.

Kaip manote, koks maistas labiausiai tinka karštai popietei?.. Turbūt šaltos sriubos, gaivios salotos ir, žinoma, ledai. Todėl vienas pirmųjų dalykų, paragautų Zagrebe ir buvo skanūs veganiški ledai iš ledainės "Medenko". Ji pasislėpusi daugiabučių namų kieme, tačiau jos paieškoti ir atrasti tikrai verta. Už 12 kunų (~1,6 €) gausite vieną bumbulėlį ledų - ledainėje visada rasite ir tinkamų veganams. Jei norite egzotiškesnių skonių, galima rinktis ledų indelį iš šaldytuvo ir, pavyzdžiui, paragauti arbatos su bergamote ledų. Visgi mane sugundė imbieriniai ledai - visiškai puikūs ir tinkamai atgaivinę. Todėl į ledainę užsukau ir prieš išvykstant - suvalgiau dar vieną porciją, tik šį kartą - migdolinių vegan ledų... Niam!

Imbieriniai ledai iš "Medenko" ledainės

Aišku, teko ne tik saldintis ledais, bet ir rimčiau pavalgyti; vietas pietums ar vakarienei rinkausi ne tiek pagal rekomendacijas, kiek pagal lokaciją. Laimei, daugelis veganiškų ar draugiškų veganams maitinimo įstaigų veikia centrinėje miesto dalyje, o ji nesunkiai ir greitai apkeliaujama pėškamobiliu. Tad nutiko taip: ėjau valgyti vienur, bet netyčia atsidūriau priešais vegeburgerinę "Green Point", ir tapau visiška išdavike nutarusi nekeliauti toliau, o papietauti čia, kur ir esu. 

Kanapinis burgeris su bulvytėmis

Už 37 kunas (~5 €) užsisakiau burgerio ir bulvyčių combo. O tą padaryti buvo gan sunku - per didelis pasirinkimas! Seitano burgeris? Tofu burgeris? Kad ir kaip garbinčiau seitaną, nutariau rinktis kanapių burgerį - juk tokio dar nesu ragavusi. Kas gan keista: juk Lietuvoje kanapės dabar "ant bangos"! Burgerį susirankioti čia galima pagal savus pageidavimus - pasirinkti padažus (aštrus + vegan majonezas), daržoves. Vegemajonezo gavau ir prie bulvyčių. Burgeris buvo didelis, sotus, bandelė atitiko visus mano tris kriterijus: minkšta, puri, tvirta. Žinoma, didžiulis burgeris taikėsi į bent minimalią žalą ištepliodamas man veidą, rankas; kartais koks pomidoro gabalėlis bėgo nuo liūdnos lemties sprūsdamas iš didžiulio sumuštinio. Galiausiai krimsdama burgerį suvokiau, jog šis combo sunkiai įveikiamas. Net ir išbadėjusiems. Bet maistas toks skanus, jog palikti gaila. Tad ilgai (per ilgai) patrynusi staliuką bei užsigerinėdama bulvytes skanutėliu Fentimans limonadu, viską įveikiau. Uf!

Veganiškas cordon bleu 

Užtai sekančią dieną po tokios baisios išdavystės nukeliavau ten, kur ir ketinau - į restoraną "Zrno bio bistro", kuris ne tik veganiškas, bet ir gamina iš vietinių ir/ar ekologiškų produktų. Ir čia susidūriau su tomis pačiomis problemomis - kurį patiekalą rinktis? Jų tiek daug, ir visi tokie viliojantys... Galiausiai nutariau imti tai, ko niekada nebuvau ragavusi (nei veganiškos, nei originalios versijos) - seitano cordon bleu. Jei šį patiekalą renkasi ir prezidentai, tai kuom aš prastesnė?.. 

Aišku, šis restoranas "mandresnis" ir kainos kiek kandžiojosi - už patiekalą teko mokėti 69 kunas (apie 9 €), ledų desertas kainavo 33 kunas (~4,5 €). Kadangi čia kasdien nevalgau ir nevalgyčiau, kartą taip jaukiai ir skaniai papietauti tikrai galima. Seitano cordon bleu buvo tikrai smagus: tvirta seitano išorė buvo malonaus ir švelnaus skonio, kuris susirišo su minkštu įdaru. Greta turėjau švelnaus padažo, šviežių daržovių salotų ir kale kopūsto patalus. Tikrai galiu suprasti, kodėl cordon bleu turi tiek daug gerbėjų. 

Desertas taip pat nenuvylė, bet per daug ir nebenustebino. Vis dėlto kuomet po karšto maisto karštą dieną užkaisti, atsispirti pagundai suvalgyti vegan ledų yra tiesiog ne-į-ma-no-ma!

Veganiškų ledų desertas

Laimei, skaniai ir veganiškai pavalgyti Zagrebe galima ne tik brangiai, bet ir pigiai. Labai pigiai. Visame mieste išsibarstę kukurūzų pardavėjai, siūlantis įsigyti vieną burbuolę už 10-20 kunų (1,3-2,6€). Neskubėkite pirkti pirmos pasitaikiusios - net ir pačioje miesto širdyje galite rasti pigiausiųjų burbuolių už dešimtinę. Galite rinktis arba virtą, arba virtą ir apkeptą. Būtent tokia man ir skaniausia. Per viešnagę sukirtau visas dvi!

O štai vieną vėlų vakarą bepramogaudama mieste supratau, jog per dieną nieko rimto taip ir nesuvalgiau, todėl teko pasileisti į vegan maisto paieškas. Maniau, jog teks pasitenkinti bulvytėmis, tačiau už akių užkliuvo tas stebuklingas žodis - falafeliai. Vienoje pagrindinių centro gatvių iki vidurnakčio veikia užkandinė "Kako da ne", siūlanti (kaip jie patys sako) autentišką Izraelio maistą (ir vegan, ir nevegan). Meniu surašytas kroatiškai, angliškai ir hebrajiškai, ir jame esančios salotos siunčia aiškią politinę žinutę:

Užsisakiau falafelį pitoje, kuris kainavo berods 30 kunų (apie 4 €). Gavau didžiulį sumuštinį - kilo nemenkų abejonių dėl autentiškumo, bet ką jau čia. Esu gan išlepusi bei maisto tradicionalistė: pita yra pita, tačiau tai, ką gavau aš, nebuvo pita. Ir toji duona falafelį pagadino. Nors tahini padažas buvo arti tobulumo, falafeliai šviežutėliai (bet ne tokie išraiškingi kaip Izraelyje), daržovių sumuštinyje trūko, o stora ir kiek guminė duona dar labiau apsausino mano vakarienę. Kita vertus, valgantieji gauna stalo vandens bei itin malonų aptarnavimą, tad išėjau su pilnu skrandžiu ir be jokių neigiamų jausmų.

Falafelis iš "Kako da ne"

Nors dažniausiai valgytas maistas džiugino, viena diena nebuvo tokia sėkminga: apsilankiau dienos pietus siūlančioje užkandinėje "Nishta" (kuri, em... užsidarė vos man palikus Zagrebą). Ko labiausiai nemėgstu, tai kai einu pietauti į neišbandytą vietą ne viena, ir maistas joje nuvilia, o tada jaučiu gėdą, kad kažką čia pasikviečiau. Tai būtent taip ir nutiko - vietoje žadėtų veganizuotų kroatiškų patiekalų radau tik dienos pietus su vieninteliu vegan pasirinkimu - špinatų kariu bei trinta daržovių sriuba. Viskas kainavo 55 kunas (~7,4 €), tad gal ir gerai, kad kiti taip nenudegs kaip aš. Ir nepridarys gėdos kitiems - visada atrodo, kad jei žmogus pirmą kartą paragaus nekokio vegan patiekalo, tai ir manys, jog visi tie veganiški maistai tokie patys. Juo labiau kai gauti pietūs buvo itin stereotipiškai žalios spalvos.

Trinta porų sriuba iš užkandinės "Nishta"

Sriuba buvo šviežia, bet niekuo neypatinga. Tokia neypatinga, kad net neturiu ką apie ją parašyti. Nebent tai, kad prie sriubos nebuvo duonos?..

Špinatų karis

Špinatų kario porcija buvo didelė, bet ją pamačius iškart kilo abejonių, ar karis tikrai yra karis. Paragavus pasijutau aiškiarege - kariu patiekalas pavadintas tik dėl konsistencijos. Nei prieskoniai, nei sudėtis nepriminė skanių ir išraiškingų indiškų karių, bet panašėjo į tuos man pasibaisėjimą keliančius sveikuoliškus beskonius marmalus. Salotos buvo šviežios, džiaugiausi tuo, jog vietoje ryžių buvo bulguras. Pavalgiau sočiai, tačiau ne tik kad nepasidariau laimingesne, bet ir truputuką nuliūdau. Nagi kiek galima klaidinti žmones su patiekalų pavadinimais?!

Troškinys (sriuba?) iš "Gajbica"

Paskutinė vakarienė (OK, ne vakarienė, o gan ankstyvi pietūs) manęs laukė kone Zagrebo katedros pašonėje įsikūrusioje kavinukėje "Gajbica". Panaši į jaukų šeimos restoranėlį ji siūlė įvairiausius patiekalus, kurių dalis - veganiški ar veganizuojami bei raw veganiškus tortus. Virtuvėje dirba kieta tatuiruota veganė, kuri išėjo pasiteirauti apie tai, ko gi aš pageidaučiau patalpinti sau į skrandį, todėl dėl maisto veganiškumo nekilo nė menkiausių abejonių. O skrandį pasirinkau papildyti a la meksikietišku troškiniu. Diiidelis pliusas už tai, kad buvo išvardinta visa sudėtis, be to pažymėta, jog "meksikietišku" patiekalas pavadintas tik dėl savo sudėties, bet ne skonio. Ir gerai. Jokių apgaulių! 

Gavau kone milžinišką bliūdą skysto marmalo, kuris gal ir neatrodė labai estetiškai, tačiau buvo labai sotus ir neabejotinai maistingas - daržovės, kukurūzai, ankštiniai... ko gi daugiau tiems veganams ir tereikia?..

Žaliavalgiškas miško uogų tortas

Na gerai gerai. Veganams reikia ir saldumynų. Kadangi skaičiau gerų atsiliepimų apie jų žaliavalgiškus tortus, neatsispyriau pagundai ir užsisakiau gabalėlį miško uogų tortuko. Jis buvo tikrai puikus, ir užgrojo paskutinius saldžius akordus mano viešnagei Zagrebe. Be to, už šiuos pietus sumokėjau (berods) 45 kunas (~ 6 €), tad nepasijaučiau apiplėšta ar artėjanti prie bankroto. O ir aptarnavimas buvo super-duper!

Veikiausiai Zagrebas nesulaukia tiek daug lankytojų kiek Kroatijos pakrantė (ar Plitvicos ežerai), tačiau jei kada atsidursite šios šalies sostinėje, būkite tikri: veganams badauti tikrai nereikės, o dar ir teks padaryti nemažai sunkių sprendimų besirenkant kur papietauti ir kurį skanėstą iš meniu pasirinkti.