2016 m. gruodžio 30 d., penktadienis

"KingWinn" - kol kas dar tikrai ne "win"

Visai neseniai Kaune atsidarė vaflinė, pasivadinusi "Kingwinn" (Vilniaus g. 15). Dar prieš atsidarymą ji erzino savo facebook'o sekėjus apetetingomis vaflių nuotraukomis, o svarbiausia, žadėjo ir veganiškų vaflių!

Todėl nuvaikius tinginį ir radus progą, teko čia apsilankyti ir išmėginti tuos vaflius - visgi veganiški vafliai nėra dažnas ir lengvai aptinkamas reikalas. Vaflius ragauti padėjo pieno produktų nevartojanti ir Belgijoje dažnai besisvečiuojanti draugė - tikrai patikimas teisėjo pagalbininkas!

Vaflinė (užkandinė?) nedidelė, viduje stovi keli stalai ir garsiai pliekia muzika. Nesu didelė gerbėja triukšmingų vietų, ypač tada, kai susitikimo tikslas - pasišnekučiuoti. Prisėdus prie staliuko pašnekesiui, darbuotojos muziką net pagarsina. Aišku, nėra čia ko šnekėtis, gi valgyt reikia ateit, o ne socializuotis!

Vaflius galima susikomplektuoti pagal savo pomėgius arba rinktis iš poros įrėmintų dienos pasiūlymų (dėl to spėju, kad pasiūlymai tikrai ne dienos, o ilgesnio periodo). Kadangi dienos pasiūlymai pigesni, renkamės iš jų. Draugė užsisako saldų veganišką vaflį su obuolių tyre, džiovintomis spanguolėmis, kiviais ir veganiškais ledais. Ledų likę tik obuolinis šerbetas. Tad nenorėdama obuolių su obuoliais, užsisakau vaflį-sumuštinį su salotomis, vegan sūriu, alyvuogėmis ir džiovintais pomidorais. Imame mažas porcijas, t.y. 1 vaflį. Didelė porcija - 2 vafliai (ir iš pažiūros tas pats kiekis priedų kaip ant mažosios - bent kažką tokio mačiau ant kaimynų staliuko, ups...). Gaila, bet kainų nebepamenu... Saldus vaflis buvo pigesnis, trys su kapeikom. Sūrusis kainavo keturis su kapeikom. Gaminama čia ir kava su augaliniu pienu, cappuccino kainavo 1,7 €. 


Pirmiau staliuką pasiekė draugės vaflis. Jį nužiūrėjau, piktai pašnairavau į tą kietą kivio kotelį, o tada supratau kad ne tik matau, ko nereikia, bet ir nematau to, ko reikia: ant vaflio trūko ledų. Parodžius šitą bėdą bėdelę, darbuotojos ją greit ištaisė, o draugė ėmė kirsti vaflį. Tik jos veidas neatrodė labai laimingas - nors obuolių šerbetą išgyrė ir sakė, kad jis pats geriausias, kokį tik teko valgyti Lietuvoje (o tai tikrai rimtas komplimentas, nes skanaus šerbeto Lietuvoje tikrai nesu valgiusi), bet pats vaflis... paklausiau, ar panašus į tuos, katruos jai teko ragauti Belgijoje - atsakymas neigiamas. Gal dėl to kad vaflis veganiškas?.. Ragauju gabaliuką ir aš - tikrai kažkas ne taip... Įpusėjus vaflį (o man saviškio dar nesulaukus), paaiškėjo ir antra bėda bėdelė - tik daug rimtesnė - vaflio viduje - žalia tešla. Štai kame replės ir tas keistumas... kadangi nesam kokios žaliavalgės, jog žalius vaflius graužtumėm, grąžinam jį atgal (čia reikia pagirti darbuotojas - patirti nemalonumai kompensuojami ledais, o po kiek laiko, draugė sulaukia ir tinkamai iškepto skanaus vaflio, valio!).


O aš sulaukiu ir saviškio sūriojo. Em... ne visai. Vaflio skonis lygiai toks pat, kaip ir saldžiojo. Saldus. Minkštas. Purus. Skiriasi tik tai, kas ant jo pabarstyta. Bet OK, per daug tas saldumas nesipyksta su sumuštinio viršumi. Tik tiek, kad kaip veganė ir ne žoliavalgė nebuvau per daug patenkinta proporcijomis - dauuuug salotų ir mažai visa ko kito. Alyvuogių viduje - neaišku kas, mat jos įdarytos kažkuo oranžiniu. Negana to, įdaras želė konsistencijos, tad kyla daug klaustukų ar jis vegan. Alyvuogę ragauja neveganė draugė, bet nustatyti kas per daiktas viduje - nepavyksta. Krapštau įdarą lauk, ir jau tingiu dar kartą kreiptis į darbuotojas ir aiškintis kaip čia kas ką. Tiek to. Visgi socializuotis, o ne valgyti čia atėjome. Paįdomauti ir pirmą kartą gyvenime suvalgyti belgišką veganišką vaflį tikrai buvo įdomu. Bet ar grįžčiau čia dar sykį - kol kas nežinia. Nebent paragauti saldų vaflį su smagesniu combo, pvz. braškėmis ir mėlynėmis?.. Gal taip kada ir padarysiu, kai bus šilčiau lauke. Kodėl?..

Įsitaisius prie staliuko staiga mums socializuotis tampa sunku: pasirodo, užkandinėje įgyvendinama praktika, kurią puikiai pažįstu iš savo tyrimų - prieš kokį 80-90 metų Kauno fabrikuose būta problemų su ventiliacija, todėl kai kur vasarą vietoje ventiliatorių būdavo atidaromi visi langai ir durys, paleidžiant per dirbtuves skersvėjį, kad šios prasivėdintų. Prabėgo beveik šimtmetis, o praktikos ir nepasikeitė: veikiausiai ventiliacijos trūksta ir "KingWinn" (nors toks įspūdis nesusidarė), mat man įpusėjus savo vaflį, buvo iki galo atidarytos lauko durys ir priremtos su kėde - kad prasivėdintų. Grynas ir vėsus gruodžio oras skverbėsi į užkandinę, šaltu žvarbiu vėjeliu kutendamas mano nugarą ir sopančius kelius. Spėkite, ar buvo smagu?..

Bet labiausiai nepatikęs dalykas buvo ne "ventiliacija", o anti-ekologija, ar kaip gi tą dar pavadinti?.. Toli gražu negyvenu pagal zero-waste ideologiją (nors rūšiuoju atliekas ir vengiu bereikalingo plastiko, upcyclinu įvairias pakuotes ir t.t. ir pan.), todėl ekologiniai traukuliai ištinka tikrai retai. Tačiau vėlgi buvau nustebinta užkandinės sprendimais. Taip, greitmaistis yra greitmaistis, o indų plovimas prie greitumo nesiderina. Bet kuomet visi karšti gėrimai net sėdint viduje pilstomi į vienkartinius puodelius, vaflis pateikiamas ant popierinės lėkštės, į kurią patiestas popierius su logotipu, duodami įrankiai - vienkartinės plastikinės šakutės, tai nori nenori pradeda trūkčioti kairioji akis. Greita, paprasta, pigu, bet šioji kombinacija tolygi dideliam ir aukštai iškeltam viduriniam pirštui, nukreiptam į ekosistemą. Jei eičiau čia valgyti dar sykį, atsineščiau savo puodelį. Ir savo šakutę - pastarąją ne tik dėl ekologijos. Pateikti vienkartiniai įrankiai "per silpni" ir vaflio nei papjauna, nei pasmeigia. Laimei, nelūžta "padaliai", bet ir be to valgymas tampa panašiu į kokio vakarėlio žaidimą...

Taip, užkandinė dar labai jauna, tad gal daug ką galima nurašyti "nesklandžiai pradžiai". Tad reiks sulaukti pavasario ir bandyti "KingWinn" dar kartą.

Veganų verdiktas:
Maistas - 7/10
Vegan friendly - 7/10
Aptarnavimas - 10/10
Aplinka - 6/10

2 komentarai: