Vegan challenge: patirtys ir pasiūlymai

Beveik atsitiktinai radę žmogutį, pasiryžusį priimti savaitės vegan challenge (vegan iššūkį - bent jau laikiną perėjimą prie veganiškos mitybos), paprašėme aprašyti savo įspūdžius. Ir štai jie - dėkojame tau, Inta!

1 savaitės vegan challenge priimtas!

Trumpai apie mane: niekada nebuvau linkusi į plėšrūnizmą - mėsa mano mitybos racione pasirodo retai. Sakydama retai, turiu omenyje ne daugiau 2 kartus per savaitę. Vaikystėje mėsos išvis nevalgydavau, mieliau rinkdavausi košes, varškę, blynus. Lyg ir buvau sutverta misti tuo, ką duoda motina gamta. Deja, tas šiuolaikinis pasaulio ritmas, visuomenės sukurtos taisyklės, subalansuotos mitybos kultas neišvengiamai man užkrovė šį plėšrūnų bandos jungą. Šis mėsėdiškas, pusfabrikatinis įprotis suaktyvėjo prieš 4 metus man persikrausčius į Angliją. Kaip apibūdinčiau dabartinę savo dietą? Šlamšto prikimštas organizmas pamažu grįžtantis į doros kelią. Ak, taip, valgiaraščio tokiu pavadinimu nėra, bet yra kaip yra. O yra taip: aš esu kibiras nuodų, kuris nori būti pakeistas švariu šaltinio vandeniu.

Todėl aš čia. Susilažinau pati su savimi iš nieko, bet iš pagarbos sau, kad ištversiu 1 savaitę veganizmo. Nesitikiu, kad mano valgiaraštis bus tobulas ir švarus, bet pabandyti verta. Geriu paskutinį arbatos su pienu puodelį (taip, angliškas gyvenimo būdas tikrai padarė savo) ir krentu į lovą išsimiegoti prieš rytojaus fresh start. Jaučiuosi lyg ruoščiausi į žygį!

P.S. Nors šiandien ir nebuvo planuota paruošti organizmo jo švarinimui, bet manau, rytojaus pradžiai pasiruošta ganėtinai neblogai, na bent jau mėsos sąraše nė kvapo: kopūstų-morkų salotos, grikių košė sojos padaže, daug kavos su pienu (mano silpnybė, galinti pakišti koją), dvi virtos bulvės, sauja razinų, arbata su pienu, sviestiniai sausainiai.

Friday, August 30, 2013 at 10:29:51 AM

Pirmoji diena

Tik ką iš lovos išlipau, visa apsimiegojus, skaudanančiais kaulais, jaučiu ankstyvą senatvę ant savo pečių. Hahaha. Reikėtų išeiti pabėgioti, pajudėti, įkvėpti šiam mėsos gabalui šiek tiek jaunystės… Gal. Būkime sąžiningi - aš kas rytą tą pati sakau, bet bėgimo bateliai ir toliau renka dulkes batų dėžėje. Ah, nesimąsto, kur mano kava?

11:21:05 AM

Na štai juodos kavos puodelis rankose, pirmas gurkšnis palaimingai nuteikia dienos planavimui. Beje, juodą kavą geriu su 2 sacharino tabletėm, juk sacharinas nėra veganų juodajame saraše? Hope not. (1) Nes dabar šiek tiek pradėjau abejoti prieš ką nors dedant į burną, kai sužinojau jog medus yra draudžiamas dėl bičių vergovės, nors logiškai mąstant jos šiaip ar taip to medaus tiek neprivalgo, tai kodėl nemąstyti ekonomiškiau ir jų darbo vaisiais nepasidalinus drauge? (2) Juk mes, žmonės, dar tiksliau bitininkai, joms suteikiam būstą žiemai. Manau kažkokį bendradarbiavimą ir abipusę naudą galima įžvelgti. Na, čia tik mano nuomonė, todėl vegane niekada ir netapsiu, požiurio į gyvunų ‘išnaudojimą’ net ir norėdama nepakeisčiau, per daug manyje logikos. Aišku, dėl mėsos valgymo, kai vardan mano sotumo yra nužudoma gyvybė, net nesivelsiu į diskusijas. Absoliučiai pritariu ir palaikau vegetariškas nuomones.

12:51:17 PM 

Kokia aš šaunuolė! Prisiminiau senus gerus laikus Lietuvos kaime, kai buvau gamtos vaikas ir nusprendžiau vėl įsilieti į gamtą. Haha. Gervuogių sezonas! Lucky me, gyvenu 10 minučių nuo country parko, kuriame apstu šių vasaros pabaigos gėrybių. Taigi, mano pusryčiai (pirmą dienos valgymą visada vadinu pusryčiais net jei jie būtų 4pm) aiškūs. Prisikirtau, prisirinkau šiek tiek pyragui, apsibraižiau rankas, pakvėpavau grynu oru, pasivaikščiojau ir dabar jaučiu daug pozityvo, kurį spinduliuoju. Dar puodelis žalios arbatos ir aš devintam danguj.

O kas liečia pyrago kepimą, gaila, veganiško nebandysiu kepti, gal kitą kartą. Laukiu labai mylimo svečio iš Tėvynės. Taigi, uogų pyragas - svečiui, grynos uogos - man.

2:09:37 PM

Pyragas iškeptas, labai gundančiai atrodo, bet išlikau sąžininga sau - mano lėkštėj lęšiai. Tiesiog virti lęšiai, nieko daugiau. Ir puodelis juodos kavos. (3)

4:48:47 PM

Kokia buvau alkana! Nusprendžiau vakarienei valgyti vaisius: 2 maži bananai, 3 persikai, 2 obuoliai. Ir juodos kavos puodelis. Vis dar jaučiuosi alkana, bet tas menkutis alkio jausmas maloniai nuteikia, suteikia lengvumo pojutį. (4)

6:45:54 PM

Vaisiai yra skanus vitaminizuotas gėris, bet jais skrandžio nenuraminsi: dar 2 bananai, 1 persikas, 1 obuolys, sauja gervuogių. Vaisinė arbata.

8:15:58 PM

Jaučiuosi išsipūtusi, (5) perpildyta obuolių… Laikantis veganų valgiaraščio, vaisių, kaip pagrindinio patiekalo daugiau nesirinksiu.

Saturday, August 31, 2013 at 7:27:30 AM

Antroji diena

Štai ir išaušo antrosios dienos rytas, juodos kavos puodelis ir lekiam darban. Savijauta? Normali, kaip visada.

5:06:42 

PM Oooook, buvo sunki diena, visą dieną ant kojų. Skauda galvą, kaskart pradėjus riboti maistą atsisakant chemijos, man pradeda skaudėti galvą. Grrrr…

Anyway, mano valgiaraštis:

Pusryčiai: avižinė košė, šiek tiek agurko.

Užkandis: obuolys.

Pietūs: didelė bulvė kepta orkaitėje, virtos daržovės (brokoliai, morkos, kalafijorai).

Užkandis: du maži bananai.

Tarp valgymų vaisinė arbata, juoda kava ir aišku - vanduo. 

Kelis kartus stipriai suabejojau ar tęsti šį iššūkį. Pasirinkau netinkamą metą - šiomis dienomis per daug progų, kurias reikia atšvęst, o šventė, be lengvo apsvaigimo įvairių pažiūrų kompanijoje, man ne šventė (prašau savo nuomonę šia tema pasilaikyti sau). Tiesa pasakius tai viena iš pagrindinių priežasčių kodėl negalėčiau būti vegane - esu priklausoma nuo socialinio gyvenimo, o šiuolaikinis socialinis gyvenimas neatsiejamas nuo alkoholio, going out, draugai, ilgi vasaros vakarai, šalti ir jaukūs žiemos vakarai su karšto vyno taure… (6) Mano gyvenimo būdas neatitinka veganų ir kitų sveikos mitybos šalininkų filosofijos. O savo gyvenimą myliu ir į jokį kitą jo nekeisčiau. Jaučiu, kad lengvai galėčiau suklupti, bet tokiu atveju nuvilčiau pati save. Mečiau šį iššūkį pati sau, pati ir priėmiau.

Monday, September 2, 2013 at 9:24:44 PM

Ketvirtoji diena

Buvau labai užzsiėmusi, neturėjau laiko vest dienoraščio, bet trumpai vakar, trečiosios dienos, meniu: avižinė košė, agurkas; 2 orkaitėje keptos bulvės su salotomis; konservuoti jūros kopūstai; bananas. Kavos tik 1 puodelis, keli puodeliai žalios ir vaisinės arbatos.

Vooohoo, išsilaikiau!

O štai šios dienos meniu neverta rašyti, nes vakarienei valgiau vištieną, taigi… Haha. Lenkiu prieš jus galvą, brangieji veganai, lenkiu galvą už Jūsų tikėjimą, pažiūrų laikymąsi, kad ir kas. Aš to negalėjau padaryti ir niekada negalėsiu, ne todėl, kad neturėčiau valios ištverti vos savaitę be gyvulinės kilmės produktų, bet todėl, kad neturiu Jūsų mąstymo. Veganu gali tapti ne todėl, kad užsimanei taip, o todėl, kad tavo požiuris į gyvūnus atitinka veganų požiurį. (7) Tada tau neteks kaskart dedant kąsnį į burną galvoti - galima ar negalima, (8) ši atranka turi vykti naturaliai, be spaudimo ir taisyklių. Ir jeigu tu manai, kad gali valgyti medų, nors veganų ‘dogma’ tai draudžia, reiškias tu praplatini veganiškąjį rėmą. Visi mes turėtume maitintis ir gyventi taip, kaip širdis ir požiuris į tam tikrus klausimus diktuoja, (9) o ne ieškoti etikečių ir bandyti būti vertam pasirinkto vardo. Tai supratau jau pradedant šį challenge, bet buvo smalsu…

Ir štai vakar supratau, kad neverta toliau to tęsti, nes visiškai nesutinku su šia filosofija (ok, pripažinsiu, jau vakar vakare svajojau apie pienišką kavą ir mėsos skonį, haha). (10) Nesijaučiu save nuvylusi ar pralaimėjusi lažybas, priešingai, jaučiu palengvėjimą uždarius duris į vieną kiemą… Ir vėl nudžiugau grįžusi į save ir savo įsitikinimus. (11)

Sėkmės gerbiamieji!

Inta 

Veganų komentaras:

 1) Ugnė: Cukrus nėra veganų „juodajame sąraše“. Tiesa, kartais kyla klausimų dėl cukraus veganiškumo - kartais gamyboje gali būti naudojama želatina, tačiau mūsų turimais duomenimis, želatina dažniau naudojama cukranendrių cukraus gamyboje. Lietuvoje cukrus gaminamas iš cukrinių runkelių, taigi, pavojaus lyg ir nėra.
Tuo tarpu sacharinas kaip ir nemažai kitų dirbtinių saldiklių turi įtakos vėžiniams susirgimams, todėl geriau jo vengti. Atsisakius įprasto cukraus tuomet geriau vartoti fruktozę (vaisių cukrų) ar agavų, klevų sirupą.

2) Ugnė: Kiekvienas turi savas logikas; vegetarinės mitybos logika - jokio gyvūnų žudymo; veganiško gyvenimo būdo logika - jokios kančios gyvūnams ir jokio gyvūnų išnaudojimo.
Kodėl veganai atsisako medaus, plačiau galima paskaityti čia.
Tačiau, be jokios abejonės, kiekvienas renkasi sau priimtiną gyvenimo būdą. Ir jei jis nesukelia jokių prieštaravimų galvoje, viskas OK : )

3) Ugnė: Valgant pietums vien tik lęšius (bei apžvelgus visų dienų valgiaraščius) tikrai gali norėtis valgyti ar būti silpna. Pagrindinė veganiškos mitybos taisyklė - rinktis kuo įvairesnį maistą. Intos valgiaraštyje itin trūksta produktų, turinčių baltymų, geležies, kalcio, riebalų bei riebiųjų rūgščių, o pagrindą sudaro angliavandeniai. Angliavandeniai - energija, bet su energija ir be statybinių medžiagų „toli nenuvažiuosi“. Įvairūs aliejai, sėklos, riešutai, avokadas - taip pat svarbi veganiškos mitybos dalis. Jei valgiaraštyje nebūtų bulvių, jis labiau primintų „besikūdinančio“ nei vegano.
Taip pat geriant kavą, reikėtų gerti daugiau gryno vandens. Kitaip pradeda skaudėti galvą : )
 

4) Ugnė: Pirmas dalykas, ką pastebėjau perėjusi prie veg mitybos - būtent tas „lengvumo pojūtis“, kad pavalgius nesinešioji švino pilve. Gal tas „alkio pojūtis“ yra daugiau susijęs su ankstesniais mitybos įpročiais, tačiau su alkiu neturi nieko bendro?

5) Ugnė: Išsipūtimo jausmas dėl obuolių - įprastas reikalas. Apskritai, veganiška mityba, gausesnė vaisiais bei daržovėmis, turi polinkį „papūsti pilvus“ vien dėl to, kad organizmas turi susidoroti su daug daugiau maistinių medžiagų.

6) Ugnė: Etiniai veganai ir veganai dėl sveikatos iš esmės skiriasi. Etinis veganas, jei nori, gali vartoti alkoholį (jei jo sudėtyje nėra pieno produktų, medaus ir pan.), tačiau jei nenori, gali ir nevartoti. Tuo tarpu veganai dėl sveikatos (beje, tokių nesu sutikusi nė karto per visą gyvenimą) veikiausiai alkoholio atsisakytų. O gal ir ne : ) Alkoholis - asmens pasirinkimo laisvė.

7) Sigurdas: Veganais tampama ne tik „dėl gyvūnų“, t.y. etinių priežasčių. Nemaža dalis pasirenka veganizmą dėl sveikatos, ekologijos, religinių įsitikinimų ar net tiesiog dėl geresnės savijautos. 

8) Ugnė: Norit tikėti, norit ne, bet po, berods, septynių metų veganizmo, tai tapo taip įprasta ir natūralu, jog apie savo mitybą beveik visiškai negalvoju. Kaip ir visavalgiai matyt kiekvieną dieną ruošdamasi valgyti negalvoja - „O, aš darausi valgyti. Aš valgau viską.“ : ) Ir po ilgesnio veganavimo laiko atsirenki, įsidėmi veganiškus produktus, taigi, ilgainiui nebereikia skaityti kiekvienos etiketės. 

9) Žygintas: Mano nuomone, pajautimas širdimi apie vieno ar kito veiksmo teisingumą nėra objektyvus. Turiu omeny, širdis ar sąžinė gali klysti! Bet blogiausiai yra tai, kad daugumoje atvejų (ypač susijusių su maisto pasirinkimu) būtent taip ir yra. 

10) Sigurdas:  Nelabai aišku, dėl kokių priežąsčiu nesutinkama su „šia filosofija“. Autorė paminėjo tik savo prisirišimus prie mėsos ir pieno skonio, dėl kurių negalėjo tęsti vegan iššūkį, tačiau kažkokių konkrečių rimtų kontrargumentų veganizmui nepateikė.

11) Sigurdas: Toks įspūdis, kad Inta tiesiog išbraukė mėsą ir kitus gyvūninės kilmės produktus iš savo raciono, nepasirūpindama juos lygiavertiškai pakeisti. Nenuostabu, kad vegan iššūkis (kuris paprastai rekuomenduojamas ne savaitei, o vienam mėnesiui) tetrūko tris dienas. Subalansuota mityba, kuri aprūpina organizmą visomis būtinomis medžiagomis, turi būti racionaliai planuojama, ypač kai žmogus pirmą kartą pasineria į šiuos jam visiškai nepažįstamus vandenis. Autorė iš esmės pasirinko ne veganizmo iššūkį, bet pusbadavimo dietą - tai yra du vienas su kitu visiškai nesusiję dalykai.
Inta rašo, kad uždarė duris į dar vieną kiemą po šio nesėkmingo bandymo. Tačiau galima drąsiai teigti, kad ji net ir niekada nebuvo jų atidarius, nes paprasčiausiai naudojo ne tą raktą.

Patarimai kitiems, norintiems prisiimti panašų iššūkį:
- savaitės yra tikrai, tikrai per mažai;
- pasirūpinkite tinkama mityba; gyvenantiems ne Lietuvoje tai yra dar paprasčiau dėl gausesnio vegan produktų pasirinkimo;
- daug smagiau vegan iššūkį priimti su draugais. Arba susirasti draugų veganų, kurie pavaišintų patiekalais ir pakrutintų fantaziją sudarinėjant valgiaraščius;
- pasistenkite ne tik valgyti, bet ir suprasti. Pažiūrėkit kokį pozityvų filmuką, pavyzdžiui:

Making the Connection from ENVIRONMENT FILMS on Vimeo.

Sėkmės ; )

Norėtum pat(s/i) mesti sau vegan iššūkį? Parašyk, pasidalinsim patarimais!