Nors nemažai kas smerkia globalizaciją, kapitalizmą ir nevietinę produkciją, aš slapta trinu delnais, kadangi didžiuosiuose prekybos centruose galima atrasti įvairių įdomių egzotinių ar nelabai Lietuvoje populiarių vaisių bei daržovių. Ir štai, sykį atradau ten artišokų! Prisipažinsiu, ragauti jų neteko. Tad nedvejodama įsikroviau vieną žiedą į pirkinių krepšelį, taip priimdama didžiulį iššūkį.
Kaip juos paruošti - nežinojau, o kai pasigooglinau, jau buvau pradėjusi gailėtis vakarienės pasirinkimu - kiek darbo!
Todėl šis receptas turės įvadą, t.y. kaip padaryti artišoko žiedą valgomu. Taip, būtent žiedą, nes pasirodo, artišokas yra ne daržovė, o nepražydusi gėlė :o
Visų pirma, artišoką reikia gerai nuplauti, pašalinti nešvarumus tarp lapelių. Tada nujauti 1/4 nuo viršūnės - pjaunasi gana sunkiai - reikia arba gerai įgaląsto peilio, arba kaip dalgį panaudoti peilį duonai. Tada nuskusti kotelį, pašalinti apatinius sumedėjusius lapelius ir patrumpinti tą kotą iki ~1 cm.
Manote viskas? Ech, gerai būtų...
Tuomet nukarpykite visų lapelių viršūnėles - ant jų puikuojasi... spygliai! Perpjaukite artišoką pusiau ir pašalinkite pūkuotą žiedo dalį - ji išsiima gana lengvai. Po šio žingsnio pagaliau galėsite ruošti artišoką vartojimui! Uf...
Internetuose sklando daugybė receptų, tačiau daugelis jų prašo tik artišoko širdžių (ar šerdžių?). Būtų gaila pramesti likusią augalo dalį (ypač po tiek darbo), todėl po ilgų ieškojimų radau receptą, sunaudojantį visą valgomą žiedo dalį.
Reikės:
Apdorotos artišoko galvos (1 galva - vienam žmogui pavalgyti)
kelių skiltelių česnako
citrinos sulčių
druskos
alyvuogių aliejaus
pipirų
Paruošimas:
Sutrinkite česnaką trintuve. Gerai įtrinkite artišoką iš visų pusių česnaku, nepagailėkite kiek jo kyštelti už lapelių. Pabarstykite pipirais. Įkaitinkite keptuvėje aliejų ir dėkite kepti artišoką. Kepant karts nuo karto reikia pašlakstyti citrinos sultimis - jos ne tik suteikia malonų skonį, bet ir neleidžia kepamam artišokui nedailiai paruduoti. Taip pat kepamą artišoką reikia karts nuo karto ir apversti.
Kepti reikia ilgai, labai ilgai ant nedidelės liepsnos. Artišokas būna paruoštas tada, kai galima lengvai nuplėšti lapelį nuo žiedo. Maniškis kepė gerą pusvalandį (jei ne daugiau), kai pešiojami lapeliai pasidavė ir plyšo nuo žiedo.
Po ilgų kančių apdorojant ir kepant žiedą, liko paskutinė kančia - jo valgymas. Valgomas ne visas žiedas - nupešiotų lapelių valgoma tik mėsingoji dalis, esanti arčiau koto. O nuvalgius lapelius, lieka minkšta ir puri artišoko širdis, kurią galima valgyti visą, pagaliau!
Ar buvo verta tiek kankintis? Pasakyti sunku. Bet "prisikasus" iki širdies ir ją suvalgius įspūdžiai tikrai puikūs.
Vis tiek, silpnų nervų ar trumpos kantrybės kulinarams artišokas draugu niekada nebus! O gaila!
O kaip skonis? Ar patiko? Ar verta? :)
AtsakytiPanaikintiSkonis - puikus! Bet kitą kartą nežinau ar pakaktų kantrybės paruošti pačiai, geriau ieškot valgyt ne namie, arba mėgint konservuotus : )
AtsakytiPanaikinti