Pradėsiu nuo išpažinties: nors tai, jog atsirado Lietuvoje gamintų daigintų grikių batonėlių, pastebėjau seniai, bet vis neprisiruošdavau jų paragauti. Ar koks vegan keksiukas pasirodydavo labiau mane beviliojąs, ar patingėdavau pėdinti iki pardavimo vietos, ar, tiesiog labai paprastai, vietoje užkandžio rinkdavausi dorus pietus. Kita vertus, gaila, jog batonėliai neatsirado anksčiau - kuomet prekybos centrų energetiniai batonėliai "džiaugiasi" pienu ir/ar medumi sudėtyje, veganiški grikių batonėliai būtų itin pravertę žygiuojant su kitais veganais Ukrainoje.
"Tundros" batonėliai gimė vienai šauniai mamai ieškant sveiko ir maistingo užkandžio, kuris būtų tobulas sukramsnoti mokykloje, darbe ar kitur, kur nepavyksta deramai pavalgyti. Ėt, prisimenu savo mokyklinius laikus - kaip buvo sunku vegetarams, o veganams - išvis košmaras. Vegetarai galėjo gauti bulvių košės su salotom (bei virėjų pabambėjimą, kad po to kitiem pritrūks garnyro), kai veganams tiesiogine to žodžio prasme teko graužti lapus su morkom. Arba, aišku, nusipirkti čipsų. Ar energetinio gėrimo. Arba keliauti čeburėko, numuilinant dešimt minučių nuo kūno kultūros pamokos...
Daigintų grikių batonėlių yra 3 skonių: kakavos, cinamono ir riešutinio. Visi jie neturi pridėtinio cukraus (valio!) ir yra pasaldinti datulėmis ir razinomis. Neįsivaizduoju kaip batonėlių kūrėjams tai pavyko, bet nežinant jų sudėties, "atrasti" joje razinas ir datules gan sunku, skoniai puikiai persipina ir įsipina, todėl kramsnojant batonėlį nereikia purtytis nuo burnoje sprogusios saldumo bombos.
Pirmąjį paragavau kakavinį batonėlį, nes... jis atrodė kaip hematogenas! Batonėlis supakuotas į gražią pakuotę, tiesa, neturint aštrių nagų ar dantų, ją pralupti gan sunku (nors man sunku su visomis pakuotėmis - ypač tomis, kurios apsaugotos nuo vaikų...). Batonėlis buvo minkštutis ir tobulos tekstūros: ne per kietas, tačiau lengvai ir nepavirstų tyrele, taip pat ir nelipnus - nemėgino prisiklijuoti nei prie pirštų, nei prie gomurio. Skonis pranoko visus lūkesčius: paskendau maloniame saldaus šokolado švelnume. Jei nebūčiau paskaičius batonėlio sudėties, ją įspėti būtų nepaprastai sunku. Bet "prisispoilerinus", pagadinsiu reikalą ir jums, išduodama kad batonėlyje yra daigintų grikių, migdolų, anakardžių (alergiški riešutams, atsargiai!), datulių, razinų, kokosų aliejaus ir kakavos miltelių. Ar tokį batonėlį valgyčiau dar kartą? Taip, ir ne kartą, o du, tris, ir penkiasdešimt.
Smagiu paveikslėliu padabintas ir smagiu pavadinimu užvadintas "SlibiNutIs" savo sudėtyje turėjo daugiau grikių ir daugiau anakardžių riešutų. Matyt taip taikomasi į pačius mažiausius ir išrankiausius valgytojus, bet įspūdį paliko ir man: kiek galima viską vadinti pavadinimais, susijusiais su sveika/veganiška mityba ar ekologija? Kodėl nepažvelgus į maistą kūrybiškiau ir linksmiau? Čia matome puikų to pavyzdį. Batonėlis tikrai skanus, galbūt sveikesnis už šokoladinį (tiems, kas šokolado ir saldumynų baidosi it kokio slibino) ir buvo labai šauniai suvalgytas darbo vietoje. Ten kaip tyčia vyko kraustynės į naujas patalpas - galiu tik paliudyti, jog batonėlio suteiktos energijos 4-5 valandoms knygų dėliojimui į dėžes tikrai pakako.
Cinamoninis batonėlis buvo nuskriaustas ir paragautas paskutinis iš šauniosios trijulės. Žinau, jog pasaulyje yra tokių keistuolių, kuriems cinamonas - ne draugas, o baisus priešas. Tad šiems keistiems žmonėms batonėlis veikiausiai nepatiks - cinamono ten tikrai nemažai, ir vos išpakavus batonėlį jo kvapas ima kutenti nosį. Ryškus ir cinamono skonis. Primena rudenį ir pyragus : ) Bet kadangi priklausau tai grupei žmonių, kuriems cinamonas yra puikus draugas ir keliauja į visus saldžius patiekalus bei kompotus, tad nesunkiai randu bendrą kalbą ir su cinamoniniu batonėliu. Drauge su šilta žalia arbata jis tampa saldžiais priešpiečiais žvaliai ir darbingai dienai.
Jei susiviliojote šiuo sveiku ir skaniu užkandžiu, batonėlių galite įsigyti e-parduotuvėje ar jais prekiaujančiose parduotuvėse.
Daugiau apie batonėlius skaitykite: www.tundrasnack.lt.
Smagiu paveikslėliu padabintas ir smagiu pavadinimu užvadintas "SlibiNutIs" savo sudėtyje turėjo daugiau grikių ir daugiau anakardžių riešutų. Matyt taip taikomasi į pačius mažiausius ir išrankiausius valgytojus, bet įspūdį paliko ir man: kiek galima viską vadinti pavadinimais, susijusiais su sveika/veganiška mityba ar ekologija? Kodėl nepažvelgus į maistą kūrybiškiau ir linksmiau? Čia matome puikų to pavyzdį. Batonėlis tikrai skanus, galbūt sveikesnis už šokoladinį (tiems, kas šokolado ir saldumynų baidosi it kokio slibino) ir buvo labai šauniai suvalgytas darbo vietoje. Ten kaip tyčia vyko kraustynės į naujas patalpas - galiu tik paliudyti, jog batonėlio suteiktos energijos 4-5 valandoms knygų dėliojimui į dėžes tikrai pakako.
Cinamoninis batonėlis buvo nuskriaustas ir paragautas paskutinis iš šauniosios trijulės. Žinau, jog pasaulyje yra tokių keistuolių, kuriems cinamonas - ne draugas, o baisus priešas. Tad šiems keistiems žmonėms batonėlis veikiausiai nepatiks - cinamono ten tikrai nemažai, ir vos išpakavus batonėlį jo kvapas ima kutenti nosį. Ryškus ir cinamono skonis. Primena rudenį ir pyragus : ) Bet kadangi priklausau tai grupei žmonių, kuriems cinamonas yra puikus draugas ir keliauja į visus saldžius patiekalus bei kompotus, tad nesunkiai randu bendrą kalbą ir su cinamoniniu batonėliu. Drauge su šilta žalia arbata jis tampa saldžiais priešpiečiais žvaliai ir darbingai dienai.
Jei susiviliojote šiuo sveiku ir skaniu užkandžiu, batonėlių galite įsigyti e-parduotuvėje ar jais prekiaujančiose parduotuvėse.
Daugiau apie batonėlius skaitykite: www.tundrasnack.lt.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą