2016 m. lapkričio 30 d., trečiadienis

"Elite" cafe & shawarma: tikrų tikriausia arabiška užkandinė Vilniuje

Viešnagių Vilniuje metu keliaudama nuo stoties į miestą kelis kartus praėjau kavinukę pavadinimu "Elite cafe & shawarma" (Pylimo g. 25), į kurią neatkreipiau dėmesio iki tol, kol vienos iš tų viešnagių metu nepastebėjau ant lango priklijuoto skelbimo, jog kavinė nedirbs dėl musulmoniškos šventės. Aha, vadinasi jos viduje ne šiaip kokia turkiška ar turkiškai-lietuviškai "fusion" kebabinė su lygiai 0 pasiūlymų veganams! Įkišu nosį vidun ir žvilgteliu į meniu - jame randu falafelius ir humusą. Jėga! Net pasigailiu, jog pilvą jau užpildžiau beigeliais, tad nutariu artimiausios viešnagės sostinėje metu būtinai ten apsilankyti.

Savo pažadą ištesėjau - apsilankiau ne kartą, ir ne du, tik kažkur rašytas pasakojimas pasimetė... tad tenka šią apmaudžią klaidą taisyti ir rašyti apie "Elitinę kavinę" dar sykį.

Pirmą kartą užsakinėdama falafelį perklausiau dėl padažo - ar tik jis nebus jogurtinis? O tai matyt savininkui (? - visur dėsiu klaustukus, nes beveik garantuoju, jog mano spėjimas teisingas, bet gi visiems pasitaiko suklysti, tai...) nuskambėjo kone įžeidimas - nee, falafeliai daromi su tahini padažu - išdidžiai atsakė. O didžiuotis yra ko: kiek galima kęsti tą česnakinio padažo nesusipratimą?.. Tad falafeliai yra visiškai veganiški, ir jų papildomai veganizuoti nereikia. Panašios reakcijos sulaukė ir atsivesto svečio "lavašu" išpravardžiuota arabiška duona. Ech, gi mes dar neišprusę valgytojai! Išvis, dar gi nebuvo mūsuose tokio tipo užkandinės, kur gali nutūpt prie stalo su falafeliu ar įsigyti didžiulį sumuštinį už teisingą kainą išsinešimui. Libanietiški semi-restoranai bei Zatar su savo bjauriai sveikuoliška šalta pita nesiskaito. Pirmieji per daug įpareigojantys ir gatvės maistui netinkamomis kainomis, o antrasis visai neįpareigojantis, tinkamomis kainomis, bet su mažai autentiškumo. Ir "Elite" užpildė šią skylę bei siūlo tikrus falafelius geromis kainomis tikriems falafelių valgytojams. Pagaliau Vilnius šiuo klausimu gali lygiuotis į Vakarų Europos miestus!

Kitas dalykas, kas mane žavi (bet visokius heiterius erzina), tai lietuvių kalba užkandinėje. Savininkas (?) priima užsakymus ir su klientais bendrauja lietuviškai. Su akcentu, su truputuką klaidų, bet vis tiek labai smagu. Lietuviškai, kaip suprantu, patys rašosi ir skelbimus bei pildo kuklų feisbuko puslapį. Visa tai tik padaro užkandinę jaukesne ir svetingesne. O patys šeimininkai yra iš Palestinos. Nedažnai klausinėju dalykų maitinimo įstaigų darbuotojų, bet čia buvau suintriguota receptūra (apie tai - toliau), todėl peržengiau per save ir pasiteiravau iš kurio gi regiono čia siūlomas maistas. Beje, jei esate panašių pažiūrų kaip Rasa Juknevičienė, šią vietą geriau aplenkite, kaip ir kokius baisiuosius Aušros Vartus, nes netyčia galite pamatyti tikinčių žmonių atliekamų religinių praktikų.


Užkandinė neretai būna tuštoka, todėl jei matote viduje žmonių, tačiau išjungtą dalį šviesų, tai nereiškia, kad ji nedirba. Tiesiog taip taupo elektrą? Jei taip, ir gerai! Bet paskutinį kartą ji buvo pilnut pilnutėlė. Pagaliau pasklido žodis apie šią vietą po miestą?..

Kafa su prieskoniais

Nors "Vegan friendly Lietuva" siūlė valgyti falafelius lėkštėje (3,8 €), visgi savo balsą atiduosiu už falafelio sumuštinį (3 €). Dėl labai banalios priežasties - taip daug gudriau pinigų ir maisto kiekio prasme (3 falafeliai lėkštėje vs. 4 falafeliai sumuštinyje). Humusas su daržovėmis ir duona kainuoja 3,2 €. Ir dar, būtinai paragaukite kafos (arabiškos kavos su prieskoniais), kurią čia verda kaip ir pridera - ant smėlio, nes kam tokioje vietoje gerti nuobodžią Lavazzą iš aparato? Jei negeriate kavos, tada rinkitės arbatą su kardamonu. Paskutinį apsilankymą prekystalį papildė ir, jei neklystu, siriški saldumynai iš Berlyno. Nežinia ar jie veganiški, todėl pasvajosiu, jog lentynėles papildytų ir alyvuogės bei alyvuogių aliejus iš Vidurio Rytų.

Humusas su daržovėmis, 3,2 €


Štai ko gausite užsisakę humuso lėkštę. Garnyras karts nuo karto keičiasi - esu gavusi su kardamonu marinuotų traškių morkyčių, kurios visiškai susuko man galvą. Bet ir šitoks salotų, marinuotų daržovių ir tabouleh variantas visiškai tenkina. Na, gal išskyrus svogūnus. Daug svogūnų. Svogūnus valgau, bet toks jų pateikimas valgyti nekeptus, nemarinuotus ir vienus buvo (ir vis dar yra) labai keistas. Tai buvo viena iš priežasčių, dėl kurių vis kilo mano antakis - konkrečiai kokio krašto šis maistas? Tabouleh tikrai valgoma Libane, Izraelyje. Bet svogūnai?..

Pirmą kartą ragautas humusas buvo kartokas nuo didelio tahini kiekio. Antrą kartą jis buvo daug smagesnis ir švelnesnis, ne toks kartus, ne toks sūrus. Pateikiamas su geru ir kvapniu alyvuogių aliejumi bei arabiška duona. Ar tai tik nebus geriausias humusas (įvertinus ir kainą, ir skonį, ir jų santykį) Vilniuje? Žinoma, lyginti lėkštės turinį su humuso ir falafelių kilmės vietomis, kur petražolių šluota kainuoja vos keliasdešimt centų, būtų visiškai nesąžininga. Todėl ir nelyginsiu. Ir eisiu jo valgyti dar ir dar - gera lokacija, maloni aplinka (negaliu pakęsti rėkavimo Zatare). Ir pasistengsiu paprašyti nedėti svogūnų : )

Falafelio sumuštinis, 3 €
Visgi karalius čia yra ponas falafelis. Lėkštėje taip ir neparagautas, bet sumuštinio formoje jau pamėgtas. Pirmus kartus buvo sūrokas, turėjo mažiau daržovių, bet tai nebuvo lemiami dalykai, dėl kurių tektų rašyti neigiamą pažymį. Mat patys falafeliai buvo švieži, minkšti, malonios tekstūros ir skanūs. Nei prisigėrę riebalų, nei perdžiūvę, kaip nutinka vietose, kur falafeliai šaldomi ar nešvieži dėl kitų priežasčių. Nors falafelių skonis pernelyg neišraiškingas, o man patinka turtingi skoniai, vėlgi, neigiamo balo niekaip neparašyčiau ir dėl to. Tiesiog teisingas, tikras falafelis, be jokių sveikuoliškų nesąmonių kaip rupi pitos duonelė, be jokių Rytų Europos nesąmonių kaip česnakinis/jogurtinis padažas, teisingo dydžio, teisingos kainos. Dar tokių daugiau, ir žiū, Vilnius bus kaip Berlynas. Ar bent kaip Varšuva.

Visgi smagiausia buvo spręsti sau kilusią mįslę apie falafelio gimtinę. Padaže nebuvo mėtų, nebuvo jogurto, falafeliai iš avinžirnių ir ne iš pupų/lęšių, geltonos, ne žalios spalvos. Jokio panašaus skonių ir produktų komplekto nesu valgiusi. Siriškus falafelius valgiau tik kartą ir Turkijoje, tad pastarųjų eksperte dar nesijaučiau, todėl nutariau, jog "Elite" falafeliai ir humusas bus iš Sirijos arba Palestinos. Kaip jau žinote, mano šūvis buvo labai taiklus. Todėl net nedrįskit aiškinti, jog nieko apie falafelius nesuprantu!

Kuomet esi laimingas žmogus ir falafelius valgyti ne tik Lietuvoje, bet ir tuose kraštuose, iš kurių šie ir kilo, arba valgyti ten, kur ilgus metus gyvena ir maistą gamina didelės bendruomenės iš Vidurio Rytų, žinoma, gali užsikelti standartus iki aukštumų aukščiausių. Bet tada gyvenimas tampa labai sunkiu, nes žiū didelius norus patenkinančių falafelių rasti visai gali nebepavykti! O jei žiūri į dalykus realistiškai - kad čia ir dabar esi Lietuvoje, šalyje, kuri neturi ir neturėjo normalios gatvės maisto kultūros, kurios restoranų kultūra vis dar vaikystėje, tada norėdamas gurgiantį skrandį užkimšti falafelį, žinai, kur reikia eiti...

Veganų verdiktas:
Maistas - 9/10
Vegan friendly - 9/10
Aptarnavimas - 10/10
Aplinka - 10/10

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą