2017 m. birželio 6 d., antradienis

"Gyvas baras" ir jo atnaujintas meniu

Vilnius - didžiausias Lietuvos miestas, pagarsėjęs savo istorijomis ne tik apie Gedimino sapną, bet ir apie monopolius. Todėl netgi nekeista, jog šioks toks sostinės "mini-monopolis" formuojasi ir veganiško maisto rinkoje: tuos pačius vardus ir pavardes rasime net trijose maitinimo įstaigose - ne kartą aplankytame restorane "Alive", vegan picerijoje "Kaimynai" ir pačiame seniausiame iš jų "Gyvas baras". Apie pastarąjį jau galima kurti eilėraščius: "Kur pažvelgsi - Gyvas baras" - net ir "Trijų paršelių" prieglauda jų sodyboje įsikūrė. Visiški veganizmo ir gyvūnų teisių pirmūnai!

KVV komanda "Gyvame bare" lankėsi ne kartą ir ne du, bet nuolatiniais lankytojais taip ir netapome - maistas nepavergė, o vien gražiomis idėjomis sotus juk nebūsi?.. Buvau pažadėjusi duoti šiai vietai "antrą šansą", todėl laukiau nesulaukiau dienos, kada bus galima paragauti atnaujintų burgerių. Jų receptus tobulino "Alive" šefas, o tą jau galima laikyti daug žadančiais gandais. 

Truputį gaila, jog ragaujant burgerius buvo atstovaujama tik viena "Ką valgo veganai?" maistinio fetišizmo pusė - t.y. mano meilė sumuštiniams. Tuo tarpu nesveiką, riebaluose virtą maistą mėgstančioji komandos dalis į degustaciją neatėjo. Galiu tik spėti, jog įspūdžiai būtų buvę kitokie. Čia turiu padaryti savotišką "cameout'ą" - išpažinti ne tik savo meilę sumuštiniams, bet ir prisipažinti turint gan konservatyvias pažiūras apie maistą ir gėrimus (prieš kokius 5 metus užsakius Cosmopolitan kokteilį, gavau storo stiklo stiklinę iki viršaus prikrautą ledukų bei "pagardintą" Monin sirupu - dar ir šiandien duria paširdžius prisiminus tokį košmarą; siaubą kelia ir klaidinantis maistas, ar tai būtų wok, ar dar kas.), taip pat ir atskleisti savo prioritetus, arba... verčiau atskleisti, kad tarp maistinių prioritetų niekada nebūta riebaus, aliejuje virto maisto. Ne, toli gražu nesu nei sveikuolė, nei ką, bet tokį maistą lydintys pojūčiai kaip per "Mezym" reklamą niekada neįsiminė geruoju...

Gana tų išpažinčių, keliaujame prie baro ir maisto.

Sojų kepsneliai ir tofu nuggetsai
"Gyvas baras" šiuo metu veikia Trakų g. 11. Viduje aplinka paprasta, šiek tiek primena provincijos restoraną, bet iš kitos pusės - nugi kiek galima viską vienodai-skandinaviškai-minimalistiškai įrenginėt?.. Ragautojos sėdėjo prie vieno ilgo stalo, o viduje buvo kiek karštoka (veikiausiai dėl maisto ruošimo būdo). Ragavimai prasidėjo nuo nuggets'ų - aliejuje virtų tofu ir sojos kepsnelių. Tofu kepsneliai buvo švelnaus skonio, gan lengvi, o sojos kepsneliai - išraiškingesni, su dūmo aromatu. Abu variantai rieboki, apkepti džiūvėsėliuose ir vizualiai priminė visiškai neveganiškus užkandžius, matytus Ispanijos baruose. Iš tiesų, prie alaus jie puikiai tiktų - mąsčiau apie bokalą, tačiau piniginės atverti nesinorėjo: įprastai 3€ už bokalą nekainuojanti mano mėgstama Green Monster IPA čia kainavo 3,8€. Tad užkandžius drėkinau ne gėrimu, o padažu, kuris buvo tikrai vykęs - majonezinis su agurkėliais, gaivus ir smagus - priminė kokius labai lietuviškus balius, tik gerąja prasme.

Po (per) sočių užkandžių ant stalo atkeliavo Kijevo kotletas. Dar vienas sotus, gruzdintas patiekalas. Jei taip ir toliau, jaučiu, jog iš užstalės ir nebeišlįsiu. Ko iš to kotleto tikėtis - nežinau. Kijeve buvau, bet kotleto nevalgiau - nei ten, nei kur anksčiau Lietuvoje. Ech, sunku tiems seniems nemėsavalgiams: kaip pasakoti apie maistą, kuomet neįsivaizduoji kaip jis turėtų atrodyti, ir kaip jaustis tarp dantų?.. [trigger alert! Leisdama laiką su neveganais gastronautais sužinojau kaip turi būti ruošiami brandintos jautienos mėsainiai ar tartaras, tik va niekada neturėjau progos su kuo nors aptarti Kijevo kotleto gaminimo ypatumus.]

Veganiškas Kijevo kotletas

Šį kartą mano asociatyvinis mąstymas kotleto vaizdą susiejo su gyvenimu Olandijoje. Nes taip atrodė kone visas olandų maistas: sumaltas, apvoliotas džiūvėsėliuose ir virtas riebaluose. Taip su tokiu maistu ir "nesusidraugavau"... Vis dėlto pirmą kartą paragauti Kijevo kotleto, o dar ir ne bet kokio, o veganiško, buvo labai įdomu. Pačio kotleto masė buvo sūroka, o jį ketvirčiavus, galėjau knibinėti kotleto vidurius - džiovintų slyvų ir vegan sūrio įdarą. Šis buvo visai smagus ir skanus. Kotletas buvo pateiktas su juodaisiais lęšiais ir saldoku paprikų-pomidorų-porų padažu, kuris vėl grąžino į giminių balių, veikiausiai - Kūčias, kur visi tokį gaminį kabliuoja su silkėm. Toks derinys buvo sotus, labai sotus, gal net per sotus, todėl nei mano kasa, nei kepenys juo sužavėti labai nebuvo. Tuo tarpu prisiekę mėsėdžiai, kuriuos mėsos nevalgyti prispyrė aplinkybės (pvz. pasninko laikotarpis ar iš Vakarų Europos grįžę sveiku gyvenimo būdu užsikrėtę vaikai, kurie nori kažkur su šeima papietauti veganiškai), švieži vegetarai ir veganai, kurie su ašaromis žiūri į karbonadą kaimyno lėkštėje per tetos šešiasdešimtmetį nuo šio patiekalo patirtų ekstazę.

Burgeriai su seitanu

Ispaniškai olandiškus maistus sekė tai, ko laukiau labiausiai: veganiški burgeriai. Žinoma, visų jų dydžiai - degustaciniai, tad neapsigaukite ir negalvokite, jog tokius gausite ir valgantys "normaliai". Tačiau net ir degustacinės porcijos buvo neįveikiamos, ech... Pirmieji stalą pasiekė seitano burgeriai: tarp bandelių tupėjo gabaliokas seitano, salotos lapas bei iš ankstesnio patiekalo pažįstamas saldus padažas. Greta buvo pateikta taip pat jau pažįstamo padažo su agurkėliais. Bandelė buvo puiki, tvirta, bet minkštutė, valgyti buvo smagu, nes burgeris nebyrėjo, kaip pasitaiko kitur. Vis dėlto pats seitanas didelio įspūdžio nepaliko - tiesiog buvo neypatingas ir neįsimintinas. O be to, paruoštas tuo pačiu deep frying būdu.

Burgeriai su sojos kepsneliu

Antrasis atkeliavo burgeris su sojos kepsneliu, kuris buvo labai panašus į ragautą nuggets'ą - nuo pirmojo jį skyrė dūmo kvapo nebuvimas bei bendras salsvumas (čia gal bėda su padažais: majonezinis su agurkėliais - puikus, bet silkių pagardus primenanti masė bei eee... jei gerai atpažinau, Heinz BBQ padažas burgerių skoniams išsiskleisti nepadeda). Iš visų išragautų burgerių šis nuobodžiausias; be to, truputį nuvylė ir tai, jog tarp bandelių tupėjo parduotuvinis kepsnelis. Taip, paprieskoniuotas, pamarinuotas, bet vis tiek tas pats parduotuvinis kepsnelis. Norėtųsi kažko, sukurto vietoje... Tačiau verta pažymėti, jog prakąstas ir neįveiktas burgeris nukeliavo į kišenę (taip, nekenčiu maisto švaistymo), o iš jos - į burną maistui visiškai neišrankiam vegetarui. O jam labai patiko!

Burgeris su tempeh

Trečiasis ant stalo pasirodė tempeh burgeris, vienbalsiai pripažintas favoritu. Nesužavėjo manęs tempeh paruošimo būdas (vėl gruzdinimas!!!), bet pats kepsnelis buvo tikrai skanus, skonis per daug neintensyvus, dėl to galima pajausti pačią fermentuotą soją bei jos siūlomus skonio potyrius. Manau, jog šį burgerį mielai suvalgyčiau dar kartą.

Burgeris su portobelo grybų paplotėliu

Burgeris su portobelo grybais atkeliavo paskutinis (tofu burgerio, kurio viduje tupėjo kažkas panašaus į tofu nugget mums jau nebenešė - skrandžiai užsipildė anksčiau nei stalą pasiekė visas maistas). Kadangi burgerius su portobelo grybais mėgstu gaminti ir pati, įsivaizdavau, jog gausiu (jau) įprastai grilyje pakeptą grybą tarp bandelių, todėl likau nustebinta, kad grybas drauge su sunkiai identifikuotais ankštiniais tapo maltu kotletėliu, nutūpusiu ant keptos cukinijos riekelės. Toks sprendimas tikrai pasiteisino, ir burgeris susivalgė skaniai, tapdamas Nr. 2. 

Sausainių ir grietinėlės desertas

Galiausiai stalą pasiekė desertas - prieskoniniai sausainiai su grietinėle ir karamelizuotais vaisiais, kurį man, bjauriai rasistei, manančiai, jog razinos yra nedovanotinas vynuogių gadinimas, tos saldžios džiovintos uogos ir pagadino. Maisto, kurio negaliu pakęsti ir kurio visiškai, be jokių išimčių nevalgau, yra mažai, labai mažai. Net visi du produktai - razinos ir džiovintos figos. Tad meistriškai nardžiau po desertą, rūšiuodama lauk razinas. O be jų desertėlis visai neblogas - aišku, vasarai norėtųsi ko gaivesnio, bet skoniai suderinti tikrai puikiai.

Koks galutinis nuosprendis? Vis dar turiu neišspręstą mįslę: kodėl tiek daug veganų yra tiesiog pakvaišę dėl Gyvo baro ir jo siūlomo maisto. Jokio foodgasm nepatyriau. Kita vertus, veikiausiai toli gražu ne visada valgant reikia tikėtis ir patirti kažkokių išskirtinai malonių jausmų. Kartais tiesiog reikia pavalgyti - greitai, daug ir sočiai. Tą Gyvame bare padaryti tikrai galite. Ypač šaltą lietuvišką žiemą, kuomet kiekvienas užsiaugintas milimetras lašinio reiškia taip reikalingą papildomą šilumos izoliaciją.

Vegan verdiktas:

Maistas - 8/10
Vegan friendly - 10/10
Aptarnavimas - 9/10
Aplinka - 8/10

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą