Dar kartą apie vaikus ir augalinę mitybą.

Gydytojas V. Urbonas sako: "Domiuosi mokslo pasiekimais ir galiu pasakyti tik tiek – vegetarizmas, žaliavalgystė nėra rekomenduojama vaikams. Tai, žinoma, nėra nuodas, reguliuojančios organizacijos to nedraudžia, tačiau ir nerekomenduoja."

Nežinia, kaip gi gydytojas ten domisi, tačiau ieškodami informacijos apie vaikų augalinę mitybą randame:

Some people believe that patients following vegan or vegetarian diets suffer from nutritional deficiencies. Although there have been case reports of children failing to thrive or developing cobalamin deficiency on vegan diets, these are rare exceptions. Multiple experts have concluded independently that vegan diets can be followed safely by infants and children without compromise of nutrition or growth and with some notable health benefits. Pediatricians working with vegan families must ensure that the parents understand the special nutritional needs of children at different developmental stages and assist them in meeting those needs<...>

Šaltinis: Brita C. Moilanen. Vegan Diets in Infants, Children, and Adolescents. Pediatrics in Review, May 2004, VOLUME 25 / ISSUE 5

The American Dietetic Association and the American Academy of Pediatrics state that a well-planned vegan diet can, in fact, support adequate nutrition in the growing child. However, as health care professionals, we should become concerned when foods within strict vegetarian diets or macrobiotic diets are not appropriately chosen and/or lack adequate supplementation.

Šaltinis: M. Amit, Vegetarian diets in children and adolescents. Paediatr Child Health. 2010 May-Jun; 15(5): 303–308.

Kyla klausimų dėl kaltinimų veganams už tai, jog jie suvartoja per mažai baltymų; prof. Janinos Tutkuvienės (Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Anatomijos, histologijos ir antropologijos katedra) teigimu:

Mokslinių teorijų labai daug, bet jei susiklosčiusią situaciją vertinsime nuo Antrojo pasaulinio karo metų – mūsų mityba keitėsi drastiškai. Per visą savo evoliuciją žmogus dar niekada nevalgė tiek daug ir tokių koncentruotų maisto produktų, kaip šiandien. Ypač svarbu – ėmėme vartoti labai daug baltymų (tiek augalinių, tiek gyvulinių), o tai mūsų organizmui buvo gana netikėta. Jei kalbėsime apie vaikus, jau įrodyta, kad per didelis baltymų kiekis jų maiste yra nė kiek ne mažiau žalingas nei didesnis riebalų kiekis.

Šiuo metu mokslininkai svarsto, ar tik nebus pasaulio pediatrai prieš 30–40 metų padarę klaidos, kai buvo nuspręsta sumažinti vadinamojoje maisto medžiagų suvartojimo formulėje riebalų kiekį, pakeičiant juos statybine organizmo medžiaga – baltymais. Pastarųjų septynerių aštuonerių metų studijų tyrimai rodo, kad gausiai baltyminiu maistu maitinti vaikai labiau nei kiti pasižymi medžiagų apykaitos, tai yra metaboliniais, sutrikimais, polinkiu tukti.

Šaltinis: Veidas, 2016-01-06

Ir taip, visos bėdos slypi ne mitybos principuose, o tame, ar ji yra tinkamai subalansuota. Gydytojas buvo teisus reikšdamas priekaištus dėl to, kad vaikas "augo negaudamas mėsos, kiaušinių, žuvies, mažai vartodamas pieno produktų, o daug – vaisių ir daržovių. Tokia mityba – labai vienpusiška. Racione gausu angliavandenių, tačiau mažai baltymų, riebalų ir kitų medžiagų.“

Tačiau nesubalansuota vaikų mityba nėra išimtinai augaliniu maistu besimaitinančių šeimų problema. Ar manote, jog visavalgiai vaikai, kurių racioną sudaro didžiulį cukraus kiekį turintys pieno desertai, vaisių sultys bei perdirbti "vaikiški" mėsos produktai yra sveika ir subalansuota mityba?..

Todėl maitinkimės ir vaikus maitinkime tinkamai bei subalansuotai - kad neduotumėme peno skleisti dezinformaciją apie "blogąją augalinę mitybą"!