Batonėliai "Tundra": ar jų yra ir tavo krepšyje?..

Pradėsiu nuo išpažinties: nors tai, jog atsirado Lietuvoje gamintų daigintų grikių batonėlių, pastebėjau seniai, bet vis neprisiruošdavau jų paragauti. Ar koks vegan keksiukas pasirodydavo labiau mane beviliojąs, ar patingėdavau pėdinti iki pardavimo vietos, ar, tiesiog labai paprastai, vietoje užkandžio rinkdavausi dorus pietus. Kita vertus, gaila, jog batonėliai neatsirado anksčiau - kuomet prekybos centrų energetiniai batonėliai "džiaugiasi" pienu ir/ar medumi sudėtyje, veganiški grikių batonėliai būtų itin pravertę žygiuojant su kitais veganais Ukrainoje.

"Tundros" batonėliai gimė vienai šauniai mamai ieškant sveiko ir maistingo užkandžio, kuris būtų tobulas sukramsnoti mokykloje, darbe ar kitur, kur nepavyksta deramai pavalgyti. Ėt, prisimenu savo mokyklinius laikus - kaip buvo sunku vegetarams, o veganams - išvis košmaras. Vegetarai galėjo gauti bulvių košės su salotom (bei virėjų pabambėjimą, kad po to kitiem pritrūks garnyro), kai veganams tiesiogine to žodžio prasme teko graužti lapus su morkom. Arba, aišku, nusipirkti čipsų. Ar energetinio gėrimo. Arba keliauti čeburėko, numuilinant dešimt minučių nuo kūno kultūros pamokos... 

Daigintų grikių batonėlių yra 3 skonių: kakavos, cinamono ir riešutinio. Visi jie neturi pridėtinio cukraus (valio!) ir yra pasaldinti datulėmis ir razinomis. Neįsivaizduoju kaip batonėlių kūrėjams tai pavyko, bet nežinant jų sudėties, "atrasti" joje razinas ir datules gan sunku, skoniai puikiai persipina ir įsipina, todėl kramsnojant batonėlį nereikia purtytis nuo burnoje sprogusios saldumo bombos.

Pirmąjį paragavau kakavinį batonėlį, nes... jis atrodė kaip hematogenas! Batonėlis supakuotas į gražią pakuotę, tiesa, neturint aštrių nagų ar dantų, ją pralupti gan sunku (nors man sunku su visomis pakuotėmis - ypač tomis, kurios apsaugotos nuo vaikų...). Batonėlis buvo minkštutis ir tobulos tekstūros: ne per kietas, tačiau lengvai ir nepavirstų tyrele, taip pat ir nelipnus - nemėgino prisiklijuoti nei prie pirštų, nei prie gomurio. Skonis pranoko visus lūkesčius: paskendau maloniame saldaus šokolado švelnume. Jei nebūčiau paskaičius batonėlio sudėties, ją įspėti būtų nepaprastai sunku. Bet "prisispoilerinus", pagadinsiu reikalą ir jums, išduodama kad batonėlyje yra daigintų grikių, migdolų, anakardžių (alergiški riešutams, atsargiai!), datulių, razinų, kokosų aliejaus ir kakavos miltelių. Ar tokį batonėlį valgyčiau dar kartą? Taip, ir ne kartą, o du, tris, ir penkiasdešimt.

Smagiu paveikslėliu padabintas ir smagiu pavadinimu užvadintas "SlibiNutIs" savo sudėtyje turėjo daugiau grikių ir daugiau anakardžių riešutų. Matyt taip taikomasi į pačius mažiausius ir išrankiausius valgytojus, bet įspūdį paliko ir man: kiek galima viską vadinti pavadinimais, susijusiais su sveika/veganiška mityba ar ekologija? Kodėl nepažvelgus į maistą kūrybiškiau ir linksmiau? Čia matome puikų to pavyzdį. Batonėlis tikrai skanus, galbūt sveikesnis už šokoladinį (tiems, kas šokolado ir saldumynų baidosi it kokio slibino) ir buvo labai šauniai suvalgytas darbo vietoje. Ten kaip tyčia vyko kraustynės į naujas patalpas - galiu tik paliudyti, jog batonėlio suteiktos energijos 4-5 valandoms knygų dėliojimui į dėžes tikrai pakako.

Cinamoninis batonėlis buvo nuskriaustas ir paragautas paskutinis iš šauniosios trijulės. Žinau, jog pasaulyje yra tokių keistuolių, kuriems cinamonas - ne draugas, o baisus priešas. Tad šiems keistiems žmonėms batonėlis veikiausiai nepatiks - cinamono ten tikrai nemažai, ir vos išpakavus batonėlį jo kvapas ima kutenti nosį. Ryškus ir cinamono skonis. Primena rudenį ir pyragus : ) Bet kadangi priklausau tai grupei žmonių, kuriems cinamonas yra puikus draugas ir keliauja į visus saldžius patiekalus bei kompotus, tad nesunkiai randu bendrą kalbą ir su cinamoniniu batonėliu. Drauge su šilta žalia arbata jis tampa saldžiais priešpiečiais žvaliai ir darbingai dienai.

Jei susiviliojote šiuo sveiku ir skaniu užkandžiu, batonėlių galite įsigyti e-parduotuvėje ar jais prekiaujančiose parduotuvėse.
Daugiau apie batonėlius skaitykite: www.tundrasnack.lt.

"Infinity foods" pusryčių dribsniai su karijų riešutais

Pastaruoju metu vis daugiau kalbama apie pusryčių svarbą žmogaus organizmui ir gerai jo būklei palaikyti. Tikrai ne visas maistas tinka pusryčiaujantiems - rytiniai užkandžiai turi turėti daug angliavandenių ir šiek tiek baltymų, o be to, ant pusryčių stalo dažnai atsiduriantys pieno gaminiai, sausi pusryčiai ar sultys turi daugybę pridėtinio cukraus, kuris nėra pats geriausias žmogaus draugas (kad ir koks viliojantis bebūtų...).

Galbūt kartais po pietų jaučiatės mieguisti ir pavargę? Ar žinote, kad dėl to veikiausiai kalti jūsų mitybos įpročiai ir pusryčių nevalgymas? Tiesiog jūsų organizmas po ilgo nevalgymo apsidžiaugia pagaliau gavęs maisto ir meta visas jėgas jo virškinimui ir kuo greitesniam įsisavinimui. Ten ir nukeliauja visa energija, o jūs sėdite ant kėdės, žiovaujate ir svajojate apie pietų miegą...

Norėdami sveikų, sočių ir maistingų pusryčių, išbandėme "Livinn" siūlomus "Infinity foods" dribsnius su karijų riešutais ir spanguolėmis. 

Kaip visada pažintį su produktu pradedame nuo etikečių skaitymo. O tą daryti tikrai verta: štai imi ir sužinai, jog "Infinity foods" - dar 1971-aisiais įsteigtas darbininkų kooperatyvas, kuris priklauso visiems jo nariams ir yra jų pačių valdomas tiesioginės demokratijos būdu. Taigi, valgydami šiuos dribsnius remiate kooperatyvų judėjimą ir socialiai atsakingą verslą! 

Dribsniuose nėra jokių genetiškai modifikuotų organizmų, o visi ingredientai, kas be ko, ekologiški. Juose randame: kelių rūšių avižų, miežių dribsnių, kepintų kviečių dribsnių, razinų, džiovintų spanguolių, kurios pasaldintos ne cukrumi, o obuolių sultimis, karijų riešutų, saulėgrąžų sėklų, datulių ir migdolų gabalėlių. Ir viskas! Daugiau nieko!

Dribsnius užpilu kokosų pienu, palaukiu, kol išbrinks ir ragauju. Iš karto sužavi tai, jog nejaučiu beprotiško saldumo, kuris dažnai palydi valgant kitokius pusryčių dribsnius (o po to pusryčius palydi sugar rush). Smagu, jog dribsniai įvairūs, todėl pusryčių lėkštė paįvairinta spalvomis ir tekstūromis. Razinos nedominuoja (valio! su jomis seniausiai susipykau ir nežadu susitaikyti), o karijų riešutų lėkštėje tikrai daug - ne tik dėl "kvapo" ar "vaizdo", kaip kartais pasitaiko kitų pusrytinių dribsnių pakuotėse. Sukramsnoju pusryčių lėkštę lėtai, neskubant (kur ir paskubėsi - žandikauliams darbo kramtyti tikrai nemažai) ir keliauju prie dienos darbų sočiai ir maistingai papusryčiavusi.

Todėl jei norite dieną pradėti nuo tokių pačių pusryčių, skubėkite juos įsigyti - šią savaitę visiems pusryčių dribsniams Livinn taiko 20 procentų nuolaidą! O tada pilkite lėkštėn augalinio pieno ar jogurto ir skanaukite!

Livinn parduotuves rasite:

Vilniuje -

PPC „Akropolis”, Ozo g. 25
PC „GO9“, Gedimino pr. 9
Vilniaus g. 15
PC „Panorama”, Saltoniškių g. 9
„Rimi Hypermarket”, Žirmūnų g. 64
PC „Maxima”, Mindaugo g. 11
PC „BIG”, Ukmergės g. 369
Kaune -
„Hyper Maxima XXX”, Savanorių pr. 255
PLC „Mega”, Islandijos pl. 32
PPC „Akropolis”, K. Mindaugo pr. 49
Klaipėdoje -
PPC „Akropolis”, Taikos pr. 61
Šiauliuose -
PPC „Akropolis”, Aido g. 8
Panevėžyje -
PC „IKI“, Ukmergės g. 18

"Vakarienės prenumerata": kai susipyksti su laiku ar vaizduote

Kol dauguma keliasi rytais, keliauja į darbus ir grįžta vakarais, mūsų namuose ši rutina negalioja: abu dirbame namuose. Darbas namuose turi savų privalumų (trūkumų, žinoma, taip pat) - į darbą nereikia puoštis (gali dirbti sėdėdamas su chalatu ir nešukuotais plaukais), grafiką susidėlioji pagal savo įpročius (pvz. keliesi ne 07:00, o 10:00), pietauji namuose. Tačiau dėl darbo pobūdžio kartais į sėdimąją kanda deadline'ai, kūrybinis darbas sugraužia smegenis ir jos, atidavę visą savo išmintį darbui, nebesugeba patenkinti tokių elementarių poreikių kaip pietų ir vakarienės pasigaminimas: atidarai šaldytuvą, o ten matai ne produktus, bet kažkokį kosmosą... 

Labai smagu, jog atsirado puikus sprendimas - Vakarienės prenumerata. Teko girdėti, jog šitoks stebuklingas daiktas egzistuoja užsieniuose, todėl visada džiaugiuosi, kai gudrios idėjos "atsikrausto" ir į Lietuvą. O džiaugsmas dar didesnis, kai pasirūpinama ir vegetarais bei veganais! 

Taigi, kas per daiktas ta vakarienės prenumerata? Visai paprasta: viskas veikia taip pat, kaip ir kokio laikraščio prenumerata. Užsisakote, ir gaunate paketą į savo namus. "Vakarienės prenumerata" pristato sukomplektuotą maisto krepšį bei receptus ką iš to maisto pasigaminti keturias dienas. Maisto būtent tiek, kiek jo ir reikia, todėl niekas nebus iššvaistoma. Be to, apgalvotos net ir tokios "smulkmenos" (daug kam tai - smulkmena, tačiau paklauskite, ką apie tai mano vandenynų gyvūnija?) kaip plastikiniai maišeliai. Maistą pristatė popieriniame maiše, kruopos supakuotos taip pat į popierinius maišelius. Beveik visi vaisiai ir daržovės - "palaidi": į plastikinius maišelius (2 vnt.) buvo įdėtos tik pipirnės bei morkos (plautos, tad maišelio buvo galima išvengti), pramoniniu būdu supakuotos prieskoninės žolelės, pomidoriukai ir svogūnų laiškai, o moliūgo, saliero ir kalafijoro gabalai suvynioti į maisto plėvelę. Bet kuriuo atveju, vėžliai spaudžia letenas už mažą kiekį plastiko!

Kitas dalykas, kurį pastebėjau tyrinėdama krepšio turinį - visi produktai kruopščiai atrinkti ir puikios kokybės - jokių taškelių, raukšlelių ar kitų defektų. Neturiu nieko prieš "negražų" maistą, tačiau kita vertus, pastangos atrenkant geriausius produktus tikrai pagirtinos.

Vegetariškas maisto paketas vadinasi "be mėsos", taigi, nėra pilnai veganiškas. Žinoma, gali nutikti taip, jog pagrindiniai patiekalų ingredientai bus pieno produktai ir kiaušiniai, tačiau nedažnai; bet kuriuo atveju, ateinančios savaitės meniu galima peržiūrėti "Vakarienės prenumeratos" svetainėje ir nuspręsti, ar ji bus tinkama, ar ne. Krepšelyje numatyti neveganiški produktai bus išimti (pritaikant nuolaidą) bei patarta kuo juos pakeisti. Receptus vakarienėms kuria Olga Dzindzeleta ir restoranas "Botanique".

Kol pirmąją prenumeruotos vakarienės savaitės dieną tupėjau prie kompiuterio ir rašiau savo magnum opus, virtuvėje šeimininkavo žmogus, kurio gaminamus patiekalus galima suskaičiuoti ant vienos rankos pirštų (plovas, vegeburgeriai, eee... m....). Į produktų krepšelį bei gaminimo instrukcijas pažiūrėjęs kaip į "maisto IKEA", pasiraitojo rankoves ir kibo į darbą - pirmajai vakarienei siūloma gamintis marokietišką tadžiną su kuskusu ir humusu.

Per kiek ilgiau nei pusvalandį pasisukiojus virtuvėje, net ir pradedantieji galės paruošti puikią ir sočią vakarienę. Tokią sočią, kad ji dviems buvo neįveikiama - maisto būtų pakakę ir dar dviems alkaniems svečiams (galbūt dėl to, jog cukinija ir baklažanas į krepšelį buvo atrinkti ne tik gražūs ir švieži, bet ir diiiidžiuuuliai?). Iš tiesų, būtų pilnai pakakę ir tadžino su kuskusu, o humusas iš vakarienės nesupyktų pavirtęs pusryčiais (kas, tiesa, galų gale ir nutiko). Patiekalas buvo nepaprastai paprastas, skanus, bet tuo pačiu ir kuklaus skonio, taip galintis įtikti visiems. Recepto kūrėja pasirūpino ir maisto pilnavertiškumu - lėkštėje būta visko, ko reikia. O svarbiausias klausimas - ar pagal "Vakarienės prenumeratos" instrukcijas ją paruošti gali bet kas - buvo atsakytas. Taip, bet kas!

Antrąjį tingų vakarą šeimininkavau pati ir gaminau lęšių sriubą su pomidorais ir kalafijoru. Patiekalas dar paprastesnis, dar greičiau paruošiamas, bet savo turiniu pirmąjam nusileidžia tik truputuką. Tiesa, receptą kiek pamodifikavau (greta receptų aprašytos galimos modifikacijos tiems, kam sunkiau sekasi jas sugalvoti patiems) - vietoj kmynų, kurių neturėjau (aha, kalta - užsakant maistą pranešama, kokių elementarių produktų ir prieskonių reikia turėtii namuose), naudojau kuminų sėklas, o norėdama kiek skystesnės sriubos (su nurodytu kiekiu vandens išvirtų šiupinys), pyliau daugiau vandens. Rezultatas - šilta, maloni sriuba, kurioje nerėkauja prieskoniai ir leidžia gardžiuotis joje plaukiojančiomis daržovėmis ir sušilti vėsų rugsėjo vakarą.

Trečioji vakarienė buvo itin sveikuoliškai-lietuviška: morkų ir salierų apkepas su linų sėmenimis. Receptą truputį pamodifikavau įdėdama ir kanapių sėklų. Paruošti apkepą buvo itin paprasta - nulupti, susmulkinti, sukrėsti į formas ir kepti. Įsivaizduoju, kad tokį patiekalą pats tas valgyti šaltais ir tamsiais žiemos vakarais, kur gūdžiame kaime, kai išsenka žiemos maisto atsargos ir tenka maitintis šakniavaisiais bei raugintomis daržovėmis. Taigi, šis apkepas - visai neblogas būdas priartėti prie mūsų istorijos ir kulinarinio paveldo. Morkų švelnumas ir saldumas puikiai derinosi su salierų aitrumu; kuomet aplinkiniams pradeda varvėti nosys ir bakterijos sklando ore ieškodamos kur čia geriau apsigyventi, kertu lažybų, jog valgydami tokį maistą visas bakterijas sėkmingai atbaidytumėte!.. Kaip ir su ankstesniais patiekalais, taip ir dabar paruoštos masės buvo tikrai daugiau nei reikėjo pavalgyti 2 asmenims. Todėl į nemažą likusį kiekį apkepo masės pridėjau sojos dribsnių, pomidorų pastos, česnako ir kepiau kaip apkepą sekančią dieną.

Paskutinį patiekalą atidėliojome, mat tiek paruošimas atrodė gan sudėtingai, tiek ir pats patiekalas skambėjo itin egzotiškai - apelsinų risotto su moliūgų sėklomis. Laikas šią savaitę nebuvo mūsų draugas, o sudėtingai paruošiamo patiekalo pradedantysis kulinaras ruošti nesiryžo. Todėl daugiaryžis (taip mūsų kalbininkai nutarė jį vadinti) tapo šeštadieniniu išbandymu, kurio pradžia buvo patiekalo veganizavimas: originaliame recepte ir ghee sviestas, ir parmezanas, ir grietinėlė. Pagal rekomendacijas grietinėlę pakeičiau augaline grietinėle (avižų), vietoje ghee naudojau alyvuogių aliejų, o vietoje parmezano - veganišką sūrį. Risotto išbandymas užtruko gan ilgai, tačiau nurodytų 40 minučių ruošimo laiko neviršyjo. Visgi daug smagiau ruošti maistą, kuris nėra kaip mažas vaikas ir nereikalauja tiek daug dėmesio ir priežiūros, kad nuo jo negalima nė minutėlei nusukti akių - žiū ims sultinys ir išgaruos, o ryžiai pradės svilti, ar dar kokia neganda užpuls... Kita vertus, rezultatas, pasiektas sunkiu ir ilgu darbu, buvo puikus. Nesu ragavusi saldaus risotto, ir nė nebūčiau pagalvojusi, kad tai yra skanus ir tikrai dėmesio vertas dalykas. Apelsinų ir moliūgų saldumas plius sojos padažo sūrumas ir lengvas svogūnų laiškų bei garstyčių sėklų aitrumas išsiskleidė pačia gražiausia skonių puokšte.

Taigi, kokie įspūdžiai savaitę pagyvenus su Vakarienės Prenumerata? Ogi geri, kadangi:
1. Sutaupėm daug laiko ir kantrybės, nes nereikėjo apsipirkinėti bei galvoti ką pasigaminti pietums/vakarienei;
2. Maisto buvo daugiau nei 4 vakarienės: pakako ir antrai porcijai ar valgyti pasišildžius kitą dieną, ar su smulkiomis modifikacijomis paversti kitu patiekalu;
3. 3 iš 4 receptų buvo tikrai nesudėtingi, įkandami tiems, kuriems virtuvė yra svetima ir nepažįstama teritorija, nereikalavo tupėjimo prie puodų.
4. Sudėtingasis receptas tapo savaitės top'u. Kaip sakoma - per kančias į žvaigždes?
5. Receptai puikiai sukomplektuoti - juose būta ir lietuviškumo, ir Viduržemio jūros regiono "klasikos". Todėl nuobodžiauti neteks.
6. Ekologija. Popieriniai maišeliai, receptai spausdinami ant perdirbto popieriaus, minimalus kiekis plastiko.

Kas galėtų būti geriau:
1. Šiuo metu neveganiški produktai iš krepšelio išimami ir pritaikoma nuolaida. Būtų smagu, kad neveganiški produktai būtų pakeisti veganiškais, pvz. tikrai buvo galima į maišelį vietoj grietinėlės įdėti pakelį augalinės grietinėlės.

Vakarienės (be mėsos) prenumerata tinka tiems, kurie:
1. Neturi pakankamai laiko skirti maisto gaminimuisi namuose;
2. Neturi įgūdžių ir/ar fantazijos gamintis maistą namuose;
3. Nori pabandyti augalinę mitybą, bet nežino nuo ko pradėti. Ir čia matyt yra pats puikiausias Vakarienės prenumeratos panaudojimo būdas!

Kol kas vakarienė pristatoma tik Vilniuje, Kaune ir Elektrėnuose.
Savaitės prenumerata (be mėsos) - 2 asm. 36 €, 3 asm. 41€ (veganiškam krepšeliui taikomos nuolaidos). Taigi, pietūs 1 asm. kainuoja mažiau nei 5 €, vadinasi, valgoma pigiau nei mieste!
Užsakymai priimami čia.

Prieskoninis sprogimas: nauja indiško maisto vieta Kaune "Spice Burst"

Staiga, nei iš šio, nei iš to, Kaune pabiro pasižėrė naujų indų restoranų! Nutiko taip, jog pirmasis iš naujųjų dėl savo patogios lokacijos (Vilniaus g. 39) buvo "Spice Burst". Čia lankėmės vos kelios dienos po atsidarymo, todėl viskas buvo įdomu, švaru, blizgu ir... iki galo neatidirbta : )

Meniu buvo atspausdintas laikinas, tačiau gausus vegetariškų patiekalų. O tada atėjo teisybės valanda - pasiteiravau, ar pasirinktus vegetariškus patiekalus pagamintų be pieno produktų. Gavau teigiamą atsakymą, tad apsidžiaugusi grįžau prie meniu skaitymo ir sunkių sprendimų meto. Kol rinkausi, prie kito stalo prisėdęs vaikinas taip pat pasiteiravo, ar maistą gali paruošti veganišką. Cha! Ir iš karto smagiau...

Nors gundančiai atrodė beveik viskas, pasirinkau Aloo gobi masala - karį su kalafijorais ir bulvėmis, o kitoje stalo pusėje sėdintis vegetaras - Channa masala - karį su avinžirniais bei mėtų čatnio (šis neveganiškas - su jogurtu). Taip pat užsisakėme porciją ryžių su daržovėmis garnyrui bei svogūnų pakorą užkandžiams.

 

Kol laukėme atnešamo maisto, klausėmės restorane grojančio nykaus pop'so, tačiau situaciją pataisė netikėtos vaišės - buvome pavaišinti lęšių (taip sakė padavėja, nors spėčiau, jog visgi avinžirnių) traškučiais su mangų čatniu. Nuostabi praktika - norėtųsi, jog ir daugiau maitinimo įstaigų siūlytų tą patį - juk tai toks paprastas būdas sužavėti (ir truputį papirkti) savo lankytojus! Traškučiai, kas be ko, buvo tikrai skanūs.

Svogūnų pakora (2,5 €)

Po traškučių ant stalo atkeliavo rimta porcija svogūnų pakoros. Tobulai traški. Daugiau apie tokį paprastą užkandį ką pasakyti matyt ir nėra. Žinoma, jei būtume žinoję, jog būsime pavaišinti traškučiais, galbūt pakoros užsakę ir nebūtume. Bet ją sukramsnoję buvome visiškai apsipatenkinę šiuo pasirinkimu.

Aloo gobi masala (4 €) ir ryžiai su daržovėm (2,95 €)

Tuoj po pakoros atkeliavo ir "rimtieji patiekalai", pateikti tradiciniuose metaliniuose "bliūdeliuose". Beveik garantuoju, jog padavėja pamiršo atnešti lėkštes, į kurias iš tų "bliūdelių" maistą galėtumėme krautis ir valgyti (kas svarbiausia - pasidalinti ryžius), bet ką jau čia. Pirma darbo savaitė, visko pasitaiko. O ir buvome išalkę kaip žvėrys (čipsai ir pakora tik kiek apramino kažkokį tai perversmą žadantį skrandį), tad skandalų nekėlėme ir maistą skanavome tiesiai iš dubenų.

Rašydama apie skanavimą - nė kiek nemeluoju ir nepagražinu. Maistas iš tiesų skanus. Puikiai suderinti kokybiški prieskoniai, neinama į kompromisą su "man prašau neaštriai" marmančiais lietuviškais valgytojais, todėl galima džiaugtis tikru prieskonių sprogimu - galbūt ne tokiu ekstremaliu kaip pačioje Indijoje, tačiau deramu bet kokiam Europos didmiesčiui. Nors karyje "išrankioti" smulkias patiekalo detales sunkoka, bet panašu, jog naudoti kokybiški maisto produktai. Valgant tiek patį karį, tiek ir ryžius, liežuviu nusirisdavo malonus kardamono skonis, kuris mus lydėjo dar keliasdešimt minučių po to, kai ne tik suvalgėme savo vėlyvus pietus, bet ir ėjome iš restorano link namų... 

Meniu - didžiulis, todėl nė neabejoju, jog užsuksiu čia dar kartą išbandyti ir kažko kito bei leisti liežuviui pasivartyti prieskonių jūroje.

Veganų verdiktas:

Maistas - 9/10

Vegan friendly - 8/10

Aptarnavimas - 8/10
Aplinka - 8/10

Tofu įdaryti cukinijų žiedai alaus tešloje

Reikės:

10 cukinijų žiedų,

100 g tofu,

gabalėlio raudonojo svogūno,

šakelės petražolių,

šakelės krapų,

pagal skonį druskos, pipirų,

3 kupinų šaukštų miltų,

2/3 stiklinės alaus (porterio ar tamsaus elio),

1/2 šaukštelio kepimo miltelių,

aliejaus kepimui,

Paruošimas:

Cukinijų žiedus nuplaukite ir sudėkite ant virtuvinio popieriaus kad nudžiūtų.

Tofu sutrinkite trintuve ar šakute. 

Smulkiai sukapokite svogūną ir žalumynus. Sumaišykite įdarą iš trinto tofu, smulkinto svogūno ir žolelių bei druskos ir pipirų. Į žiedus prikimškite įdaro - tiek, kad žiedlapių galus galėtumėte užsukti ir žiedus su įdaru "uždaryti".

Į dubenį suberti miltus, kepimo miltelius, įberti druskos. Supilti alų ir gerai išmaišyti.

Keptuvėje įkaitinti aliejų - jo pilti tiek, kad padengtų visą keptuvės dugną.

Įdarytus žiedus pamerkti į tešlą ir dėti į keptuvę. Kepti kartą ar du apverčiant, kol gražiai apskrunda.

Skanaus!

EkoMorka: pasislėpusi, bet verta aplankyti!

Vilniuje, visai netoli autobusų stoties, senamiesčio gatvių raizgalynėje, Šv. Stepono g. 31 nedideliame pusrūsyje tupi pasislėpusi vegetariška/veganiška kavinukė, pasivadinusi "EkoMorka". Anksčiau čia veikė kita veganams draugiška valgykla, tačiau sekdama kadaise Kaune veikusios kitos "morkinės" vegan kavinės tradicijomis (po kurio laiko vietoj "Morkų šėlsmo" tose pačiose patalpose įsikūrė "Žalia pupa"), "Ajurvedinė virtuvė" užleido vietą EkoMorkai.

Naujoji kavinukė, duris atvėrusi vos prieš mėnesį, dirba nuo 11 ryto iki 17 val. vakaro ir ruošia dienos pietus: visi patiekalai tinkami vegetarams, dalis veganams. Taip pat čia galima įsigyti šviežiai spaustų sulčių bei desertų.

Į "EkoMorką" užsukau jau gerokai po pietų (~16 val.), todėl teko valgyti tai, kas liko. Voveraičių sriubos - nė kvapo... et... Buvo likę grikių kotletėliai su salotomis ir... grikiais, mat garnyrui skirti burokėliai buvo pasibaigę. Grikius mėgstu, tad grikiai grikiuoti jokio siaubo nesukėlė. Greta vėlyvų pietų, užsisakiau obuolių-morkų-burokų sulčių.

Grikių kotletėliai (4,2 €)

Kadangi buvau vienintelė lankytoja, kotletėliai atkeliavo greitai. Greta jų - sultenių salotos su pomidorais, agurkais ir alyvuogėmis. Lėkštė "pamaitinta" sezamais ir lukštentomis kanapių sėklomis, o greta patiekiama ekologiško alyvuogių aliejaus salotoms pagardinti. 

Kotletėliai buvo minkšti ir švelnūs, prieskonių nebuvo per daug, bet kitaip nei kitose sveiką mitybą propaguojančiose vietose - nebuvo ir prėski. Pats tas. Įdomu, jog bene labiausiai pradžiuginusi pietų dalis buvo... alyvuogės! Kitaip nei kiti "skregos", čia į salotas nieks pigiausių alyvuogių iš skardinės nedėjo. Su pasigardžiavimu valgiau jas šviežias ir tikrai kokybiškas. Niam!

Šviežiai spaustos sultys (3,5 €)

Sultys buvo spaudžiamos ilgokai (lėtaeigės mašinos, ar kas?..), bet vėlgi, dėl jų šviežumo abejoti neteko (juk klausiausi burzgiančio aparato), kiekis tinkamas, o ir pateikimas smagus - ne koks plastikinis bokalas, o visas hipsteriškas stiklainėlis su gėlytėmis ir uogytėmis ant šono!

Žinoma, kaip naujai atsidariusiai vietai, trūkumų dar yra (pvz. agurko galiukas salotose ar bėgėdiškai aliejaus ąsotėlyje apsigyvenusi sezamo sėkla), bet kuomet kavinėje dirba vienas žmogus (?), tą suprasti ir atleisti galima. Galų gale, agurko galiukas nėra pats baisiausias dalykas, kokį galima rasti salotose! Juo labiau, jog po trumpo pokalbio su savininke sužinojau, kad "EkoMorka" ieško virėjų (aišku, ši informacija gali būti pasenusi) bei vis dar testuoja savo meniu, o už maistinius nesklandumus buvo nuoširdžiai atsiprašyta. Žinoma, galbūt mintis į darbo dienos galą maistą pardavinėti pigiau taip pat yra gera, ypač jei pilnų porcijų su visais paminėtais ingredientais (pvz. tofu salotose) sukomplektuoti nebepavyksta. Tačiau visi ženklai rodo, jog čia po kiek laiko galima tikėtis puikiai funkcionuojančios, skanų, kokybišką ir neperbrangų maistą gaminančios veg-kavinukės. To ir palinkėsime! O iki tol - nedarykite tų pačių klaidų ir valgyti čia eikite pietų metu, bet ne vakare : )

Veganų verdiktas:

Maistas - 8/10 

Vegan friendly - 10/10

Aptarnavimas - 10/10
Aplinka - 8/10

Blynai su graikiniais riešutais ir bananais

2 porcijoms reikės:

1/3 puodelio avižų

2/3 puodelio graikinių riešutų

1 arb. šaukštelio kepimo miltelių

1/8 arb. šaukštelio Himalajų druskos

2 bananų

1/3 puodelio augalinio migdolų pieno

2 arba. šaukštelių alyvuogių aliejaus

1/2 valg. šaukšto agavų sirupo

2 arb. šaukštelių vanilės ekstrakto

kokosų aliejaus kepimui

Paruošimas: ​

Sumalti avižas, kol jos virs miltais. Tą patį padaryti ir su graikiniais riešutais. Įdėti kepimo miltelių, druskos ir viską gerai išmaišyti didesniame dubenyje.

Elektriniu maišytuvu suplakti bananus, migdolų pieną, alyvuogių aliejų, agavų sirupą ir vanilę. Šią masę supilti į avižų mišinį, išmaišyti ir padėti tešlą į šaldytuvą maždaug 20 min.

Keptuvėje įkaitinti kokosų aliejų. Vienam blynui naudoti apie ¼ puodelio tešlos. Kepti iš abiejų pusių. Šie blynai kepa ilgiau ir bus truputį tamsesni nei įprasti baltų miltų blynai.

Patiekti su susmulkintais graikiniais riešutais ir supjaustytais bananais. Mėgaukitės!

Receptą parengė: www.livinn.lt

VegFest: per barzdą varvėjo, burnoj nieko neturėjau

Laukėm laukėm, bet sulaukėm, kaip kažkur nugirdau, "veganiškų Kalėdų" - pirmosios vegan mugės Lietuvoje. Rugsėjo 10 d. Vilniuje šurmuliavo VegFest LT mugė, sutraukusi gausų būrį vegan maisto ir kitų produktų gamintojų, bei dar gausesnį būrį smalsuolių. Apie tokį reikalą teko svajoti ištisus 4 metus!

Keliose viešbučio "Panorama" patalpose įsikūrė keksiukų kepėjai, žaliavalgiškų tortų lipdytojai, kanapių aliejaus spaudėjai, riešutų sviesto malėjos, limonadų pardavėjai, veg-friendly drabužių siuvėjos, aksesuarų kūrėjos, gyvūnų teisių ir gyvūnų gerovės organizacijos. Jau nuo pat pirmųjų mugės atidarymo minučių, į vidų pradėjo plūsti žmonės. Vos spėjus apsukti vieną ratą ir apžiūrėti kas ko siūlo, apsukti antrojo ir įsigyti šiobeito paskanavimui jau nebepavyko - veganai ir neveganai, smalsuoliai ir praeiviai greit užpildė mugei skirtas patalpas, todėl kiekvieno "grobio" teko grūstis pro minias žmonių.

Laimei, pats pačiausias laimikis - "Rupūs miltai" keksiukai buvo įsikūrę prie durų, todėl toli brautis nereikėjo. Iš pradžių mąsčiau apie vieną, bet įtikino, jog du (3 €) geriau - ir į dėžutę nutūpė kavos ir migdolų su juodaisiais serbentais keksiukai. O gaila, kad tik du! Mat skonis - fantastiškas. Tirpstantys burnoje su nuodėmingai saldžiu ir rieboku kremu lengvai slydo gomuriu ir apsalino dūšią...

Keksiukus užgėrinėjau tokio pačio puikumo "Wostok" limonadais. Paragautas peletrūno ir imbiero bei pušų limonadas (po 1,5 €) - abu nuostabūs. Pakako pasidalinti savo pavydą keliančių priešpiečių (keksiukas + limonadas) nuotrauka ir išgirsti pritarimo šūksnių - Wostok limonadai neabejotinai vieni geriausių Europoje.

O daugiau... po sausakimšas mugės sales vaikščioti buvo sunku, trūko gaivaus oro ir per barzdą varvėjo ne limonadai ir šokoladai, o prakaitas. Todėl besidžiaugiant tuo, jog pavyko bent kažko išragauti ryte, teko tupėti prie staliuko su kita kilnia misija (apie ją - vėliau). O išragauti (ar bent pasigrožėti) teko štai ko:

Riešutų kremas. Maloniai saldus, nesprangus, toks, kurį vienu prisėdimu ir suvalgytum.
Dėl tos priežasties ir nepirkau : (

Izraelietiški padažai (neįskaitomi pavadinimai) ir užtepėlės (humusas, muhamara) iš "Eat&Travel"

Vegan kibinai, kuriuos suvalgė greičiau nei spėjau sugalvoti jų įsigyti...

Laaaaabai gražūs bet brangoki žaliavalgiški tortai

KVV plakato kūrėja prie "Sviesto sviestuoto" ir vegan receptų knygos kromelio

Ko buvo dar? O gal - kaip buvo dar? Žilvinas Užkuraitis siūlė įsigyti seitano miltų ir vegetariškų dešrų. Šių spėjau paragauti. Skonis toks, kaip populiarus gatvės meno festivalis Kaune - "Nykoka". Keista, bet dešros buvo iššluotos greičiausiai. Gal dėl to, kad "liaudis" mėgsta patį dešros konceptą?..

"Chaika" pardavinėjo saldumynus, nors daug populiaresni matyt būtų buvę jų sumuštiniai su tofu ir burokėliais. "Zatar" tapo stabiliausiais nesaldaus maisto tiekėjais, tačiau mugės proga falafelių ir humuso kainos visai nedraugiškai šoktelėjo į viršų. Mačiau atkeliavus ir cepelinų su raugintų kopūstų ir grybų įdaru; rauginti kopūstai nesugundė, kad įsigyčiau, o savi paukšteliai pačiulbėjo, kad padažas prie cepelinų netiko; cepelinus pakeitė balandėliai, ir vėl tie maži pikti paukščiai čiulbėjo apie pasileidusį jų įdarą. Kažkas prekiavo spirulina, kuri nėra joks stebuklas. Kažkas prekiavo panašių abejonių keliančia kombucha. O tuo pačiu metu kaip mugė greta vyko veidotyrininkų kongresas... 

Matyt daug kam kyla noras nertis iš kailio dėl visokių gudruolių siūlomų nesąmonių.

Kas be ko, už fotoaparato objektyvo liko daug nuostabių dalykų, tad po šaukšto deguto siūlom ir šaukštą... agavos sirupo! O gal... datulių? Paragavus šviežių datulių Vidurio Rytuose, tos, kurios prieinamos Lietuvoje tampa bjaurokomis ir nevalgomomis. Užtai datulės.lt siūlė paragauti ir įsigyti šviežių datulių iš Saudo Arabijos. Datulės ne tik skanios bei tinkamos skirtingus pomėgius (minkštesnės/saldesnės/sausesnės datulės) turintiems veganams ir neveganams, bet ir veikiausiai galėtų pretenduoti į tvaraus produkto kategoriją. Lankstinuke rašoma, jog "pirkdami datules, remiate ekologinius ūkius, sąžiningus datulių auginimo procesus ir padedate kurti moterų darbo vietas Saudo Arabijoje." Jei tai tiesa - dešimt balų ir už pačias datules, ir už tai, kaip jos čia atkeliauja!

Pagaliau paragautas ir Ach skanu! veganiškas šokoladas. Iš šokolado metalo laužo gavau paragauti gabalėlį su pistacijomis. Iš tiesų, pavadintas jis tinkama emocija. Suvalgiau užsimerkus.

Prie "rimtą maistą" siūlančių "Holigans" ir "Vapiano" priėjau maistui jau pasibaigus. Todėl iš Vapiano gavau tik meniu, kuris atrodė nuo-sta-biai. Pritaikytas rudens sezonui, intriguojantis ir išradingas. Jau žinau, kad kitos viešnagės Vilniuje metu norėsiu išmėginti makaronus su karamelizuotais moliūgais, niam...

O visa kita... nespėta, neprisigrūsta, nepamatyta... teks laukti kitos VegFest mugės prieš Kalėdas. Arba galite pasiūlyti pavaišinti savo gaminamais skanėstais - įspūdžiais tikrai pasidalinsime blog'e ir facebook'e! Rašykite: info@kavalgoveganai.lt

Bet tai dar ne viskas!

Bene svarbiausias (o gal smagiausias?) dalykas - KVV turėjo savo mini staliuką, kur buvo galima už auką gauti lietuvišką ir Lietuvos turgų prekystaliams bei parduotuvių lentynoms pritaikytą plakatą apie maisto medžiagas augalinėje mityboje. Aukos nukeliavo ne šiaip pas kokius nykštukus, bet į Kauną, kur įsikūrusi kačių prieglauda "Katino svajonė". Gal žinote, o gal ne, bet prieglaudose gyvenančios katės sulaukia mažiau savanorių dėmesio, ir "įsikatina" jas rečiau nei šunis (ypač jei jos juodos ar šiaip "neįdomios"); ir ruduo - sunkokas laikas, mat visi mėgsta aukoti per Kalėdas... Po mugės per Lietuvą pasklidę plakatai atnešė į prieglaudos sąskaitą nei daug nei mažai - 60 €. Ačiū visiems, prisidėjusiems prie šios dovanos!

Dar kartą apie vaikus ir augalinę mitybą.

Gydytojas V. Urbonas sako: "Domiuosi mokslo pasiekimais ir galiu pasakyti tik tiek – vegetarizmas, žaliavalgystė nėra rekomenduojama vaikams. Tai, žinoma, nėra nuodas, reguliuojančios organizacijos to nedraudžia, tačiau ir nerekomenduoja."

Nežinia, kaip gi gydytojas ten domisi, tačiau ieškodami informacijos apie vaikų augalinę mitybą randame:

Some people believe that patients following vegan or vegetarian diets suffer from nutritional deficiencies. Although there have been case reports of children failing to thrive or developing cobalamin deficiency on vegan diets, these are rare exceptions. Multiple experts have concluded independently that vegan diets can be followed safely by infants and children without compromise of nutrition or growth and with some notable health benefits. Pediatricians working with vegan families must ensure that the parents understand the special nutritional needs of children at different developmental stages and assist them in meeting those needs<...>

Šaltinis: Brita C. Moilanen. Vegan Diets in Infants, Children, and Adolescents. Pediatrics in Review, May 2004, VOLUME 25 / ISSUE 5

The American Dietetic Association and the American Academy of Pediatrics state that a well-planned vegan diet can, in fact, support adequate nutrition in the growing child. However, as health care professionals, we should become concerned when foods within strict vegetarian diets or macrobiotic diets are not appropriately chosen and/or lack adequate supplementation.

Šaltinis: M. Amit, Vegetarian diets in children and adolescents. Paediatr Child Health. 2010 May-Jun; 15(5): 303–308.

Kyla klausimų dėl kaltinimų veganams už tai, jog jie suvartoja per mažai baltymų; prof. Janinos Tutkuvienės (Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Anatomijos, histologijos ir antropologijos katedra) teigimu:

Mokslinių teorijų labai daug, bet jei susiklosčiusią situaciją vertinsime nuo Antrojo pasaulinio karo metų – mūsų mityba keitėsi drastiškai. Per visą savo evoliuciją žmogus dar niekada nevalgė tiek daug ir tokių koncentruotų maisto produktų, kaip šiandien. Ypač svarbu – ėmėme vartoti labai daug baltymų (tiek augalinių, tiek gyvulinių), o tai mūsų organizmui buvo gana netikėta. Jei kalbėsime apie vaikus, jau įrodyta, kad per didelis baltymų kiekis jų maiste yra nė kiek ne mažiau žalingas nei didesnis riebalų kiekis.

Šiuo metu mokslininkai svarsto, ar tik nebus pasaulio pediatrai prieš 30–40 metų padarę klaidos, kai buvo nuspręsta sumažinti vadinamojoje maisto medžiagų suvartojimo formulėje riebalų kiekį, pakeičiant juos statybine organizmo medžiaga – baltymais. Pastarųjų septynerių aštuonerių metų studijų tyrimai rodo, kad gausiai baltyminiu maistu maitinti vaikai labiau nei kiti pasižymi medžiagų apykaitos, tai yra metaboliniais, sutrikimais, polinkiu tukti.

Šaltinis: Veidas, 2016-01-06

Ir taip, visos bėdos slypi ne mitybos principuose, o tame, ar ji yra tinkamai subalansuota. Gydytojas buvo teisus reikšdamas priekaištus dėl to, kad vaikas "augo negaudamas mėsos, kiaušinių, žuvies, mažai vartodamas pieno produktų, o daug – vaisių ir daržovių. Tokia mityba – labai vienpusiška. Racione gausu angliavandenių, tačiau mažai baltymų, riebalų ir kitų medžiagų.“

Tačiau nesubalansuota vaikų mityba nėra išimtinai augaliniu maistu besimaitinančių šeimų problema. Ar manote, jog visavalgiai vaikai, kurių racioną sudaro didžiulį cukraus kiekį turintys pieno desertai, vaisių sultys bei perdirbti "vaikiški" mėsos produktai yra sveika ir subalansuota mityba?..

Todėl maitinkimės ir vaikus maitinkime tinkamai bei subalansuotai - kad neduotumėme peno skleisti dezinformaciją apie "blogąją augalinę mitybą"!