Sezoniškumas jau tampa (tapo?) gan įprastu reikalu Lietuvos maitinimo įstaigose; jo laikosi ir Vilniuje veikiantis vegan restoranas "Alive", kuris susikvietė būrį maisto blogerių paragauti naujojo šiltajam metų laikui skirto meniu. Nauji patiekalai bus prieinami "plačiajai liaudžiai" už kelių savaičių. Tokia praktika tikrai puiki, kadangi kitaip nei pirmasis apsilankymas, antrasis tokio didžiulio įspūdžio nepaliko, tad galbūt galiausiai atšilus orams teks gardžiauti kiek kitokius patiekalus, nei kad teko mums.
Šį kartą siūlyti patiekalai neturėjo tiek daug sąsajų (nebent rabarbarai?..), dalis jų buvo itin išraiškingi (gal ir per daug išraiškingi?.. nė nebūčiau įsivaizdavusi, kad kada galėčiau aptikti tokią "problemą"...), dalis pernelyg neypatingi, tad truputį truko nuoseklumo. Kita vertus, kol degustavom ir apšnekėjom naujuosius patiekalus, prie gretimo staliuko senąjį meniu bandė kažkoks žymus krepšininkas su šeima (kaip prasta lietuvė tą supratau tik iš aplinkinių šnabždesių), todėl jei čia valgo ir antrosios religijos stabai, ko gi to paties nedaryti ir paprastiems žmogeliams?..
 |
| Grybų paštetas |
Vakarienę pradėjome grybų paštetu, kuris bent jau man ir buvo vakaro pažiba: trumai, kaparėliai, alyvuogės ir kornišonai sukūrė mažytį stebuklą. Nuostabi skonių gama, puiki tekstūra - ko gi daugiau reikia. Užkandis gan sotus, tačiau tuo pačiu ir gaivus - mėsiški, riebūs paštetai tokios kombinacijos tikrai nesukurtų.
 |
| Daržovių sodas |
Toliau ragavome daržovių užkandį, kuris buvo beveik visiška priešingybė pirmajam. Galbūt čia kaip yin ir yang: priešingybės sukuria harmoniją?.. Skonis buvo kuklus, man, aštrių pojūčių mėgėjai - tikrai per kuklus. Tik lengvai pamarinuotos morkos buvo kiek įdomesnis reikalas. Vis dėlto žinant tai, jog mūsuose vis dar yra daug (per daug) piliečių, kurie atėję į indų restoraną prašo maistą pagaminti neaštriai, tai vat būtent jiems toks užkandis ir bus pats tas.
 |
| Rabarbarų gaspačio |
Atėjo metas sriuboms. Pirmoji atkeliavo šalta rabarbarų gaspačio. Tikėjausi kažko salsvo ar rūgštaus, bet gavau visiškai ką kito. Nebuvo nei saldu, nei itin rūgštu - lengva rabarbarų rūgštelė, braškės, šiek tiek balzamiko ir aitriųjų pipirų susuko man galvą. Vasarą valgyčiau ir valgyčiau tokią gaivią sriubą. Turbūt net dažniau nei įprastą gaspačio su pomidorais ir agurkais.
 |
| Tom kha |
Šaltą sriubą sekė karšta - karšta visomis prasmėmis tom kha. Kai kam ji buvo per aštri, man - pats tas. Aštrumas buvo toks, kad "maža nepasirodytų", tačiau ne toks stiprus, kad byrėtų ašaros ar raudonuotų veidas. Su aštrumu "kovojo" sriuboje tupėję mažosios kukurūzų burbuolės, grybai, lengvai pamarinuota tempeh ir grikių makaronai, kurių čia galėjo ir nebūti.
 |
| Rūkytas portobelo |
Kadangi esu didelė grybų bei dūmo (ne, ne rūkalų) mėgėja, labai laukiau rūkyto portobelo grybo, tačiau likau truputį nusivylusi: dūmo skonio ir kvapo beveik nepajutau (o gal čia dėl visko reikia kaltinti prieš tai valgytą tom kha?). Tad garnyras - trigubo skrudinimo bulvytės ir bolivine balanda įdarytas paprikos suktinukas patiko labiau. Aišku, tie, kurie mėgsta gan lietuvišką, švelnų maistą, šiuo patiekalu turėtų visai apsidžiaugti.
 |
| Ravioli |
Kitas ragautas pagrindins patiekalas buvo ravioli. Italų virtuvę mėgstu, tad maniau kad pasidžiaugsiu ir šiais ravioliais su špinatais bei džiovintais pomidorais. Vis dėlto likau truputį nesupratusi kas gi čia nutiko, mat skonių buvo kiek per daug, o marinuotas pankolis išvis trinktelėjo per liežuvį ir į galvą. Aišku, gal dėl tokios mano savijautos reiktų apkaltinti (jei reikia kažką kaltinti) špinatus, nes retai kada man jie patinka kuomet yra kepami/verdami/troškinami ir tampa tokia žalia drėgna mase, kaip kad Popajus iš skardinių į gerklę susipildavo. Žinau, kad nemažai kam tokius pačius jausmus sukelia grybai. Na, yra kaip yra. Jei patinka skonių sprogimas ir pankolis, tuomet patiks ir ravioliai. Nors man, tiek daug per vakarą peršokinėjus tarp švelnu-stipru, jų norėjosi švelnesnių ir kuklesnių.
 |
| Šokolado rutulys |
Užtad desertai buvo visiškai be priekaištų. Net ir tokiems keistuoliams, kurie saldumynų nemėgsta. Šokoladinis rutulys lėkštėje atrodė kaip paveikslas. Galbūt kiek priminė ir velykinius šokoladinius kiaušinius, tik kitaip nei anuose, skirtuose vaikams, čia vietoj žaisliukų slėpėsi skanėstai. Špinatų biskvitas buvo smagus ir suteikė puikią atsvarą saldiems, bet ne per saldiems šokoladiniams putėsiams. Spalvas praturtino ličių saldainiai ir avietiniai ledai. Net gaila tokias grožybes valgyti... nepaisant to, desertas greitai pradingo iš lėkštės, o jei būčiau sėdėjus namuose, tai ir lėkštę būčiau visai nekukliai išlaižiusi.
 |
| Rabarbarų desertas |
Vakarą užbaigė rabarbarai - rabarbarų pyragas su mango ledais ir kokosų padažu. Rabarbarai pyragaityje, marinuoti rabarbarai - kiek galima jiems suteikti skirtingų pavidalų ir skonių! Todėl čia viskas puikiai derinosi, papildė ir atskleidė vienas kitą, o svarbiausia, nebuvo per saldu ir negavau į galvą cukraus kiekiu. Todėl baigdama paskutinį kąsnį jau žinojau, kad greit turguje medžiosiu rabarbarus ir kaisiu orkaitę šiam džiaugsmui pati.
Taigi, nors pirmąjį kartą maistu buvau apžavėta gerokai stipriau, tačiau šiuo metu "Alive" išlieka vieninteliu vegan restoranu Lietuvoje, kuris siūlo aukštos kokybės išradingus patiekalus, ir tinkantis kažkam daugiau nei įprastiems dienos pietums. Galbūt toks būsimojo meniu žaidimas ir balansavimas tarp švelnumo, kuklumo ir skonių sprogimo čia pritrauks platesnę publiką: ir tą, kuri dievina visokius seitanus ar tempeh, ir tą, kuri įtariai žvelgia į gliuteną bei mieliau renkasi tai, kas įprasta bei pažįstama.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą