2016 m. rugsėjo 25 d., sekmadienis

"Vakarienės prenumerata": kai susipyksti su laiku ar vaizduote

Kol dauguma keliasi rytais, keliauja į darbus ir grįžta vakarais, mūsų namuose ši rutina negalioja: abu dirbame namuose. Darbas namuose turi savų privalumų (trūkumų, žinoma, taip pat) - į darbą nereikia puoštis (gali dirbti sėdėdamas su chalatu ir nešukuotais plaukais), grafiką susidėlioji pagal savo įpročius (pvz. keliesi ne 07:00, o 10:00), pietauji namuose. Tačiau dėl darbo pobūdžio kartais į sėdimąją kanda deadline'ai, kūrybinis darbas sugraužia smegenis ir jos, atidavę visą savo išmintį darbui, nebesugeba patenkinti tokių elementarių poreikių kaip pietų ir vakarienės pasigaminimas: atidarai šaldytuvą, o ten matai ne produktus, bet kažkokį kosmosą... 

Labai smagu, jog atsirado puikus sprendimas - Vakarienės prenumerata. Teko girdėti, jog šitoks stebuklingas daiktas egzistuoja užsieniuose, todėl visada džiaugiuosi, kai gudrios idėjos "atsikrausto" ir į Lietuvą. O džiaugsmas dar didesnis, kai pasirūpinama ir vegetarais bei veganais! 


Taigi, kas per daiktas ta vakarienės prenumerata? Visai paprasta: viskas veikia taip pat, kaip ir kokio laikraščio prenumerata. Užsisakote, ir gaunate paketą į savo namus. "Vakarienės prenumerata" pristato sukomplektuotą maisto krepšį bei receptus ką iš to maisto pasigaminti keturias dienas. Maisto būtent tiek, kiek jo ir reikia, todėl niekas nebus iššvaistoma. Be to, apgalvotos net ir tokios "smulkmenos" (daug kam tai - smulkmena, tačiau paklauskite, ką apie tai mano vandenynų gyvūnija?) kaip plastikiniai maišeliai. Maistą pristatė popieriniame maiše, kruopos supakuotos taip pat į popierinius maišelius. Beveik visi vaisiai ir daržovės - "palaidi": į plastikinius maišelius (2 vnt.) buvo įdėtos tik pipirnės bei morkos (plautos, tad maišelio buvo galima išvengti), pramoniniu būdu supakuotos prieskoninės žolelės, pomidoriukai ir svogūnų laiškai, o moliūgo, saliero ir kalafijoro gabalai suvynioti į maisto plėvelę. Bet kuriuo atveju, vėžliai spaudžia letenas už mažą kiekį plastiko!

Kitas dalykas, kurį pastebėjau tyrinėdama krepšio turinį - visi produktai kruopščiai atrinkti ir puikios kokybės - jokių taškelių, raukšlelių ar kitų defektų. Neturiu nieko prieš "negražų" maistą, tačiau kita vertus, pastangos atrenkant geriausius produktus tikrai pagirtinos.


Vegetariškas maisto paketas vadinasi "be mėsos", taigi, nėra pilnai veganiškas. Žinoma, gali nutikti taip, jog pagrindiniai patiekalų ingredientai bus pieno produktai ir kiaušiniai, tačiau nedažnai; bet kuriuo atveju, ateinančios savaitės meniu galima peržiūrėti "Vakarienės prenumeratos" svetainėje ir nuspręsti, ar ji bus tinkama, ar ne. Krepšelyje numatyti neveganiški produktai bus išimti (pritaikant nuolaidą) bei patarta kuo juos pakeisti. Receptus vakarienėms kuria Olga Dzindzeleta ir restoranas "Botanique".

Kol pirmąją prenumeruotos vakarienės savaitės dieną tupėjau prie kompiuterio ir rašiau savo magnum opus, virtuvėje šeimininkavo žmogus, kurio gaminamus patiekalus galima suskaičiuoti ant vienos rankos pirštų (plovas, vegeburgeriai, eee... m....). Į produktų krepšelį bei gaminimo instrukcijas pažiūrėjęs kaip į "maisto IKEA", pasiraitojo rankoves ir kibo į darbą - pirmajai vakarienei siūloma gamintis marokietišką tadžiną su kuskusu ir humusu.


Per kiek ilgiau nei pusvalandį pasisukiojus virtuvėje, net ir pradedantieji galės paruošti puikią ir sočią vakarienę. Tokią sočią, kad ji dviems buvo neįveikiama - maisto būtų pakakę ir dar dviems alkaniems svečiams (galbūt dėl to, jog cukinija ir baklažanas į krepšelį buvo atrinkti ne tik gražūs ir švieži, bet ir diiiidžiuuuliai?). Iš tiesų, būtų pilnai pakakę ir tadžino su kuskusu, o humusas iš vakarienės nesupyktų pavirtęs pusryčiais (kas, tiesa, galų gale ir nutiko). Patiekalas buvo nepaprastai paprastas, skanus, bet tuo pačiu ir kuklaus skonio, taip galintis įtikti visiems. Recepto kūrėja pasirūpino ir maisto pilnavertiškumu - lėkštėje būta visko, ko reikia. O svarbiausias klausimas - ar pagal "Vakarienės prenumeratos" instrukcijas ją paruošti gali bet kas - buvo atsakytas. Taip, bet kas!


Antrąjį tingų vakarą šeimininkavau pati ir gaminau lęšių sriubą su pomidorais ir kalafijoru. Patiekalas dar paprastesnis, dar greičiau paruošiamas, bet savo turiniu pirmąjam nusileidžia tik truputuką. Tiesa, receptą kiek pamodifikavau (greta receptų aprašytos galimos modifikacijos tiems, kam sunkiau sekasi jas sugalvoti patiems) - vietoj kmynų, kurių neturėjau (aha, kalta - užsakant maistą pranešama, kokių elementarių produktų ir prieskonių reikia turėtii namuose), naudojau kuminų sėklas, o norėdama kiek skystesnės sriubos (su nurodytu kiekiu vandens išvirtų šiupinys), pyliau daugiau vandens. Rezultatas - šilta, maloni sriuba, kurioje nerėkauja prieskoniai ir leidžia gardžiuotis joje plaukiojančiomis daržovėmis ir sušilti vėsų rugsėjo vakarą.


Trečioji vakarienė buvo itin sveikuoliškai-lietuviška: morkų ir salierų apkepas su linų sėmenimis. Receptą truputį pamodifikavau įdėdama ir kanapių sėklų. Paruošti apkepą buvo itin paprasta - nulupti, susmulkinti, sukrėsti į formas ir kepti. Įsivaizduoju, kad tokį patiekalą pats tas valgyti šaltais ir tamsiais žiemos vakarais, kur gūdžiame kaime, kai išsenka žiemos maisto atsargos ir tenka maitintis šakniavaisiais bei raugintomis daržovėmis. Taigi, šis apkepas - visai neblogas būdas priartėti prie mūsų istorijos ir kulinarinio paveldo. Morkų švelnumas ir saldumas puikiai derinosi su salierų aitrumu; kuomet aplinkiniams pradeda varvėti nosys ir bakterijos sklando ore ieškodamos kur čia geriau apsigyventi, kertu lažybų, jog valgydami tokį maistą visas bakterijas sėkmingai atbaidytumėte!.. Kaip ir su ankstesniais patiekalais, taip ir dabar paruoštos masės buvo tikrai daugiau nei reikėjo pavalgyti 2 asmenims. Todėl į nemažą likusį kiekį apkepo masės pridėjau sojos dribsnių, pomidorų pastos, česnako ir kepiau kaip apkepą sekančią dieną.


Paskutinį patiekalą atidėliojome, mat tiek paruošimas atrodė gan sudėtingai, tiek ir pats patiekalas skambėjo itin egzotiškai - apelsinų risotto su moliūgų sėklomis. Laikas šią savaitę nebuvo mūsų draugas, o sudėtingai paruošiamo patiekalo pradedantysis kulinaras ruošti nesiryžo. Todėl daugiaryžis (taip mūsų kalbininkai nutarė jį vadinti) tapo šeštadieniniu išbandymu, kurio pradžia buvo patiekalo veganizavimas: originaliame recepte ir ghee sviestas, ir parmezanas, ir grietinėlė. Pagal rekomendacijas grietinėlę pakeičiau augaline grietinėle (avižų), vietoje ghee naudojau alyvuogių aliejų, o vietoje parmezano - veganišką sūrį. Risotto išbandymas užtruko gan ilgai, tačiau nurodytų 40 minučių ruošimo laiko neviršyjo. Visgi daug smagiau ruošti maistą, kuris nėra kaip mažas vaikas ir nereikalauja tiek daug dėmesio ir priežiūros, kad nuo jo negalima nė minutėlei nusukti akių - žiū ims sultinys ir išgaruos, o ryžiai pradės svilti, ar dar kokia neganda užpuls... Kita vertus, rezultatas, pasiektas sunkiu ir ilgu darbu, buvo puikus. Nesu ragavusi saldaus risotto, ir nė nebūčiau pagalvojusi, kad tai yra skanus ir tikrai dėmesio vertas dalykas. Apelsinų ir moliūgų saldumas plius sojos padažo sūrumas ir lengvas svogūnų laiškų bei garstyčių sėklų aitrumas išsiskleidė pačia gražiausia skonių puokšte.

Taigi, kokie įspūdžiai savaitę pagyvenus su Vakarienės Prenumerata? Ogi geri, kadangi:
1. Sutaupėm daug laiko ir kantrybės, nes nereikėjo apsipirkinėti bei galvoti ką pasigaminti pietums/vakarienei;
2. Maisto buvo daugiau nei 4 vakarienės: pakako ir antrai porcijai ar valgyti pasišildžius kitą dieną, ar su smulkiomis modifikacijomis paversti kitu patiekalu;
3. 3 iš 4 receptų buvo tikrai nesudėtingi, įkandami tiems, kuriems virtuvė yra svetima ir nepažįstama teritorija, nereikalavo tupėjimo prie puodų.
4. Sudėtingasis receptas tapo savaitės top'u. Kaip sakoma - per kančias į žvaigždes?
5. Receptai puikiai sukomplektuoti - juose būta ir lietuviškumo, ir Viduržemio jūros regiono "klasikos". Todėl nuobodžiauti neteks.
6. Ekologija. Popieriniai maišeliai, receptai spausdinami ant perdirbto popieriaus, minimalus kiekis plastiko.

Kas galėtų būti geriau:
1. Šiuo metu neveganiški produktai iš krepšelio išimami ir pritaikoma nuolaida. Būtų smagu, kad neveganiški produktai būtų pakeisti veganiškais, pvz. tikrai buvo galima į maišelį vietoj grietinėlės įdėti pakelį augalinės grietinėlės.

Vakarienės (be mėsos) prenumerata tinka tiems, kurie:
1. Neturi pakankamai laiko skirti maisto gaminimuisi namuose;
2. Neturi įgūdžių ir/ar fantazijos gamintis maistą namuose;
3. Nori pabandyti augalinę mitybą, bet nežino nuo ko pradėti. Ir čia matyt yra pats puikiausias Vakarienės prenumeratos panaudojimo būdas!

Kol kas vakarienė pristatoma tik Vilniuje, Kaune ir Elektrėnuose.
Savaitės prenumerata (be mėsos) - 2 asm. 36 €, 3 asm. 41€ (veganiškam krepšeliui taikomos nuolaidos). Taigi, pietūs 1 asm. kainuoja mažiau nei 5 €, vadinasi, valgoma pigiau nei mieste!
Užsakymai priimami čia.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą